„Vakar Vyriausybė kaip tik atnaujino priemonių planą iki kadencijos pabaigos, ką norėtume padaryti, turint minty, kad tai 11 mėnesių. Svarbiausia būtų dabar tiesiog pabaigti, įžeminti, paleisti į gyvenimą tuos sprendimus, kurie priimti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė premjerė.

„Diskusija dėl mokesčių tęsis, visiškai pritariu Algirdui Sysui – vienas ar kitas Seimas tuos sprendimus turės priimti. Galim diskutuoti ir metus, dvejus, penkis, bet su tokiu mažu perskirstymu kokybiško viešojo sektoriaus proveržio jokia Vyriausybė negalės pasiekti, tas vis tiek turės apsispręsti“, – kalbėjo ji.

Galim diskutuoti ir metus, dvejus, penkis, bet su tokiu mažu perskirstymu kokybiško viešojo sektoriaus proveržio jokia Vyriausybė negalės pasiekti (...)

 

Komentuodama LRT užsakymu atliktą apklausą, pagal kurią visuotiniam nekilnojamojo turto (NT)  mokesčiui pritartų tik 3 proc. Lietuvos gyventojų, premjerė sako, kad tokia apklausa yra manipuliatyvi.

„Galima visokius klausimus užduoti, pavyzdžiui, galėčiau portalo paprašyti padaryti apklausą, ar jūs norite gerų viešųjų paslaugų ir manau, kad atsakymo „ne“ turbūt būtų dar mažesnis procentas negu rtrys, nes visi nori to, kas finansuojama už mokesčius, o kad patys mokesčiai žmonėms nepatinka, nėra čia kaži ko nenatūralaus. Atrodo, kad čia gal manipuliatyvi apklausa, nes reikėtų dėti ant stalo visus argumentus ir aiškinti, kas yra kitoje pusėje“, – teigė I. Šimonytė.

Ji pabrėžė, kad pagal Seimui pateiktą projektą NT mokestis nebūtų visuotinis, nes du trečdaliai žmonių jo nemokėtų.

Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisų projektas įstrigo Seime dar iki 2024 metų biudžeto priėmimo.

Siekdama padidinti NT mokesčio bazę, Vyriausybė yra pateikusi siūlymą apmokestinti visą nekilnojamąjį turtą, įskaitant ir vienintelį turimą būstą. Projektas buvo kelis kartus taisomas, galiausiai pasiūlyta pagrindiniam būstui taikyti 0,05–0,5 proc.  tarifą, o aukštesnį – 0,5–4 proc. – nustatyti apleistiems, neprižiūrimiems NT objektams. Komerciniam turtui savivaldybės galėtų nustatyti 0,5–3 proc. tarifą.

Prezidentas Gitanas Nausėda lapkritį teigė, kad naujo NT mokesčio įstatymo projektas yra „antisocialinis“ ir neturintis aiškaus pagrindimo, todėl jis vetuotų įstatymą, jei Seimas jį priimtų.

Dabar NT apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiesiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

„Konservatorių ir liberalų Vyriausybės trejus metus žadėta ir pagaliau į Seimo komitetus atkeliavusi mokesčių reforma irgi, ko gero galima pasakyti, kad žlugo“, – šeštadienį vykusiame LSDP tarybos posėdyje sakė V. Blinkevičiūtė.

Anot jos, konservatoriai pateikė neišbaigtą reformą ir padarė tai per vėlai.

„Jie net su koalicijos partneriais liberalais nesugebėjo susitarti (...) reikėjo nuo pat pradžių kalbėtis, ruošti, derinti pozicijas“, – sakė LSDP pirmininkė.

Konservatoriai pavėlavo su reformos pateikimu Seime, todėl, kadencijai einant į pabaigą, neturi kitos išeities, tik bandyti prastumti atskiras pertvarkos dalis.

„Konservatoriai pavėlavo su reformos pateikimu Seime, todėl, kadencijai einant į pabaigą, neturi kitos išeities, tik bandyti prastumti atskiras pertvarkos dalis, o pačioje koalicijoje tvyro nepasitikėjimo, uždarumo ir nebendradarbiavimo nuotaikos“, – teigė V. Blinkevičiūtė.

Valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinė taryba neskubėti mokesčių reformą Seime tvirtinti šiemet sutarė praėjusią savaitę.

Neforsuoti reformos sutarta po ginčų ne tik su opozicija, bet ir pačios koalicijos viduje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau teigė, kad dėl pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Anot jos, reforma bus svarstoma etapais ir neskubant. 

Seimui yra pateiktas septynių įstatymų pataisų paketas. Pakeitimais, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą bei numatyti platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat siūlomi pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.

Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs eurokomisaras Valdis Dombrovskis perspėjo, kad nepriėmusi mokesčių reformos Lietuva rizikuoja prarasti šimtus milijonų eurų Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo fondo pinigų.

