Gyventojų pilietiškumas ir sąžiningumas pranešant apie atlyginimus „vokeliuose“, gaunamų pajamų neapskaitymą, kvitų neišdavimą, nelegalų darbą ir kitus mokestinius pažeidimus duoda akivaizdžių rezultatų. Nuo 2006 m., kai buvo įsteigtas bendrasis VMI pasitikėjimo telefonas 1882, po VMI atliktų patikrinimų pagal iš gyventojų gautą informaciją, už įvairius pažeidimus verslininkai į valstybės biudžetą turėjo sumokėti apie 42,2 mln. eurų mokesčių, baudų ir delspinigių.

VMI pažymi, kad pranešėjas visada gali išlikti anonimu, tačiau dažniau ir greičiau mokestiniai pažeidimai išaiškinami, kai pranešėjas sutinka bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. VMI savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais asmens duomenų saugumo standartais. Asmens duomenų tvarkymas yra aiškiai ir griežtai reglamentuojamas visuose procesų, taip pat ir pranešimų apie galimus mokestinius pažeidimus, etapuose – tiek priimant pranešimus, tiek gautą informaciją perduodant analizei bei kontrolei.

Gyventojų pilietiškumas duoda akivaizdžių kovos su „šešėliu“ rezultatų. Jų sąmoningumas ir sąžiningumas pranešant apie atlyginimus „vokeliuose“, gaunamų pajamų neapskaitymą, kvitų neišdavimą, nelegalų darbą ir kitus mokestinius pažeidimus nuo 2006 m. birželio mėn., kai buvo įsteigtas bendrasis VMI pasitikėjimo telefonas 1882, į valstybės biudžetą jau padėjo sugrąžinti daugiau nei 40 mln. eurų nuslėptų mokesčių.

VMI pažymi, kad pranešėjas visada gali išlikti anonimu, tačiau dažniau ir greičiau mokestiniai pažeidimai išaiškinami, kai pranešėjas sutinka bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi. VMI savo veikloje vadovaujasi aukščiausiais asmens duomenų saugumo standartais. Asmens duomenų tvarkymas yra aiškiai ir griežtai reglamentuojamas visuose procesų, taip pat ir pranešimų apie galimus mokestinius pažeidimus, etapuose – tiek priimant pranešimus, tiek gautą informaciją perduodant analizei bei kontrolei.

Neaiškios kilmės pajamos kasmet sudaro beveik trečdalį visų gyventojų pajamų, nustatytų per mokestinius patikrinimus. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, tokios pajamos, kurių šaltiniai nėra pagrįsti, vien per pastaruosius 2 metus pasiekė beveik 40 mln. eurų.

Prezidentės inicijuotos pataisos numato, kad asmenims, negalintiems pagrįsti savo pajamų kilmės, bus taikoma bauda nuo 50 iki 100 proc. priskaičiuotos gyventojų pajamų mokesčio sumos. Už pakartotinai padarytus mokestinius pažeidimus skiriamų baudų dydžiai bus didinami dvigubai.

Iki šiol ga­lio­jan­čia­me įsta­ty­me nu­ma­ty­tas bau­dos dydis už bet ku­rį mokes­ti­nį pa­žei­di­mą – nuo 10 iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių sumos. Tačiau teismų praktikoje beveik visada skiriamos minimalios, t. y., vos 10 proc. nuo priskaičiuotų mokesčių sumos siekiančios baudos.

Didesnių baudų už sunkiausius mokestinius pažeidimus praktika taikoma ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalyse. Pa­vyz­džiui, Aust­ri­jo­je, Da­ni­jo­je, Jung­ti­nė­je Karalys­tė­je baudos už mokestinius pažeidimus ga­li siek­ti net iki 200 proc. ne­su­mo­kė­tų mo­kes­čių dy­džio.

Mokesčių administravimo įstatymo pataisos įsigalios 2019 m. sausio 1 dienos.

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - Klaipėdos AVMI), įgyvendindama projektą „Baltieji chalatai“, patikrinusi keliasdešimt Klaipėdos, Tauragės ir Telšių apskričių odontologijos klinikų ir kabinetų, 90 proc. iš jų nustatė mokestinių pažeidimų. Negalutiniais duomenimis, atskirose įmonėse nuslėptų pajamų suma siekė iki 55 proc., dalies įmonių savininkų nedeklaruotos išmokos – per 0,6 mln. litų, be to, įmonių lėšos naudotos privatiems poreikiams tenkinti, pvz., prisidengiant mokymais organizuota kelionė į JAV, įsigyta ložė pramogų arenoje ar butas, kuriuo neatlygintinai naudojosi medikas antraeilininkas ir kt. Suabejota ir kai kurių medikų „paskolomis“ savo įmonėms – bus vertinama, ar jos teiktos iš legalių ir apmokestintų pajamų.

