„Teikiamu pasiūlymų paketu žengiamas žingsnis į priekį mažinant gyvulių ūkį ir sąžiningiau paskirstant mokestinę naštą. Stiprinamos paskatos pridėtinę vertę didinančioms investicijoms tiek smulkiam, tiek ir didesniam verslui“, – pranešime sakė G. Skaistė.

Anot jos, atsisakoma visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jas pakeičiant moderniu investavimo modeliu – investicine sąskaita. Be to, bus dar patogiau deklaruoti mokesčius bei vykdyti individualią veiklą.

Skaičiuojama, jog galutinis teigiamas visų pokyčių poveikis biudžetui 2026 metais būtų 447 mln. eurų, bet galutinė suma priklausytų nuo galutinių sprendimų Seime. Tačiau dėl siūlymų pratęsti investicinio projekto lengvatą, momentinio ilgalaikio turto nusidėvėjimo, MTEP lengvatos, smulkiam verslui taikomų palengvinimų neigiamas poveikis būtų apie 271 mln. eurų.

Vis dėlto neigiamas poveikis biudžetui būtų didesnis, jei būtų priimti sprendimai dėl NPD didinimo, pabrėžia ministerija.

Teisingesnis pelno mokestis

Teisingesnis pelno mokesčio apskaičiavimas remiasi į sektorinių išimčių mažinimą gyvybės draudimo įmonėms ir sveikatos priežiūros įstaigoms. Iki šiol į apmokestinamąjį pelną buvo neįtraukiamos gautos gyvybės draudimo įmokos ir draudimo investicinės pajamos, o iš pajamų neatskaitomos joms tenkančios sąnaudos.

Siūloma nuo 2024 metų į apmokestinamąjį pelną įtraukti draudimo įmokų dalis, laikytinas atlygiu už suteiktas paslaugas bei iš pajamų atskaityti joms tenkančias sąnaudas. Sveikatos priežiūros įstaigos iki šiol į apmokestinamąjį pelną neįtraukdavo pajamų už paslaugas, finansuojamų iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų bei taip pat neatskaitydavo sąnaudų iš pajamų. Lygiagrečiai nuo ateinančių metų siūloma šią praktiką keisti ir į apmokestinamąjį pelną įtraukti pajamas už paslaugas, kurios finansuojamos iš PSDF lėšų bei atskaityti sąnaudas iš pajamų.

Nuo 2024 metų siūloma apriboti lengvatos taikymą rizikos ir privataus kapitalo subjektams, kai investavimo struktūroje dalyvauja susiję asmenys. Taip pat įmonių automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų atskaityme siūloma atsižvelgiant į taršumo lygį nustatyti konkrečias iš pajamų galimas atskaityti automobilių įsigijimo ir naudojimo išlaidų sumas bei sąlygas.

Tuo pačiu siūloma tikslinti ir prestižo vertės priskyrimą ribojamų dydžių leidžiamiems atskaitymams tuomet, kai piktnaudžiavimo rizika yra didelė bei trumpinti prestižo nusidėvėjimą nuo šiuo metu numatytų penkiolikos metų iki dešimties metų.

Galiausiai, siūloma mokestinių nuostolių perkėlimui tarp grupės įmonių nustatyti pelno dydžio apribojimą iki 70 proc. apmokestinamojo pelno, kuris mažinamas iš grupės įmonės perimtais nuostoliais.

Gyventojų pajamų apmokestinimo pokyčiai

Finansų ministerija siūlo artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA). Mokesčiai viduriniajai klasei nedidėja, o su NPD didinimu uždirbantiems iki vieno vidutinio darbo užmokesčio (VDU, 2023 metais – 1684,9 eurų) mokestinė našta toliau mažės.

Dėl individualios veiklos apmokestinimo pokyčių 75 proc. individualia veikla besiverčiančių situacija iš esmės nesikeis – pokyčiai iš esmės palies tik aukštesnių pajamų gavėjus. Tuo pačiu gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepalies iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų gaunančių asmenų.

Siūloma palaipsniui mažinti atotrūkį tarp individualios veiklos ir darbo santykių pajamų apmokestinimo, todėl numatomas trejų metų veiksmų planas: 2024 metais siūloma nekeisti GPM tarifo, neleisti iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, sumažinti prezumpcinių sąnaudų dydį nuo 30 proc. iki 20 proc., o mokesčių kredito ribos nekeisti bei atsisakyti prezumpcinių sąnaudų nuo PVM mokėtojo ribos.

Prezumpcinės sąnaudos mažinamos atitinkama dalimi, kuri paprastai sudaro valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo dalį.

2025 metais siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 15 iki 17 proc., o apatinę ribą, nuo kurios taikomas mokesčių kreditas, mažinti nuo 20 iki 15 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų.

Galiausiai 2026 metais siūloma GPM viršutinę tarifo ribą didinti nuo 17 iki 20 proc., o apatinę ribą mažinti nuo 15 iki 10 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų. Be to, dėl mokestinio kredito taikymo GPM tarifas pilna apimtimi būtų taikomas tik pasiekus viršutinę 35 tūkst. eurų ribą, arba gaunantiems beveik 3 tūkst. eurų per mėnesį.

Tuo pačiu didinamos ir socialinės garantijos individualia veikla besiverčiantiems: nuo 2024 metų siūloma suvienodinti apmokestinamąją bazę nuo dabar skirtingai įvairiose veiklose varijuojančių (siekiančių 50–100 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų) iki 90 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų – dėl šių įmokų didėjimo didės ir skaičiuojami pensijų taškai.

Taip pat socialinės garantijos suteikiamos individualia veikla besiverčiantiems, ūkininkams, šeimynų dalyviams – praradus pajamas jiems priklausys nedarbo išmoka, kadangi šie žmonės bus įtraukti į nedarbo draudimo sistemą, įmokos dydis – 1,31 proc. nuo apmokestinamųjų pajamų. Galiausiai siūloma nuo ateinančių metų suvienodinti ir „Sodros“ lubas su taikomomis darbo pajamomis ir taikyti vienodą 60 VDU ribą (2023 m. – 101 094 eurų).

75 proc. gyventojų deklaruojančių pajamas iš individualios veiklos mokesčiai iš esmės nedidės – reikšmingesni pakeitimai palies tik 25 proc. didžiausias pajamas gaunančių.

Iš verslo liudijimų pajamas gaunantiems siūloma fiksuotą pajamų mokestį taikyti apyvartai ne iki 45 tūkst. eurų, o iki 20 tūkst. eurų. Taip pat paslaugas teikti ir prekes parduoti tik galutiniams vartotojams – žmonėms.

