„Taip pat ir gynybos mokesčio kontekste gali būti tinkamos aplinkybės svarstyti išplėstinių lengvatų panaikinimą ir tų lėšų panaudojimą gynybai finansuoti“, – interviu Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

Atsakydama į klausimą apie mokesčių reformos paketą, kurį Vyriausybė yra įrašiusi į Seimo pavasario sesijai siūlomų  svarstyti įstatymų sąrašą, I. Šimonytė priminė, kad mokesčių pataisų projektai Seimui jau yra pateikti, jie nėra atmesti, todėl Seimas vienaip ar kitaip turėtų dėl jų apsispręsti.

„(...) nepriklausomai nuo to, kaip kai kam atrodo, kažkokia diskusija, jeigu tam bus aplinkybės, turėtų būti“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Šalies prezidento patarėja Irena Segalovičienė yra sakiusi, kad pirmas pasirinkimas didinti gynybos finansavimą turėtų būti ekonomikos augimo skatinimas, mokesčių bazės ir valstybės pajamų didinimas, o nauji mokesčiai turėtų būti svarstomi kartu su platesne reforma.

Nepriklausomai nuo to, kaip kai kam atrodo, kažkokia diskusija, jeigu tam bus aplinkybės, turėtų būti.

Pernai ir šiemet papildomų pajamų gynybai skiriama iš laikino bankų solidarumo įnašo ir skolintų lėšų, tačiau kitąmet bankų įnašo gali nebelikti arba jis bus labai menkas.

Seimas pavasario sesijoje turėtų imtis vis atidėliojamo mokesčių reformos paketo. Prezidentūra ir ekonomistai anksčiau  teigė, kad dabartinė Seimo valdančioji dauguma dar turi teorinę galimybę ją įgyvendinti, tačiau padėtį komplikuoja tiek koalicijos partnerių nesutarimai, tiek vyksiantys prezidento, Europos Parlamento ir Seimo rinkimai.

Vyriausybė mokesčių reformą parlamentui pateikė pernai vasarą. Joje, be kitų dalykų, numatytas didesnis individualios veiklos, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas. Seimas pernai birželį po pateikimo paketui pritarė, tačiau rudenį jis įstrigo koalicijos partneriams nesutariant kai kuriais klausimais. 

Jei miesto politikai pritars, siūloma pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatų teikimą verslininkams, vykdantiems veiklą Klaipėdos miesto istorinėse dalyse, skatinančiose turizmą.

Šitaip ieškoma sprendimo, kaip išspręsti viešųjų tualetų trūkumą lankomiausiose miesto vietose.

Nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas siekiama numatyti toms kavinėms, kurios suteiks galimybę klaipėdiečiams ir miesto svečiams nemokamai pasinaudoti tualetu.

Šiuo metu numatyta fiksuoto 174 eurų dydžio nekilnojamojo turto mokesčio lengvata asmenims, Klaipėdos senamiestyje ir Smiltynėje, teikiantiems viešas nemokamas tualeto paslaugas.

Tačiau ši paskata esą nėra patraukli.

Savivaldybės duomenimis, dėl šios lengvatos per metus kreipiasi vos vienas du verslininkai.

Nesusidomėjo: ne itin didelė miesto paskata dėl nemokamų tualeto paslaugų kavinėse didesnio verslininkų dėmesio kol kas nesulaukė.

Pagal naująją tvarką 50 proc. NT mokesčio lengvata būtų numatyta kavinėms, esančioms miesto istorinėje dalyje, ir 100 proc. mokesčio lengvata NT, esančioms senamiestyje ir Smiltynėje, su sąlyga, kad šiose viešojo maitinimo įstaigose būtų suteikiama galimybė visiems nemokamai pasinaudoti tualetu.

Tikimasi, kad šia mokesčio lengvata kasmet naudosis 5–10 kavinių, tokiu būdu prisidėdamos prie viešųjų tualetų trūkumo problemos sprendimo Klaipėdoje.

Remiantis savivaldybės informacija, NT mokesčio lengvatų prašymų pernai 4,9 tūkst. eurų sumai pateikė 6 mažų ir lauko kavinių savininkai, šiemet – taip pat 6 verslininkai prašė lengvatų, tik jau 3,7 tūkst. eurų sumai.

Jei miesto politikai artimiausiame posėdyje siūlymui pritars, suteikiamų NT mokesčio lengvatų suma per metus išaugtų iki 10–20 tūkst. eurų.

Anot savivaldybės atstovų, sprendimo projektas buvo teiktas derinimui Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungai, tačiau iš jos pastabų ar pasiūlymų negauta.

