Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį iš dalies patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos skundą ir grąžino bylos nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

„Nustačius, jog inspekcijos minimas statybos leidimas negaliojantis, akivaizdu, kad negali būti nagrinėjamas reikalavimas jį panaikinti. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos vertinti statybos teisėtumo bei reikalavimų dėl sukeltų padarinių pašalinimo. Taigi teismas nepagrįstai nutraukė bylos dalį, inspekcija reikalavimų neatsisakė, todėl teismas dėl jų turėjo pasisakyti išnagrinėjęs bylą iš esmės“, – rašoma Vilniaus apygardos teismo nutartyje.

Birželio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas nutraukė bylą dėl 2017 metais išduoto „Misionierių sodų“ statybos leidimo teisėtumo, nustatęs, jog šią gegužę plėtrai išduotas naujas statybos leidimas, o senasis nebegalioja.

Teisme Statybos inspekcija siekia, kad neteisėtų būtų pripažintas „Misionierių namams“ išduotas statybos leidimas Subačiaus g. 20 plėtoti projektą. Kaip skelbė inspekcija, ji per tyrimą nustatė, jog projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, buvo padaryti kiti pažeidimai, dėl kurių statybos leidimas išduotas neteisėtai.

Statybos inspekcija į teismą kreipėsi ir dėl naujojo „Misionierių sodų“ statybos leidimo teisėtumo. Anot inspekcijos, projekte nėra detaliuoju planu laikomos Vilniaus Senamiesčio regeneravimo koncepcijos, pagal kurią negalima rekonstruoti ir statyti naujų statinių, todėl statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2020 metų planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kv. m ploto statinių, kuriuose įrengtų apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Portalo 15min.lt duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

„Inspekcija atliko gegužę išduoto statybos leidimo patikrinimą ir konstatavo, kad jis išduotas neteisėtai. Pagrindiniai pažeidimai – projekto sprendiniai neatitinka galiojančio detaliojo plano, prieštarauja Teritorijų planavimo, Statybos įstatymų bei statybos techninių reglamentų nuostatoms“, – BNS sakė inspekcijos atstovė spaudai Ligita Luščiauskaitė.

Ji nedetalizavo, kokie konkrečiai pažeidimai nustatyti. To negalėjo įvardyti ir projektą plėtojančiai bendrovei „Misionierių namai“ atstovaujanti advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė Aušra Mudėnaitė – anot jos, inspekcija po patikrinimo plėtotojai nepateikė patikrinimo akto.

„Vienintelis mums žinomas argumentas, kuriuo inspekcija grindžia savo poziciją dėl tariamo statybų neteisėtumo, – projekto neatitikimas Senamiesčio regeneravimo koncepcijos sprendiniams. Pasak inspekcijos, koncepcija yra detalusis planas, tačiau šis teisės aktas registre įregistruotas kaip specialusis planas, be to, savo praktikoje teismai sprendė ne vieną bylą, kurioje jį laikė specialiuoju planu“, – BNS sakė A. Mudėnaitė.

Advokatės teigimu, „Misionierių namai“ laikosi pozicijos, jog vienuolyno ansamblio teritorijai Subačiaus gatvėje patvirtinus specialųjį planą, jis pakeitė Senamiesčio regeneravimo koncepciją. Be to, anot jos, specialiojo plano sprendinių teisėtumą bei viešinimo procedūrų tinkamumą prokuroro prašymu jau nagrinėjo teismas ir nerado pagrindo jį naikinti.

„Įmonė patyrė ir patiria nuostolius. Nors nemanome, kad toks scenarijus realus, bet net jei statybos darbai būtų pripažinti prieštaraujančiais koncepcijai, o statybos leidimas panaikintas, nuostolius turėtų atlyginti jį išdavusi miesto savivaldybė“, - tvirtino A. Mudėnaitė.