Siūloma, jog fiksuotas pajamų mokestis gali būti taikomas gyvenamosios paskirties patalpų nuomos pajamoms – šiuo metu nustatyta riba iki 45 tūkst. eurų, tuo tarpu nuo 2024 metų siūloma atsisakyti fiksuoto GPM tarifo ir taikyti 15 proc. GPM tarifą nuo 80 proc. apyvartos. Tačiau net ir pristačius minimus pasiūlymus dėl verslo liudijimų apmokestinimo pokyčių net 84 proc. verslo liudijimų turėtojų situacija taip pat nesikeis. 

Bene ryškiausi pasikeitimai palies aukštas pajamas gaunančius. Siūloma visų rūšių pajamas sumuoti ir aukštoms pajamoms taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoj dabar esančių progresinių tarifų.

Specialius papildomus tarifus mokės dvigubai daugiau žmonių nei iki šiol mokėjo progresinius (nuo 8 tūkst. dabar iki 16 tūkst. po pakeitimų (t. y. 0,8 proc. visų mokesčių mokėtojų), tuo pačiu aukštoms pajamoms mažinamas atotrūkis tarp darbo santykių ir kapitalo pajamų apmokestinimo.

Nuo 2024 metų siūloma keisti apmokestinimo tarifus aukštoms pajamoms. Iki šiol pajamos iš darbo santykių, tantjemos, mažųjų bendrijų vadovų pajamos buvo apmokestinamos baziniu 20 proc. tarifu ir progresiniu 32 proc. tarifu, jei pajamos viršijo 60 VDU. Individualios veiklos pajamoms taikyti 5–15 proc. tarifai.

Pasyvioms pajamoms iš dividendų, nekilnojamojo turto nuomos ir kitų pajamų iki šiol taikyti 15 proc. tarifai arba progresinis 20 proc. tarifas NT nuomos ir kitoms pajamoms, jei jos viršijo 120 VDU. Tuo tarpu nuo ateinančių metų siūloma išlaikyti bazinius tarifus, tačiau pajamų daliai viršijusiai 60 VDU ir siekiančiai iki 120 VDU (2023 metais – 202 188 eurų) taikyti 5 proc. tarifą, o viršijus 120 VDU taikyti 7 proc. tarifą pajamų daliai virš 120 VDU.

Žmogaus gebėjimas mokėti mokesčius priklauso ne nuo pajamų rūšies, o nuo jų kiekio. Todėl siūloma susumuoti visas pajamas ir taikyti naujus tarifus.

Pokyčiai artimųjų dovanoms ir pajamas mažinančioms išlaidoms

Atliepiant tarptautinę praktiką ir siekiant užkardyti mokesčių vengimą, siūloma neapmokestinti dovanų iš artimųjų tik iki 300 tūkst. eurų per metus – iš sutuoktinių, tėvų, vaikų, senelių, vaikaičių, bei iki 150 tūkst. eurų per metus – iš brolių, seserų.

Be to, siūloma atsisakyti lengvatų ilgalaikio gyvybės draudimo įmokoms – jos taikomos santykinai nedidelei grupei žmonių ir sukuria konkuravimo neteisingumą tarp investicinių instrumentų.

Todėl nuo 2024 metų siūloma iš pajamų leisti atimti įmokas tik į antros pakopos pensijų fondus, tačiau lengvata galiotų gyvybės draudimo ir trečios pakopos sutartims, sudarytoms iki šių metų pabaigos, bet ne ilgiau dešimties metų.

Įgyvendinant pokyčius šioje srityje pristatomas ir naujas neutralus investavimo instrumentas – investicinė sąskaita.

Siūloma nuo kitų metų sudaryti galimybes žmonėms pasirinkti sąskaitą ir ją deklaruoti kaip investicinę. Per ją gautą pelną bus siūloma apmokestinti, tik jei jis nereinvestuotas. Per investicinę sąskaitą investuotą sumą siūloma leisti atimti iš bet kokios rūšies gautų investicinių pajamų, o patį produktą orientuoti į smulkesnius investuotojus nustatant metinę investavimo ribą – 10 tūkst. eurų.

Siūloma išlaikyti 500 eurų neapmokestinamųjų palūkanų bei finansinių priemonių pardavimo lengvatas – tik pajamoms, gautoms iš finansinių produktų, įsigytų ne per investicinę sąskaitą.

Ekonomikos augimą ir investicijas skatinantys pokyčiai

Investicijoms skatinti siūloma naujovė – momentinio ilgalaikio turto nudėvėjimo atskaitymai skatinant produktyvias investicijas, pavyzdžiui, įrenginiams, kompiuterinei technikai, programinei įrangai ir kitai. Ši priemonė siūloma nuo 2024 metų.

Siūloma investicinio projekto lengvata, leidžianti 100 proc. atskaityti investicijas į inovacijų diegimą, taip prisidedant prie palankesnių sąlygų verslui investuoti į technologinį atsinaujinimą. Siūloma iki šių metų pabaigos galiojančią lengvatą pratęsti dar penkeriems metams – iki 2028 metų pabaigos.

Šiuo metu galiojanti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) lengvata leidžia tris kartus atskaityti šiai veiklai patirtas sąnaudas, o „Patentų dėžutės“ privalumas – pelnui, gautam iš patentais apsaugotų išradimų naudojimo, taikomas lengvatinis 5 proc. pelno mokesčio tarifas. Siūloma pelno mokesčio lengvatas taikyti visai inovacijų grandinei: moksliniams tyrimams, investicijoms ir išradimų komercializavimui.

Kartu siūloma pratęsti penkeriems metams ir lengvatą kino gamybai, kuri galioja iki šių metų pabaigos.

Be minėtų lengvatų, siūlomos ir paskatos pritraukti talentus į augančias įmones per opcionų programą. Šiuo metu opcionas – darbuotojo teisė ateityje už sutartą lengvatinę kainą ar nemokamai įsigyti įmonės akcijų – taikomas jam dirbant bent trejus metus ir negali būti taikomas pasibaigus darbo sutarčiai. Siūloma nuo 2024 metų suteikti teisę taikyti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą opcionams – opcionus išsipirkti žmogus galėtų net ir nebedirbant.

Nuo kitų metų siūloma mažinti mokestinę naštą dar platesniam smulkių įmonių ratui. Tarp pasiūlymų – greitesnis ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kuriam šiuo metu taikomi apribojimai: vidutinis darbuotojų skaičius įmonėje turi neviršyti dešimties darbuotojų, o apyvarta – neviršyti 150 tūkst. eurų.

Nuo 2024 metų siūloma atsisakyti dešimties darbuotojų apribojimo ir padidinti apyvartos ribą iki 300 tūkst. eurų. Taip pat siūloma netaikyti dešimties darbuotojų apribojimo ir 5 proc. pelno mokesčio tarifo lengvatai.

