Anot liudytojų, į šios bendrovės, statančios mobilius namelius, teritoriją Masteikiuose, Lapių seniūnijoje, prie Neries buvo įsisukta liepos 23-osios ankstų rytą.

Per kelis kartus – iki vakaro iš jos buvo pavogta mediena bei skardos gaminiai.

Skaitytojo nuotr.

Anot liudytojų, grobis buvo išvežtas identiška krovinine transporto priemone, kuri užfiksuota bendrovės vadovo atsiųstoje nuotraukoje. Ir ji buvo pastebėta Domeikavoje bei Sargėnuose, dėl ko manoma, kad grobis vežtas ne per toliausiai.

Tokiu automobiliu buvo vežamas ilgapirščių grobis/Asociatyvi nuotr.

„Gal kas matote šį grobį pas kaimynus, ar matėte, kur jis buvo nuvežtas? Gal turite filmavimo kameras ar vaizdo registratorių? Tinka bet kokia informacija! Sugaukime vagis kartu! Išvalykim savo rajoną!“ – tokiais žodžiais į galimus pagalbininkus, iš anksto šiems dėkodamas, kreipiasi minėtos įmonės vadovas, laukiantis informacijos telefonu (8-683) 58960 ir garantuodamas anonimiškumą.

Paspaudus šaltukui benamių antplūdžio Klaipėdos nakvynės namuose nesulaukta. Stogu virš galvos žmonės pasirūpina patys – nakvynės vietos ieško gatvėse, sandėliukuose, apleistuose pastatuose.

Pasak Klaipėdos miesto nakvynės namų direktoriaus pareigas laikinai einančios Indros Joniuškienės, gyvenamosios vietos neturintys klaipėdiečiai intensyviai nakvynės namų duris ima varstyti dar rudenį.

"Nebūna taip, jog žiemą žmonės masiškai plūstų į nakvynės namus. Paprastai dokumentus dėl laikino apgyvendinimo iki 6 mėn. suteikimo socialiai remtini asmenys pradeda ruošti dar spalį", – teigė I.Joniuškienė.

Rekonstruojant Viršutinėje g. esančius nakvynės namus, benamiai ir socialiai remtini asmenys laikinai apgyvendinti savivaldybės išnuomotuose buvusiose butų ūkio patalpose, esančiose Kauno g.

Šiuo metu visos laisvos vietos užimtos, tačiau, jei reikėtų, pagalbos prašančiuosius darbuotojos įkurdintų ir bendram naudojimui skirtose patalpose.

"Laikino apnakvindinimo paslaugomis naudojasi 52, o apgyvendinimo iki pusmečio paslauga – 92 asmenys. Esant poreikiui, priimame ir daugiau į bėdą pakliuvusių klaipėdiečių. Už durų nepaliekame nė vieno žmogaus", – teigė I.Joniuškienė.

Užbaigus Klaipėdos miesto nakvynės namų rekonstrukciją, įstaigoje atsiras dar 30 papildomų vietų.

Už daugiau nei 535 tūkst. eurų planuojama atnaujinti patalpas, įrengti neįgaliesiems skirtą liftą.

Panašu, jog uostamiesčio benamiams prieglobsčio vietų tikrai netrūks.

Jau kelerius metus Dubysos g. statomas 28 modernių modulinių namų kvartalas benamiams.

Saugios nakvynės namuose bėdžiai galės pernakvoti, nusiprausti, išsiskalbti nešvarius rūbus.

Tačiau panašu, jog 477 tūkst. eurų kainavęs projektas stringa.

Modulinius namukus žadėta įrengti iki 2018 m. pabaigos, tačiau, gali būti, jog laiku to padaryti nepavyks.

"Namukai jau pastatyti, aplinka sutvarkyta. Vis dėlto rangovas vėluoja atlikti paskutinius darbus. Situaciją stengiamės išspręsti kuo greičiau", – kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas.

Antradienį Klaipėdos miesto savivaldybėje vyko pasitarimas dėl lopšelių-darželių "Svirpliukas" ir "Klevelis" renovacijos.