Tačiau Gediminas Šimkus atmeta kai kurių Seimo narių idėją  suteikti mokesčių lengvatą gyventojams, kurie ims tokias paskolas.

„Fiksuotos palūkanos turi būti pasirinkimas, toks produktas Turi būti prieinamas. (...) Mes ketiname atrišti šį Gordijaus mazgą,. (…) Parengsime siūlymus, bet siūlymai reikalauja ir tam tikrų įstatyminių pakeitimų greičiausiai, kad tas fiksuotų palūkanų produktas taptų pasiūlymo dalimi“, – „darbiečių“ frakcijoje Seime antradienį sakė G. Šimkus. 

„Tikiuosi, kad šį pavasarį pavyks pateikti siūlymus“, – pridūrė LB vadovas. 

Biudžeto ir finansų komiteto narys Vytautas Gapšys jo klausė, ką LB darys, kad paskolas būtų galima gauti su ilgiau negu penkerius metus galiojančiomis fiksuotomis palūkanomis. V. Gapšys įsitikinęs, kad prisidėti galėtų ir valstybė.

„Bankų viršpelnio dalį būtų galima paimti į biudžetą, o iš jo numatyti tai, kas jau seniau buvo taikoma. Galima atimti palūkanas kaip asmenų išlaidas iš apmokestinamų pajamų. Tai buvo taikoma iki, berods, 2009 metų paimtoms paskoloms ir dabar tokių paskolų gavėjai tuo gali naudotis – berods, iki 25 proc. galima atimti. Galėtume leisti tiems, kurie pereina prie fiksuotų palūkanų, pasinaudoti tam tikra mokestine lengvata. Žmones taip paskatintume imti tokias paskolas“, – svarstė V. Gapšys.

Tačiau G. Šimkus pareiškė, kad toks žingsnis būtų neteisingas.

„Tai nebūtų teisinga. Paskolas bankuose yra paėmę tik dalis visuomenės – apie 16 proc. namų ūkių. Todėl priskirti naudą tik daliai...“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad bandymų įtvirtinti ilgam laikam fiksuotas palūkanas būta ir anksčiau. 

„Tai ne pirmas bandymas išspręsti šią problemą ir neišsprendėme. Bet buvo bandymas padaryti. Po kurio laiko pamatai rezultatus ir jeigu jie netenkina, galvoji, ką daryti toliau“, – kalbėjo LB vadovas.

Pasak G. Šimkaus, fiksuotos palūkanos netapo paklausios, nes ilgą laiką tarpbankinės palūkanų normos buvo neigiamos.

„Pripažinkime, kad iš tikrųjų žmonės Lietuvoje ieško pigesnio produkto ir kai 10 metų vyravo neigiamos palūkanų normos ir jos nekito, natūraliai susiklostė žmoguje polinkis imti (paskolą su mažesnėmis kintamomis palūkanomis – BNS) arba tikėtis, kad taip neatsitiks (palūkanos neišaugs – BNS)“, – teigė G. Šimkus.

Pirmadienį jis pareiškė, kad kintamos palūkanos yra viena iš bankų pajamas ir pelną didinančių priežasčių. G. Šimkus pripažino, kad Lietuvoje pasiskolinti už fiksuotas palūkanų normas nėra daug galimybių arba tai yra brangu.

Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, pataisos praplėstų paramos gavėjų sąrašą ir leistų taikyti mokesčių lengvatas paramai, kuri teikiama Ukrainos kariuomenei ar kitoms šalies institucijoms.

„Norime sudaryti vienodas sąlygas teikti paramą Ukrainai tiek Lietuvos verslui, tiek Lietuvos žmonėms“, – Vyriausybės posėdyje sakė G. Skaistė.

Anot jos, Vyriausybė nustatys papildomą teisinių ir demokratinių valstybių sąrašą, kurių paramos gavėjo statusą turintiems juridiniams asmenims taip pat bus galima suteikti paramą.   

Finansų ministerija anksčiau skelbė, jog valstybinė mokesčių inspekcija vertins kiekvieną konkretų atvejį ir atsižvelgs į veiklos turinį, o ne formą, ir nestabdys lengvatų taikymo dėl formalių neatitikimų, jeigu parama tikrai buvo panaudota visuomenei naudingiems tikslams karo Ukrainoje kontekste.

Anot ministerijos, karo Ukrainoje metu mokestinės lengvatos taikomos ir tada, kai verslas suteikia paramą Lietuvos paramos gavėjo statusą turintiems asmenims, kurie šią paramą panaudoja ukrainiečiams lemti.

Skubos tvarką teikiamiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.