Kartu siūloma nustatyti didesnę pajamų ribą iki šiol avansinio pelno mokesčio mokėti neprivalėjusioms mokėti įmonėms: šiuo metu jos neprivalo mokėti kai praėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamosios pajamos neviršijo 300 tūkst. eurų, tačiau jau nuo kitų metų siūloma pajamų kartelę padidinti iki 500 tūkst. eurų.

Nuo 2024 metų siūloma didinti ir registravimosi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojais ribą – šiuo metu ji siekia 45 tūkst. eurų, tačiau siūloma ribą padidinti iki 55 tūkst. eurų. 

Energinių produktų apmokestinimu siekiama atsisakyti lengvatų ir didinti akcizus taršiam iškastiniam kurui bei įtraukti CO2 dedamąją. Tačiau siekiant amortizuoti laukiamus pokyčius ir paskatinti tiek keisti vartojimo įpročius, tiek investuoti į atsinaujinančią energetiką, renovaciją, netaršų verslą, šildymą ir transportą Vyriausybė yra numačiusi iki 2027 metų skirti apie 4,7 mlrd. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir „Naujos kartos Lietuva“ plano lėšų.

Visuomenei jau pristatytame nekilnojamojo turto mokesčio projekte pereinama prie tradicinio NT mokesčio už NT objektą, o ne bendrą jų verčių sumą. Gyvenamajam būstui taikomas lengvatinis apmokestinimas – pusė žmonių neturės mokėti jokio NT mokesčio, o vidutinis mokestis sieks apie keturiolika eurų per metus. Mokesčio išskirtinumas – pajamos iš mokesčio atitenka savivaldybėms – didinamas savivaldos finansinis savarankiškumas ir stiprinami pajėgumai investuoti į viešąją infrastruktūrą.

Mokesčių deklaravimas bus dar paprastesnis

Siūloma nuo 2025 metų supaprastinti gyventojų pajamų mokesčio deklaravimą – Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) parengs metines deklaracijas apie pusantro milijono gyventojų, iš kurių net apie 70 proc. nereikės papildomai deklaracijos tikslinti – duomenys apie žmonių pajamas gaunami iš trečiųjų asmenų, todėl tik trečdaliui deklaracijas reikės patikslinti.

Po gegužės 1-osios VMI suformuotos deklaracijos bus laikomos pateiktomis automatiškai, o iki šiol žmonių nesusigražintos priklausančios permokos bus automatiškai gražinamos kiekvienam žmogui per du mėnesius. 2021 metais tokios nesusigražintos permokos sudarė beveik 60 mln. eurų.

Tuo pačiu nuo 2026 metų pradės veikti ir modernios nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos, kurias parengs ir mokestį apskaičiuos VMI – žmonėms nereikės papildomai gaišti laiko teikiant duomenis apie turimą nekilnojamąjį turtą – bus išnaudojami Registrų centro duomenys.

Be to, siūloma smulkiojo verslininko sąskaita – Finansų bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos drauge rengiamas projektas, sudarysiantis galimybes nepatirti administracinės naštos vykdant individualią veiklą – ja besiverčiantiems pakaks savanoriškai atsidaryti smulkiojo verslininko sąskaitą finansų įstaigoje ir jos duomenys automatiškai bus perduodami VMI.

Mokesčių inspekcija pagal sąskaitos duomenis įregistruos sąskaitos savininką į Mokesčių mokėtojų registrą, o sąskaitos įplaukos bus automatiškai priskiriamos veiklos pajamoms. Tai reikšmingai sumažins individualią veiklą vykdančiųjų administracinę naštą, be to VMI pagal sąskaitos duomenis parengs ir metinę deklaraciją, o mokesčius ir socialinio draudimo įmokas sumokėti bus galima vienu mygtuko spragtelėjimu.

Kaip Eltą informavo ministerija, darbo grupės susitikimai kol kas nevyksta, FM analizuoja iki šiol grupėje siūlytus mokesčių sistemos pokyčius.

„Šiuo metu finalizuojame ir vertiname Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupėje aptartas mokesčių sistemos galimų pakeitimų alternatyvas bei jų fiskalinį poveikį“, – teigiama ministerijos atsakyme.

Darbo grupės susitikimai ne už ilgo vėl turėtų prasidėti, į juos ketinama kviesti ir gyventojus, verslo, ir suinteresuotų organizacijų atstovus. Pasak FM, jie galės susipažinti su pirminiais pasiūlymais ir pateikti savo pastabas.

„Tuomet dar kartą peržiūrėsime projektus ir Vyriausybei pateiksime mokesčių pakeitimus, kokie galėtų atsirasti. Seimą galiausiai pasieks tie pasiūlymai, kurie sulauks plataus visuomenės ir politinių partijų palaikymo“, – nurodė ministerija.

Kada grupės nariai susirinks į pirmąjį posėdį šiais metais, ministerija kol kas neinformuoja.

Į pirmąjį posėdį darbo grupė rinkosi praėjusių metų vasario pabaigoje. Paskelbusi apie grupės kūrimą, ministerija sulaukė per 200 mokestinių pasiūlymų.

Darbo grupei vadovauja finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, ją sudaro 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.

FM tikina, kad visi pasiūlyti mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti nuo 2023 metų

Pasiūlymus gali teikti skubotai

Grupės susitikimuose nedalyvaujantis Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas Eltai yra užsiminęs, jog nesupranta, kaip ši darbo grupė dirba ir kokie sprendimai joje priimti. Per jos veiklos laikotarpį politikas pasigedo išsamesnio ministerijos dialogo su kolegomis valdančiojoje daugumoje ir parlamente.

„Nesuprantu, kada ta darbo grupė pradėjo darbą ir kada baigė. Ar baigė, ar nebaigė. Ji buvo, kaip viešoje erdvėje aš supratau, tam tikra konsultacinė darbo grupė. Bet koalicijoje su politikais, su Seimo nariais kalbėtis apie mokesčių pakeitimus taip pat reikia“, – teigia V. Mitalas.

Nesuprantu, kada ta darbo grupė pradėjo darbą ir kada baigė. Ar baigė, ar nebaigė.

Savo ruožtu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) parlamentaras ir šios darbo grupės narys Valius Ąžuolas pasakoja, kad sprendimai grupėje galėjo būti suformuluoti ir pateikti dar iki naujųjų, tačiau rudenį turėjusio vykti baigiamojo grupės susitikimo nebuvo.

„Buvo pasakyta, kad FM susistemins visą informaciją, išsakytas nuomones, visa kitą, atsižvelgs arba neatsižvelgs, ir darbo grupė pasiūlys savo siūlymus, ką jie matytų, ką reiktų daryt. Ir tų paskutinių siūlymų niekur nebeliko ir posėdžio netgi paskutinio“, – Eltai sakė V. Ąžuolas.

Jis kritikavo grupės darbą, esą ministerija ateinančio posėdžio medžiagą grupės nariams atsiųsdavo likus keletui valandų iki jo pradžios arba vakarą prieš, tad laiko įsigilinti į teikiamus klausimus nelikdavo.

