K. Navickas pabrėžė, kad miškų valdymas visada susideda iš gamtinių vertybių išsaugojimo ir ūkinės veiklos. Lietuvoje miškai suskirstyti į keturias grupes, o ketvirtos kategorijos, ūkiniai miškai, kuriuose leidžiami plynieji kirtimai iki 8 hektarų, sudaro didžiausią dalį Lietuvos miškų.

Aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri pasiūlė apribojimus šiuo metu galiojančiam ūkiniam režimui atitinkamose miškų grupėse.

II miškų grupėje - draustiniuose bei rekreaciniuose miškuose - siūloma drausti pagrindinius miško kirtimus. Išskirtinio pavojaus atvejais būtų leidžiami tik sanitariniai miško kirtimai. III miškų grupėje (apsauginiuose miškuose) siūloma drausti plynuosius kirtimus. Išimtis būtų taikoma tik tuomet, kai to reikėtų miškui atkurti. Numatyta, kad tokiais atvejais biržių plotas negali būti didesnis nei 3 hektarai. IV grupės ūkinės paskirties miškuose saugomose teritorijose plynųjų kirtimų plotą siūloma sumažinti nuo 8 iki 3 hektarų.

„Turint daug valstybinių miškų, tą (plotą. - ELTA) galima perskirstyti per kitas atrėžtas biržes“, - teigė K. Navickas.

Be to, paukščių apsaugai svarbiose teritorijose visus miško kirtimus ir medienos ištraukimą siūloma drausti nuo kovo 15 dienos iki rugpjūčio 1 dienos.

Aplinkos ministerijos nuomone, šie apribojimai turėtų būti taikomi ir valstybiniams miškams, ir privačių miškų valdų savininkams, keičiant Miškų įstatymo ir kitus teisės aktus bei juos teikiant derinti su visuomene ir suinteresuotomis institucijomis.

Parengti reikiamas teisės aktų pataisas Aplinkos ministerija ketina iki šių metų pabaigos. Miškų įstatymo pataisoms ir kitiems teisės aktams turės pritarti Seimas.

ELTA primena, kad miškų kirtimų tema ypač paaštrėjo po to, kai rugpjūčio 8 dienos posėdyje Vyriausybė pritarė, kad miškų kirtimo norma turėtų būti didinama 6 proc.

Kilus visuomenės pasipiktinimui, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad saugomų teritorijų plotai bus plečiami, bus svarstoma, kaip labiau apsaugoti Labanoro girią, apriboti plynuosius kirtimus ir pan.

Nuo lapkričio 1 d. Valstybinių miškų urėdija (VMU) pradėjo taikyti draudimą rekreaciniuose miškuose bei draustiniuose vykdyti pagrindinius miško kirtimus. Anksčiau taip pat planuota nuo sausio 1 d. apsauginiuose valstybiniuose miškuose uždrausti vykdyti plynuosius kirtimus. Tačiau šių planų atsisakyta siekiant nuoseklumo ir siūloma minėta nauja tvarka.

Seimas pradeda diskusijas dėl miškų saugomose teritorijose kirtimų sugriežtinimo. 

Seimas ketvirtadienį priėmė svarstyti Aplinkos apsaugos komiteto nario Lino Balsio parengtas Miškų įstatymo pataisas. Už jų svarstymą balsavo 79, prieš – 2, o  susilaikė 7 parlamentarai.

Pasak L. Balsio, pirmąjį šių metų pusmetį išduota 7,2 tūkst. leidimų plyniesiems kitimams,  tai sudaro 67 proc. visų leidimų. Pernai tokių leidimų buvo 15,3 tūkst., arba 66 proc.

„Plynieji kirtimai yra tendencija. (...) Siūlau drausti tik komercinius plynuosius kirtimus, o miško sveikatinimo tikslais – ne“, – teigė L. Balsys.   

Pataisas toliau svarstys Aplinkos apsaugos ir Kaimo reikalų komitetai, o išvadas teiks Vyriausybė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba. Vėliau, gruodį, jas svarstys Seimas.

Naujos kirtimų taisyklės galiotų maždaug 15–16 proc. Lietuvos miškų, esančių genetiniuose, geologiniuose, hidrografiniuose, kultūriniuose draustiniuose, dalyje rezervatų, apsaugos zonose. Ten plynųjų kirtimų biržės plotą siūloma sumažinti iki 3 ha.