„Į mokesčių inspektorių akiratį patekusių daugumos odontologijos įmonių veikla, pagal jų oficialiai teikiamus duomenis, metai iš metų neša vien nuostolius, dažniausiai veiklą finansuoja įmonių savininkai iš neva skolintų lėšų. Tokia besikartojanti, su įprasta verslo logika prasilenkianti situacija kelia pagrįstų abejonių dėl veiklos skaidrumo. Taip pat ir tai, kad daugelyje minėtų įmonių gerai užsirekomendavę odontologai gauna tik minimalų darbo užmokestį ir tokia alga prilygsta jų padėjėjų algai, o didelė dalis užsiregistravusių pacientų gydytis neva neatvyksta.

Beje, tokių įmonių rezultatai stebėtinai pagerėja apsilankius mokesčių specialistams, pvz., viena iš jų per 7 šių mėnesius gavo tiek pajamų, kiek pernai per visus metus, bei papildomai už ankstesnius dvejus deklaravo apie 130 tūkst. litų“, - komentuoja Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.

Patikrinimo metu įvertinus vienos Klaipėdos raj. įmonės pajamų apskaitymą, nustatyta, kad kasdien 1-2 pacientų už paslaugas sumokėta pinigų suma galėjo likti neapskaityta, motyvuojant tuo, kad pacientai „užmiršdavo“ apie vizitus. Tokiu būdu įmonė galimai nedeklaravo mažiausiai trečdalio gautų pajamų. Po patikrinimo įmonėje apie 40 proc. buvo padidintos apmokestinamosios pajamos, atitinkamai išaugo mokėtinas pelno mokestis. Pažymėtina ir tai, kad po patikrinimų pagerėja ne tik įmonių, bet ir jose dirbančių specialistų situacija – jie įdarbinami pilnu etatu, keliami atlyginimai. Turimais negalutiniais duomenimis, Klaipėdos AVMI tikrintose įmonėse per šį laikotarpį dirbančiųjų atlyginimai padidėjo 40-80 proc.

Atlikus odontologijos įmonių išlaidų analizę, pastebima, kad kai kurios įmonės, siekdamos mažinti mokesčius, nepagrįstai padidina paslaugos savikainą, pvz., dantų gydymui vidutiniškai „sunaudoja“ dvigubai daugiau medžiagų, nei analogiškai paslaugai sunaudoja kitos odontologijos įstaigos. Abejonių kelia ir kiti duomenys, pvz., puikios profesinės reputacijos įmonė, teikianti visas pagrindines odontologijos paslaugas, per metus vos kelis kartus įsigijo dantų techniko paslaugą protezavimui. Peršasi prielaida, kad tokie sandoriai, vengiant mokesčių, gali būti nefiksuojami. 

Pasak G. Rimkienės, tokioms įmonėms, kurios vengia apskaityti visas gautas pajamas ir mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, mokesčių administratorius inicijuoja griežtesnės kontrolės procedūras, apskaičiuoja papildomus mokėtinus mokesčius, o už nustatytus mokestinius pažeidimus taiko atitinkamas sankcijas. Kontrolės veiksmų kai kuriais atvejais, įtariant galimą neteisėtą asmens praturtėjimą, neišvengs ir įmonių savininkai.

Klaipėdos AVMI, patikrinusi Klaipėdos m. registruotą įmonę, nustatė, kad jos nuostoliai kasmet siekė po kelias dešimtis tūkstančių litų, įmonė kasmet giliau klimpo į skolas, nes oficialiai rodomų pajamų nepakako įrangai, inventoriui ir gydymui reikalingoms medžiagoms įsigyti. Įmonei lėšas skolino jos savininkas, tačiau įvertinus jo ir šeimos narių pajamas, nustatyta, kad piniginių lėšų neužteko išlaidoms padengti. Savininkas teisinosi dešimtis tūkstančių litų paskolų neatlygintinai gavęs iš artimųjų ir pažįstamų. Ar jo pateikta versija pasitvirtins, parodys tolesni kontrolės veiksmai.

Klaipėdos AVMI primena, jog apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti paskambinus trumpuoju VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius elektroninę anketą VMI svetainėje arba pasinaudojus programėle išmaniesiems telefonams „Pranešk“, taip pat užėjus į apskrities mokesčių inspekciją bei jos teritorinius padalinius.