Apklausos duomenimis, Vyriausybės siūlomiems mokestiniams pakeitimams bei pensijų sistemos pertvarkai pritaria dešimtadalis (11 proc.) apklaustų suaugusių šalies gyventojų (1 proc. labai pritaria ir 10 proc. greičiau pritaria).

Trys iš dešimties (29 proc.) tokiems pasiūlymams nei pritaria, nei nepritaria, o keturi iš dešimties (40 proc.) respondentų tam nepritaria (18 proc. labai nepritaria ir 22 proc. greičiau nepritaria).

Penktadalis (20 proc.) respondentų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.

Lietuvos Vyriausybės siūlomiems naujiems mokestiniams pakeitimams bei pensijų sistemos pertvarkai santykinai kiek daugiau pritaria jaunesni nei 30 metų žmonės, didmiesčių gyventojai, respondentai su vidutinėmis bei didžiausiomis šeimos pajamomis per mėnesį, besimokantis jaunimas, respondentai, savo politines pažiūras apibūdinantys kaip dešiniąsias.

Siūlomų mokestinių pakeitimų bei pensijų sistemos pertvarkos daugiau už kitus nepalaiko vyresni nei 50 metų žmonės, gyvenantys kaime, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, bedarbiai ir namų šeimininkės, specialistai ir tarnautojai bei vadovai, dirbantys valstybiniame sektoriuje, respondentai, savo pažiūras apibūdinantys kaip centristines.

Sauliaus Skvernelio Vyriausybės pasiūlymams daugiau už kitus nepritaria Lietuvos socialdemokratų partijos (54 proc. nepritaria) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos (53 proc.) rėmėjai.

Santykinai kiek palankiau tokius planuojamus pakeitimus vertina trijų partijų rinkėjai: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (22 proc. pritaria), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (15 proc.) bei partijos Tvarka ir teisingumas (14 proc.) rinkėjai.

Apklausos duomenimis, visų partijų rinkėjai siūlomiems naujiems mokestiniams pakeitimams bei pensijų sistemos pertvarkai daugiau nepritaria, nei pritaria, o mažiausias neigiamų ir teigiamų vertinimų skirtumas yra tarp Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rėmėjų (22 proc. iš jų tam pritaria ir 27 proc. nepritaria).

Apklausa vyko šių metų gegužės 28 - birželio 5 dienomis. Tyrimo metu apklausta 1017 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3 proc.

„Mokesčių pertvarka yra kaip namo statyba (...) Prašydamas palaikymo ir prisiimdamas atsakomybę kviečiu šitą namą statyti kartu ir nebandyti jo sugriauti“, pristatydamas Vyriausybės siūlomą mokesčių pertvarką parlamentarams sakė V. Šapoka.

„Turime ieškoti ir sutarti dėl bendro intereso, patraukus vieną sieną, ar stogą, namas sugrius“, - pridūrė jis.

Seimas antradienį po pateikimo pritarė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisoms: už balsavo 52, prieš - 28, susilaikė 15 Seimo narių.

Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas, papildomu - Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.

Konservatorius Mindaugas Majauskas priekaištavo, kad Vyriausybė planuoja nedidelėmis sumomis padidinti beveik visų visuomenės grupių pajamas, vietoj to, kad bandytų spręsti aktualiausias vienos ar kelių sričių problemas.

„Mokestine pertvarka didžiausias dėmesys skiriamas dirbantiesiems, siekiant jiems sumažinti mokestinę naštą, kuri lyginant su mūsų kaimynėmis, yra smarkiai per didelė“, - teigė V. Šapoka.

Konservatorius Rimantas Jonas Dagys tvirtino, kad siūlomais pakeitimais Vyriausybė silpnina „Sodrą”.

Parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstietis“ Stasys Jakeliūnas pabrėžė, kad  pakeitimai yra žingsnis teigiama kryptimi, o toliau dėl jų bus galima diskutuoti Seimo komitetuose.

Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Konsolidavus socialinio draudimo įmokas darbuotojų pusėje, darbo pajamoms bus taikomi du pagrindiniai tarifai – 21 proc. gyventojo pajamų mokestis, 6 proc. punktais didėjantis dėl bazinės pensijos mokėjimo perkėlimo į valstybės biudžetą, ir 18,5 proc. socialinio draudimo, įskaitant ir privalomąjį sveikatos draudimą, įmoka.

Darbdavio socialinio draudimo įmoka mažės iki 1,24 proc., ji apims nelaimingų atsitikimų, nedarbo ir profesinių ligų draudimą, taip pat įmokas į garantinį ir ilgalaikių išmokų fondus.

Perskaičiuojant darbuotojo mokamas įmokas „Sodrai“, ji visiems bus sumažinta 2 proc. punktais. Tai susiję su permainomis pensijų kaupime – 2 proc. „Sodros“ pervedimų į antros pakopos pensijų fondus naikinimu ir gyventojo įmokos padidinimu iki 4 procentų. Valstybė kaupiantiems antros pakopos fonduose ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Atlyginimo riba, iki kurios taikomas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), turėtų augti iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), numatytas trejų metų NPD didinimo planas. NPD kitąmet siektų 280 eurų (dabar – 380 eurų, tačiau perskaičiavus pagal pagal naują mokesčių konsolidavimo tvarką, jis būtų 272 eurai). Antrais reformos metais NPD didėtų iki 370 euro, o 2021–aisiais – iki 470 eurų.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisomis siūloma įvesti „Sodros“ įmokų lubas: 2019 metais jos siektų 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), 2020 metais – 84 VDU, o 2021 metais – 60 VDU. „Sodros“ lubas viršijančioms pajamoms būtų taikomas 25 proc. GPM tarifas.

Nepagrindinio būsto apmokestinimo klausimas

Seimas svarstys Vyriausybės pasiūlymą 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrąjį, trečiąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus. Tuo metu pagrindinis būstas bus apmokestinamas kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės, išlaikant progresyvumą.