Taip pat siūloma iki 5 ha sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o saugomose teritorijose – visai uždrausti kirtimus, veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai intensyviai ūkininkaujama.

Dabar apsauginiuose miškuose, išskyrus nacionalinius parkus, leidžiama kirsti pagrindinius plynus miškus, kurių biržės siekia iki 5 ha, o ūkiniuose miškuose – iki 8 ha. Pastaruosiuose draudžiami plynieji kirtimai tik nacionaliniuose parkuose.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas trečiadienį nurodė Labanoro regioniniame parke mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimus. Pasak jo, ten šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta.

Susiginčijo dėl L. Balsio pataisų

Diskusijos dėl miškų kirtimų ribojimo Seime kiek užtruks. Parlamentarai ketvirtadienį susiginčijo, kada išklausyti opozicijos atstovo Lino Balsio, parengusio Miškų įstatymo pataisas ir siūlančio saugomose teritorijose apriboti plynuosius miškų kirtimus. 

52 Seimo nariai balsavo už, kad būtų daroma pertrauka ir pataisos Seimui būtų pateikiamos ketvirtadienį po pietų.

Iš pradžių pataisų svarstymas buvo numatytas po pietų. Tačiau Seimas, tvirtindamas plenarinio posėdžio darbotvarkę, vieno balso persvara nutarė, kad pataisų pristatymas bus ryte. Tačiau Aplinkos apsaugos komiteto narė „valstietė“ Virginija Vingrienė paprašė pataisų pristatymą atidėti po pietų.

L. Balsio siūlomos naujos kirtimų taisyklės galiotų maždaug 15 proc. miškų, esančių genetiniuose, geologiniuose, hidrografiniuose, kultūriniuose draustiniuose, dalyje rezervatų, apsaugos zonose. Ten plynųjų kirtimų biržės plotą siūloma sumažinti iki 3 ha.

Taip pat siūloma iki 5 ha sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o jų plotuose  saugomose teritorijose norima visai uždrausti miško kirtimus, veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastai intensyviai ūkininkaujama.

Dabar apsauginiuose miškuose, išskyrus nacionalinius parkus, leidžiama kirsti pagrindinius plynus miškus, kurių biržės siekia iki 5 ha, o ūkiniuose miškuose – iki 8 ha. Pastaruosiuose draudžiami plynieji kirtimai tik nacionaliniuose parkuose. 

Šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitetas svarstė valstybinių miškų kirtimų normos 2019–2023 metams padidinimą ir paprašė Valstybinių miškų urėdijos pateikti komitetui priemonių planą dėl medienos eksporto ribojimo ir vietinės pramonės vystymo galimybių perdirbant žaliavinę medieną Lietuvoje.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nurodė Labanoro regioniniame parke mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimus. Pasak jo, ten šiemet suplanuota iškirsti 166 hektarus miškų, iš jų 90 ha jau yra iškirsta. 

Premjeras Saulius Skvernelis šį pirmadienį su aplinkos ministru sutarė, kad turėtų būti griežtinama kirtimų vertinguose Lietuvos miškuose tvarka. Planuojama dvigubinti plotus, kuriuose negalima ūkinė veikla, riboti plynus kirtimus.

Valstybinio lygio klausimas

Viešas pasipiktinimas dėl Labanoro regioniniame parke kertamų miškų gali būti paaiškinamas ir situacijos nežinojimu, teigia Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Marius Pulkauninkas. Šios valstybės įmonės požiūrį į Vyriausybės sprendimą didinti visuomeninių miškų kirtimo normą jis įvardijo kaip neutralią.

„Mūsų pozicija šiuo klausimu yra visiškai neutrali. Mes, kai buvo priimamas šis sprendimas, nedalyvavome. Tai yra valstybinio lygio klausimas, kurį valstybinės institucijos pagal savo kompetenciją sprendžia. Politikos kryptį formuoja Seimas, aplinkos ir miškų politiką – Aplinkos ministerija, o ją įgyvendina Valstybinė miškų tarnyba“, – interviu „Verslo žinioms“ sakė M. Pulkauninkas.

Savo ruožtu dėl Labanoro regioniniame parke kertamų valstybinių miškų kilus visuomenės nepasitenkinimui, M. Pulkauninkas teigia, kad audringą reakciją galima iš dalies paaiškinti tuo, jog „miškas kiekvienam lietuviui yra savas, artimas (...) Todėl natūralu, kad jei parodomas nukirstas miškas palydimas skambiu pareiškimu, žmonės reaguoja“.