„Kad ši kadencija ėmėsi mokesčių sistemos korekcijos, tai yra labai gerai. Ne visi klausimai būtinai turi būti pabaigti per vieną sesiją ar netgi iki kadencijos pabaigos“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Mes turime ir kaimynų pavyzdžių, kuomet geriausiai sprendimus yra priimti kadencijos pradžioje. Tarkime estai tai darė dėl mokesčių pakeitimų, todėl aš nematau didelės problemos, jeigu mes žingsnis po žingsnio eisime ten, kur galime atrasti aiškų politinį sutarimą“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Pasak jos, šiuo metu diskusijose dėl mokesčių pertvarkos „įsijungė“ normalus politinis procesas.

V. Čmilytė-Nielsen pakartojo, kad jos vadovaujamo Liberalų sąjūdžio frakcija Seime nebalsuotų už šiuo metu pateiktą didesnio individualios veiklos apmokestinimo projektą.

Visi kiti pasiūlymai, pageidavimai natūralu jau yra po šių svarbiausių, gyvybiškai svarbių valstybei sričių.

 

Anot Seimo pirmininkės, sprendžiant dėl kitų metų biudžeto pagrindiniai prioritetai bus gynyba, saugumas, švietimas, sveikatos ir socialinė apsauga.

„Gyvename Rusijos agresijos Ukrainoje sąlygomis, tai fundamentas, ant kurio statome visus kitus dalykus, visgi, yra valstybės saugumas. Kitas dalykas yra švietimo sritis, sveikatos apsauga – tai yra tos tradicinės sritys, kurioms būtina skirti dėmesio ir žinoma šitame biudžete tai irgi atsispindės“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Visi kiti pasiūlymai, pageidavimai natūralu jau yra po šių svarbiausių, gyvybiškai svarbių valstybei sričių“, – pridūrė ji.

Seimo pirmininkės teigimu, tikimasi, kad kitų metų valstybės biudžeto projektas parlamentą pasieks vėliausiai spalio pradžioje. 

Po valdančiųjų konservatorių, liberalų ir „laisviečių“ koalicinė taryba neskubėti mokesčių reformą Seime tvirtinti šiemet sutarė praėjusią savaitę.

Seimo pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen anksčiau teigė, kad dėl pertvarkos diskutuoti galima ne tik rudens, bet ir kitoje sesijoje, prasidėsiančioje 2024 metų pavasarį. Anot jos, reforma bus svarstoma etapais ir neskubant. 

Seimui yra pateiktas septynių įstatymų pataisų paketas. Pakeitimais, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą bei numatyti platesnį nekilnojamojo turto apmokestinimą, taip pat siūlomi pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.

LB turės atsakyti į penkis klausimus: du suformulavo komitetas, o tris – ekspertų vertinimo siekianti parlamentinė opozicija. 

Išvadą Seimui dėl mokesčių reformos LB turėtų pateikti iki rugpjūčio 1-osios. Rugpjūčio 3-ąją BFK vyks pirmoji diskusija dėl mokesčių reformos, joje dalyvautų finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Ekspertų prašoma nurodyti, kokį poveikį reforma turės mokesčių mokėtojų veiklos formos pasirinkimui, mokestinio arbitražo mažėjimui bei pajamų nelygybės mažinimui. 

Opozicija siekia, kad ekspertai nurodytų, kokį poveikį ar įtaką mokestiniai pakeitimai turės smulkiam ir vidutiniam verslui, viduriniajai klasei, Lietuvos konkurencingumui pasaulyje, taip pat regionų plėtrai ir užsienio investicijoms.

Ekspertų taip pat prašoma išsklaidyti arba įtvirtinti abejones, kad mokesčių pertvarka skatins atsisakyti individualios veiklos, verslas kelsis į aplinkines valstybes arba mokesčių vengimo zonas, bei pateikti prognozes, kokia galima dėl to žala ekonomikai.

Ekspertų išvados prašo 47 opozicijai priklausantys parlamentarai. Tokios išvados gali pareikalauti penktadalis Seimo narių.

BFK yra paprašęs, kad Seimo komitetai ir komisijos mokesčių reformą apsvarstytų iki rugpjūčio vidurio, o tada projekto imsis BFK.   

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

„Nebijau jokių ekspertinių vertinimų, manau, kad kuo daugiau vertinimų bus – su sąlyga, kad tai bus ne verslo, darbdavių konfederacijos ekspertinis vertinimas, ne pramonininkų konfederacijos ekspertinis vertinimas, ne investuotojų forumo ekspertinis vertinimas – o tikrai nepriklausomų ekspertų vertinimas, tikrai nemanau, kad čia reikėtų kažko bijoti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Anot jos, toks vertinimas tik išplėstų diskusiją dėl Vyriausybės siūlomos mokesčių pertvarkos.