Už tai numatančias Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pataisas antradienį po pateikimo balsavo 56, prieš - 12, susilaikė 27 Seimo narių.

Pagrindiniu pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.

Finansų ministras Vilnius Šapoka teigė, kad siekiama išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, taip pat užkirsti kelią NT burbulo formavimuisi.

Konservatorius Mykolas Majauskas nuogąstavo, kad nauja NT apmokestinio tvarka skatins gyventojus ieškoti landų jo išvengti, būstą, pavyzdžiui, perrašant žmonai arba vaikams.

Tuo metu liberalė Aušrinė Armontaitė klausė, ar taip nėra ruošiama dirva visuotiniam, įskaitant ir pagrindinį būstą, apmokestinimui.

Anot V. Šapokos, daugelyje šalių, kur taikomas visuotinis NT apmokestinimas, yra numatyta eilė lengvatų socialiai pažeidžiamiems asmenims ir jų grupėms, todėl to daryti Lietuvoje neketinama.

Be to, anot ministro, visuotinis NT apmokestinimas neatneštų reikšmingų pajamų, kurios galėtų pastebimai padidinti perskirstymą per biudžetą, nes NT vertė Lietuvoje yra ganėtinai maža.

Spaudimas dėl visuotinio NT mokesčio

Premjeras Saulius Skvernelis pareiškė patyręs spaudimą įvesti visuotinį nekilnojamo turto (NT) mokestį. Dabartinis Vyriausybės pasiūlymas, jo žodžiais, yra kompromisas.

S. Skvernelio teigimu, spaudimas buvo iš tarptautinių organizacijų ir Lietuvos banko.

„Mes tikrai sulaukėme pakankamai didelio spaudimo, ar tai būtų Tarptautinis valiutos fondas, ar EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – BNS), ar tas pats Lietuvos bankas, kad įvestume visuotinį turto mokestį“, – žurnalistams po susitikimo su Liberalų sąjūdžio frakcija Seime sakė premjeras.

Anot jo, Vyriausybės siūlymas yra kompromisas tarp dabartinės NT apmokestinimo sistemos ir visuotinio mokesčio.

Lietuvas bankas siūlė NT mokesčio bazę išplėsti labiau ir taikyti jį visam būstui, atsižvelgiant į socialiai jautriausias grupes. Mokestis, anot centrinio banko, turėtų būti progresinis, nustatant nedidelę neapmokestinamos vertės ribą: mažiau įkainotam turtui turėtų būti taikomas mažesnis mokestis.

LB skaičiuoja, kad toks modelis leistų viešųjų finansų pajamas iš nekomercinio NT mokesčių padidinti dešimteriopai.

Tuo metu Tarptautinis valiutos fondas (TVF) jau ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti ne tik NT mokestį, bet ir automobilių mokestį. Savo ruožtu EBPO Lietuvai siūlė didinti gyventojų NT mokestį.

Vyriausybė siūlo 0,3 proc. tarifu apmokestinti antrą ir daugiau vieno žmogaus turimus būstus.

Pagrindinis būstas ir sodybos būtų apmokestinamos, kaip iki šiol – nuo bendros 220 tūkst. eurų vertės išlaikant progresyvumą: 0,5 proc. tarifas nekilnojamajam turtui už 220–300 tūkst. eurų, 1 proc. – už 300–500 tūkst. eurų, 2 proc. – už daugiau kaip 500 tūkst. eurų.

Kovos su šešėliu priemonės

Seimas svarstys Vyriausybės siūlomas kovos su šešėliu priemones. Parlamentarai po antradienį po pateikimo pritarė tai numatančioms įstatymų pataisoms, kurios teikiamos kartu su Vyriausybės mokesčių reformos pasiūlymais.

Administracinių nusižengimų kodekso pataisomis siūloma didinti baudas už įvairius pažeidimus, susijusius su mokesčių slėpimu, netinkama veikla, leidimų ar licencijų užsiimti tam tikra veikla neturėjimu.

2019 metais verslui ir gyventojams ketinama siūlyti vienkartinę galimybę be baudų ir delspinigių susimokėti „pamirštus“ mokesčius – tai jie galės padaryti per 6 mėnesius.

Anot konservatoriaus Andriaus Kubiliaus, „mokesčių amnestijos“ praktika anksčiau yra sulaukusi labai kritiško Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ekspertų vertinimo.

„Tikrai negalėčiau pavadinti to amnestija, nes mokesčius sumokėti reikės. Kalbame tik apie atleidimą nuo baudų ir delspinigių“, - teigė finansų ministras Vilius Šapoka.

Jis taip pat pabrėžė, kad tai būtų vienkartinė akcija, tuo metu TVF kritikuoja pasikartojančius veiksmus, kai yra leidžiama nurašyti ir dalį nesumokėtų mokesčių.

Labdaros ir paramos įstatymo pataisos leistų paramos gavėjo statusą gauti tik tiems asmenims, kurie atitiktų minimalius patikimo mokesčių mokėtojo kriterijus, o Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai numato, jog neatitikus tokių kriterijų, nebus galima dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Gyventojams, kurie legaliai pirks remonto, statybos ar kitas namų ūkyje suteiktas paslaugas – pavyzdžiui, auklių arba namų tvarkytojų, ketinama suteikti galimybę susimažinti savo apmokestinamąsias pajamas ir taip susigrąžinti dalį sumokėto GPM. Tuo pačiu visos veiklos, kurioms kuriamos naujos GPM paskatos, nebegalės  būti vykdomos su verslo liudijimu.

Pagrindiniu teikiamų įstatymų pataisų svarstymo komitetu paskirtas Biudžeto ir finansų komitetas. Toliau pataisas Seime numatoma svarstyti birželio 21 dieną.