Anot savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino, ugdymo įstaigose planuojama atlikti kapitalinį remontą ir įrengti per 100 papildomų vietų vaikams.

"Darželius suremontuosime iš pagrindų. Pakeisime stogą, grindų dangą, sanitarinius mazgus, atliksime korpusų rekonstrukciją, grupes pritaikysime patogesniam vaikų ugdymui", – pasakojo S.Budinas.

Šalia lopšelio-darželio "Svirpliukas" išdygs priestatas, kuriame planuojama įrengti papildomas vaikų grupes.

Savivaldybės atstovai ieško sprendimo, kur vykstant remontui reikės perkelti vaikus.

Pasak S.Budino, šiuo metu svarstoma galimybė išsinuomoti modulinius namukus, kuriuose galėtų vykti įprasti ugdymo procesai.

"Remontuojant ugdymo įstaigas, kai kurios šalies savivaldybės pasinaudojo modulinių namukų nuomos paslaugomis. Mes taip pat svarstome apie šį būdą. Šie namai stovėtų šalia darželių, būtų prijungti prie bendrų komunikacijų", – kalbėjo savivaldybės administracijos direktorius.

Rekonstrukcija pasidės 2019 m. viduryje, o užbaigti darbus planuojama iki 2020 m. rugsėjo.

Bendra remonto darbų vertė siekia daugiau nei 2 mln. 800 tūkst. eurų.

Kiek savivaldybei atsieis modulinių namų nuoma, dar tiksliai nežinoma.

Tauragėje veikianti statybos bendrovė modulinių namelių gamybos ėmėsi prieš metus. Veiklos išplėtimas trečdaliu padidino pajamas.

„Pagrindinė priežastis [imtis modulinių namų gamybos – LRT.lt] buvo išvengti sezoniškumo. Esame statybinė įmonė jau daugiau nei 20 metų ir beveik kasmet susiduriam su ta pačia problema – kur dėti darbuotojus žiemą“, – sakė UAB „Apastata“ projektų vadovė Kristina Apanavičiūtė.

Nors tokių namelių gamintojų Lietuvoje netrūksta, bendrovės vadovai sako, kad darbo užtenka visiems. Įmonė net investavo daugiau kaip 300 tūkst. eurų į naujo cecho statybą, darbuotojų mokymus ir planuoja įsigyti modernios įrangos. Per mėnesį čia pagaminama nuo 40 visiškai įrengtų sanitarinių modulių iki 200 tuščių. Modulių kaina – nuo 3 tūkst. iki 12 tūkst. eurų.

„Esame įrengę 5 pabėgėlių stovyklas Diuseldorfe, taip pat modulinius namus naudojamus karo pramonei Suomijoje. Ten yra gyvenamieji, sanitariniai bei biuro konteineriai. Tai pat dalis konteinerių yra iškeliavę Į Norvegiją, pagal individualius užsakymus. Lietuvoje dažniausiai namelius perka statybinės įmonės“, – teigė moduliniais namais prekiaujančios įmonės projektų vadovė.

Kita daugiau nei dešimtmetį medinius modulinius namus gaminanti bendrovė Kretingoje savo produkciją eksportuoja tik į Norvegiją. Per metus bendrovė pastato apie 20 tūkst. kvadratinių metrų bendro ploto, 4-5 aukštų gyvenamuosius namus.

„Kainų prasme žiūrint, Norvegija yra patraukliausia, nes ten kainų lygis aukščiausias. Ten, kur kainų lygis yra žemesnis, suprantama, produktas yra pakankamai brangus, todėl sunku būtų eksportuoti į kitas šalis“, – teigė UAB „Kegesa“ vadovas Petras Kiminius.

Norvegijos rinkoje parduodamo namo kvadrato kaina – 3-4 tūkst. eurų.

„Lietuvoje šiandieną rimtų konkurentų neturime, bet Rytų Europoje yra 3-4 pakankamai stiprūs konkurentai – lenkai, estai su kuriais tenka dalintis rinka“, – sakė įmonės vadovas.