Tokį darbo organizavimą parlamentaras laiko taktiniu pasirinkimu: „Tokia taktika, kad žmonės nieko neteiktų, nesiūlytų, paprasčiausiai, kad neliktų jiems laiko. Kuo mažiau liks laiko, tuo mažiau spėsi kažką pasiūlyti.“

Visgi darbo grupės susitikimuose irgi dalyvavusi Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva rudenį vykusį procesą vertina teigiamai. Anot jos, tai buvo kokybiškai naujas procesas, kurio dalyviai galėjo išgirsti skirtingų socialinių grupių lūkesčius.

Nors apibendrinamasis susitikimas buvo atidėtas, E. Leontjevos nuomone, galutinė diskusija įvyks, o po ilgesnės pertraukos į suformuluotus pasiūlymus bus galima pažvelgti naujai.

„Labai svarbu pamatyti mokesčių pokyčius ne fragmentiškai, bet bendrame paveiksle, bendroje pokyčių perspektyvoje. Kelių mėnesių atsitraukimas leis šviežiai įvertinti pokyčius, kurie buvo visus metus diskutuoti“, – Eltai teigė ji.

Kaip pasakojo E. Leontjeva, visa grupės veikla buvo organizuojama laikantis iš anksto sudarytų temų nagrinėjimo kalendoriaus. Dalis aptartų pasiūlymų, pasak LLRI vadovės, nuskambėdavo pačių susitikimų metu, kitus dalyviai pateikdavo raštu. Jais vadovaudamasi ministerija pristatydavo kaip bazines alternatyvas ir kviesdavo jas aptarti.

„Pavyzdžiui, svarstymams apie pelno mokesčio ateitį ministerija buvo pateikusi tris variantus: paskirstyto pelno modelis (...), prezidento pasiūlytas modelis, siejantis pelno mokesčio paskatas su atlyginimų fondo augimu, ir dabartinių lengvatų tobulinimas“, – paaiškina E. Leontjeva.

Gausis, kad paskutinę minutę pavasario pradžioje sumes viską, tada žmonėms liks kelios savaitės laiko ir viskas – niekas nieko nepasiūlys.

Vis tik V. Ąžuolas prognozuoja, kad galutiniai pasiūlymai Seimui bus teikiami skubotai ir nepakankamai išdiskutuoti, kad tik būtų spėta juos priimti iki birželio. To reikia, kad pakeitimai įsigaliotų nuo 2023 m. – nauji mokesčiai gali įsigalioti praėjus bent pusmečiui nuo įstatymų priėmimo datos.

„Gausis, kad paskutinę minutę pavasario pradžioje sumes viską, tada žmonėms liks kelios savaitės laiko ir viskas – niekas nieko nepasiūlys, niekas nieko nedarys“, – apibendrino V. Ąžuolas.

Trūksta logikos, teisingumo ir skaidrumo

Paprašyta įvardyti esminius dabartinės Lietuvos mokesčių sistemos trūkumus, E. Leontjeva visų pirma pažymėjo, jog apmokestinimo taisyklės neturi iškreipti konkurencijos sąlygų, mokesčių mokėtojai ir visos veiklos sritys turi būti traktuojamos vienodai, o mokesčiai – kuo labiau aiškūs ir neinterpretuotini.

„Tad geri mokesčiai turi kuo platesnę bazę ir kuo mažesnį tarifą“, – tikina ji. Ekspertės teigimu, dabar mokesčių sistema nėra teisinga – joje numatyta daug lengvatų, dėl kurių skirtingi mokesčių mokėtojai nėra apmokestinami vienodai.

„Analizuodami esamą mokesčių sistemą, matome, kad joje yra prikurta įvairių išimčių ir lengvatų atskiroms interesų grupėms, gausu neskaidrių bei nelogiškų procedūrų. Dėl to atsiranda erdvės interpretacijoms, pažeidimams ir įtampai tarp mokėtojo ir inspektoriaus“, – teigia ji.

Ekonomistės vertinimu, vienas tokių neteisingo apmokestinimo pavyzdžių yra dvigubas pelno mokesčio taikymas tiek įmonės uždirbtam pelnui, tiek jį paskirstant dividendais. Dėl to, anot E. Leontjevos, įmonės privalo sumokėti 27,75 proc. uždirbto pelno.

„Ypač didelę netiesioginę naštą pelno mokestis sukuria mažoms ir vidutinėms įmonėms. Pelno mokesčio apskaičiavimo ir kontrolės kaštai yra regresiniai: kuo mažesnė įmonė, tuo didesnis šių kaštų ir apyvartos santykis“, – nurodo ji.

E. Leontjeva taip pat pamini per 60 vidutinių atlyginimų uždirbantiems asmenims taikomą progresinį 32 proc. (vietoje standartinio 20 proc.) gyventojų pajamų mokesčio tarifą (GPM). Pasak ekspertės, didesnis aukštesnę pridėtinę vertę kuriančių darbuotojų apmokestinimas nedera su Vyriausybės įsipareigojimu skatinti aukštos pridėtinės vertės ekonomiką.

Tuo tarpu žaliosios ekonomikos principams, jos teigimu, prieštarauja akcizo lengvata žemės ūkyje naudojamiems gazoliams, taip pat pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui. Ši, anot LLRI prezidentės, neskatina gyventojų tausoti šilumos energijos ir nėra taikli socialinės paramos priemonė, nes taikoma visiems vartotojams, nepriklausomai nuo jų pajamų.

„Bendrai kalbant, PVM lengvatos didina mokesčio administravimo kaštus ir gali sukurti pilkas zonas“, – mano E. Leontjeva.

LLRI darbo grupei būtent ir pasiūlė atsisakyti lengvatinių PVM tarifų, taip pat – netaikyti 32 proc. GPM tarifo gaunantiems aukštas pajamas. Dar Institutas siūlė kompleksiškai nagrinėti žaliuosius mokesčius, o juos įvedant numatyti mažinti tiesioginius mokesčius.

„Taip pat siūlėme pereiti prie paskirstytojo pelno mokesčio, kuris mokestinę naštą visų pirma palengvintų investuojančioms įmonėms ir leistų įgyvendinti vyriausybės keliamus tikslus“, – idėją atsisakyti reinvestuojamo pelno apmokestinimo įvardija E. Leontjeva, be šių dar įvardijusi LLRI teiktus pasiūlymus neapmokestinti nekilnojamojo turto, atšaukti lengvatinį tarifą gazoliams bei panaikinti „Sodros“ grindis.

Lietuva užima 6 vietą tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse „International Tax Competitiveness Index 2021“, kurį pristato organizacija „The Tax Foundation“. Kaip ir praėjusiais metais palankiausiai vertinama Estijos mokestinė sistema. Antroje vietoje – kaimynė Latvija, toliau rikiuojasi Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Liuksemburgas.

