Kremlius savo ruožtu pavadino Ukrainos lyderio pareiškimą „absurdišku“ mėginimu eskaluoti padėtį.
Abiejų kaimynių įtempti santykiai dar paaštrėjo po praėjusią savaitę Kerčės sąsiauryje įvykusio incidento, kai Rusijos pasieniečiai prie Maskvos aneksuoto Krymo krantų apšaudė ir perėmė tris ukrainiečių karo laivus bei suėmė jų įgulas.
Atsakydamas į šiuos įvykius P. Porošenka paskelbė 30 dienų karo padėtį daugelyje Ukrainos regionų. Karo padėties metu į šalį bus neįleidžiami 16–60 metų Rusijos piliečiai vyrai. Ukrainos prezidento teigimu, tokia priemonė neleis Maskvai toliau destabilizuoti jo šalies.
Pirmadienį P. Porošenka paskelbė, kad remiantis karo padėties įstatymu kai kurie rezervistai bus šaukiami mokymams.
Jis pridūrė, kad bus vėl dislokuoti kai kurie kariniai daliniai, siekiant sustiprinti valstybės gynybos potencialą.
„Ukraina imasi savų veiksmų, atsakydama į didelio masto Rusijos įsiveržimo grėsmę“, – pareiškė prezidentas.
Praeitą savaitgalį P. Porošenka teigė, kad Rusija dislokavo palei savo sieną su Ukraina daug karių ir pabrėžė, jog Kremlius ketina sankcionuoti sausumos pajėgų puolimą prieš Ukrainą. Kijevas taip pat kaltina Maskva taikant blokadą ukrainiečių uostams Azovo jūros pakrantėje.
Tuo metu Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pavadino P. Porošenko teiginius „absurdišku mėginimu paaštrinti įtampą“.
„Kaltinimai Rusijai neturi jokio pagrindo“, – pažymėjo jis.
D. Peskovas taip pat atmetė Kijevo pareiškimą, kad Maskva neleidžia naudotis savo uostais Azovo jūros pakrantėje ir patikino, jog laivyba toliau vyksta sklandžiai, išskyrus retkarčiais pasitaikančius atvejus, kai jai trukdo prastos orų sąlygos.
Separatistinis konfliktas Ukrainos rytuose, pagrindiniame šalies sunkiosiose pramonės regione, skaudžiai atsiliepia ekonomikai, kadangi reikšmingai sumažėjo prekių srautai Ukrainai priklausančiuose Azovo jūros uostuose Mariupolyje ir Berdianske. Po lapkričio pabaigoje įvykusio incidento įtampa regione dar labiau išaugo.
Vieno Berdiansko doko darbuotojas Vitalijus Sinhuras patvirtino, kad laivų eismas reikšmingai sulėtėjo.
Savaitgalį P. Porošenka ragino Vokietiją ir kitas sąjungininkes Vakaruose dislokuoti Juodojoje jūroje karinių lavių ir taip atgrasyti Rusiją nuo tolesnės agresijos.
Anot Ukrainos gynybos viceministo Anatolijaus Petrenkos, Kijevas šiuo metu derasi su savo partneriais Vakaruose dėl atsako į Rusijos „veiksmus, nukreiptus į eskalavimą“.
Tvyrant įtampai Rusijos kariuomenė pranešė, kad jos pajėgos Kryme vykdo mokymus, per kuriuos naudojamos didelio nuotolio priešlaivinių raketų sistemos „Bal“ ir „Bastion“.
Per lapkričio 25-osios incidentą trys ukrainiečių laivai ruošėsi iš Juodosios jūros įplaukti į Azovo jūrą, tačiau rusų pasieniečiai jų nepraleido į Kerčės sąsiaurį, esantį tarp Rusijos žemyninės dalies ir Krymo. Po kelias įtemptas valandas trukusių manevrų rusai pradėjo šaudyti ir perėmė ukrainiečių laivus su 24 įgulų nariais.
Krymo teismas įsakė dviems mėnesiams suimti ukrainiečių jūreivius, kol Rusija vykdo tyrimą dėl incidento.
Kijevas ir Maskva apsikeitė kaltinimais dėl jūros incidento, dar labiau eskalavusio dvišalių santykių krizę, įsiplieskusią 2014-aisiais, kai Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti sukilimą Rytų Ukrainoje.
Ukraina teigia, kad jos laivai plaukė laikydamiesi 2003-aisiais su Rusija pasirašytos sutarties, numatančios nekliudomą abiejų šalių laivų judėjimą Azovo jūroje ir Kerčės sąsiauryje.
Rusija savo ruožtu tvirtina, kad ukrainiečių laivai pateko į jos teritoriją neturėdami leidimo.
Vėliau šią savaitę Ukrainos parlamentas ruošiasi svarstyti prezidento siūlymą nepratęsti abiejų šalių draugystės sutarties – tai būtų ilgai lauktas simbolinis gestas.
P. Porošenka sako mėginęs telefonu aptarti su V. Putinu santykių krizę, bet Kremlius esą šį pasiūlymą atmetė.
Kaip pirmadienį informavo D. Peskovas, „toks pokalbis neplanuojamas“.