Verslininkas neslepia, kad Lietuvoje įvedus eurą, namelių gamyba pabrango iki 15 procentų.

"Baltic Modules" direktorius Leifas Mikkelsenas "Verslo žinioms" pareiškė, kad 4 tūkst. kv. m ploto fabrikas Toleikių kaime, netoli Klaipėdos Lėbartų kapinių, iškilti turėtų jau kitų metų balandį.

Per metus "Baltic Modules" pagamina apie 10 tūkst. kv. m ploto namų modulių, o naujosios gamyklos pajėgumas bus beveik trigubai didesnis, tačiau tokio gamybos masto bus siekiama pamažu - per metus dvejus planuojama padvigubinti produkcijos kiekius ir apyvartą, šiuo metu bendrovės pajamos per metus siekia apie 2 mln. eurų.

Pagal NATO pajėgų rotacijos planą Estijoje dislokuoti JAV kariai bus apgyvendinti konteineriniuose namuose šiauriniame Tapos rajone esančioje karinėje bazėje.

Estijos gynybos pajėgų vyriausiojo štabo spaudos sekretorius sakė BNS, kad JAV dalinys bus įkurdintas moduliniame miestelyje kartu su Estijos 1-osios pėstininkų brigados kariai ir kad amerikiečiai gyvens dviviečiuose konteineriniuose nameliuose.

Pasak jo, panašiomis sąlygomis Estijos ir JAV kariai gyvena vykdydami misijas užsienyje – pavyzdžiui, Afganistane.

Specialios sąlygos laikyti JAV karių šarvuotajai technikai Tapoje nebus sukurtos. Amerikiečiai patys atsigabeno įrangos, reikalingos technikais aptarnauti ir remontuoti, pridūrė kariškių atstovas spaudai.

Pirmieji kariai iš JAV armijos 1-osios kavalerijos divizijos 8-o kavalerijos pulko 2-ojo bataliono kuopos atvyko į Tapą praeitą savaitę ir atsigabeno tris ratines šarvuotąsias pėstininkų kovos mašinas „Stryker“, sveriančias 18 tonų, taip pat aptarnaujančio užnugario transporto mašinų.

Spalio pradžioje bus atgabentos likę tos kuopos šarvuočiai „Stryker“ ir „Bradley“. Artimiausiu metu į Estiją taip pat bus atgabentos pagalbinės transporto mašinos.

Šio JAV dalinio nuolatinė bazė yra Fort Hudo bazė Teksase. Praeitame amžiuje 8-asis kavalerijos pulkas yra dalyvavęs Antrojo pasaulinio karo mūšiuose, taip pat karinėse operacijose Korėjoje ir Vietname, o vėliau – misijose Bosnijoje ir Irake.

Nekilnojamojo turto rinkos atsigavimas kelia ūpą modulinių namų gamintojams. Į Norvegiją tokius namus eksportuojančios įmonės planuoja netrukus pasiekti ikikrizinį užsakymų lygį ir šiuos namus jau siūlo Lietuvos rinkai.

Kretingos bendrovė „Kegesa“ beveik dešimtmetį gamina modulinius namus. Ne tik individualius, bet ir daugiabučius iki 5 aukštų. Čia ne tik į modulį surenkami grindų, lubų skydai, lauko sienos, bet ir sumontuojama kanalizacija, šildymas, vėdinimas ir net baldai. Per mėnesį iš spygliuočių medienos pagaminami apie 7–8 daugiabučiai. Visi jie keliauja į Norvegiją.

„Ant įrengtų norvegų pamatų montuojame visą medinę dalį, todėl visiškai pastatyto namo su garantiniais aptarnavimais kaina
yra apie 5 tūkst. litų už kvadratinį metrą. O pardavimo kaina Norvegijoje siekia 12–14 tūkst. litų už kvadratinį metrą“, – teigia „Kegesos“ direktorius Petras Kiminas.

Pasak įmonės vadovo, jei lietuviui medinis daugiabutis neįprastas, tai Norvegijoje tokie namai itin paklausūs. Tiesa, 2008-aisiais, prasidėjus krizei, užsakymai beveik sustojo, bet dabar rinka atsigauna.