Opozicija inicijuoja komisiją

Opozicinės Seimo frakcijos siekia sudaryti laikiną komisiją, kuri su Vyriausybės atstovais, ekspertais ir socialiniais partneriais iki spalio apsvarstytų Vyriausybės parengtus mokesčių ir pensijos sistemos pertvarkų projektus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos iniciatyva opozicinės frakcijos Seimui teikia rezoliuciją dėl komisijos sudarymo. Joje rašoma, kad sprendimus Vyriausybė priėmė nederindama su socialiniais partneriais, partijomis ir ekspertais.

„Į Seimą atnešti įstatymų projektai visiškai neatspindi to lūkesčio, kuris buvo sukeltas žmonėms laukiant reformų daugiau nei pusantrų metų. Natūralu, kad matydami mokesčių ar šešėlio mažinimo įstatymų pasiūlymus, kurių dalis yra visiškai nesusijusi su mokesčių sistemos esme, esame nusivylę“, – pranešime spaudai sako TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Rezoliuciją, be G.Landsbergio, teikia Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Juozas Olekas ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnas Bronislovas Matelis.

Valdantieji „valstiečiai“ ir socialdarbiečiai gegužę nusprendė iki rugsėjo 1–osios įvertinti Vyriausybės  siūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos. Buvo sudaryta šešių parlamentarų ir keturių ekspertų darbo grupė, joje yra socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, Seimo Biudžeto ir finansų bei Socialinių reikalų komitetų vadovai Stasys Jakeliūnas ir Rimantė Šalaševičiūtė, parlamentarai Andrius Palionis, Valius Ąžuolas, Tomas Tomilinas, Virgilijus Poderys. Grupei priklauso ir premjero patarėjas Lukas Savickas, Lietuvos aktuarų draugijos valdybos narys Evaldas Veleiša, buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka. 

S. Jakeliūno teigimu, darbo grupės steigimas suderintas su premjeru Sauliumi Skverneliu.

Vyriausybė yra patvirtinusi pensijų reformą ir siekia sujungti darbuotojo bei darbdavio socialinio draudimo įmokas, dviem procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turėtų mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidėtų 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio.

Įžvelgia klastą

Seimo opozicija nuogąstauja, kad valdantieji kitąmet neplanuoja didinti atlyginimų valstybės tarnautojams ir pareigūnams. Tuo metu socialinės apsaugos ir darbo ministras ramina, kad dabar siūlomas bazinis dydis tėra formalumas, o tikrasis dydis bus pateiktas tradiciškai su kitų metų valstybės biudžetu.

Linas Kukuraitis antradienį Seimui pateikė įstatymo projektą, kad kitąmet pareiginės algos bazinis dydis, pagal kurį skaičiuojami atlyginimai pareigūnams, valstybės tarnautojams, politikams, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojams, būtų 170,79 euro.

Šiemet nustatytas 137 eurų bazinis dydis. Tačiau jeigu kitąmet įsigalios Vyriausybės siūlymas, kad visus mokesčius mokėtų pats darbuotojas, minėtas bazinio dydžio padidinimas nuo 137 iki 170,79 euro tik kompensuotų jo išlaidas, o realaus padidinimo „į rankas“ nebūtų.

„Čia yra tik techninis keitimas, kad nepaliktume labai didelės grupės žmonių, priėmę šitą paketą, su daug mažesniu atlyginimu nuo sausio 1 dienos, jeigu derybos nepavyktų dėl kitų sąlygų. Kad nekeltume įtampos visuomenėje buvo pateiktas ir šito bazinio dydžio patikslinantis projektas“, – aiškino ministras.

„Techniškai didiname, tačiau kartu su valstybės biudžetu bus teikiami konkretūs siūlymai dėl bazinio dydžio padidinimo taip, kaip bus suderėta su profesinėmis sąjungomis“, – tikino jis.

Tuo metu opozicija tai vadino gudravimu ir įžvelgė klastą, kad dabar patvirtinus bazinį dydį, vėliau prie jo nebus grįžta.

„Jūsų pristatymas kvepia tam tikru gudravimu“, – teigė konservatorius Rimantas Dagys.

„Pritarę leistume ministrui negrįžti pas mus ir nedidinti bazinio dydžio, jeigu nesusitars su profsąjungomis“, – įspėjo konservatorė Gintarė Skaistė.

Socialdemokratas Algirdas Sysas priminė, kad pagal galiojantį įstatymą Vyriausybė iki liepos 1 dienos turi Seimui pateikti realų bazinį dydį, suderėtą su profesinėmis sąjungomis.

„Derybos vyksta, jeigu bus susiderėta per birželio mėnesį, skubos tvarka teiksime Seimui naują dydį“, – sakė L. Kukuraitis.

Pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2019 metais, įstatymo projektas antradienį pateiktas kaip socialinio draudimo reformos dalis. Jam Seimas po pateikimo pritarė 56 parlamentarams balsavus už, 21 – prieš, 25 susilaikius.

Įstatymas dėl pareiginės algos bazinio dydžio nustatymo priimamas kasmet.

V. Šapoka: delsti su reformomis negalima

Finansų ministras stebisi opozicijos siūlymu vėlinti mokesčių bei pensijų reformas ir tikisi, kad joms Seime bus pritarta dar pavasario sesijoje, iki liepos.

„Tokie siūlymai kelia nuostabą. Šiandien kaip sykis buvo svarstomos išvados dėl korupcijos įsigalėjimo Lietuvoje ir lyg sutarėme dėl bendro tikslo, kad reikia išskaidrinti valstybę, kovoti su šešėliu, reikia padaryti mokesčių sistemą, kad ji prisidėtų prie pasitikėjimo valstybe kūrimo“, – Seime žurnalistams sakė Vilius Šapoka.

Pasak jo, reformų svarstymo Seime nereikėtų nukelti iki rudens, nes tai pavėlintų jų įsigaliojimą.