Vis dėlto VMU vadovas VŽ teigė, kad kita tokios griežtos reakcijos priežastis gali būti ir siauros žinios, kiek miško Lietuvoje yra, kiek jo sodinama, kertama. Tad, pasak jo, dėl nežinojimo dažnai kyla nesupratimo padiktuotų nepagrįstų įsitikinimų.

Antradienį interviu BNS M. Pulkauninkas taip pat teigė, kad Labanoro girioje esą kertami medžiai yra miškuose, skirtuose ūkinei veiklai – medienos auginimui.  Jo manymu, visuomenei ir valdžiai reikia sutarti, ar apriboti kirtimus saugomose teritorijose.

Anot jo, plyni kirtimai taip pat reikalingi, norint išnaikinti medžius užpuolusius kenkėjus.

Pasak M. Pulkauninko, Utenos regione, kur yra Labanoro giria, valstybiniai miškai sudaro tik 20 proc. visų miškų, likusi dalis priklauso privatiems savininkams. Visoje Lietuvoje valstybinių ir privačių miškų yra po lygiai.

Kilus nepasitenkinimui dėl Labanoro regioniniame parke ir kitur kertamų valstybinių miškų, Seimui siūloma griežtinti miškų kirtimus. Parlamentarams ketvirtadienį ketinama pristatyti Miškų įstatymo pataisą – siūloma saugomose teritorijose apriboti plynuosius miškų kirtimus.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas nurodė Labanoro regioniniame parke mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimus.

Tuo metu visuomeninės organizacijos teismui skundžia Vyriausybės rugpjūčio sprendimą nuo kitų metų 6 proc. didinti metines miškų kirtimo normas. Ieškinį Vilniaus apygardos administraciniam teismui pirmadienį pateikė asociacija „Gyvas miškas“ ir sąjūdis „Už Lietuvos miškus“.

Galutinį sprendimą dėl kirtimo normų dar turi priimti Seimas.

Stinga dėmesio planavimui

Miškų kirtimas Lietuvoje reglamentuojamas pakankamai griežtai, tačiau stinga dėmesio planavimui, sako aplinkos ministras. Pasak jo, diskutuojant dėl miškų kirtimo būtina įvertinti visus argumentus, tarp jų ir ekonominius.

„Jeigu žiūrėtume, kaip reglamentuojamas mūsų miško kirtimas, tai pakankamai griežtai. (...) Kur matau spragas, kur pirmiausia noriu kreipti dėmesį, tai pirmiausia į planavimą (...) kai atsiranda dideli (iškirsti – BNS) plotai, tai jau yra signalas, kad kažkas nesuveikė, nesvarbu, kad tai yra privataus ir valstybinio miško sanglauda, vis tiek turi būti nuoseklus planavimas“, – LRT radijui sakė K. Navickas.

„Antras dalykas, turime labai vertingus miško plotus dideliuose masyvuose, juos reikia saugoti. Ir trečia, jeigu visuomenė sutaria, kad reikia saugoti didelį masyvą, tam esame pasirengę netekti ekonomikai tam tikros dalies, – taip pat esame atviri apie tai kalbėtis, bet reikia dėti ant stalo visus argumentus už ir prieš – taip pat ir ekonominius“, – pridūrė K. Navickas.

Ažiotažo tikėjosi

Aplinkos ministras tikina, kad Vyriausybės sprendimas didinti valstybinių miškų kirtimo normą neturėtų kelti nerimo. Kita vertus, K. Navickas pripažįsta, kad klausimas nebuvo deramai pristatytas visuomenei.

„Ažiotažo tikėjausi, nes visuomenė nebuvo paruošta šitam klausimui, nebuvo paaiškinta, kaip vyksta planavimas. (...) Dabar diskusija atsirado, gal kiek pavėlavo. Nieko blogo nepadarysime (...) Taip, tas plikas skaičius atrodo keliantis diskusijas, bet kai pamatai jo visą subtilybę, – aš neturiu jokio nerimo. Bet jeigu visuomenė kelia klausimą, tai turi būti atsakyta“, – Žinių radijui sakė K. Navickas.