Anot jos, dėl lengvatų krepšinio klubo „Neptūnas“ bei rankinio klubo „Dragūnas“ nauda gali būti laikoma neteisėta valstybės pagalba, kuri nacionalinio teismo ar Europos Komisijos (EK) sprendimu gali būti išieškota.

Taryba gavo Vyriausybės atstovo prašymą įvertinti, ar Konkurencijos įstatymui neprieštarauja Klaipėdos valdžios sprendimas miesto sporto komandų rėmėjams suteikti valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatas.

Pasak tarybos, skiriant bet kokią valstybės pagalbą apie ją turi būti pranešta EK, nebent taikoma išimtis, pavyzdžiui, suteikiant de minimis pagalbą. Kitu atveju pagalba laikoma neteisėta.

Pasak tarybos, valstybės pagalbos gavėjų požymius atitinka ir sporto klubų rėmėjai. Ši pagalba būtų teisėta – ją Klaipėda numato teikti pagal de minimis reglamentą.

Seime registruotas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių Justo Džiugelio, Ingridos Šimonytės ir Mykolo Majausko bei Mišriajai Seimo narių grupei atstovaujančio Vytauto Bako pasiūlymas sumažinti žemės mokesčio lengvatą iki 1 proc. koeficiento įmonėms bei ūkininkams, kurie ne tik patys, bet ir per kontroliuojamus ar asocijuojamus asmenis bendrai valdo daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Parlamentarų nuomone, toks pasiūlymas ištaisytų egzistuojančią mokestinę spragą bei padidintų įplaukas į šalies biudžetą.

Dabar galiojantys įstatymai draudžia vienam asmeniui ar įmonei įsigyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės. Tačiau, kaip pastebi projekto autoriai, pasinaudodami teisės aktuose paliktomis spragomis, kai kurie žemvaldžiai per susijusius asmenis savo valdas išplečia iki tūkstančių hektarų bei turi galimybę piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi.

„Maža to, šie asmenys naudojasi ir 0,35 proc. koeficiento žemės mokesčio lengvata, taip dar labiau iškreipdami konkurencijos sąlygas tarp ūkininkų ir bendrovių. Daug kalbame apie skurdą Lietuvoje ir dejuojame, kad su juo kovoti bei kurti gerovės valstybę trūksta pinigų. Sumažinus žemės mokesčio lengvatą stambiesiems žemvaldžiams biudžetas pasipildytų milijonais eurų, kuriuos galima būtų skirti socialinėms skurstančių šalies gyventojų reikmėms. Tikiuosi, kad šis Seimas veiksmais, o ne žodžiais įrodys savo pasiryžimą mažinti mokestinių landų skaičių – nors tai palies ir kai kuriuos valdančiuosius asmeniškai“, – įsitikinęs pasiūlymo iniciatorius J. Džiugelis.

Parlamentaras tikisi, kad daug apie rūpestį silpniausiais visuomenės nariais kalbantys Seimo valdantieji realiais darbais pademonstruos socialinį jautrumą, palaikydami šį įstatymo projektą.

Savivaldybės biudžeto sąskaita nuo nekilnojamojo turto mokesčio už 2018 m. taryba nusprendė atleisti 19 Klaipėdos senamiesčio verslininkų.

Tarp jų – ir dar neseniai su visuomeniniu rinkimų komitetu "Vytautas Radžvilas: susigrąžinkime valstybę!" Europos parlamentaro mandato siekusią juvelyrę Jurgą Karčiauskaitę-Lago.

Ją miestas atleido nuo 346 eurų nekilnojamojo turto mokesčio. J.Karčiauskaitė-Lago Turgaus gatvėje turi juvelyrinių dirbinių saloną.

Kitos nekilnojamojo turto mokesčio sumos, kurių mokėti nereikės, siekia nuo 169 eurų (bendrovė "Tiltų baras") iki 6,7 tūkst. eurų (bendrovė "Embelija").

Dėl šių lengvatų miestas į biudžetą negaus 16,5 tūkst. eurų.

Tačiau tokiu būdu siekiama paraginti verslininkus, tvarkančius senamiesčio pastatų fasadus, puošiančius senamiestį, skatinančius turizmą ar veiklą, susijusią su dailiaisiais amatais, etnografiniais verslais Klaipėdos miesto istorinėse dalyse.

Bet Klaipėdos taryba savivaldybės biudžeto sąskaita nusprendė neatleisti ir nemažinti žemės mokesčio verslininkui, kuriam priklauso žemės sklypas Nemuno g. 47.

Savivaldybės atstovai nustatė, jog minėtas sklypas yra apleistas ir nenaudojamas.