„Estijos pavyzdys rodo, kad mokesčių sistemos konkurencingumą didina žemi ir neutralūs mokesčiai. Lietuvos mokesčių sistemai kenkia gausios išimtys, sudėtingos taisyklės ir 2018 m. įvestas progresyvumas“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva. 

Atskiro dėmesio, E. Leontjevos teigimu, reikalauja pelno apmokestinimas Lietuvoje. Pagal jo sudėtingumą esame 22-oje reitingo vietoje. Gera žinia, kad ir Lietuvoje svarstomas panašus į estiškąjį, paskirstyto pelno apmokestinimo modelis. 

Lietuvos mokesčių sistemai kenkia gausios išimtys, sudėtingos taisyklės ir 2018 m. įvestas progresyvumas.

„Nors pelno mokesčio tarifas mūsų šalyje yra 15 proc., t.y. vienas mažiausių tarp EBPO valstybių, efektyvusis tarifas siekia 27,75 proc. Investicinė įmonių veikla yra skatinama investicinio projekto ir MTEP lengvatomis, tačiau įgyvendinimas yra biurokratizuotas ir brangus. Siekiant ekonomikos proveržio, visoms įmonėms reikia leisti investuoti iš pelno be papildomos mokesčio naštos ir perteklinės biurokratijos, – kalbėjo E. Leontjeva, – tai reikštų daugiau investicijų į veiklos plėtrą, atsinaujinimą, žaliąjį kursą, darbo našumo didinimą ir darbo vietų kūrimą“.

Dabar galiojančios pelno mokesčio lengvatos brėžia dirbtines ribas – kur ir kaip galima investuoti, o kai kuriais atvejais mokestinės paskatos sukelia įmonėms riziką, nes vėlesni patikrinimai neretai nustato biurokratinių reikalavimų ir dviprasmiškų taisyklių pažeidimus. Indekso vertinimas primena apie subrendusį poreikį iš esmės gerinti mūsų pelno apmokestinimo modelį. 

Neigiamos įtakos mokesčių konkurencingumui turi ir didesnio gyventojų pajamų mokesčio taikymas aukštesnei sukurtajai vertei. Indekso vertinamais 2020 m. Lietuvos gyventojo metinių pajamų dalis, viršijanti 84 vidutinio darbo užmokesčio dydį (VDU) buvo apmokestinama 32 proc. pajamų mokesčio tarifu (GPM). Nuo šių metų 32 proc. tarifas galioja jau nuo 60 VDU (81 162 eurų per metus) pajamoms. 

Lietuvos vertinimą vis dar tempia žemyn ir vartojimo mokesčiai. Prieš dešimtmetį laikinai padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) taip ir nebuvo sumažintas, jam taip pat galioja nemažai išimčių. Pagal vartojimo mokesčių dydį užimame 20-ą, pagal jų surinkimą – 32-ą, sudėtingumą – 19-ą vietas. Tai lemia, kad tarp 38 EBPO valstybių esame gerokai žemiau vidurkio – kol kas rikiuojamės tik trečiame dešimtuke. 

Konkurencingumo indeksą aštuntą kartą iš eilės skelbia organizacija „The Tax Foundation“. Fondas vertina labiausiai pažengusių pasaulio valstybių, kurios priklauso EBPO, mokesčių sistemas.

„NPD didinimo sprendimas galėtų įsigalioti drauge su minimalios mėnesinės algos didinimu, tai yra nuo 2022 m. sausio 1 d., tuo tarpu kitiems pasiūlymams būtų taikomas sutarimas, kad nuo įstatymų priėmimo dienos pakeitimai įsigalioja ne anksčiau kaip po 6 mėnesių“, – pirmadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Skaistė.

Pasak finansų ministrės, šiuos pakeitimus parlamentarai turėtų pradėti svarstyti jau spalio mėnesį.

„Planuojame, kad šie pasiūlymai į Seimą atkeliautų spalio mėnesį. Tuomet Seimas apsispręs ar rudens sesijoje, ar pavasario sesijoje šie sprendimai galėtų būti priimti“, – aiškino G. Skaistė.

ELTA primena, kad finansų ministrė tikisi, kad MMA nuo kitų metų bus padidintas iki 730 eurų.

MMA padidinimas palies apie 127 tūkst. darbuotojų, gaunančių MMA ir mažiau. „Sodros“ liepos mėnesio duomenimis, biudžetinėse įstaigose tokių darbuotojų yra apie 17 tūkst.

Valstybės biudžete šiam tikslui, preliminariais paskaičiavimais, reikėtų apie 26,5 mln. eurų.

Nuo minimalaus darbo užmokesčio yra neatsiejamas ir NPD augimas. Ministrės teigimu, naujoje Seimo sesijoje bus persvarstoma NPD formulė, kad pajamos „į rankas“ mažiausiai uždirbantiems būtų didesnės. Tokie pokyčiai įsigaliotų kartu su minimalios mėnesinės algos didinimu nuo sausio 1 dienos.

„Teisingesnė mokesčių sistema padėtų surinkti daugiau pajamų į biudžetą būtent iš tų žmonių, kurie tikrai gali prisidėti prie mūsų valstybės kūrimo. Natūralu, jog didesnės pajamos reikalingos kokybiškesnėms viešojo sektoriaus paslaugoms apmokėti, viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio gerinimui, taip pat pensijų didinimui, kas yra numatyta šios Vyriausybės programoje“, – teigė finansų ministrė G. Skaistė.

Ji taip pat pažymėjo, jog labai svarbus vienodas reglamentavimas, kadangi yra atskirų sričių, kur pelnas apskaičiuojamas skirtingai pagal sektorius. Anot ministrės, pelno mokesčio apskaičiavimas ir sumokėjimas turėtų būti tapatus nepriklausomai nuo sektoriaus, kuriame dirbama, o apskaita – turėtų būti išties reali.

Privatūs poreikiai, anot G. Skaistės, būtų apskaitomi kaip privatūs ir apmokestinami atitinkamai, siekiant išvengti gudravimo ir bandymo susimažinti mokėtinus mokesčius įmonės kišenės sąskaita.

Ministrė taip pat atkreipė dėmesį į būtinybę paprastinti verslo sąlygas ir mažinti administravimo naštą smulkiam ir vidutiniam verslui.

„Šiandien labai svarbu kalbėti apie smulkaus ir vidutinio verslo sąlygų tobulinimą, išgryninant jo formas, suvienodinant skirtingų formų apmokestinimo sąlygas bei supaprastinti buhalterinę apskaitą ir mokesčių administravimą. Būtina siekti, kad visgi smulkiam ir vidutiniam verslui mokesčių sumokėjimas, jų administravimo paslauga, kurią verslas gauna, būtų patogesnė vartotojui. Tokiu būdu būtų sumažinama administracinė našta būtent smulkesniam verslui“, – tvirtino G. Skaistė. 