Nors konkurenciją šiai vienintelei Lietuvoje modulinius daugiabučius namus gaminančiai bendrovei sudaro Estijoje ir Lenkijoje įsikūrusios tokios pat gamyklos, Skandinavijos rinka esą dar neužpildyta.

Gerą ateitį planuoja ir Šiauliuose Lietuvos rinkai modulinius namus šiemet pradėjusi gaminanti UAB „Indigo House“, iki šiol juos irgi siūliusi vien skandinavams. Įmonės vadovo Tado Misiaus teigimu, pagaminti moduliai ant iš anksto paruoštų pamatų sumontuojami per dieną. Baigiamieji apdailos darbai trunka apie 3 savaites. Visas individualaus namo gamybos ciklas trunka iki dviejų mėnesių. Kvadratinio metro kaina – nuo beveik 3 tūkst. litų.

„Didžioji dalis Lietuvos medinių ,karkasinių ar skydinių, modulinių namų gamintojų orientuoti į eksportą ,bet pastebimas Lietuvos nekilnojamojo turto atsigavimas ir modulinės karkasinės konstrukcijos užima vis didesnę dalį rinkos“, – sako T. Misius ir priduria, kad lietuviams mūras kol kas priimtinesnis, tačiau nei vienas iš tokių namų statytojų negalėtų pasigirti 2 mėnesių darbų trukme ir pilnu įrengimu.

Per metus šiauliečiai pagamina ir pastato apie 40 iki 170 kvadratinių metrų modulinių namų. Manoma, kad ateityje jų paklausa augs dėl greitos statybos ir ekologiškos medienos. Juolab, kad lietuviai vis aktyviau perka žemės sklypus.

„Norvegijos rinkai namus gaminame jau 8 metus. Per tą laiką pastatėme per 200 statinių, o šiemet nusprendėme savo produkciją pasiūlyti ir Lietuvai. Manome, kad tautiečiai nusipelnė gyventi šiltuose ir kokybiškuose skandinaviškuose namuose“, – dėsto „Indigo House“ vadovas.

Anot jo, siūlydama gaminius, įmonė pasitelkia lietuviškos architektūros ir norvegiškos statybos patirtį: „Sukūrėme keletą tipinių projektų ,kuriuos ir siūlome Lietuvos rinkai. Šie moduliniai namai savo technologija pasižymi itin dideliu išbaigtumu gamyboje, kai atliekama vidaus ir lauko apdaila, sumontuojami santechnikos prietaisai, vonios , virtuvės baldai.

Namas susideda iš 2–3 modulių ir stovo konstrukcijų, visi elementai transportuojami į statybos aikštelę, kur ant iš anksto paruoštų pamatų sumontuojami per vieną darbo dieną.

Baigiamieji apdailos darbai trunka dar 3–4 savaites, o bendras gamybos ir statybos ciklas trunka iki dviejų mėnesių.

T. Milius teigia, kad kaina priklausomai nuo namo komplektavimo, pasirinkimo ir dydžio, gali svyruoti nuo 2900 litų už kvadratinį metrą: „Svarbu paminėti, kad į kaina įeina pilna lauko ir vidaus apdaila, pamatai , šildymo sistema, netgi įmontuojami virtuvės, vonios baldai.“

Įmonės vadovas sako, kad Norvegijos rinkai gamina kitokius – skydinius namus. Tai susiję su dideliu atstumu ir transportavimo kaštais – modulinės konstrukcijos užima didelį tūrį.

„Indigo House“ šiuo metu Lietuvoje vykdo aktyvius pardavimus ir pastebi, kad tautiečiai naujove susidomėję. T. Milius tai sieja ir su emigracija: „Lietuviai susipažinę su skandinavų kultūra, ir atėjusios tokios kompanijos kaip „Ikea“, keičia tą kultūrą. Daugelis lietuvių Skandinavijoje dirba, mato ir susipažįsta, todėl jiems tos skydinės, karkasinės ir modulinės konstrukcijos nėra svetimos.“