Teismui pateiktame ieškinyje, kaip ir minėjo A. Mudėnaitė, Statybos inspekcija nurodo, jog projekte nėra detaliuoju planu laikomos Vilniaus Senamiesčio regenravimo koncepcijos, pagal kurią negalima rekonstruoti ir statyti naujų statinių, todėl statybos leidimas negalėjo būti išduotas.

Tai antras statybos leidimas, išduotas „Misionierių sodų“ projektui. Dėl 2017 metų leidimo Statybos inspekcija taip pat kreipėsi į teismą, tačiau birželio pradžioje Vilniaus miesto apylinkės teismas bylą nutraukė, konstatavęs, jog gegužę „Misionierių namams“ išdavus naują statybos leidimą, senasis yra negaliojantis.

Inspekciją šį sprendimą yra apskundusi, o apeliacinės instancijos teismas klausimą turėtų nagrinėti rugpjūčio viduryje.

Dėl statybų sostinės senamiestyje teisėtumo į teismą buvo kreipęsi ir prokurorai. Tačiau sausį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinei kolegijai, išaiškinus, jog Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas neprieštarauja teisės aktams, Generalinė prokuratūra pretenzijų atsisakė.

Dabar teismas rengia išaiškinimą dėl su plėtra teritorijoje susijusių 2005 ir 2015 metų kultūros ministro įsakymų teisėtumo. Dėl to į teismą kovą kreipėsi Seimo narys Naglis Puteikis.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kv. m ploto statinių, kuriuose įrengtų apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Portalo 15min duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

Kaip BNS patvirtino teismo atstovai, teismas priėmė Seimo nario Naglio Puteikio pareiškimo dalį, kuria prašoma ištirti 2005 ir 2015 metų kultūros ministro įsakymų teisėtumą. 2015-ųjų įsakymu patvirtintas vienuolyno ansamblio apsaugos specialusis planas.

Pareiškėjo teigimu, specialiojo plano sprendiniai prieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamento nuostatoms. Prašoma ištirti, ar kultūros ministro įsakymas neprieštarauja Vyriausybės nutarimui dėl įgaliojimų įgyvendinti Saugomų teritorijų įstatymą, pačiam Saugomų teritorijų įstatymui, taip pat Viešojo administravimo bei Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymui.

Teismo posėdis kol kas nepaskirtas.

Sausį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė kolegija, išnagrinėjusi Generalinės prokuratūros prašymą, išaiškino, kad Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialusis planas neprieštarauja Teritorijų planavimo įstatymui bei Vyriausybės nutarimui dėl visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų.

Dalį administracinės bylos teismas nutraukė: kolegija nesiėmė spręsti, ar specialiojo plano sprendiniai, kuriais buvusios prieglaudos teritorijoje numatytas leistinas iki 48 proc. užstatymo tankumas bei nauja statyba, neprieštarauja Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentui, taip pat nesprendė, ar Kultūros paveldo departamentas turėjo teisę rengti specialųjį planą.

Generalinė prokuratūra kreipėsi į teismą, kad būtų panaikintas 2015 metais Kultūros ministerijos patvirtintas Misionierių vienuolyno statinių ansamblio Subačiaus g. 24, 26, 28 Vilniuje nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas. Tuomet prokurorai teigė, kad specialusis planas prieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatoms.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kv. m ploto statinių, kuriuose įrengtų apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoje slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Portalo 15min duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

„Vertiname šių Vilniaus istorinei ir estetinei tapatybei ypatingai svarbių ansamblių skaidymą ir užstatymą kaip neskaidriais metodais vykdomą ir įteisinamą vandalizmą. Šis vandalizmas turi būti sustabdytas, o už tai atsakingi asmenys – susilaukti savo veiksmams adekvačių sankcijų“, – rašoma kultūros ministrei L. Ruokytei-Jonsson adresuotoje piketo rezoliucijoje.

Ryte įvykusio susitikimo metu piketo rengėjai pristatė šią rezoliuciją kultūros ministrei, paragindami ją prisiimti asmeninę atsakomybę už kultūros paveldo apsaugą, nes tokią atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas.