Anot finansų viceministrės ir darbo grupės pirmininkės Rūtos Bilkštytės, siekiant užtikrinti savarankiškų mokesčių mokėjimą – labai svarbus mokestinių lengvatų pagrįstumas ir aiškumas.

„Vienas svarbiausių mokesčių teisingumo kriterijų yra esamų mokestinių lengvatų pagrįstumas. Todėl peržiūrint sektorines pelno mokesčių lengvatas ir mokestinius režimus, labai svarbu užtikrinti, ar pasiekiami lengvatai keliami tikslai. Tikimės, kad siūlomi pakeitimai užtikrins didesnes valstybės pajamas per gyventojų savanorišką mokesčių mokėjimą“, – pažymėjo viceministrė R. Bilkštytė.

Mokesčių lengvatas ir kitus pakeitimus nagrinėjanti darbo grupė savo pasiūlymus planuoja suformuluoti spalio mėnesį.

„Iš tiesų šis skaičius (7,3 proc. BVP – ELTA) labai nenustebino, panašaus ir buvo tikėtasi. Iš pirmo žvilgsnio pakankamai grėsmingai atrodo toks valdžios sektoriaus biudžeto deficito šuolis, bet vis tik matome tą pačią situaciją visose ES šalyse – skaičiai atitinka esamą situaciją ir pasirinktą kovos su COVID-19 pandemija būdą. Lietuva, jei vertintume pagal valdžios sektoriaus skolą, vis dar yra tarp mažiausią skolą turinčių ES šalių“, – Eltai teigė ekonomistė.

Tačiau I. Genytė-Pikčienė pažymėjo, kad itin palankios sąlygos skolintis gali sukelti nemenkų iššūkių ateityje.

„Vis tik nerimą kelia tai, kad politikams tai yra labai palanki aplinka: išjungtos fiskalinės drausmės taisyklės, palūkanų normos rekordiškai žemos, skolintis galima į valias to neribojant. Tai nėra gerai, nes kiekvienas pasiskolinimas augina valdžios sektoriaus skolą, o paprastai valstybės skolų negrąžina – jas refinansuoja.

Kai ateis laikas prisiimtas skolas refinansuoti, skolinimosi aplinkybės gali būti visiškai kitokios, palūkanų normos gali būti jau gerokai didesnės ir tuomet susidursime su rimtais iššūkiais, gerokai mažesne manevro laisve formuojant ekonominę politiką“, – tikino ji.

Kaip praneša Statistikos departamentas, valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 3,2 proc., tuo tarpu pajamos iš mokesčių padidėjo 1,6 proc. Anot I. Genytės-Pikčienės, tai rodo Lietuvos ekonomikos atsparumą COVID-19 pandemijos sukeltai krizei.

„Tai yra geras ženklas, nes kai dalis ekonomikos yra uždaryta, retai kada šalies pajamos didėja. Tuo tarpu 1,6 proc. padidėjo ir iš mokesčių surinktos pajamos. Tai rodo, kad iš tikrųjų mūsų ekonomika, mūsų verslas labai puikiai susidorojo su praėjusių metų iššūkiais, o šalies ekonomika yra tvari ir pajėgi dorotis su šio tipo krize. Taip pat tai reiškia, kad nukentėjusių sektorių dalis bendroje ekonomikos struktūroje yra iš tiesų nedidelė“, – akcentavo ji.

Tuo tarpu vertindama siūlomą pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą labiausiai dėl COVID-19 pandemijos nukentėjusiems sektoriams, ekonomistė teigė, jog taikyti tokią priemonę šiuo metu nėra prasminga.

„PVM lengvatos taiklumas šiuo atveju kelia klausimų. Į biudžetą dėl to bus sunešta mažiau lėšų, taip pat tai nelabai atitinka politinę liniją, kurią brėžia Finansų ministerija kalbėdama apie kitų lengvatų naikinimą. (...) Visgi PVM lengvatos, kaip žinia, suveikia tik tuomet, kai verslai veikia. Tad šiuo metu, kai yra karantinas ir kai dalis jų negali vykdyti veiklos, tokia lengvata jokios naudos neduotų. Tai reikėtų įvertinti ir panaudoti taiklesnes priemones, kad verslas galėtų išlikti“, – teigė ji.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, krizė taip pat nėra tinkamiausias laikas imtis mokesčių peržiūros.

„Kalbant apie momentą, kuriuo nuspręsta peržiūrėti mokestines lengvatas, matyt, jis irgi nėra visiškai tinkamas. (...) Pirmiausia, matyt, reikėtų pradėti nuo valdžios sektoriaus išlaidų eilučių, ieškoti efektyvumo ten, ir tik vėliau žiūrėti, kaip padarius mokesčių sistemą tinkamesnę ir naudingą ne tik siekiant sunešti daugiau pajamų į biudžetą, bet kad Lietuva išliktų konkurencinga verslo ir investuotojų akyse“, – akcentavo ji.

Ekonomistė tikino, kad bėgant laikui bus vis sunkiau rasti lėšų didėjančioms valstybės sektoriaus išlaidoms finansuoti.

„Valdžios sektoriaus išlaidos per praėjusius metus padidėjo ketvirtadaliu, tai išties yra žvėriškas šuolis. Žinoma, nemažą dalį to padidėjimo lėmė pandemijos suvaldymo priemonės. Visgi augo ir tos biudžeto eilutės, kurios liks ir ateityje: vaiko pinigai, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai ir pan.

Kuo toliau, tuo sunkiau bus rasti tvarių šaltinių valstybės sektoriaus išlaidoms finansuoti. Tai gali grėsti ir naujais mokesčiais ar mokesčių didinimu, o to tikrai nesinorėtų ir nebūtų savalaikiška, ypač norint išlaikyti mūsų ekonomikos konkurencingumą ir dinamiką“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Statistikos departamentas antradienį pranešė, kad, išankstiniais duomenimis, praėjusiais metais valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 3 mlrd. 547 mln. eurų – 7,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

„Mes visą laiką laikėmės pozicijos, kad jeigu kalbame apie mokesčių sistemos pertvarką, tai ji turi būti sisteminė. Aš nemanau, kad reikėtų koncentruotis į lengvatas ar į kažkokius fragmentinius pakeitimus. Jeigu daryti, tai (reikia – ELTA) daryti visos sistemos peržiūrėjimą. Tam reikia pasirengti. Tam reikalingas laikas ir dėl to, mano galva, mintis, kad pakeitimai turėtų būti daromi ne su ateinančių metų biudžetu, o galvojant apie 2023 metų biudžetą, yra nuosekli ir suprantama“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Vasiliauskas.