„Aš tikrai nematau jokios problemos dėl to, todėl, kad tam ir buvo pateikti įstatymai dabar, kad visą vasarą galėtų tęstis diskusijos, tikrai manau, kad per vasarą gali atlikti ekspertai ir ekspertinį vertinimą, tada dar rudeniui bus ir ekspertinis vertinimas“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Ekspertinio mokesčių reformos vertinimo prašo beveik 50 opozicijai priklausančių parlamentarų. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė BNS pranešė, jog komitetas dėl to apsispręs kitą savaitę, jo manymu, tokį vertinimą turėtų atlikti Lietuvos bankas (LB).

„Tai statutinė opozicijos teisė (prašyti ekspertinio įvertinimo – BNS). Ji suformuluota taip, kad kai surenkamas reikiamas skaičius opozicijos atstovų parašų, komitetas privalo kreiptis dėl šios išvados“, – BNS aiškino M. Lingė.

„Jeigu atsiras papildomai medžiagos ir ekspertinis vertinimas padės opozicijai atsakyti į jai svarbius klausimus ir leis jai apsispręsti (dėl mokesčių reformos – BNS), kodėl gi nebūti tokiam ekspertiniam vertinimui?“, – pridūrė jis.  

Tačiau jis taip pat pabrėžė, kad  daug rekomendacijų ir vertinimų, kurie atsikartoja, yra pateikusios tarptautinės organizacijos – TVF, Pasaulio bankas, EBPO, Europos Komisija.

„Kadangi dabar Seime pradedame diskusiją (dėl mokesčių reformos – BNS), kol ji įgaus pagreitį, manau, galėtų ekspertinis vertinimas būti parengtas. Kitą savaitę turėtume turėti posėdį ir apsispręsime“, – tvirtino M. Lingė.

Jo teigimu, ekspertinė išvada turėtų būti pateikta maždaug po mėnesio, todėl pertvarkos svarstymai nestrigs.

BFK yra paprašęs, kad Seimo komitetai ir komisijos mokesčių reformą apsvarstytų iki rugpjūčio vidurio, o tada projekto imsis BFK.   

Seimui teikiamos septynių įstatymų pataisos. Jomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

„Man atrodo, labai svarbu, kad pirmas etapas yra baigtas. Tai reiškia, kad suformuotas toks (mokesčių – BNS) paketas, kuris sulaukė Seime gana plataus palaikymo pateikimo stadijoje. Tai reiškia, kad mes galime dirbti ties tais sprendiniais, galbūt juos tobulinti, jeigu surasime sąlyčio taškų, kuriems bus sutelktas platesnis politinis palaikymas“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Skaistė.

„Turbūt atskirais klausimais matysime, kur Seimo narių dauguma krypsta ir jeigu bus kažkokių taškų, kur galima susitarti, neiškraipant pačio paketo, man atrodo, kad mes tikrai esame atviri tobulinimui ir tolimesnėms diskusijoms“, – pridūrė finansų ministrė.

Ji mano, kad Seime būtų galima sutarti ir dėl dabartinio pertvarkos varianto. 

„Turbūt daug kas gali registruoti įvairių pasiūlymų. Aš manau kol kas, kad pateiktas paketas yra tai, dėl ko galime Seime sutarti“, – teigė G. Skaistė.

Ministrė pakartojo, kad svarbu mokesčių paketą išlaikyti subalansuotą. 

„Bet kokie sprendimai mokesčių svarstymuose, kurie drastiškai mažintų valstybės biudžeto pajamas, man atrodo, kad jų tiesiog neturėtų būti ir turime susitarti dėl tam tikro subalansuoto sprendimo“, – teigė G. Skaistė.

„Jeigu vienoje pusėje bus siūlymai mažinti valstybės biudžeto pajamas nuo dabar pasiūlyto varianto, turėtų būti analogiškai daromai sprendimai ir kitoje pusėje, kad sprendinys išliktų subalansuotas ir tvarus“, – pridūrė ministrė.

„Manau, kad tos diskusijos, kurios vyko iki šiol, leidžia tikėtis, kad tam tikrą kompromisą pavyko surasti, kuris leidžia Seime bent jau pateikti šiuos įstatymų projektus“, – žurnalistams antradienį Seime teigė G. Skaistė.

„Man atrodo, labai svarbu, kad tos diskusijos pagaliau prasideda Seime, kuomet galima diskutuoti dėl atskirų projekto nuostatų, ieškoti konsensuso tarp visų Seimo frakcijų“, – teigė ji.

„Iki šiol būdavo tariamasi su socialiniais partneriais, ieškoma konsensuso, aiškinama visuomenei. Dabar jau prasidės politinės diskusijos Seime ir kiekvienas turbūt galės išsakyti savo argumentus“, – kalbėjo ministrė.

Finansų ministrė tikisi, kad mokesčių reformai Seime įveikus pateikimo stadiją dėl atskirų jos projektų bus rastas kompromisas. Vis dėlto, jos teigimu, svarbu, kad paketas liktų subalansuotas.

„Vėliau diskutuojant dėl atskirų projektų nuostatų tikėsimės, kad surasime tą kompromisą, kuris sutelkia plačiausią tiek pozicijos, tiek opozicijos palaikymą“, – teigė G. Skaistė.