Vienas piketo organizatorių reikalavimų – atleisti Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę. „Daugiabučių statybos Misionierių ansamblyje bei planai užstatyti viešbučiu ir biurais Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį yra pakankami sistemos degradavimo įrodymai. Jeigu galima skaidyti ir užstatyti tokios vertės ansamblius, tai įmanoma viskas, įskaitant „maximą“ ant Gedimino kalno. Už tokį sistemos supuvimą pirmiausia yra atsakingi jos vadovai“, – pažymima rezoliucijoje.

Viešins projektą

„Šiuo metu vilniečiai aktyviai aptarinėja dar tik planuojamą statyti viešbutį ir biurų pastatą buvusios Šv. Jokūbo ligoninės teritorijoje, greta Šv. Pilypo ir Šv. Jokūbo bažnyčios, kuriam savivaldybė nėra išdavusi statybos leidimo”, - pranešime teigia savivaldybė.

Projekto vystytojas - investicijų valdymo įmonė „Lords LB Asset Management“ artimiausiu metu ketina aktyvius vilniečius pakviesti į viešą projektinių pasiūlymų pristatymą, kuriame visi galės teikti savo pastabas ir siūlymus.

„Pradėti statybas bendrovė galės tik gavusi savivaldybės išduotą statybas leidžiantį dokumentą ir Kultūros paveldo departamento pritarimą”, - sako savivaldybė.

Pasak vyriausiojo miesto architekto Mindaugo Pakalnio, savivaldybė, peržiūrėdama galutinius projekto sprendinius, stengsis, kad būtų užtikrinta aukščiausia architektūrinių sprendimų kokybė.

Akivaizdu, kad tai nebus pabaiga, jeigu tokius projektus bus leista įgyvendinti, žiūrint vien siaurų finansinių interesų.

„Diskusijos ir aukštesnės kokybės siekiu pagrįsta kritika gerina naujosios architektūros kokybę mieste, todėl su vystytoju sutarta dėl papildomo projekto viešinimo vilniečiams“, - sako vyriausiasis miesto architektas.

Įvertinusi projekto svarbą ir įtaką Naujamiesčio miestovaizdžiui ir Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios apžvalgos perspektyvoms, Vilniaus miesto savivaldybė yra raštu rekomendavusi projekto vystytojui be baigiamo rengti projekto sprendinius papildomai pateikti savivaldybės įvertinimui ir viešai pristatyti visuomenei.

Detaliojo plano rengimo metu savivaldybė yra išsakiusi pastabas dėl išliekančių senesniųjų pastatų įkomponavimo į naujus pastatus sprendinių, kuriuos būtina tobulinti.

Pasak Vyriausiojo miesto architekto, plėtros galimybes šioje teritorijoje nustatantis detalusis planas buvo parengtas ir patvirtintas dar 2012 metais. Šiame detaliajame plane numatyta daugiabutė gyvenamoji statyba.

2016-2017 metais detaliojo plano sprendiniai buvo koreguoti, pakeičiant teritorijos naudojimo būdą ir numatant šiame sklype komercinės paskirties objektų - viešbučio ir biurų statybą. Koreguojant detalųjį planą investicijų apimtį nustatantis užstatymo intensyvumo rodiklis nebuvo didintas.

Pasak architekto, vilniečiai neturėtų nerimauti - neišaugo ir užstatymo aukštingumas, bažnyčios tūrio ir foninio užstatymo palei Goštauto gatvę santykis nemenkina dominuojančios bažnyčios bokšto vertikalės, formuoja aplinkinio užstatymo parametrus atitinkantį krantinės užstatymą.

Vietoj dabar stovinčių sovietinių mūrinių priestatų projektuojama jungtis - skaidrus atriumas. Atriumą įrėminantys fasadai yra iš skaidraus stiklo. Ši pastato dalis kiaurai permatoma, siekiant atverti bažnyčios bokštų vaizdą nuo A. Goštauto gatvės ir kito Neries kranto.