„Centrinis bankas, kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi. Mano galva, bet kokie parametrų pasukiojimai nėra tikslingi, nes mokesčių sistema yra toks sisteminis mechanizmas, kur daug tarpusavyje susijusių indų sueina“, – teigė LB valdybos pirmininkas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad mokestinių lengvatų pasiūlymai bus planuojami po išsamių diskusijų, todėl galimi įstatymų pakeitimų projektai nukeliami vėlesniam laikui, ne artėjančiai pavasario Seimo sesijai.

Anot G. Skaistės, dabar, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos, būtų ankstyva priimti mokestinius pakeitimus.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad mokesčių pakeitimai turėtų būti vertinami matant bendrą kontekstą.

Patys tai sukūrėme

Saulius Jokužys pirmasis po nepriklausomybės atgavimo šalyje įkūrė privačią spaustuvę, kuri šiandien – viena didžiausių Vakarų Lietuvoje.

Savo verslą sėkmingai vystančiam ir mokesčius mokančiam klaipėdiečiui kai kada atrodo, kad mūsų valstybėje susiformavo dar kelios valstybės, kiekviena su savo išrinktųjų privilegijomis, lengvatomis, apmokėjimo tvarka ir garantijomis.

"Kas gi tos atskiros "valstybės" arba privilegijuotieji luomai? Pirmiausia, tai – valdininkų luomas. Yra amžinai nuskriaustų ir nelaimingų valstiečių-ūkininkų luomas su gausiomis mokestinėmis lengvatomis, dar yra vadinamieji laisvieji mūrininkai – įvairūs individualaus verslo atstovai (nuo kirpėjos iki teisines paslaugas teikiančių piliečių), mokantys tik simbolinius mokesčius ir, galiausiai, yra eiliniai dirbantys žmonės (nuo darbininkų iki žurnalistų), ant kurių pečių iš dalies ir laikosi visi anie luomai. Ir piktumo čia jokio nėra, juk mes patys tai sukūrėme", – dėstė S.Jokužys, tačiau pabrėžė, kad visos veiklos yra gerbtinos, jei tik jos dirba valstybės labui.

Verslininkas atkreipė dėmesį, kad tų neoficialių luomų atsiradimą paskatino būtent per didelė mokestinių sistemų įvairovė Lietuvoje, kuri, jo manymu, yra nelabai teisinga, ir todėl norėtųsi vieningų normų.

S.Jokužio įsitikinimu, mokesčius turėtų mokėti (kad ir po nedaug), bet visi.

"Tačiau dauguma dirbančių žmonių apie tai neturi laiko net galvoti, nes jie gyvena nuolatinėje išgyvenimo kovoje. Vieni gyvena sunkiau, kiti – lengviau. Vieni yra laimingesni, nes dirba valdišką darbą ir valstybė bet kuriuo atveju ras būdų, kaip juos pamaitinti, o privatus verslas ir jame plušantys žmonės kasdien turi mąstyti, kaip uždirbti pinigų", – kalbėjo S.Jokužys.

Saulius Jokužys. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Norėtų vieningų taisyklių

S.Jokužio manymu, šiame išgyvenimo žaidime taisyklės turėtų galioti visiems daugmaž vienodos, o dabar tas mokestinis atotrūkis tarp skirtingų verslininko išvardytų "luomų" Lietuvoje kasmet vis didėja.

"Yra toks žodis "tarnautojas". Tai asmuo, kuris turi tarnauti valstybei ir jos žmonėms. Bet didelė dalis tų tarnautojų tik taip vadinasi, nes jie iškart tampa "valdininkais" ir ima valdyti, virsdami superbiurokratais. Ir tas biurokratinis aparatas dabar yra taip išsipūtęs, kad elementarius klausimus pas tokius tarnautojus-valdininkus paprasti žmonės sunkiai teišsprendžia", – teigė S.Jokužys.

Tačiau yra ir kita kategorija veikėjų, kurie,  apgaudinėdami valstybę, iš esmės irgi apvaginėja visus likusius sąžiningus mokesčių mokėtojus.

Pradžioje gal ir nieko tokio baisaus kelios pelės aruode, bet kai tos pelės virsta žiurkėmis, tai aruodas labai greitai ištuštėja.

"Jei kažkoks veikėjas turi kažkokį gudrų darinį, iš kurio gauna pajamų, bet išvengia mokesčių, už tą jo valstybės apgavystę kažkas vis tiek turi sumokėti. Pradžioje gal ir nieko tokio baisaus kelios pelės aruode, bet kai tos pelės virsta žiurkėmis, tai aruodas labai greitai ištuštėja. Juk tokiu atveju nesurenkama reikiama suma pinigų, kurių reikia gydytojų, mokytojų algoms ar pensijoms. Tada reikia skolintis, o paskui skolas grąžinti. Ir kieno sąskaita? Kitaip tariant, žaidimo taisyklės Lietuvoje nevienodos, ir tai yra blogai. Du trečdaliai turėtų išlaikyti tą vieną trečdalį, kuris negali užsidirbti, bet ne vienas trečdalis, kaip dabar, turi nešti didžiąją mokesčių naštą", – įsitikinęs daugiau nei 30 metų verslu užsiimantis klaipėdietis.

Vis dėlto S.Jokužys teigė esąs optimistas ir, jo manymu, nors ir ne iš mokesčių mažinimo ar didinimo galima būtų sukaupti sotų biudžetą, tačiau mokesčius valstybei turėtų mokėti visi.

Verslininko teigimu, šalyje tikrai yra gabių analitikų, mokslininkų, kurie galėtų sumodeliuoti mokestinę sistemą, kuri būtų socialiai teisingiausia.

Ir, pasak S.Jokužio, šiam darbui nereikėtų gailėti nei resursų, nei laiko.

Skubėti nėra kur?

Vakar kaip tik tuo klausimu į pirmąjį posėdį rinkosi Finansų ministerijos suformuota Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupė.

Ji turėjo nagrinėti tiek verslo atstovų, tiek įvairių ekonomikos ekspertų ar fizinių asmenų pateiktus pasiūlymus dėl mokesčių sistemos pertvarkos.

Finansų ministerija sulaukė apie 200 pasiūlymų, ką būtų galima ten pakeisti.

Tačiau panašu, kad viskas vystysis ne taip greitai, kaip galima būtų tikėtis.

Po pirmojo Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimo finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymėjo, jog "skuboti darbai pasmerkti nesėkmėms", todėl esą bet kokie sprendimai dėl mokestinių lengvatų ateities bus gerai išdiskutuoti su ekspertais, verslo bendruomene, visuomenės atstovais.

Ministrės teigimu, mokesčių sistemos pakeitimai nėra tikslas savaime, svarbiausia – teisingesnė mokesčių sistema, apie kurią jau seniai kalba privataus verslo atstovai.