„Tie siūlymai reiškia tai, kad tos reformos nebus priimtos. Nukėlimas rudeniui, turint omenyje, kad mokesčių įstatymai turi būti priimti mažiausiai pusę metų iki Naujųjų metų, tai reiškia, kad visos reformos nusikeltų dar mažiausiai metams, tai yra neįsigaliotų nuo 2019 metų, o nuo 2020 metų. Tai yra priešrinkiminiai metai, būtų papildomas, sakyčiau, išbalansuojantis veiksnys. Man tokie siūlymai yra tolygu tiesiog nieko nedaryti“, – argumentavo ministras.

Paklaustas, kaip vyksta darbai valdančiųjų darbo grupėje, revizuojančioje reformas, V. Šapoka teigė, kad esminiai dalykai turėtų likti nepasikeitę.

„Manau, kad esminiai dalykai liks nepakitę, gali keisti tam tikros detalės, bet jos neiškraipys esmės. Kadangi tai yra trimetis planas, tikrai gali būti tam tikros korekcijos. Manau, kad po diskusijos tikrai galėsime patvirtinti, kad tas reformas ne tik būtina padaryti, bet ir įmanoma šią sesiją. Kadangi progresas yra greitas, tai įmanoma ir šią sesiją“, – sakė V. Šapoka.

Premjeras tikisi liberalų paramos

Premjeras Saulius Skvernelis tikisi Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime paramos, priimant ministrų kabineto siūlomas mokesčių, pensijų sistemos bei kitas reformas. Frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas sako, kad nuomonę apie reformas liberalų gretose bus suformuotą kitą savaitę.

Jis po susitikimo su frakcija sakė, jog siūlomi mokestiniai pakeitimai iš esmės atitinka liberalų nuostatas.

„Aš pas liberalus atėjau, nes matau galimybę (gauti paramą – BNS), kadangi kalbame apie mokesčius ir tai atitinka daugelį jų ideologinių nuostatų. Mes nekalbame apie mokesčių drastišką kėlimą. Matau, kad kalbame apie mūsų ekonomikos konkurencingumą ir darbo naštos apmokestinimo mažinimą“, – antradienį žurnalistams teigė S. Skvernelis.

Jis teigė nematantis tikslo paramos ieškoti pas konservatorius.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, jog ji kitą savaitę apsispręs, ar palaikyti reformas, nes kol kas vieningos nuomonės liberalai dar neturi.

„Niekada nebūna taip, kad viskas patinka arba viskas nepatinka. Yra priimtinų dalykų, pavyzdžiui, „Sodros“ lubų mažinimas, įmokų mažinimas iš „Sodros“. Visas bendras paveikslas, man atrodo, neužtikrina socialinės gerovės augimo ateities, ekonomikos augimo“, – sakė E. Gentvilas.

E. Gentvilas teigė nesantis patenkintas, kad ministrų kabinetas reformoms pritarimą Seime tikisi gauti per mažiau nei mėnesį.

„Nuo Vyriausybės darbo pradžios praėjo pusantrų metų, dabar pateikė ir laužo Seimui rankas per 25 dienas priimti beveik 50 įstatymo projektų“, – BNS sakė frakcijos lyderis.

Jis susitikime su premjeru antradienį sakė pritariantis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko „valstiečio“ Stasio Jakeliūno ir kitų parlamentarų siūlymui iki rudens analizuoti pensijų reformos planą.

Vis dėlto premjeras tikisi, kad pavasario sesijos pakaks visoms reformoms apsvarstyti.

S. Skvernelis neatmeta galimybės reformas įteisinti metų pabaigoje, įstatymų pataisas priimant kartu su 2019 metų biudžetu, tačiau pabrėžia, jog tai „nebūtų gerai“.

„Net 25 dienos yra tam. Galima, produktyviai padirbėjus, suspėti. Tikrai rankų nelaužysime, nesame tokių metodų šalininkai“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą pareiškė premjeras.

„Yra ir kita alternatyva – mokestinai pakeitimai gali būti priiminėjami ir su biudžetu, bet tai nebūtų gerai“, – pridūrė premjeras.

Liberalas Eugenijus Gentvilas piktinosi, kad reformų įstatymai Seimui bus pristatyti tik birželio 5 dieną. Norint, kad jie įsigaliotų nuo kitų metų, pataisas reikės priimti iki liepos pradžios.

„Suplanavote tokį laiko grafiką, kuris baigsis rankų laužymu Seimo nariams, prašant priimti geresnius ar blogesnius, tarpusavyje derančius ar nederančius įstatymus“, – teigė E. Gentvilas.

Mokesčių ir pensijų reforma Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, 2 procentiniais punktais mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.

Jis nepaneigė, kad tokiu atveju kiltų ir pasitikėjimo jo vadovaujamu ministrų kabinetu klausimas, rašo „Verslo žinios“.

„Jeigu Seime bus priimti kitokie sprendimai, nei mato ir įsivaizduoja Vyriausybė, tada, ką gi, esame demokratinė valstybė – ta Seime susiformavusi dauguma turės prisiimti politinę atsakomybę už esminės intervencijos į reformų paketą pasekmes (...) Jeigu Seimas priimtų sprendimus, kuriems nepritars Vyriausybė, tikrai gali būti keliamas klausimas, ar Seimas tebepasitiki Vyriausybe. Nenorėčiau prisiimti atsakomybės ir dalyvauti netinkamuose procesuose,“ – interviu „Verslo žinioms“ sakė S. Skvernelis.

Premjeras neatmetė galimybės, kad paramos reformoms teks ieškoti ir opozicijoje.

„Pirmiausia kalbu apie konstruktyvias frakcijas, pavyzdžiui, Lenkų rinkimų akciją ar „Tvarkos ir teisingumo“ daugelį atstovų Seime, išskyrus galbūt tik šios partijos pirmininką (Remigijų Žemaitaitį – BNS). Diskutuoti bus galima ir su Liberalų frakcija“, – interviu teigė S. Skvernelis.

