„Kiekviena renginio detalė „skambėjo“ lyg suderintas instrumentas. Modeliai, aplinka, gyva muzika, vaišės – viskas kruopščiai apgalvota iki smulkmenų“, – pagyrimų mados šventei negailėjo publika.

Šią vasarą laisvalaikio drabužių liniją pristačiusi Modesta Šukė rudenį nusprendė „vainikuoti“ dar neregėtais ir neįprasto, bet pasaulyje gerai žinomo simbolio „Linksmojo Rodžerio“ įkvėptais darbais.

„Tiesa, esminę piratų vėliavos detalę pakeičiau kitu objektu! – šypsodamasi sakė kūrėja. – Taip tarsi sujungiau švelnumą ir pavojų į vieną darnią, gilią prasmę turinčią visumą“.

„No added sugar“, pasak M. Šukės, yra drabužiai drąsioms, seksualioms, dėmesį atkreipti mėgstančioms moterims.

„Linijos ženklas turi tam tikrą išskirtinę detalę – kiškio galvą, perkryžiuotą kaulais, kaip simbolį, menantį švelnų seksualumą ir žaismingą, netgi šiek tiek pavojingą agresiją. „Linksmąjį Rodžerį“ senaisiais laikais ne tik atpažindavo visi, bet ir pajusdavo jo reikšmę – baimę, pavojų, skelbiantį pasiduoti be kovos“, – sakė dizainerė.

„Modesta Šukė Couture“ mados namai sušvelnino piratų simbolį ir baimę sėjančią kaukolę pakeitė į pūkuotą kiškutį, kuris simbolizuoja žaismingą bei atvirą seksualumą. Ekstravagancija, prabangos dvelksmas, kokybė atsispindi visuose naujausiuose M. Šukės kūriniuose – tiek vakarinėse ar kokteilio suknelėse, tiek megztiniuose ar paltuose, o galbūt elegantiškuose kostiumėliuose ar vilkint patogų bliuzoną.

Pagrindinių modelių aksesuarų – karūnų – autorė yra Regina Doseth.

Mados šventę „pagardino“ Ramūno ir Aušros Difartų gyvai atliekamos melodijos bei desertų virtuozės Solveigos Grigalevičiūtės šedevrai. 

Kūryba kvadratu

Dar ne taip seniai Modestos vakarinių kostiumų kolekcija galėjo grožėtis vieno "Fachion Week Klaipėda-2017" renginio dalyviai, o šiuo metu dizainerė jau rengiasi naujos kolekcijos pristatymui, kuris numatytas visai netrukus šią vasarą.

Kaip prisipažino ilgą laiką gatvės mados stiliui buvusi ištikima kūrėja, pastaraisiais metais jos didžioji aistra – būtent prabangūs išeigos drabužiai. Ir turbūt toks posūkis ne atsitiktinis – ne vienus metus M.Šukė garsėja ir kaip populiari vestuvinių suknelių dizainerė.

"Šiuo atveju veikiau reikėtų kalbėti ne apie didesnį pelningumą, bet apie tai, jog man kurti vakarines sukneles pirmiausia yra labai įdomu. Man labai patinka rankų darbas – siuvinėti, ieškoti naujų faktūrų, eksperimentuoti su jomis. Be abejo, tokie rūbai yra labai brangūs, tačiau jie neturi daug pirkėjų ne tik dėl šios priežasties, bet ir kad nelabai kur yra išeiti. Na, gal dar Vilniuje atsirastų daugiau tokių išskirtinesnių progų", – šyptelėjo pašnekovė, neneigusi, jog veiklos galimybių jau aktyviai dairosi ir užsienio rinkose.

Kaip rūbas tampa auksiniu

Dizainerės kuriamų vienetinių vakarinių rūbų vertę išaugina ne tik kokybiškos, prabangios, tad ir brangiai kainuojančios medžiagos, bet ir kruopštus, be galo daug laiko reikalaujantis rankų darbas.

"Iš tiesų tokių drabužių kainos nėra adekvačios įdėtam darbui. Pavyzdžiui, užsibrėžiau visą kombinezoną išsiuvinėti – žvyneliais, stikliukais, karoliukais... Norėjosi padaryti kažką tokio įdomaus, išskirtinio. Ir prie šio kostiumo dviese dirbome tris mėnesius kiekvieną mielą dieną be savaitgalių, – paskaičiavo kūrėja. – Kitos vakarinės suknelės vien viršutinę dalį teko siuvinėti taip pat apie tris mėnesius, dirbdavau nuo vakaro iki penktos ryto. Tik šis atvejis buvo išskirtinis tuo, jog suknelė buvo kuriama jau pagal konkretų užsakymą, mat dažniausiai tokio pobūdžio darbai yra mano kolekcinių pristatymų dalis."

Pašnekovė neneigė, jog įvairūs mados projektai, kolekcijų pristatymai, nors ir neduoda reikšmingos apčiuopiamos finansinės naudos, suteikia didžiulę kūrybinę laisvę ir leidžia augti kaip dizainerei. Tuo metu darbas su klientais neišvengiamai įspraudžia į tam tikrus rėmus.