„Esmė, kad paketas būtų išlaikytas kaip paketas, matant jame balansą. Turbūt yra sprendimų, kurie didina mokestines pajamas, yra sprendimų, kurie jas mažina, todėl jeigu mes išsirinksime tik razinkas, palikdami naujų lengvatų atvėrimą, man atrodo, kad toks modelis nėra tvarus“, – kalbėjo ministrė.

V. Čmilytė-Nielsen sako, kad frakcija pateiks siūlymų mokesčių pertvarkai iki rudens

Valdančiosios koalicijos partnerio Liberalų sąjūdžio lyderė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, jog partijos frakcija parlamente po pateikimo turėtų pritarti mokesčių pertvarkai, tačiau turės konkrečių pasiūlymų paketui, kuriuos pateiks iki rudens.

Ji kartojo, kad mokesčių reformoje yra gerų dalykų, tačiau yra ir ką koreguoti, pavyzdžiui, individualios veiklos apmokestinimą, kovą su šešėliu.

„Po pateikimo, kaip ir planavome, ketiname pritarti, tačiau turėsime konkrečių pastabų po to, kai vasarą komitetai pasidarbuos. Turėsime pastabų dėl individualios veiklos apmokestinimo, taip pat nematome realių veiksmų, kurie galėtų padėti kovoti su šešėliu. Tai yra dar viena sritis, kurioje norėtume paryškinti pasiūlymus“, – Seime antradienį žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Iki rudens sesijos pasiūlysime konkrečius pasiūlymus“, – sakė ji.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas sako, kad antradienį po pateikimo Seimui frakcija pritars Vyriausybės teikiamai mokesčių reformai ir yra pasirengusi ją remti vėlesnėse svarstymo fazėse.

„Mes traktuojame, kad yra produktas, kuriam po pateikimo reikia pritarti (...) Pritardami po pateikimo nereiškia, kad nematome problemų, ir būtume pasirengę tolesnėse fazėse taip pat remti šiuos įstatymų projektus“, – žurnalistams Seime sakė E. Gentvilas.

Anot jo, liberalai reformai dabartinėje stadijoje pritaria siekdami, kad nebūtų trukdoma Lietuvai gauti finansavimo iš Europos Komisijos ir įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą (RRF).

„Nebūsime tie, kurie užkirstų kelią projektų pajudėjimui iš nulinio taško, nes mes žinome, kad vien pateikus projektus ir praėjus pateikimo stadiją jau atpalaiduojama dalis RRF lėšų, tiesa, mažesnioji dalis. Tai vertiname tuos dalykus kaip labai svarbius, vedančius link mūsų pozicijos“, – sakė E. Gentvilas.

Anot jo, frakcija už reformą po svarstymo Seime rudenį galėtų balsuoti tik tuo atveju, jeigu būtų išpildytos trys papildomos sąlygos. Liberalai norėtų, kad būtų aiškiau įvardintos priemonės, skirtos pinigų ištraukimui iš šešėlio, didinti taršos ir turto apmokestinimą bei keisti Vyriausybės suplanuotą individualios veiklos apmokestinimą.

„Tokiam individualios darbinės veiklos apmokestinimo modeliui, koks yra teikiamas šiandien, mes nepritarsime svarstymo stadijoje, mes prašysime ir reikalausime, kad darbinių pajamų apmokestinimas neturi būti didinamas“, – sakė E. Gentvilas.

Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17 proc., o nuo 2026 metų – iki 20 proc. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 85 proc. individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis, nes didesni tarifai būtų taikomi tik uždirbantiems daugiau nei 35 tūkst. eurų apmokestinamų pajamų per metus.

Frakcijos narė Edita Rudelienė teigia, kad liberalai taip pat sieks, kad būtų labiau reguliuojamas progresyvių mokesčių didinimas, taip pat kelia klausimų tarp artimų šeimos narių dovanojamų pinigų apmokestinimas.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo projekte siūloma nuo 120 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) padidinti bendrų metinių gyventojo pajamų ribą, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Vyriausybė nuo kitų metų siūlo apmokestinti dovanas iš artimųjų: iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių – viršijančias 300 tūkst. eurų, iš brolių, seserų – daugiau 150 tūkst. eurų per metus. Šiuo metu tokios dovanos neapmokestinamos, nepriklausomai nuo jų vertės. Įprastai dovanoms taikomas 15 proc. mokesčio tarifas.

A. Armonaitė sako, kad Laisvės frakcijoje dėl mokesčių reformos yra „visokių nuomonių“

Ekonomikos ir inovacijų ministrė, valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė sako, kad jos partijos frakcijoje Seime yra „visokių nuomonių“ dėl antradienį parlamentui teikiamos mokesčių reformos.

„Laisvės frakcijoje yra visokių nuomonių ir tas balsavimas bus įvairus“, – žurnalistams Seime sakė A. Armonaitė.