Paklaustas, ar dėl pasiūlytųjų reformų paketo sutaria su didžiausios Seime Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnu Ramūnu Karbauskiu, premjeras atsakė, kad jiedu randa sutarimą „praktiškai visais klausimais“. Tuo metu savo bendravimą su prezidente Dalia Grybauskaite premjeras apibūdino kaip dalykišką ir konstruktyvų.

BNS primena, kad Vyriausybė trečiadienį galutinai patvirtino mokesčių ir pensijų reformas numatančias įstatymų pataisas.

Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Ministrų kabinetas reformoms posėdyje pritarė bendru sutarimu. Posėdyje dalyvavęs Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas dar kartą pabrėžė, jog mokestiniai pakeitimai – nepakankami.

„Kryptis teisinga, bet mūsų vertinimu nepakankama, nes, manome, ekonominio pakilimo laikotarpiu iš tikrųjų reikėtų priimti sprendimus, kurie būtų orientuoti į vidutinį ir ilgalaikį laikotarpį tam, kad atėjus blogiems laikams, o jie tikrai ateis, mes būtume pasiruošę. Dėl to mes sakome, kad siūlomas paketas nėra pakankamas“, – teigė V. Vasiliauskas.

Jis apgailestavo, jog į Lietuvos banko pastabas nebuvo atsižvelgta.

„Mes tai vertiname kaip prociklinę fiskalinę politiką, kas ekonominio pakilimo laikotarpiu paprastai nėra racionalu. Pagrindinis dalykas, kur mes matome problemas, tai iš principo siūlymas nedidinti perskirstymo, o tai viena iš esminių mokesčių sistemos ydų“, – tvirtino V. Vasiliauskas.

Finansų ministras Vilius Šapoka nesutiko su Lietuvos banko vadovo kritika.

„Dėl procikliškumo noriu atkreipti dėmesį, kad tų nuomonių yra įvairių. Tarptautinis valiutos fondas, ką tik buvome susitikę, nemato procikliškumo dabartinėje situacijoje. Šioje vietoje turbūt reikėtų padėti tašką. (...) Kalbant apie perskirstymo didinimą, svarbu pabrėžti, kad pastaruosius keletą metų perskirstymo lygis Lietuvoje augo sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos šalių“, – posėdyje teigė V. Šapoka.

Pasak finansų ministro, į kai kuriuos Lietuvos banko pasiūlymus ateityje gali būti atsižvelgta.

„Dėl kitų priemonių, kurias Lietuvos bankas siūlė, tai dėl individualios veiklos apmokestinimo, reiktų pabrėžti, jog šioje srityje bus svarbių pokyčių. Ypatingai toje srityje, kur yra didžiausias galimas šešėlis. (...) Tikrai nematome galimybių, jog dabar būtų galima panaikinti apskritai visus verslo liudijimus“, – tvirtino ministras.

V. Vasiliauskas balandį, peržvelgęs ministrų kabineto planus, teigė, jog Lietuvos bankas siūlo panaikinti verslo liudijimus, suvienodinti su darbo santykiais susijusios veiklos ir individualios veiklos apmokestinimą. Taip pat dar siūlė įvesti visuotinį progresinį nekilnojamo turto (NT) mokestį.

Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

S. Skvernelis reformoms sieks palaikymo Seime

Vyriausybės parengtoms mokesčių, pensijų sistemos bei kitoms struktūrinėms reformoms premjeras sieks kuo didesnio palaikymo Seime. Saulius Skvernelis neatmeta galimybės, kad  priimtų ir politinę opozicijos paramą.

„Nuo pat pradžių deklaravau, kad norėtųsi, jog šitie siūlymai, kurie tikrai atliepia daugumos gyventojų lūkesčius, ir manau, yra subalansuoti – tikrai stengsiuosi ir darysiu viską sulaukti kuo didesnio palaikymo Seime, nepriklausomai, ar tas palaikymas iš valdančiųjų, ar ir iš opozicijos“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė S. Skvernelis.

Pernai valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) užsitikrino opozicinės Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) paramą urėdijų reformai.

Premjeras tikisi, kad Seimas reformas patvirtins dar pavasario sesijoje.

„Šių metų prioritetas yra šešios struktūrinės reformos, kurių finansavimas trečdaliu susijęs su pajamomis iš geresnio mokesčių administravimo ir šešėlio mažinimo. Jeigu mums tai pavyks padaryti, o kito kelio nėra, tada tos struktūrinės reformos praktiškai 33 procentai bus finansuotos iš šio šaltinio“, – spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo S. Skvernelis.

Anot jo, ekonomikos „šešėlį“ taip pat mažintų Vyriausybės siūlymas sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos informacinių technologijų plėtra, akcizais apmokestintų prekių rinkų priežiūra ir visuomenės pilietiškumo skatinimas.

Vyriausybė parengė struktūrines reformas, apimančias mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų reformas bei naujas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones.

Mokesčių srityje Vyriausybė žada didinti neapmokestinamas pajamas, sujungti darbuotojo ir darbdavio socialinio draudimo įmokas, mažinti socialinio draudimo įmokas ir įvesti „Sodros“ įmokų lubas, o bazinės pensijos mokėjimą perkelti į valstybės biudžetą.

Taip pat siūloma nutraukti „Sodros“ įmokas į antros pakopos pensijų fondus. Juose norintis kaupti darbuotojas turės mokėti 4 proc. atlyginimo, o valstybė ir toliau prisidės 2 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Žadama nekilnojamojo turto mokesčiu apmokestinti antrąjį ir tolesnius vieno žmogaus būstus.

Didžiausias pasipriešinimas juntamas dėl Vyriausybės siūlymo visiems dirbantiesiems „Sodros“ įmokas sumažinti 2 proc. punktais. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas „valstiečių“ frakcijos narys Stasys Jakeliūnas pareiškė, kad tokį pasiūlymą Vyriausybei pateikė verslas, tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) tokius parlamentaro kaltinimus neigia.

Tikimasi, kad siūlomi pakeitimai įsigalios nuo kitų metų pradžios.