Savivaldybės Miesto plėtros specialistų nuomone, dar reikia tobulinti išliekančių istorinių pastatų įkomponavimo į naujai formuojamus tūrius sprendinius, skaidyti Goštauto g. išklotinės fasadus.

Antradienio rytą protestuojantys prieš Vilniaus senamiesčio darkymą susitiko su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson.

Kaip skelbė ELTA, piketas, į kurį neabejingieji Vilniaus paveldui buvo kviečiami socialiniais tinklais, vyksta prie Kultūros ministerijos, jam Vilniaus savivaldybė leidimą išdavė.

„Jei tylėsime, košmaras taps realybe“, - teigia piketo iniciatoriai, pasipiktinę planais užstatyti Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią stikliniu viešbučiu ir Vilniaus tapatybei svarbiausių ansamblių skaidymu bei užstatymu, prasidėjusiu nuo daugiabučių statybų Misionieriuose.

Ministrei piketo organizatoriai pristatė piketo rezoliuciją su reikalavimais. Pasak Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio, Misionierių ansamblis tėra tik pradžia, kai negrąžinamai bus pakeista Vilniaus panorama.

Nemažesnis akibrokštas - tai, kaip ketinama užstatyti Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčią. „Akivaizdu, kad tai nebus pabaiga, jeigu tokius projektus bus leista įgyvendinti, žiūrint vien siaurų finansinių interesų“, - teigia piketo organizatoriai.

Laiške savivaldybei sąjūdis įvardijo piketo tikslą - pareikalauti atsakomybės ir konkrečių veiksmų, kad šis neskaidriais metodais įteisintas vandalizmas būtų sustabdytas.

Vizualizacija kelia nerimą

Paviešinta Šv. Jokūbo ligoninės komplekso rekonstrukcijos projekto vizualizacija kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson kelia nerimą. „Todėl inicijavome tyrimą, kad galimos problemos būtų atskleistos ankstyvoje projekto stadijoje ir būtų galima imtis veiksmų“, - po susitikimo su piketavusiais Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio atstovai sakė kultūros ministrė.

Visuomeninės organizacijos nariai ministrę informavo apie rengiamą piketą ir jo kreipimesi keliamus reikalavimus, tarp kurių - stabdyti istoriškai vertingų vietovių užstatymą naujais pastatais, pareikalauti atsakomybės kultūros paveldosaugos institucijos vadovų, kurie neatlieka jiems patikėtos misijos ginti viešąjį interesą.

Sąjūdžio atstovai kėlė viešųjų ir privačių interesų problemą, išreiškė pageidavimą dalyvauti Vilniaus istorinio centro priežiūros komisijoje.

Susitikime taip pat buvo kalbėta apie Vilniaus senamiestyje statomą gyvenamųjų namų kompleksą „Misionierių sodai“ ir Šv. Jokūbo ligoninės komplekso rekonstrukcijos į gyvenamąsias patalpas rekonstrukcijos ir statybų projektą.

Ministrė atkreipė dėmesį, kad būtent Kultūros ministerijos iniciatyva dėl „Misionierių sodų“ Vilniuje lankėsi UNESCO/ICOMOS tarptautinio lygio ekspertai. Jie parengė ataskaitą ir rekomendacijas, kurios turėtų būti įgyvendintos.

Taip nusprendė Vilniaus miesto apylinkės teismas, iš dalies tenkinęs įmonės ieškinį.

„Inspekcija nepagrindė akto pagrįstumo, nepaneigė specialistų logiškų paaiškinimų, kad šioje situacijoje statybos leidimas įrengti statybvietę ir kaip technologinę priemonę naudoti laikinus grunto inkarus gretimame sklype, turint jo savininko sutikimą, nereikalingas. Taip pat neįrodyta, kad inkarai galėtų būti laikomi statinio dalimi, kad jų rūšies pasikeitimas darbų eigoje galėtų būti laikomas esminiu sprendiniu, dėl ko reikėtų iš naujo atlikti projektavimą, ekspertuoti statybos dokumentus. Bendrovės atžvilgiu priimti aktai, sukeliantys atitinkamas pasekmes, priimti skubotai, tinkami neįvertinus visų dokumentų, nepagrįstai taikyta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra“, – rašoma teismo nutartyje.