„Vis dar tikimės, kad mokesčių reforma gali tapti ir galimybe gerai apmokamų darbo vietų kūrimui, vidurinės klasės stiprinimui, tačiau yra dalykų, kurie netenkina ir kuriems teiksime siūlymus“, – kalbėjo politikė.

„Visų pirma, kad žmonės, užsiimantys individualia veikla, kad nebūtų demotyvuoti veikti, kad jiems būtų daugiau laisvės, visgi jie ir rizikos daug prisiima rinkdamiesi šitą veiklos formą. Nekilnojamojo turto mokestis, jo bazė plečiama, nesinori žmonėms užkrauti didesnių mokesčių, kai ir taip palūkanos yra pakilusios į 15 metų aukštumas“, – pridūrė ji.

A. Armonaitė teigė, kad mokesčių pertvarkos pakete yra ir gerų dalykų, pavyzdžiui, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlyti pelno mokesčio pakeitimai, kurie, pasak ministrės, leistų lengviau augti 10 tūkst. smulkių įmonių.

Laisvės frakcijos Seime seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad Vyriausybės siūlomi pridėtinės vertės mokesčio ir pelno mokesčio pakeitimai iš esmės yra tinkami, tuo metu gyventojų pajamų mokesčio siūlymus, anot jo, reikėtų keisti.

„Dėl gyventojų pajamų mokesčio, kadangi ten yra lengvatų, kurios reikalingos, bet taip pat yra papildomas apmokestinimas, kurį, mano nuomone, reikės keisti. O nekilnojamo turto mokesčio modelis yra toks, kurio taisyti, koreguoti nematau galimybių“, – Seime antradienį sakė V. Mitalas.

„Yra skirtingos nuomonės. Dabar balsuosime vieną kartą Seime, pasižiūrėsim. Bet kokiu atveju, kad ir kaip bus balsavimas, manau, gana greitai registruosime keletą ar keliolika pasiūlymų, kurie atitiks mūsų įsivaizduojamą tikslą, kad vidurinė klasė Lietuvoje turi stiprėti, o mokesčių sistema būtų aiški ir paprasta“, – kalbėjo jis.

V. Mitalas sakė nesutinkantis su siūlymu apmokestinti dovanas iš artimųjų numatant išimtį žemdirbiams.

„Tai man kelia klausimų, ar visas lengvatas, kurias skelbiamės naikinantys, ir panaikiname. Šita nuostata, tiek išimties darymas žemdirbiams, tiek apskritai dovanojimo apmokestinimas iš artimų asmenų, mano galva, turėtų būti išbraukti“, – teigė V. Mitalas.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė: mokesčių reformos projektą TS-LKD frakcija palaiko vienbalsiai

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seimo konservatoriai vieningai palaikys antradienį parlamentui teikiamą mokesčių reformos paketą.

„Vienbalsiai frakcijoje pritariame pozicijai, kad palaikome Vyriausybės pateiktą projektą, kuris tikrai derintas daug mėnesių plačiuose ratuose politikų ir suinteresuotų žmonių“, – žurnalistams Seime antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Niekada turbūt nėra taip, kad mokesčių tema būtų patraukli ar politikai labai norėtų kalbėti, ar tuo labiau veikti šioje srityje. Bet priimame tai kaip atsakomybę prieš valstybę ir mūsų frakcija vieningai šiandien palaikys“, – pridūrė TS-LKD frakcijos seniūnė.

Jos teigimu, mokesčių reforma reikalinga siekiant sutvarkyti ir išgryninti šalies mokesčių sistemą, taip pat būtina atsižvelgti į tarptautinių organizacijų pastabas bei turėti galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis. 

„Palaikome tai, nes matome tai kaip reikalingumą valstybei, žiūrint į valstybės atsakingą valdymą ir mokesčių sistemos išgryninimą ir sutvarkymą, atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų pastabas ir tai, kad išpildytume tam tikrus kriterijus, ir tai, kad galėtume pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis“, – kalbėjo R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Už projektus balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 31 Seimo narys, susilaikė 22 politikai.

Toliau įstatymų paketą svarstys Seimo komitetai, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau rudens sesijoje.

Premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo tiems, kurie palaikė projektus ir leido pradėti diskusiją komitetuose.

„Tai yra būtent teisingas kelias, nes iš tų klausimų, kuriuos teko girdėti, daug dalykų gali būti diskutuojama kaip pasiūlymai ir, be abejo, tų diskusijų bus ir taip demokratinėje valstybėje ir turi būti“, – teigė ji.  

G. Skaistė: reforma – tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos

Septynių įstatymų pataisomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, taip pat numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais, investicinė sąskaita, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.

Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui.

„Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos, taip pat prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms bei smulkiam verslui“, – pristatydama pataisas parlamentarams sakė finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Pasak jos, reforma padarys mokesčių sistemą patogesne, leis paskirstyti mokestinę naštą skirtingoms verslo formoms, o mokesčių mokėjimas būtų patogesnis. 