Tikisi, jog priims iki liepos

Premjeras Saulius Skvernelis įsitikinęs, jog ministrų kabineto siūlomas mokesčių, pensijų sistemos ir kitas struktūrines reformas Seimui pavyks priimti pavasario sesijoje.

S. Skvernelis pirmadienį sakė, jog Vyriausybė įstatymų pataisas turėtų patvirtinti  šią savaitę.

„Šiandien turėsime Vyriausybės pasitarimą, o trečiadienį – posėdį. Tikiuosi, kad bus patvirtinti įstatymų projektai, kurie susiję su visomis šešiomis struktūrinėmis reformomis“, – kalbėjo premjeras.

Jis tikisi, kad reformoms Seime bus pritarta pavasario sesijoje. Ji baigiasi birželio 30 dieną.

Vyriausybė parengė struktūrines reformas, apimančias mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos, pensijų reformas bei naujas šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones. Anksčiau premjeras žadėjo, jog reformos Seimui bus pateiktos gegužės 23 dieną.

„Pradedant nuo mokesčių reformos gerai yra tai, kad nėra radikalių pokyčių, mes, kaip verslo organizacija, visą laiką pasisakome už stabilumą ir pamatuotus sprendimus. Vienas iš tikslų, kurį kėlė Vyriausybė mokesčių reformoje, – siekti būti konkurencingiausiems pagal kapitalo ir darbo apmokestinimą – yra sveikintinas“, – trečiadienį žurnalistams sakė LVK prezidentas Valdas Sutkus.

Anot jo, sveikintinas yra ir tikslas sujungti darbuotojo ir darbdavio įmokas – tai įneš aiškumo ir leis pamatyti, kiek mokesčių yra mokama, o jų, anot V. Sutkaus, yra mokama daug.

V. Sutkus sakė, kad verslininkai palaiko „Sodros“ lubų įvedimą. Anot jo, tai yra revoliucinė naujovės forma, bet ne turiniu, nes verslininkai apie tai kalbėjo jau daug metų.

Jo teigimu, pridėtinės vertės mokestis taip pat turėtų būti mažinamas.

„Turime ekonominį augimą, bet apie pridėtinės vertės mokesčio grąžinimą į buvusį lygį – 18 proc. nekalbama. Apie tai reikia pradėti diskutuoti“, – pabrėžė V. Sutkus.

Tuo metu LVK Mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubikovas sakė, kad reforma yra nuosekli.

„Mokesčiai keičiami yra nuosekliai, ir tas požiūris išlaikytas. Jei pirmas etapas buvo skirtas skurdžiausiems, šiandienos reformos yra skirtos jau vidurinei klasei. Jei pažiūrėtume, kokia gaunama nauda pritaikant naują NPD, tai didžiausią naudą gauna žmonės, kurie uždirba tarp 600 ir 1000-1200 eurų“, – žurnalistams sakė M. Dubnikovas.

Jis taip pat teigiamai vertino darbuotojo ir darbdavio mokesčių sujungimą.

„Tas mokesčių sujungimas yra labai geras dalykas, nes mokesčio suvokimas turėtų padidėti, ir žmonės realiai suvoks, kad, jei imi vokelį, tu negauni didelės dalies pinigų, kurie tau priklauso“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

Jo teigimu, jei ši mokesčių pertvarka bus įgyvendinta, Lietuva taps konkurencingiausia valstybė Baltijos šalyse, kalbant apie darbo jėgos apmokestinimą.

„Visa šita mokesčių sistema, jei bus įgyvendinta, kaip yra sudėliota, ir jei kaimynai latviai ir estai nepadarys pakeitimų, mūsų darbo jėga bus apmokestinama patraukliausiai tarp trijų Baltijos šalių. Mes turime didžiulį konkurencinį pranašumą dėl gyventojų skaičiaus ir galime pasiūlyti didžiausią specialistų skaičių“, – tikino M. Dubnikovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad verslininkai siūlo, jog reinvestuojamam pelnui būtų taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas. Tai skatintų investicijas.

ELTA primena, kad balandžio 16 dieną Vyriausybė pristatė reformą, kurioje siūloma numatyti, kad nebebus pervedami „Sodros“ įmokų 2 proc. į antrosios pakopos pensijų fondus. Tačiau kaupiantieji turės pradėti pervesti 4 proc. savo atlyginimo. Šiuo metu, priklausomai nuo pasirinkto modelio, gyventojai į antrąją pakopą perveda 2 proc. atlyginimo arba jo visai neperveda

Vyriausybė žada, kad ir toliau bus mokamas 2 proc. nuo vidutinio atlyginimo siekiantis priedas iš biudžeto. O tais atvejais, kai gyventojai į fondus perves daugiau nei 4 proc. savo darbo užmokesčio, jiems žadamos mokestinės lengvatos – pajamų arba pelno. Lengvatas ketinama taikyti ir darbdaviams, kurie kaups pensiją darbuotojams. Vidutinė senatvės pensija turint būtinąjį stažą kitąmet ir 2020 metais turėtų didėti po 23 eurus. Per 2017-2020 metus vidutinė pensija bus padidėjusi 110 eurų.

Pagal Vyriausybės pateiktus siūlymus, darbo jėgos apmokestinimo srityje planuojama sujungti vadinamuosius darbdavio ir darbuotojo mokesčius.

Finansų ministerija žada, kad po mokesčių reformos atlyginimai į rankas padidės nuo maždaug 60 eurų iki 90 eurų „į rankas“.

Neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) šiuo metu yra 380 eurų per mėnesį, naujoje sistemoje atitikmuo būtų 270 eurų. NPD dydis 2020 metais bus padidintas iki 370 eurų, 2021 metais – 470 eurų.

Ministerija žada palengvinti apskaitą verslui. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) planuoja atsisakyti popierinių žurnalų, išmaniuosiuose telefonuose atsiras virtualūs kasos aparatai.