Jis pabrėžė, kad leidimas padidinti kirtimo normas, kaip numatoma, įsigalios kitais metais, o kokios medžio rūšys bus kertamos ir kokiais procentais, tai yra aplinkos ministro kompetencijos klausimas: „Palaukime, pamatysime, šioje vietoje bėdos nematau.“

„Kitas dalykas, reikia nepamiršti, kad prie valstybinių miškų šį, gal kito mėnesio pradžioje prisijungs daugiau nei 2 tūkst. hektarų iš vadinamųjų rezervinių miškų. Tai jau ir matematiką įdėkime: čia papildomai 2 tūkst., o bendras padidinimas (kirtimo normos – BNS) per visą Lietuvos dydį yra 700 hektarų“, – pridūrė ministras.

Ministras teigia, kad kalbant apie miškų kirtimą, reikia siekti suderinti tiek ekonominius, tiek ir aplinkosaugos argumentus.

„Valstybinių miškų urėdijos (VMU) metinė apyvarta yra 160-170 mln. eurų, bet pridėtinė vertė – pagal baldų gamybą, rangos darbai, medienos perdirbimas – yra skaičiuojama 1,6 mlrd. eurų (...) Yra ir pragmatiškasis, ir žaliasis pradas. Jeigu prisimintume rinkiminę programą, kalbama buvo apie darną – darna yra tų dalykų suderinimas. Ideologinio skirtumo nematau, tikrai matau daug galimybių dabar dar labiau stiprinti ir aplinkosauginę dalį – neperlenkiant, bet labiau reglamentuojant, prižiūrint“, – sakė ministras.

Vyriausybė rugpjūtį nusprendė metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams didinti 6 proc. (nuo 11 168 iki 11 850 ha). Galutinį sprendimą dėl kirtimo normų dar turi priimti Seimas.

Kilus visuomenės nepasitenkinimui dėl Labanoro regioniniame parke ir kitur kertamų valstybinių miškų, Seimui siūloma griežtinti miškų kirtimus. Parlamentarams ketvirtadienį ketinama pristatyti Miškų įstatymo pataisą – siūloma saugomose teritorijose apriboti plynuosius miškų kirtimus.

Ministrą konsultuos oponentas

 Iš Labanoro kilęs miškininkas, biologas ir geologas Andrejus Gaidamavičius nuo ketvirtadienio dirba aplinkos ministro K. Navicko visuomeniniu patarėju. 

„Man jis reikalingas dėl to, kad atstovauja kraštutinei žaliąją politikai. Tai šitoje vietoje, kai Aplinkos ministerija daugiau formuoja tokią nuosaikiąją politiką, tas sujudinimas šio sektoriaus, ieškojimas vidurio, dėl to ir reikia tų nuomonių skirtumo, kad rastume tą optimalų sprendimą“, – BNS teigė ministras.

K. Navicko teigimu, dar kai buvo skiriamas ministru, jis su A. Gaidamavičiumi tarėsi dėl bendro darbo.

„Jis sakė, kad jeigu reikės, padės. Man dabar reikia ir pagalbos, ir greičio. Turime mėnesį laiko ir labai nemažai reikia per tą laiką pakeisti. Tokiu metu bet kokia pagalba reikalinga, o ypač ta, kuri eina iš visuomenės, nes jis daugeliu atveju formuoja priekaištus mums“, – kalbėjo ministras.

A. Gaidamavičius BNS sakė įsipareigojantis konsultuoti ministrą dėl plynų kirtimų mažinimo ir dėl aplinkai palankesnių miškų naudojimo priemonių saugomose teritorijose.

„Matysiu, kiek išbūsiu, kokia atmosfera, bus kuriamos darbo grupės dėl plynų kirtimų, dėl Labanoro regioninio parko bus priimami sprendimai. Jei matysiu, kad esu vienas prieš visus, tai nematysiu reikalo dirbti konsultantu, bet jeigu man ten leis pateikti argumentuotus pasiūlymus ir į juos bus įsiklausoma, tada valio“, – BNS sakė A. Gaidamavičius.

Jis teigė ministrui patarinėsiantis visuomeniniais pagrindais, ne už atlygį. A. Gaidamavičius teigė šiuo metu puse etato dirbantis europarlamentaro, „valstiečio“ Broniaus Ropės padėjėju Lietuvoje ir patarinėjantis jam aplinkosaugos klausimais.