„Šiuo paketu yra siūlomas subalansuotas sprendimas, kuri iš vienos pusės šiek tiek didina mokestines pajamas, iš kitos pusės jas mažina, bet mažina tose srityse, kurios arba prisideda prie Lietuvos ekonomikos transformacijos, skatina investicijas arba mažina pajamų nelygybę per neapmokestinamąjį pajamų dydžio plėtrą“, – aiškino G. Skaistė.

Ji akcentavo, kad reforma leis šiek tiek daugiau apmokestinti dideles pajamas, tas pajamas, kurios „išimamos iš verslo asmeniniam vartojimui“. 

Pertvarkos paskatos: rekomendacijos, perskirstymas, pajamų nelygybė, susitarimai

G. Skaistės teigimu, pertvarką teikti paskatinę esminiai rodikliai būtų tie, kurie nurodyti Europos Tarybos rekomendacijose Lietuvai.

„Kurias jau dešimtmetį gauname labai panašias, (...) gauname rekomendacijas, kurios yra susijusios su mūsų mokesčių sistema ir siūlymai dažniausiai yra didinti perskirstymą ir pereiti prie ekonomikai mažiau žalingų mokesčių bei mažinti pajamų nelygybę bei skurdą“, – tvirtino G. Skaistė.

Ministrė pabrėžė, kad Lietuvoje perskirstoma 32,2 proc. BVP, o Europos Sąjungos (ES) vidurkis siekia 40,7 proc.

G. Skaistės teigimu, Lietuvoje pajamų nelygybės lygis yra antras blogiausias ES – Lietuva lenkia tik Bulgariją.

„Tam tikri sprendimai prisidės prie pajamų nelygybės mažinimo – esame paskaičiavę, kad (...) koeficientas po pakeitimų galėtų sumažėti per pusę punkto“, – tvirtino ji.

Pasak G. Skaistės, reformą paskatino ir du nauji susitarimai dėl krašto apsaugos ir švietimo finansavimo didinant išlaidas gynybai nuo 2 proc. iki 2,5 proc. BVP bei keliant darbo užmokestį mokytojams, dėstytojams. 

Kritikos ir priekaištų daugiau nei pagyrų

Opozicijai priklausantys parlamentarai kritikavo pristatytą projektą, pastabų turėjo ir dalis valdančiųjų.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad įstatymų pataisų paketu įgyvendinama tiek Vyriausybės planus, tiek tarptautines rekomendacijas.

Pasak jo, didelė dauguma pakete esamų pasiūlymų padės lengviau įveikti recesijos keliamus iššūkius.

Taip pat valdantiesiems priklausantis „laisvietis“ Vytautas Mitalas apgailestavo, kad Seimas nesutiko, jog būtų atskirai balsuojama dėl kiekvieno paketo įstatymo projekto.

„Pridėtinės vertės mokesčio ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimams tikrai pritariu. Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme yra daug taisytinų vietų ir jau dirbame tam, kad tuos siūlymus registruotume. O Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymui aš nepritariu iš esmės. Nepritariu mokesčio bazės plėtimui. (...) bet nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje dėl nekilnojamojo turto mokesčio bazės plėtimo nėra parašyta. (...) Mes tikrai būsime pasirengę teikti daug siūlymų šitam įstatymo projektui“, – žadėjo V. Mitalas. 

Tuo metu liberalas Andrius Bagdonas tvirtino, kad abejonių kelia noras apmokestinti šeimos nariams dovanojamą turtą, bet „nemažai mokesčių pakeitimų daliai, kurie gerina mokestinę aplinką, supaprastina mokesčių surinkimą, galima pritarti“.

„Tačiau norui suvienodinti individualios veiklos ir darbo santykius kelia nemažai abejonių, juolab kad su verslo liudijimo ar individualios veiklos pažyma dirbančiųjų rizikos gerokai skiriasi. (...) Kartais nutinka ir taip, kad žmogus apskritai negauna tam tikrą laiką pajamų“, – teigė parlamentaras.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Algirdas Butkevičius pasigedo reformos fiskalinio efekto, o „valstietė“ Goda Burokienė priekaištavo, kad investicinė sąskaita „neapima visų investuotojų“: „Išeliminuojami investuotojai, kurie investuoja per sutelktinio arba tarpusavio skolinimosi platformas“.

„Valstietis“ Valius Ąžuolas piktinosi, kad reforma norima „individualios veiklos savininkus suvaryti į UABʼus“: „Individualiai veiklai mokesčiai bus didinami drastiškai, tuo tarpu UABʼuose galėsim mokesčių mokėti mažiau“.  

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos atstovas Tomas Tomilinas reformos Achilo kulnu pavadino pertvarkas „individualios veiklos vidutiniokams“.