2019-ieji – rinkimų metai. Vasario–kovo mėnesiais vyks savivaldybių tarybų rinkimai, gegužės–birželio mėnesiais – rinkimai į Europos Parlamentą, gegužę kandidatai kausis dėl prezidento posto. Kai kurių politologų teigimu, vienintelis būdas rinkimuose Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai kažko pasiekti – itin jautrus 2019-ųjų biudžetas.

2019 metais į valstybės ir savivaldybių biudžetus planuojama surinkti 11,158 mlrd. eurų pajamų ir numatyta 12,025 mlrd. eurų išlaidų, tad deficitas išaugs iki 867 mln. eurų. Nors valstybės biudžeto rodikliai išlieka deficitiniai, vyriausybė pabrėžia, kad visų viešųjų finansų balansas jau kitąmet planuojamas perteklinis. Jeigu ženkliai nepablogės ekonominė ir finansinė situacija, analogiški viešųjų finansų pertekliai, vyriausybės teigimu, planuojami ir 2019–2020 m.

Žada daugiau dėmesio ne tik mažiausiai uždirbantiems

S. Jakeliūnas teigia, kad kol kas konkrečių skaičių pasakyti negali, nes vyriausybė tik gegužės mėnesį pradės dėlioti naujojo biudžeto apmatus, tačiau sritys, į kurias bus kreipiamas dėmesys, yra žinomos ir aiškios.

„Netgi jau buvo paminėti kai kurie skaičiai, pavyzdžiui, dėl vaiko pinigų (didesnėms šeimoms išmoka augtų iki 50 ar 60 eurų už kiekvieną vaiką – LRT.lt). Tikrai bus vertinamos galimybės didinti tuos pinigus. Parama šeimoms yra prioritetinis dalykas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų programoje.

Ekonomika auga 3 proc. ar daugiau, panašus dydis planuojamas ir šiemet.

Kita sritis – mažesnes pajamas gaunantys dirbantieji. Bus skiriama daugiau dėmesio ir vidutines pajamas uždirbantiems žmonėms – bus didinamas neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), jo taikymas bus išplėstas link didesnių pajamų, nes dabar nuo tam tikros sumos dirbantieji NPD nesinaudoja“, – kalba S. Jakeliūnas.

Pasak pašnekovo, dėl valstybės tarnybos pertvarkos, kurią ketinama įgyvendinti, galėtų didėti joje dirbančių darbuotojų atlyginimai, mat planuojama efektyvinti sistemą, tikėtina, mažinti darbuotojų skaičių.

„Ekonomika auga 3 proc. ar daugiau, panašus dydis planuojamas ir šiemet. Biudžeto pajamos, tikėtina, augs 6-7 proc. – tai yra pakankamos prielaidos tvariai didinti asignavimus.

Tačiau noriu pabrėžti, kad visi skaičiavimai bus daromi tvaraus ir subalansuoto biudžeto rėmuose“, – teigia S. Jakeliūnas.

Pasak jo, gali tekti šiek tiek skolintis valstybės biudžeto padengimui, nes jis yra ir, tikėtina, dar išliks deficitinis. Tačiau tai, anot pašnekovo, nebus didelės sumos, o kadangi viešojo sektoriaus finansų balansas bus nulinis arba teigiamas, skolinimosi palūkanos bus labai nedidelės. 

Atlyginimai gali augti ir kitąmet

„Swedbank“ vyr. ekonomistas N. Mačiulis pažymi, kad 2018-ųjų biudžete itin didelis išlaidų augimas yra nukreiptas būtent į socialines išmokas – papildomi 600 mln. eurų. „Dar daugiau kažką „išspausti“ 2019-aisiais nebūtų lengva, nes ekonomikos augimas, tikėtina, bus šiek tiek lėtesnis.

Biudžeto pajamos šiemet didės daugiau nei 5 proc., tikėtina, kad kitais metais taip pat augs. Taigi, galimybių didinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, socialines išmokas bus. Tačiau tai nebus labai dramatiški pokyčiai, kurie galėtų iš esmės keisti situaciją“, – kalba N. Mačiulis.

Pasak ekonomisto, tiesiausias kelias į didesnį populiarumą ir rinkėjų įvertinimą ateinančiuose rinkimuose – struktūrinės reformos, kuriomis būtų išlaisvinamos lėšos iš neefektyvių valstybės sričių.

„Galimybių yra daug – optimizuoti valstybinių institucijų tinklą, efektyviau valdyti valstybės įmones, nekilnojamąjį turtą. Atsisakius perteklinių darbuotojų, institucijų, turto, išlaisvinus neefektyviai įdarbintas lėšas, nukreipus jas į viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimą, į socialines išmokas, galbūt netgi mokestinės naštos mažinimą, tikrai galima pasiekti daugiausiai rezultatų.

Prioritetas – ne ieškoti dar daugiau galimybių didinti socialines išmokas. Pagrindinė problema ir pagrindinis prioritetas, kuris būtų teigiamai įvertintas, – peržiūrint valstybės išlaidų struktūrą, surasti lėšų ir pakelti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Čia yra opiausia struktūrinė problema. Manau, kad ši vyriausybė turi potencialo, mato šią problemą ir turi galimybių ją išspręsti“, – sako N. Mačiulis.

Naujausias JAV prezidento laimėjimas – žadėtas pelno mokesčio sumažinimas. Baigiantis 2017-iesiems pelno mokestis verslui neribotam laikui buvo sumažintas nuo 37 proc. iki 21 proc. – žemiausio lygio nuo 1939 m. Fiziniams asmenims taikomi pajamų mokesčiai sumažinti vidutiniškai apie 3 proc., naujieji tarifai galios iki 2025 m.