Be to, jame yra likusi namo griuvėsių dalis, didžioji dalis teritorijos neaptverta, apaugusi žole, krūmokšniais.

Bendraturčiai į raginimą sutvarkyti žemės sklypą nereagavo, todėl jų nuosavybės teise valdomas sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamų kitos paskirties privačių žemės sklypų Klaipėdos mieste sąrašą.

O tai reiškia, kad jiems taikomas maksimalus 4 proc. žemės mokesčio tarifas.

Bendraturčiai nuo 2016 m. miestui privalės sumokėti 1,8 tūkst. eurus žemės mokesčio, nors prašė nuo jo atleisti.

Šis sprendimas per mėnesį gali būti apskųstas Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų apygardos administraciniam teismui.

Iš viso mokestine lengvata pasinaudojo 68 filmų gamintojai, iš jų 23 – užsienio kompanijų filmai. Mokestinė lengvata paskatino į Lietuvą su savo projektais ateiti tokias kompanijas kaip BBC, HBO, pranešė Lietuvos kino centras (LKC).

Jo užsakymu kūrybinių industrijų konsultacijų įmonė „KEA European Affairs“ iš Belgijos atliko tyrimą apie mokestinės lengvatos kino gamybai Lietuvoje rezultatus 2014 – 2017 metais.

Anot tyrimo, ši lengvata paskatino šalies verslininkų investicijas į kino sritį – per ketverius metus iš privačių investuotojų filmų gamybai Lietuvoje pritraukta 8 mln. 526 tūkst. 871 eurų. 

Be to, kino projektai paskatino darbuotojų užimtumą kino ir susijusiose industrijose. Atvykstant didelėms filmavimo grupėms iš užsienio, padidėja viešbučių užimtumas, skatinamas kavinių ir restoranų verslas, transporto ir nuomos paslaugų sektoriai.

„Išaugusios filmų gamybos apimtys lėmė tai, kad 2014–2017 metais buvo sukurta daugiau nei 12 tūkst. laikinų darbo vietų, o valstybei sumokėtų mokesčių suma siekė beveik 11 mln. eurų“, – rašoma LKC pranešime.

Lietuvos kino centras, administruojantis mokestinę lengvatą, prognozuoja, kad antrąjį šių metų pusmetį kino gamybai bus išleista apie 27 mln. eurų, iš jų daugiau nei 5 mln. eurų sudarys šalies verslininkų investicijos.

„Mums buvo svarbu įvertinti, ar pasirinkta kino industrijos plėtros priemonė veikia efektyviai. Tai ypač svarbu pritaikant schemą tolesniam penkerių metų laikotarpiui. O kad tyrėjų prognozės dėl rinkos augimo teisingos, rodo pirmojo šių metų pusmečio rezultatai: filmų gamybos išlaidos Lietuvoje sudarė daugiau nei 14 mln. eurų, o verslo investicijos artėjo prie 3 milijonų“, – teigė Lietuvos kino centro direktorius Rolandas Kvietkauskas.

Nuo 2014 metų veikiančios pelno mokesčio lengvatos tikslas – sudaryti palankias filmų gamybos sąlygas Lietuvoje šalies ir užsienio filmų gamintojams bei galimybę Lietuvos įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų filmo gamybai, susimažinti pelno mokestį. Tokiu būdu suteikiama galimybė iš privačių investuotojų pritraukti iki 20 proc. filmo gamybos biudžeto.

Mokestine lengvata gali pasinaudoti Lietuvoje veikianti verslo įmonė, neatlygintinai suteikusi lėšų Lietuvos filmo gamintojui mažindama apmokestinamąsias pajamas ir mokamą pelno mokestį.

Siūlo lengvatą

Siekiant skatinti atsinaujinančią ir ekologišką energiją naudojančių transporto priemonių įsigijimą, nuo 2019 m. sausio siūloma taikyti lengvatinį pridėtinės vertės (PVM) mokestį hibridinių variklių, taip pat elektra ar kita atsinaujinančia energija varomoms transporto priemonėms ir jų remontui.

Pataisos numato, kad hibridinių variklių transporto priemonėms, kai transporto priemonė yra iš dalies ekologiška, būtų taikomas 9 proc. PVM tarifas, o 5 proc. – visiškai ekologiškoms ar naudojančioms atsinaujinančią energiją transporto priemonėms. Pataisos iniciatoriai sako, kad lengvata būtų taikoma ribotą laiką, iki 2025 m. – "tam, kad būtų sukurta ekologiškų transporto priemonių rinka ir infrastruktūra".

Nieko nežada?