„Kažkur yra socialinio teisingumo problema arba iš tikrųjų yra nusitaikyta būtent į tą vidutinę deklaruojančių ir sąžiningai mokesčius mokančių žmonių klasę kaip tam tikrą per didelio lengvatinio verslo formą ir ją bandoma išstumti iš rinkos. Dar suprantu apie verslo liudijimus, kad jie turi likti tik mažiukams, bet individuali veikla yra normali verslo forma ir kodėl mes turime tuos vidutiniokus papildomai apmokestinti?“ – klausė T. Tomilinas.

NPD artės prie MMA, keisis GPM tarifas

Reforma taip pat siūloma artinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA).

Nuo kitų metų NPD norima didinti 20 proc. iki 751 euro, o minimalią mėnesio algą (MMA) – 10 proc. iki 924 eurų. 

„Tokiu būdu didesnės pajamos būtų tiems žmonėms, kurie uždirba iki vieno vidutinio darbo užmokesčio. Iki vieno vidutinio darbo užmokesčio Lietuvoje uždirba 70 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Tai yra 811 tūkst. asmenų“, – sakė G. Skaistė ir pabrėžė, kad 2024 metais prognozuojamas vidutinis darbo užmokestis sieks 2 tūkst. 45 eurus.

Reforma individualią veiklą siūloma apmokestinti 20 proc. GPM tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 metais jis nesikeistų, 2025 metais – didėtų nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. Nuo 2025 metų tarifai visa apimti būtų taikomi tiems gyventojams, kurie uždirbs mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.

Gaunantieji iki 15 tūkst. eurų pajamų per metus mokėtų „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas, bet GPM jiems siektų 3 procentus.

Finansų ministrė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš vadinamojo Europos Sąjungos (ES) RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. eurų.

Apie tai ketvirtadienį, pristatydamas kitos savaitės plenarinių posėdžių darbotvarkę, pranešė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma.

„Numatyta, kad po pietų, iškart po Vyriausybės pusvalandžio, kuriame dalyvaus Seimo kontrolierė Erika Leonaitė, bus mokesčių sistemos įstatymų paketo pateikimas“, – teigė J. Razma.  

„Labai tikėkimės, kad Seimo Teisės departamentas pasistengs iki to momento parašyti išvadas“, – pridūrė jis.

Mokesčių reformai Seime įveikus pateikimo stadiją, valdančiosios koalicijos partneriai – „laisviečiai“ ir liberalai – norėtų peržiūrėti individualios veiklos bei dideles pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą. Pasak partijų atstovų, jei pertvarkos paketas bus priimtas, jis bus kitoks.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai mokesčių reformai pritaria. 

„Suprantu, kad Finansų ministerijai jau nusibodo turėti tą reformą savo ministerijos rūmuose ir dėl to jau teikia ją Seimui galutinei diskusijai, bet aš tikrai manau, kad neišvengiamai šita mokesčių reforma keisis, ir jeigu ji bus priimta, ji atrodys gerokai kitaip negu ją pateikė Vyriausybė“, – BNS teigė Laisvės partijos frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

Liberalų sąjūdžio frakcijos vadovas Eugenijus Gentvilas mano, kad klausimą dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių kels ne tik liberalai, bet ir „visas Seimas“.

„Liberalų sąjūdis daugiausia yra išsakęs pastebėjimų dėl gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatyto individualios veiklos apmokestinimo. Jis čia ir susilaukė pakeitimų. Reikia dar įsižiūrėti, nes ten ir progresyvumas yra užkoduotas, kas liberalams nėra patrauklu, keičiamos (apmokestinimo – BNS) ribos – tas gal ir gerai“, – BNS sakė E. Gentvilas.

Tuo metu V. Mitalas įsitikinęs, jog siūlomų nekilnojamo turto (NT) bei individualios veiklos apmokestinimo pakeitimų apskritai turėtų būti atsisakyta. Jo teigimu, mokesčių reformai Seime peržengus pateikimo stadiją reikėtų suskaičiuoti realų siūlomų pokyčių poveikį šalies ekonomikai.

„Sakyčiau, kad dabar reikėtų išvis atsisakyti nekilnojamo turto mokesčio ir individualios veiklos apmokestinimo pakeitimų, o dėl kitų spręsti pagal tuos atsakymus, kuriuos mums pateiks Finansų ministerija“, – sakė V. Mitalas.   

„Mes juk puikiai suprantame, kad pratęsus kino filmų lengvatą tai nėra netenkami pinigai, o jų yra papildomai pritraukiama. Ir atvirkščiai – papildomai apmokestinus individualia veikla dirbančius asmenis ir keičiant ne tik didesnių pajamų individualistus (jų apmokestinimą – BNS), bet ir taisykles visiems, gali būti, kad papildomų pajamų bus ne surinkta, o kaip tik prarasta“, – pridūrė Laisvės frakcijos seniūnas.

E. Gentvilas pakartojo Liberalų sąjūdžio lyderės Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen ketvirtadienį išsakytą poziciją, jog partijos frakcija mokesčių pertvarkos paketui po pateikimo turėtų pritarti.