„Valstiečių“ frakcijos vadovas Ramūnas Karbauskis BNS sakė, kad ministras A. Gaidamavičių pasikvietė visuomeniniu patarėju, kad įtrauktų „labai aktyviai bendruomenę, kuri yra labai jautri ir, svarbiausia, kai kur yra teisi“.

R. Karbauskis žadėjo, kad Aplinkos ministerija pataisas dėl miškų kirtimų ribojimų pateiks netrukus. Ministras K. Navickas BNS sakė, kad svarstymus dėl to specialistai pradės jau šį penktadienį.

Seimo nario L. Balsio siūloma Miškų įstatymo pataisa numato visuose III grupės apsauginiuose miškuose apriboti plynuosius pagrindinius ir atvejinius miško kirtimus, šios grupės miškuose leidžiant tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei plynuosius kirtimus apsauginių miškų pelkiniuose ir užmirkusių augaviečių medynuose.

Taip pat nauja įstatymo redakcija siūloma iki 5 hektarų sumažinti plynųjų pagrindinių kirtimų plotą ūkiniuose miškuose, o ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose, plynuosius bei atvejinius miškų kirtimus visiškai uždrausti. Šiose teritorijose siūloma leisti tik biologinės įvairovės palaikymo miško kirtimus bei kirtimus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynuose. Nauja įstatymo redakcija taip pat įtvirtinamas draudimas ūkiniuose miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, veisti plantacinius miškus, kuriuose paprastas vykdomas intensyvus ūkininkavimas.

„Plynieji kirtimai daro didelę žalą visai miško biologinei įvairovei, kuri išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Ypač daug žalos plynieji kirtimai padaro saugomoms teritorijoms priskiriamiems miškams, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys. Man nesuprantama, kaip tokiose biologinės įvairovės išlikimui jautriose teritorijose iki šiol galima ūkinė veikla, atliekami plynieji miško kirtimai. Jei teritorija yra paskelbta saugoma, joje neturėtų būti vykdoma jokia intensyvi ūkinė veikla“, - sakė L. Balsys.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus apsauginiuose miškuose (tai netaikoma tik nacionaliniams parkams) leidžiama daryti plynuosius kirtimus, kurių biržės plotas gali siekti iki 5 hektarų ploto. Tuo tarpu visuose ūkiniuose miškuose, kurie yra saugomose teritorijose (išskyrus nacionalinius parkus) plynųjų kirtimų biržės plotas gali siekti iki 8 hektarų.

„Visuomenė aktyviai dalinasi nuotraukomis iš Labanoro, Nemuno kilpų regioninių parkų, kuriose matyti didelio masto plyni kirtimai. Šiose nuotraukose matomi iškirsti miškų plotai galimai Alnio hidrografiniame draustinyje, vertinga sengire laikomame Punios šile. Vaizdai tikrai šokiruoja. Kai kuriose saugomose teritorijose intensyviai plynai kertamos teritorijos atvejiniais kirtimais. Jų metu teritorija plynai iškertama per kelis etapus. Tokių plynai iškirstų vietų yra Dzūkijos nacionaliniame parke, šalia Čepkelių gamtinio valstybinio rezervato, kurioje plyti „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbios teritorijos. Visai neseniai Dzūkijos nacionaliniame parke nukirstas medis, kuriame buvo į Lietuvos Raudonąją knygą įrašyto jūrinio erelio lizdas. Akivaizdu, kad šiuo metu galiojanti Miškų įstatymo redakcija neužtikrina saugomų teritorijų ir jose esančios biologinės įvairovės apsaugos. Saugomos teritorijos turi būti paliktos išimtinai rekreacijai, saugomų rūšių apsaugai, o ne pasipinigavimui iš ūkinės veiklos“, - teigė L. Balsys.

K. Navickas taip pat abejoja, ar sprendimas dėl miškų kirtimų padidinimo 6 proc.  galėtų būti priežastis nepasitikėti juo.

„Nepasitikėjimo iš premjero nesu sulaukęs. (...) Nemanau, kad šis sprendimas (dėl miškų kirtimų didinimo – BNS) turėtų būti priežastis nepasitikėjimui“, – BNS pirmadienį teigė ministras. 

„Socialdemokratai praranda pilnai pozicijas įmonėje (Valstybinių miškų urėdijoje – BNS) ir jiems baugu dėl to. Artėja rinkimai. Neturės didelio užnugario provincijoje. Kai įmonė pradėjo dirbti valstybei, o ne socialdemokratams, ta bėda ir atsirado“, – pridūrė K. Navickas. 