Tiesa, dėl tokių mokestinių pertvarkų naudos ar žalos skirtingos institucijos nesutaria. Netgi panašu, kad vyksta varžybos, kas pateiks geriausią ar blogiausią prognozę. „The Tax Foundation” pareiškė, kad mokesčių sumažinimas per ateinančius dešimt metų į valstybės biudžetą padės surinkti apie 448 mlrd. JAV dolerių. Be to, ekonomikos augimas sugeneruos 700 mlrd. JAV dolerių papildomų pajamų, BVP augimas pasieks 1,7 proc., bus sukurta 339 tūkst. naujų darbo vietų, o darbo užmokesčio augimas sieks 1,5 proc. Savo ruožtu JAV iždas pranešė, kad pertvarka sugeneruos 1,8 trln. JAV dolerių sieksiantį biudžeto pajamų augimą, o ekonomika per metus vidutiniškai augs 2,9 proc. Į šiuos skaičiavimus įtraukti ir prezidento planai investuoti į infrastruktūrą, vykdyti kitas socialinės gerovės reformas.

Tačiau daug kalbant apie mokesčių mažinimą, subtiliai pamirštama kita svarbi problema – kasdien auganti šalies skola.

Valstybės skola: kas tai?

Valstybės skola parodo, kiek šalies valdžios išlaidos yra didesnės už pajamas. Pagrindinė priežastis, kodėl valstybės skolinasi, – atsiradęs poreikis ekonomikai skatinti arba esamoms skoloms padengti. Esminė skolinimosi sąlyga – pasitikėjimas. Investuotojai jį išlaiko tol, kol šalies įsipareigojimai išorėje nepasiekia 77 proc. nuo šalies bendrojo vidaus produkto.

JAV skola šiuo metu yra didžiausia pasaulyje ir siekia daugiau nei 20 trln. JAV dolerių arba apie 100 proc. BVP. Auganti vyriausybės skola ilguoju laikotarpiu slopina ekonomikos augimą, kurį anksčiau ar vėliau lydi mokesčių didėjimas ateities kartoms. Pasaulio banko duomenimis, skolos lygiui pasiekus 77 proc. BVP, kiekvienu procentu toliau auganti skola valstybei kainuoja 1,7 proc. lėtėjantį ekonomikos augimą.

Kova tarp skolos ir mokesčių mažinimo

Skaičiuojama, kad dėl aukščiau paminėtos mokesčių reformos per ateinančius 10 metų JAV surinks 1,5 trln. JAV dolerių mažiau lėšų į šalies biudžetą. Nors mažesni mokesčiai skamba gražiai, senstant visuomenei kasmet reikia skirti vis daugiau biudžeto lėšų pensijoms ir sveikatos priežiūrai. Pernai socialinės apsaugos sistemos išmokomis naudojosi 45 mln. amerikiečių. Po dešimties metų jų skaičius pasieks 60 mln., o 2033 m. – 77 mln. Ilgėjanti gyvenimo trukmė ir mažėjantis gimstamumas kelia klausimų, iš kur bus surinkta mokesčių ne tiek skoloms, kiek socialinėms garantijoms.

Prezidento administracija teigia, kad mažesni mokesčiai paskatins šalies ekonominį klestėjimą – naujos biudžeto įplaukos esą ne tik kompensuos 1,5 mlrd. JAV dolerių pajamų praradimą, bet ir padės pastebimai sumažinti šalies skolą. Pasak D. Trumpo, tai bus didelio augimo laikotarpis ir jis bus stulbinantis.

Vis dėlto, ekonomistai laikosi priešingos pozicijos. Pavyzdžiui, Harvardo universiteto dėstytojas Greg Mankiw, vienas pagrindinių prezidento George‘o W. Busho patarėjų ekonomikos klausimais, yra pasakęs, kad tik šarlatanai ir fanatikai gali tikėti, jog sumažinti mokesčiai atsipirks savaime.

Skolas grąžina tik silpni

Sparčiai mažinti šalies įsiskolinimus gali padėti, pavyzdžiui, taupymas socialinių garantijų ir sveikatos apsaugos sąskaita. Tačiau toks sprendimas dažnai garantuoja politinės karjeros pabaigą – kai žadi daug, bet atimi daugiau, patenkintų lieka mažai. Šią pamoką tikrai moka ir D. Trumpas – jo planai daugiau lėšų skirti infrastruktūrai, pramonei, tikrai nenukreipti į skolos mažinimą. Panašu, kad jis dėl to jaudintis net neketina, nors palūkanos skirtos skolai aptarnauti jau siekia 266 mlrd. JAV dolerių.

Didžiausios skolos turėtojos – Kinija ir Japonija, atitinkamai turinčios 1,7 ir 1,1 trln. JAV dolerių. Per metus Kinijos turima skolos dalis išaugo daugiau nei 7 proc., tačiau prezidentas teigia, kad taip JAV įgauna tik daugiau galios prieš Kiniją.

Metinis fiskalinis deficitas 2017 m. siekė 666 mlrd. JAV dolerių – 3,5 proc. visos šalies ekonomikos. Siekiant susigrąžinti kapitalą iš užsienio, JAV nebetaikys pelno mokesčio lėšoms, kurios buvo sugeneruotos iš veiklos vykdytos užsienyje. Norima, kad kapitalas grįžtų į JAV rinką ir bent dalis jo būtų reinvestuojama – tai leistų grąžinti 2,6 trln. JAV dolerių į įmonių namų rinką.

Tiesa, tie patys metodai jau buvo taikomi 2004 m. – tuomet sugrąžintos pajamos buvo paskirstytos akcininkams, o ne reinvestuotos ar kitaip panaudotos, tad ekonomika iš to gavo mažai naudos. Didelė dalis stambių JAV įmonių ir šįkart patvirtino, kad dėl mokestinės sistemos pertvarkų atsiradusių papildomų pajamų neketina reinvestuoti ar didinti darbo vietų skaičiaus. Panašu, kad pelno mokesčio sumažinimas labiau skirtas rekordines aukštumas siekiančiai akcijų rinkai toliau kelti, o ne naujoms darbo vietoms kurti.