Teismas panaikino 2017 metų birželį inspekcijos surašytą savavališkos statybos aktą bei nurodymus pašalinti jos padarinius, tačiau atmetė įmonės prašymą panaikinti sprendimą neišduoti pažymos apie statinio statybą be nukrypimų nuo projekto.

Teismo sprendimą dar galima skųsti per 30 dienų Vilniaus apygardos teismui.

Teisme „Misionierių namai“ siekė, kad būtų panaikinti Statybų inspekcijos surašyti savavališkos statybos aktai dėl gruntinių inkarų, įrengtų sklype, greta statybvietės, taip pat nurodymai juos pašalinti.

Anot inspekcijos, bendrovė neturėjo teisės jų įrengti, nes nėra šio sklypo savininkė. Tuo metu Vilniaus arkivyskupija, valdanti sklypą Subačiaus g. 26, įrengti jame gruntinius inkarus plėtotojai leidimą davė 2016-aisiais.

Šiuo metu teisme Statybos inspekcija ginčija ir paties projekto statybos leidimo teisėtumą. Anot inspekcijos, ji per tyrimą nustatė, kad projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, padarytą kitų pažeidimų, dėl kurių statybos leidimas darbams sklype Subačiaus g. 20 išduotas neteisėtai.

Bendrovė „Misionierių namai“ sostinės Subačiaus gatvėje iki 2019 metų pabaigos planavo rekonstruoti 9,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto statinių, kuriuose būtų įrengtą apie 100 butų. Plėtojant projektą numatyta 1978 metais statytą ligoninę rekonstruoti į atskirus namų komplekso korpusus, vietoj slėptuvės suformuoti viešąją erdvę. Taip pat ketinama rekonstruoti Vaikelio Jėzaus prieglaudos korpusą. Į projektą planuojama investuoti 40 mln. eurų.

Portalo 15min duomenimis, bendrovę „Misionierių namai“ per Kipre registruotą kompaniją „HJKM Holdings Limited“ valdo Gruzijos verslininkas Romanas Pipia.

Seimo narys Naglis Puteikis prašo Generalinės prokuratūros dar kartą kreiptis į teismą su pareiškimu ištirti kultūros ministro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu patvirtinto Vilniaus misionierių statinių ansamblio (Kultūros vertybių registre unikalus kodas 761; toliau - Misionierių ansamblis) nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo plano teisėtumą.

Toks prašymas pateiktas atsižvelgiant į situaciją, kuri susiklostė po to, kai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs norminę administracinę bylą pagal Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimą ištirti šio specialiojo plano teisėtumą, 2018 m. sausio 2 d. sprendimu nutraukė tyrimą dėl visų, išskyrus vieną, prokuroro pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakė, t. y. nesprendė, ar specialusis planas prieštarauja pareiškime nurodytiems teisės aktams. Teismo teigimu, pareiškimas buvo pateiktas su trūkumais, „pareiškėjas neįvykdė jam tenkančios pareigos abejonę dėl tikrinamo norminio administracinio akto teisėtumo pagrįsti teisiškai motyvuotais argumentais“.

„Atsakomybę dėl savo kultūros paveldo prisiimančiai valstybei ir visuomenei nedera toleruoti padėties, kai tokių svarbių vertybių kaip Vilniaus senamiestis ir Misionierių ansamblis likimas sprendžiamas paliekant neišnagrinėtą didžiąją dalį esminių argumentų“, - pažymi Seimo narys, prašydamas prokuratūros ištaisyti teismo nurodytus trūkumus ir dar kartą kreiptis į teismą.