Jis atmeta kaltinimus, kad nuo kitų metų didinti miškų kirtimų normos nebuvo reikalo, nes ir senoji norma nebuvo pasiekiama. 

„Yra du kriterijai. Vienas pagal iškirstą plotą, o kitas pagal pagamintą medieną. Pagal iškirsto ploto kriterijų nebuvo pasiekta norma, o pagamintos medienos kiekio norma buvo pasiekta,“– BNS aiškino K. Navickas.

Įtaria tarnaujant miškų pramonei

Parlamentinėje opozicijoje esantys socialdemokratai prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero S. Skvernelio įvertinti aplinkos ministro ir kitų ministerijos vadovų, nepasipriešinusių miškų kirtimų didinimui nuo 2019 metų, veiklą.

Kai kurie parlamentarai įtaria ministeriją tarnaujant medienos pramonei, o Miškų sąjūdis reikalauja, kad Vyriausybė atšauktų naują, didesnę miškų kirtimo normą.  

„Ministro pirmininko tiesioginė atsakomybė yra išsiaiškinti, ar toks aplinkos ministras gali dirbti. Galų gale pasitikrinti pas prezidentę nunešus teikimą, ar ją tenkina toks ministras, kuris atveria kelią didesniam miškų kirtimui“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime pareiškė socialdemokratų seniūnas Juozas Olekas.   

Juozas Olekas/ Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pasak jo, susirinkę į rudens sesiją, opozicijos frakcijų atstovai tarsis, kokių veiksmų imtis.

„Tie šeši mėnesiai nuo pirmos apkaltos ministrui jau baigiasi“, – tvirtino J. Olekas.

Vėliau jis BNS patikslino, jog dėl termino buvo neteisus.

Tuo metu Miškų sąjūdis žada kreiptis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas, jeigu Vyriausybės nutarimas dėl miškų kirtimų normų didinimo nebus atšauktas.

LSDP frakcija gegužę inicijavo interpeliaciją K. Navickui dėl galimo buvusios darbovietės protegavimo, nesugebėjimo spręsti atliekų ir pakuočių tvarkymo, netinkamo pasirengimo miškų reformai. Seimas birželį pritarė K. Navicko atsakymams, todėl jis išsaugojo savo postą.

G. Bartuškos (ELTA) nuotr.

Pagal Seimo statutą, Seimo nariai negali vienos sesijos metu pakartotinai teikti interpeliacijos tam pačiam Vyriausybės nariui.

Ministrui interpeliaciją pateikti gali ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, reikalaudama paaiškinti jo  sprendimų motyvus. Jeigu Seimo nutarimas dėl interpeliacijos priimamas, ministras privalo atsistatydinti.

Vyriausybė rugpjūtį patvirtino didesnę metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams – ji bus didesnė 6 proc. nei 2014–2018 metais. Miškų sąjūdis ragina Vyriausybę šį savo žingsnį atšaukti.

„Jeigu nutarimas nebus atšauktas, Miškų sąjūdis kreipsis į teismą, kad būtų apgintas viešasis interesas“, – spaudos konferencijoje sakė Miškų sąjūdžio pirmininkas Gintautas Kniukšta.

Tuo metu Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Linas Balsys teigė, kad Aplinkos ministerija tarnauja medienos pramonei. Anot jo, Miškų ūkio konsultacinėje taryboje, kuri ir pasiūlė didinti kirtimų normą iki 11,85 tūkst. hektarų, yra medienos pramonės atstovų.

„Ministerija ir ministras klusniai vykdo visus tos pramonės atstovų nurodymus“, – teigė L. Balsys.

Pasak jo, didinti miškų kirtimų normos nebuvo reikalo, nes ir senoji norma nebuvo pasiekiama. 

Aplinkos ministerija, motyvuodama siekiu išlaikyti miško naudojimo stabilumą, iš pradžių siūlė Vyriausybei metinę kirtimo normą 2019–2023 metams palikti nepakeistą, tačiau Vyriausybė priimdama sprendimą atsižvelgė į kitų ministerijų, įskaitant Energetikos, argumentus. Teigiama, kad taip siekiama pagaminti daugiau biokuro ir nedidinti šilumos kainos gyventojams.