Papildomos saugumo priemonės bus įrengtos geležinkelio linijoje nuo Mauručių iki Kazlų Rūdos esančiose prioritetinėse pervažose.
„Vietos, kur susikerta geležinkelių, automobilių keliais riedantis transportas ir pėsčiųjų eismas, reikalauja ypatingo dėmesio“, – pabrėžė Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba.
Daugiau nei per metus numatomose modernizuoti pervažose planuojama atlikti signalizacijos konfigūravimo darbus, įrengti užtvarus, pėsčiųjų perėjos signalizaciją ir vaizdo stebėjimo sistemas. Į pertvarką bus investuojama 2,4 mln. eurų.
„LTG Infra“ kasmet atnaujina pavojingiausių šalies geležinkelio pervažų reitingą, kuriuo remiantis ir diegiamos saugumo priemonės pervažose. Sudarant tokį reitingą vertinamas automobilių eismo intensyvumas, uždarytai pervažai tenkantis automobilių skaičius, traukinio matomumas, maksimalus leistinas greitis, pėsčiųjų skaičius, planuojamas traukinių greitis, esamos saugos priemonės ir kiti saugumo kriterijai“, – teigė „LTG Infra“ generalinės direktorės pareigas laikinai einanti Rūta Jakubauskienė.
Pervažose planuojama atlikti signalizacijos konfigūravimo darbus, įrengti užtvarus, vaizdo stebėjimo sistemas.
Iki 2024 m. planuojama užbaigti šiais metais pradėtus 24 pervažų modernizavimo darbus, papildomai modernizuoti dar keturias prioritetines, eismo saugos požiūriu rizikingiausias pervažas ruože Mauručiai–Kazlų Rūda, kur vyksta Vakarų Europos transporto eismas 1 435 mm vėže, ir dar devyniose pervažose įdiegti papildomas saugos priemones.
Iki 2024 m. pabaigos saugesnės taps iš viso 37 pervažos. Viešojoje geležinkelio infrastruktūroje Lietuvoje šiuo metu prižiūrima daugiau nei 500 geležinkelio pervažų.
Susisiekimo ministerija, administruodama 2014–2020 m. ES investicijas, geležinkelių pervažų rekonstrukcijoms, įskaitant ir dalies jų rekonstravimą iš vieno lygio sankryžų su automobilių keliais į dviejų lygių sankryžas, pėsčiųjų viadukų ar tunelių statybą, jau yra skyrusi 46,2 mln. eurų.
Tarptautiniame geležinkelių transporto koridoriuje Vilnius–Klaipėda įrengtas dešimt pervažų taip pat planuojama modernizuoti iš 2021–2027 m. etapo ES lėšų – tam Susisiekimo ministerija numato skirti apie 2,9 mln. eurų ES investicijų.