"Mūsų tikslas – sukurti teisingą, prognozuojamą, tvarią mokesčių sistemą, skatinančią savanorišką mokesčių mokėjimą ir taip mažinančią šešėlį. Didesnės valstybės pajamos – tai nebūtinai didesni mokesčiai", – dėstė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.

Antrasis Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupės susitikimas planuojamas kovo 9 d.

Saulius Jokužys. Vytauto Petriko nuotr.

Lygiava sunkiai įmanoma

Atsiliepdamas į ministerijos iniciatyvą atlikti mokesčių lengvatų sisteminę peržiūrą, analitinę medžiagą pateikė ir Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI).

Instituto analitikai pabrėžė, kad valstybei yra gerokai efektyviau mažiau apmokestinti privačias pajamas ar išlaidas, nei pačiai iš savo lėšų mokėti išmokas ar teikti paslaugas.

Pasak rinkos analitikų, žvelgiant iš ekonominio turinio taško, samdoma bei savarankiška veiklos yra skirtingos, o tai lemia ir skirtingą apmokestinimą.

Skirtingai nuo samdomų darbuotojų, savarankiškai dirbantys asmenys yra visiškai atsakingi už savo verslo organizavimą, jų pajamos priklauso tik nuo jų pačių veiklos, o ne nuo darbdavio.

Būtent todėl mokesčių lygiava sunkiai įmanoma, nes tai būtų socialiai neteisinga.

Mokesčių peržiūra turėtų realiai, o ne teoriškai sumažinti paskatas šešėlinei veiklai ir šešėlinės ekonomikos mastus.

Politinių argumentų kalba

Anot LLRI specialistų, kadangi mokesčių politika dažniausiai grindžiama ne ekonominiais, o politiniais argumentais, ekonomistams lieka tik įvertinti, kaip vieni ar kiti mokesčiai ir jų pokyčiai veikia žmonių ir ūkio subjektų veiklos paradigmas, kokių prisitaikymo modelių dėl mokesčių atsiranda, kaip tai veikia ekonomikos efektyvumą bei valstybės tikslus.

Vyriausybė esą yra aiškiai įvardijusi ir paskelbusi svarbiausius savo tikslus ekonominėje ir socialinėje srityje.

Tai socialinės atskirties mažinimas, ekonomikos transformacija į didesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas, investicijų efektyvumo skatinimas, žaliasis kursas, skaitmenizacija ir nauja švietimo kokybė.

Natūralu, kad mokesčių politika turėtų prisidėti  prie šių tikslų įgyvendinimo, o ne veikti priešinga kryptimi.

"Mokesčių peržiūra turėtų realiai, o ne teoriškai sumažinti paskatas šešėlinei veiklai ir šešėlinės ekonomikos mastus. Griežtinant sąlygas, dalis šiandieninių mokesčių mokėtojų gali trauktis į šešėlį arba emigruoti", – įspėjo rinkos analitikai, pabrėždami, jog tikslinga palaipsniui suvienodinti mokesčių tarifus jų mažinimo, o ne didinimo linkme.

Kaip nurodo LVK, dabartiniai mokesčių įstatymai pasižymi didžiuliu pataisų skaičiumi, todėl naujų redakcijų reikalauja ir galiojančios teisėkūros taisyklės – visuose pagrindiniuose mokesčių įstatymuose daugiau nei pusė jų nuostatų jau yra pakeistos, papildytos arba panaikintos.

„Yra nemažai nuostatų, kurios kažkada įtvirtintos įstatymo pakeitimo įstatyme, bet šių nuostatų nėra pačiame įstatyme. Taigi, įstatymas lyg ir galioja, bet jas atrasti gali būti sudėtinga net ir specialistams“, – teigė LVK ekspertų grupės narė, advokatų profesinės bendrijos „Walless“ partnerė advokatė Aistė Medelienė.

Pasak LVK, nauja pagrindinių mokesčių įstatymų redakcija leistų išgryninti pagrindinius apmokestinimo elementus bei ištaisyti akivaizdžius reglamentavimo netikslumus.

Taip pat kai kurie įstatymų pakeitimai per ilgą laiką yra išbalansavę pačią įstatymo logiką ir principus.

„Pavyzdžiui, darbo užmokestis, gaunamas iš darbdavio Lietuvoje, yra A klasės pajamos, mokestį nuo jo visada turi sumokėti darbdavys. Įstatyme jokių išlygų nėra. Tačiau didelių darbo užmokesčių atveju, kai taikomos „Sodros“ lubos ir padidėja dėl to gyventojų pajamų mokesčio tarifas (iki 32 proc.), skirtumą liepiama susimokėti pačiam darbuotojui, metams pasibaigus, nors to įstatymas nenumato, nes tai lieka A klasės pajamomis. Taip, vadovaujantis principais ir logika, šiuo atveju ieškoma praktinio sprendimo, bet formaliai tas sprendimas įstatymo neatitinka“, – sako  A. Medelienė.

„Matome, kad Lietuvoje susiklosčiusi situacija su skurdo lygiu ir pajamų nelygybe išties yra kelianti nerimą, ir jau nebeužtenka tų (taikomų – ELTA) priemonių, bandymo tai tvarkyti išmokomis. Man atrodo, kad, jei galėtume pajamas apmokestinti šeimai, nepaisant to, iš kokios veiklos jos buvo gautos, turbūt padarytų pačią mokesčių sistemą teisingesne“, – „Žinių radijui“ ketvirtadienį sakė ji.

G. Skaistė taip pat teigė, kad toks mokesčių mokėjimo modelis padėtų siekti ir tam tikrų socialinių tikslų.

„Jei galėtume atsižvelgti į išlaikytinių skaičių, tuomet manau, kad sistema taptų tokia, kuri padėtų mums siekti ir tam tikrų socialinių tikslų: pajamų nelygybės mažėjimo, skurdo lygio mažėjimo. Kad visgi šeimoms, kurios turi daugiau išlaikytinių, (...) mokestinė našta būtų mažesnė“, – sakė G. Skaistė.

Visgi paskirtoji ministrė pridūrė, kad pagrindinė tokio mokesčių mokėjimo modelio problema – galimas piktnaudžiavimas.

„Problema nėra numatyti tam tikrus tarifus ar neapmokestinamus dydžius, bet numatyti visas situacijas, kaip galima būtų piktnaudžiauti sistema ir kaip ji galėtų būti taikoma. Man atrodo čia yra pagrindinė problema“, – tikino ji.

Vyriausybės programoje nurodyta, kad planuojama ilgainiui pereiti prie šeimos (namų ūkio) kaip pajamų mokesčio mokėtojo. Toks principas leistų taikliau išnaudoti pajamų mokestį socialinės politikos tikslais, užtikrinant, kad pajamų apmokestinimas atsižvelgia ne tik į pajamų dydį, bet ir turimus išlaikytinius.