„Priešingu atveju išmetamas didelis ilgametis darbas į šiukšlių dėžę ir jokie tikslai nepasiekiami. Mes turime pasiekti pritarimą (po pateikimo – BNS), o tada jau kruopščiai narstyti kiekvieną projektą“, – teigė frakcijos seniūnas.

„Man atrodo, kad nepalaikyti po pateikimo viso paketo dėl to, kad tame pakete yra viena ar kita netinkama nuostata, nėra gerai“, – pridūrė jis.

Tuo metu V. Mitalas teigė, jog „laisviečiai“ dėl savo pozicijos visos reformos atžvilgiu dar nėra apsisprendę. Anot jo, sprendimas turėtų būti priimtas kitą savaitę frakcijai įsigilinus į projekto turinį. 

„Mes diskutuosime. Tikrai gavome koalicijoje didelį prašymą iš premjerės ir iš kolegų Liberalų sąjūdyje balsuoti per pateikimą už, bet tikrai įvertinsime ir su frakcija tarsimės“, – teigė V. Mitalas.

Tuo metu valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad dėl palaikymo mokesčių reformos paketui derybos su koalicijos partneriais „vyksta konstruktyviai“.

„Suprantu visų nusiteikimą, kad mokestiniai pokyčiai visą laiką yra sudėtinga tema ir priimti sprendimą turbūt yra nelengva dėl to, kokiems žmonėms atstovauji, kas yra tavo rinkėjai“ – BNS teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Bet aš tikiuosi supratimo, kad tai yra platesnio pobūdžio atsakomybė, nes tai yra svarbu, kaip atrodo mūsų biudžetas, kaip yra skiriami europiniai pinigai, susiję su reforminiais įsipareigojimais“ – pridūrė konservatorių frakcijos seniūnė.

Pasak jos, TS-LKD frakcijos nariai mokesčių reformai pritaria, o balsuoti už paketą jų įpareigoti nereikės.

„Net iki tų ankstesnių korekcijų kažkaip suprasdami savo politinę atsakomybę tą vertinimą tokį turėjome, nepaisant to, kad dėl vienų ar kitų sektorių buvo keliami klausimai, bet man atrodo, kad ten pavyko pakoreguoti“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Manau, kad visi suprantame reikalo esmę ir svarbą, ir palaikysime savo pačių Vyriausybę“, – pridūrė ji.

E. Gentvilas sako, kad šią savaitę Finansų ministerijos pateikti patikslinimai „nėra esminiai“. 

„Bet svarbiu rezultatu laikau tai, kad tai jau yra Vyriausybės, o ne vien Finansų ministerijos teikiamas paketas. Atsiranda nauja kokybė ir yra galimybė Seime kibti į darbus“, – BNS teigė E. Gentvilas. 

V. Mitalas taip pat sutiko, jog pakeitimai viso projekto iš esmės nepakeitė.

„Yra keletas naujų pakeitimų, kurie atsirado būtent, kaip suprantu, bandant įsiklausyti į mūsų poziciją ir po mūsų paskutinių remarkų. Bet iš tikrųjų tas paketas iš esmės nepasikeitė. Jis yra gana biurokratiškas, daugybė skirtingų pakeitimų, patiuningavimų rinkinys, kuris palieka abejonių dėl savo prasmės“, – teigė Laisvės frakcijos seniūnas.

Jis teigiamai įvertino pasiūlymą keisti mažų įmonių pelno mokesčio skaičiavimą. Tuo metu nekilnojamo turto mokesčio modelis, pasak jo, nepadėtų spręsti esminių problemų, o aukštų pajamų apmokestinimo pokyčiai reikalauja detalaus įvertinimo.

„Teoriškai ant popieriaus mintis sumesti visas pajamas atrodo diskutuotina, bet praktiškai tai gali kirsti per tą žmonių grupę, kurią mes ir norime labiausiai auginti – tai yra dirbančių ir sąžiningai mokesčius Lietuvoje mokančių žmonių grupę. Ir vėlgi į biudžetą iš šitos priemonės pajamų būtų surinkta labai nedaug“, – teigė V. Mitalas.

Tuo metu E. Gentvilas sako, kad pokyčiai apmokestinant nekilnojamąjį turtą reikalingi ir Liberalų sąjūdžio frakcija siūlomą modelį palaikytų.

„Labai vertiname, kad einama ir žiūrima kaip į savivaldybių biudžeto pajamas – tai yra teisingas dalykas. Žinant Vakarų Europos patirtį, vis tik ten savivaldybės gyvena iš nekilnojamo turto mokesčio. Pas mus dar tas apmokestinimas yra nedidelis“, – teigė E. Gentvilas. 

Vyriausybė trečiadienį pritarė kelerius metus rengtam ir šiemet bent du kartus tikslintam mokesčių reformos projektui. Pirmą kartą Ministrų kabineto posėdyje apsvarstytas paketas kitą savaitę bus teikiamas Seimui.