Kaip nurodo N. Puteikis, įsitikinimą, kad toks veiksmas yra prasmingas, ypač sustiprina vienos iš nurodytą norminę bylą nagrinėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės kolegijos narių, teisėjos Veslavos Ruskan pateikta atskiroji nuomonė, kad Generalinės prokuratūros prokuroro pareiškimas turėtų būti iš dalies patenkintas.

Šioje atskirojoje nuomonėje, kurios teismas iki šiol viešai nepaskelbė, teisėja nurodė, kad ginčijamo kultūros ministro įsakymo dėl Misionierių ansamblio specialiojo paveldosaugos plano patvirtinimo 2 punkte, nenurodant jokio pagrindimo, yra nustatoma, kad šio ansamblio teritorijoje gali būti netaikomas Kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas, patvirtintas kultūros ministro 2003 m. gruodžio 23 d. įsakymu. Toks galiojančio reguliavimo keitimas naujesniu teisės aktu prieštarauja konstituciniams teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams. Teisėja V. Ruskan pažymėjo, kad ginčijamu įsakymu buvo padaryti esminiai pakeitimai, turintys įtakos Misionierių ansambliui ir jo teritorijai: suformuoti du žemės plotai - atskiros Vilniaus misionierių statinių ansamblio ir Vaikelio Jėzaus vaikų prieglaudos pastato teritorijos, apibrėžtos jų ribos ir nustatyti paveldosaugos reikalavimai. Tai sudarė teisines prielaidas priimti vėlesnius administracinius aktus, kurių pagrindu Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banke vietoj vieno buvusio sklypo, kurio naudojimo būdas buvo visuomeninės paskirties teritorija, įregistruoti du sklypai, kurių vieno naudojimo būdas „daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijos„; patvirtinti sprendiniai, kuriais Prieglaudos pastato teritorijoje yra didinamas leistinas užstatymo tankumas iki 48 procentų bei numatyta nauja statyba, nors tokią statybą šioje teritorijoje draudžia Kultūros paminklo U1P Vilniaus senamiesčio apsaugos reglamentas.

Atskirąją nuomonę pateikusi teisėja pažymėjo, kad laikytis konstitucinių teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principų, kurie šiuo atveju buvo pažeisti, yra ypač svarbu, nes ginčijamu įsakymu sprendžiama dėl Vilniaus senamiesčio, t. y. kultūros paminklo, įrašyto į UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.

Taip pat teisėja V. Ruskan nurodė, kad priimant ginčijamą įsakymą nebuvo atsižvelgta į principines nuostatas, įtvirtintas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme, kuris nustato, kad kultūros paveldas pagal sandarą, be kita ko, gali būti „kompleksinis objektas - kultūros paveldo objektų grupė, reikšminga savo visuma“ ir tai, kad „kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija. Ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama, nes buvo pakeista esama Misionierių ansamblio teritorija, už kurios ribų liko dalis saugomų vertybių, buvo sudarytos sąlygos įteisinti daiktines teises į naujai suformuotus žemės sklypus.

Prašydamas prokuratūros dar kartą kreiptis į teismą dėl Misionierių ansamblio specialiojo paveldosaugos plano teisėtumo, Seimo narys N. Puteikis atkreipia dėmesį ir į kultūros paveldo likimu besirūpinančių piliečių, tarp jų ir iškilių Lietuvos bei Lenkijos kultūros ir akademinės bendruomenės atstovų, pateiktus prašymus atsakingoms institucijoms apginti Misionierių ansamblį ir Vilniaus senamiestį nuo jiems gresiančio sudarkymo:

Sprendimą dėl galimybės iš naujo kreiptis į teismą Seimo narys prašo priimti kuo greičiau, nes atidėjus šį klausimą ateičiai toks pareiškimas gali nebeturėti prasmės.

Apie tai pranešama Valstybinės kultūros paveldo komisijos pranešime spaudai.