Įdomu, kad susisiekimo ministras Rokas Masiulis susitikime su Lietuvoje viešėjusia Europos Transporto komisare Violeta Vulc, prakalbus apie alternatyvios energijos transporto priemones, teigė, kad jokių skatinimo priemonių nenumato imtis iki 2030 m. Būtent tais metais dauguma ES šalių žada, kad pasieks, jog apie pusė jų transporto parko sudarys elektra ar kitomis alternatyviomis degalų rūšimis varomos transporto priemonės. Lietuva šiuo metu yra viena iš penkių Europos Bendrijos šalių, kuriose netaikomos jokios skatinimo priemonės elektromobiliui įsigyti.

VĮ "Regitra" duomenimis, 2018 m. vasario 1 d. Lietuvoje buvo registruotas 651 elektromobilis, o per pirmąjį šių metų mėnesį registruoti 35 elektromobiliai – 11 naujų ir 24 naudoti. Tad, jeigu panaši dinamika išliks ir kitais mėnesiais, tikėtina, kad šalies automobilių parkas per metus gali pasipildyti maždaug 360 elektromobilių, tad 2020-aisiais jų gali būti apie kelis tūkstančius.

Ko galime tikėtis laukdami 2030-ųjų? Geriausiu atveju, poros dešimčių tūkstančių elektra varomų transporto priemonių, o tai tesudarys vos kelis procentus šalies transporto parko. Didžiojoje Britanijoje asmuo, nusprendęs nusipirkti aplinką tausojantį automobilį, gauna 5 tūkst. svarų kompensaciją. Danijoje ši suma gali siekti net 8 tūkst. eurų.

Ne vien kompensacijomis

Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Rokas Knyva sako, kad kalbėti vien tik apie mokesčių lengvatų diegimą elektromobilių pirkėjams negalima.

"Negalime kalbėti vien tik apie kompensacinį mechanizmą tiems, kurie perka elektromobilį ar hibridinį automobilį, neaptardami automobilių apmokestinimo temos", – sakė LAA prezidentas. Pašnekovo nuomone, tik tuomet, kai žmonės pajus, kad ekonomiškai netikslinga išlaikyti seną automobilį, stengsis įsigyti mažiau taršią transporto priemonę.

"Kai matysime, kad gatvėse vis daugiau naujų automobilių ir kad statistinis automobilio amžius Lietuvoje mažesnis nei 11–15 metų, galėsime galvoti, kaip padaryti, kad žmogus, svarstydamas, kokį naują automobilį įsigyti, į pageidavimų sąrašą įtrauktų ir automobilį, varomą alternatyvia energija. Kol to nebus, galime nesvajoti apie tai, kad mūsų šalies gatvės ir keliai bus pilni elektromobilių", – kalbėjo R.Knyva.

Seimas, ketvirtadienį apsvarstęs Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas, pritarė, kad ši lengvata nuo 2018 metų sausio būtų taikoma neterminuotai: už tai balsavo 80 Seimo nariai, prieš – du , o susilaikė 9 parlamentaras. Galutinį sprendimą Seimas priims gruodį.

Premjeras Saulius Skvernelis anksčiau yra teigęs, kad palikti 9 proc. PVM lengvatą šildymui  nuspręsta atsižvelgus į visuomenės nuotaikas ir šalies finansines galimybes, o finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad kuo sparčiau vyks daugiabučių renovacija, tuo greičiau bus grįžtama prie diskusijų dėl 9 proc. PVM tarifo šildymui  atsisakymo.

Tačiau Seimas pasipriešino, kad nuo sausio PVM lengvata būtų taikoma ir gyventojams, kurie šildosi savo privačius namus kitomis kuro rūšimis – Seimas atmetė tokį socialdemokratų siūlymą: už balsavo 15 Seimo nariai, prieš – 30, o susilaikė 41 parlamentaras.

Juozas Olekas, Rasa Budbergytė, Algirdas Sysas ir Dovilė Šakalienė siūlė lengvatinį 9 proc. PVM tarifą taikyti šilumos energijai ir karštam vandeniui gauti gyventojų namų ūkiuose naudojamoms akmens anglims, durpėms, malkinei medienai ir medienos atliekoms, medžio ir šiaudų granulėmis, gamtinėms dujoms, elektros energijai.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto natrys Andrius Palionis tvirtino, kad pataisą priėmus, būtų sunku arba net neįmanoma nustatyti, kokia dalis šio kuro naudota šilumai pasigaminti ar vandeniui pasišildyti. Pasak jo, išplėtus PVM lengvatą šildymui, į biudžetą būtų nesurenkama 45 mln. eurų.