Ne įdomiai, o gražiai

"Pavyzdžiui, nuotakos dažniausiai jau žino, kokios vestuvinės suknelės norėtų. Viena vertus, tai nėra labai gerai, nes veikiausia tai jau bus kažkur matytas, gal net į kažkokį standartą besitaikantis drabužis. Kita vertus, kai žmogus nežino, ko nori, gali būti daug ilgų ieškojimų ir sunku apsispręsti. O kompromisinį variantą galiausiai vis tiek reikia kažkaip surasti", – šyptelėjo dizainerė.

Modestos pastebėjimu, dažniausiai nuotakos nori atrodyti ne išskirtinai, įdomiai, o tiesiog gražiai.

"Ir jei bandai pasiūlyti kažką kitaip, savitai, paprastai žmonės išsigąsta – o kaip čia atrodys, ką kiti pasakys. Tačiau gal tiesiog reikėtų pasikliauti profesionalu? Žinoma, tam tikros tendencijos, principai svarbu, nes vestuvinį rūbą tam tikra prasme galima pavadinti klasikiniu. O asmeniškai man pačiai patinka lengvos, neperkrautos, moteriškumą pabrėžiančios vestuvinės suknelės", – įvardijo kūrėja.

Stilius yra visuma

Nors į profesionalus besikreipiantys klientai ieško individualumo, išskirtinumo, anot Modestos, neretai pasiekti norimo rezultato neleidžia figūros ypatumai, kompleksija, o kartais – ir amžius.

"Sakoma, dėl skonio nesiginčijama, taigi niekada primygtinai nebruku savo nuomonės, – šypteli pašnekovė. – Tačiau jei matau, kad norai prasilenkia su tinkamu spalvų pasirinkimu ar apskritai geru rezultatu, stengiuosi nuoširdžiai patarti. Neretai galima ir daug geriau padaryti, nei žmogus nori, ir net sutaupyti. Be to, jei mano darbas bus neskoningas, banalus, tai bus antireklama man, o ne klientui. Apskritai man svarbus visas žmogaus įvaizdis – įskaitant batus, aksesuarus, šukuoseną, makiažą. Visuma ir yra stilius, o ne tik suknelė ar koks kitas rūbas."

Kūrėja griežtai laikosi ir principo netiražuoti savo darbų: "Visą gyvenimą kuriu tik po vieną drabužį. Žinoma, ne kartą esu sulaukusi prašymų pasiūti antrą tokį pat rūbą, tačiau net nesileidžiu į kalbas. Galiu nebent pasiūlyti kažką panašios stilistikos".

O ir pačios dizainerės garderobe būtų galima rasti minimaliai pirktinių daiktų, nebent tai būtų džinsai, aksesuarai, avalynė.

Sintetika – ne keiksmažodis

"Neperku ne dėl to, kad nėra ką, tiesiog norisi išskirtinumo, turėti savo braižą. Nes unikalumas man yra pats svarbiausias dalykas. Ir visa tai aš galiu susikurti pati. Beje, anksčiau rengdavausi ypač ekstravagantiškai, man patinka labai eklektiškas, toks, sakyčiau, pankiškas stilius, tačiau su amžiumi pradėjo patikti ir klasika, vis labiau imu linkti į minimalizmą. Gal kurdama tokius sudėtingus darbus su gausiomis detalėmis pavargau, pačiai norisi kažko paprasčiau?" – svarstė kūrėja.

Nuo vienuolikos pradėjusi siūti ir daugiau nei 20 metų su klientais dirbanti Modesta pripažino, jog ilgainiui keitėsi požiūris ir kitus dalykus.

"Tarkime, anksčiau daugiausia naudodavau tik natūralius, vardinius aukštos kokybės audinius – vilną, šilką ir pan. Tačiau dabar neatsisakau ir kitokios produkcijos – dirbu su ispanų, portugalų, anglų fabrikais, kurie gamina išties labai kokybiškus ir įdomius sintetinius audinius. Technologijos šia prasme yra labai pažengusios į priekį. Žinoma, svarbu, ir iš kur perki", – kalbėjo kūrėja.

Greitai, čia ir dabar

Nors Modesta prižįsta, jog toli gražu ne kiekvienas gali sau leisti dėvėti dizainerių kurtus drabužius, galiausiai kasdieniame garderobe galbūt to ir nereikia, tačiau miesto gatvėse ji norėtų matyti daugiau laisvų, iš minios nebijančių išsiskirti žmonių.

Pašnekovės akimis, maždaug prieš dešimtį metų situacija šia prasme Klaipėdoje buvo geresnė, ir tai buvo bene svariausia priežastis, kodėl tuo metu gimtąjį Kauną kūrėja iškeitė į uostamiestį.

"Žmonės ne tik gana konservatyvūs, bet ir nebejaučia poreikio puoštis. Net į Dramos teatrą, šventinius renginius ateina apsirengę kasdieniškai. Restoranuose galima matyti tą patį. Gyvename vartojimo kulto laikais, žmonės nori greitai, čia ir dabar. Ir tada kiekvienas išėjimas tampa kasdienybe. Nesakau, kad reikia išsipustyti. Tačiau kad žmonės pasijustų šventiškai, svarbus ir tam tikras įvaizdis – jis labai daug ką reiškia. Kaip tu jautiesi, kaip tu atrodai – taip tu ir elgiesi. Pastaruoju metu labai ilgiuosi to puošimosi poreikio", – prisipažino dizainerė.