„Vilniaus misionierių bažnyčios ansamblis yra išskirtinis XVIII a. baroko architektūros paveldo pavyzdys Senamiestyje. Būtų gaila, jeigu nauji statiniai negrįžtamai pažeistų ansamblio panoramą. Parodykime, kad vertiname Vilniaus senamiesčiui UNESCO suteiktą Pasaulio kultūros paveldo objekto pripažinimą. Globokime, tvarkykime ir saugokime Misionierių bažnyčios ansamblį ir jo aplinką ateities kartoms“ – rašoma V. Adamkaus kreipimesi.

Laiškas adresuotas Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui, ministrui pirmininkui Sauliui Skverneliui, kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonsson, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkei Evelinai Karalevičienei, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinei sekretorei Astai Junevičienei bei Vilniaus merui Remigijui Šimašiui.

Valstybinė kultūros paveldo komisija dar birželio pradžioje kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą dėl daugiabučių gyvenamųjų namų su požemine automobilių stovėjimo aikštele statybų šalia Vilniaus misionierių vienuolyno ansamblio.

Generalinė prokuratūra, išnagrinėjusi Paveldo komisijos prašymą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydama panaikinti Misionierių vienuolyno statinių ansamblio specialųjį paveldosaugos planą, statybas leidžiantį dokumentą ir pašalinti padarinius.

„Mums rūpi išsaugoti paveldą ir jį atverti žmonėms. Okupacijų laikotarpiu atimtos bažnyčios buvo grąžintos apverktinos būklės. Siekiame prikelti Misionierių vienuolyno ansamblį, jį įveiklindami: planuojama sukurti piligrimų namus su viešbučio tipo apgyvendinimo galimybe, o bažnyčios erdvę pritaikyti sielovadiniams ir kultūriniams renginiams. Šis objektas bus orientuotas pirmiausia į piligrimus, kurie vis labiau atranda Vilnių kaip Gailestingumo miestą, bet ir atviras visiems Vilniaus svečiams. Kompleksą valdys ir administruos Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnyba,“ – teigia Vilniaus arkivyskupijos ekonomas Mykolas Juozapavičius.

Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios pastato esama paskirtis iš religinės nebus keičiama, tačiau greta esantiems ligoninės, garažo, administracinės paskirties pastatams bus sugrąžinta artimiausia istorinei – religinė paskirtis. Taip šis unikalus pastatų ansamblis bus pritaikomas paskirčiai, kuri yra artimiausia istorinei vienuolyno paskirčiai, – tvirtina Vilniaus arkivyskupijos ekonomo tarnybos vystymo vadovas Tomas Maknickas. Tokia paskirtis šiems pastatams nustatoma, nes jie pirmiausia tarnaus piligrimų reikmėms.

Ketinama palikti esamą visuomeninės paskirties žemės sklypo naudojimo būdą, nenumatoma požeminių garažų. Šiuo metu yra atlikti objekto tyrimai, kurie būtini projektinių pasiūlymų fazei, tačiau plėtojant projektą tyrimai bus tęsiami. Bus siekiama išsaugoti Misionierių komplekso memorialinę atmintį – įamžinti istorinius faktus, įvykius, asmenybes.

Vykdant projektą bus išsaugotas Misionierių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio vaizdas. Ilgus metus buvusi uždaryta bažnyčia bus atverta visuomenei, sutvarkyta teritorija. Panašus paveldo objekto sutvarkymo ir įveiklinimo pavyzdys yra Vilniaus Šv. Mykolo bažnyčia ir Bernardinių vienuolynas, kuriame dabar sėkmingai veikia Bažnytinio paveldo muziejus, „Arkangelo“ konferencijų ir meno centras, kitos organizacijos.

Vilniaus Misionierių vienuolyno ir Viešpaties Dangun Žengimo bažnyčios ansamblis yra viena svarbiausių architektūrinių dominančių, siejamų su Vilniaus istorinio centro kultūriniu identitetu. Šis išskirtinis ansamblis minimas paraiškoje dėl Vilniaus istorinio centro įrašymo į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.