Jo teigimu, mokytojų algos kitąmet gali nepasiekti žadamo 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, skirtingai nei žada valdantieji.

„Deja, mes neįgyvendinome to, ką žadėjome mokytojams. Taip – vietoje senų pažadų pažėrėme naujų pažadų, kad galbūt metų eigoje kažką pakeisime, pasiskolinsime, peržiūrėsime, bet faktas lieka faktu: 130 procentų tokiais tempais mes nepasieksime, mokytojams pateikti pažadai pakibs ore“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Prezidentas sako, kad kitais metais atidžiai seks šalies ekonomines prognozes ir primins Vyriausybei pažadus, duotus mokytojams.

„Manau, kad mokytojų klausimai liko neatsakyti“, – sakė G. Nausėda.

Vyriausybė numatė kitąmet mokytojų darbo užmokestį didinti šiais dviem etapais, bet po 10 procentų. Toks siūlymas ir buvo patvirtintas, priėmus valstybės biudžetą.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas trečiadienį kreipėsi į prezidentą, prašydamas vetuoti biudžetą, Seimui neatsižvelgus į prašymus kelti mokytojų atlyginimus daugiau – po 15 proc. abiem etapais.

Prezidentas sakė, kad prieš priimdamas sprendimą, ar pasirašyti biudžetą, jį atidžiai įvertins.

Taip jis kalbėjo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai nuo šio penktadienio ketinant rengti ilgalaikį streiką, mėnesio trukmės protesto akcijas prie Vyriausybės.

„Profsąjungos turi demokratinėje visuomenėje teisę protestuoti, joms turi būti sudarytos sąlygos tai daryti, ir tas sprendimas, kuris šiuo metu yra pats teisingiausias, turi būti surastas abipusiu sprendimu, – žurnalistams ketvirtadienį Molėtuose sakė prezidentas. – Taip, ir viena, ir kita pusė gali pateikti savo argumentus, tačiau profsąjungų teisės ir mokytojų teisės streikuoti aš nekvestionuoju ir tikiuosi, kad dėl šio streiko nenukentės mokinių ugdymas.“

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas siūlo algas mokytojams kelti kitąmet dviem etapais: iš viso 21 proc., iš jų 10 proc. – nuo rugsėjo.

Taip pat sutarta nuo kitų metų rugsėjo mažinti klases. Pagrindiniame ugdyme savivaldybės galėtų susimažinti maksimalų klasės dydį nuo 30 iki 26 mokinių, pradiniame – nuo 24 iki 22 mokinių.

Minėta Andriaus Navicko vadovaujama profesinė sąjunga reikalauja atlyginimus nuo rugsėjo didinti 20 proc., nuo kitų metų sausio – dar 30 proc., klasėse mažinti mokinių skaičių ir kita.

Tuo metu Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga ketvirtadienį tikisi baigti derybas su ministerija dėl didesnių atlyginimų mokytojams, dėl streiko žada apsispręsti pirmadienį.

Ne tik kalbame apie pinigus. Kalbame ir apie mokytojų krūvį ir pirmiausia reikia susitarti apie tai, ar, pavyzdžiui, mokytojų rengimasis papildomoms programoms, atnaujintoms programoms, ar tai yra darbas, ar tai yra hobis arba laisvalaikio forma.

„Ne tik kalbame apie pinigus. Kalbame ir apie mokytojų krūvį ir pirmiausia reikia susitarti apie tai, ar, pavyzdžiui, mokytojų rengimasis papildomoms programoms, atnaujintoms programoms, ar tai yra darbas, ar tai yra hobis arba laisvalaikio forma, – ketvirtadienį kalbėjo prezidentas. – Mano supratimu, tai yra darbas ir visa tai turi būti įvertinta pinigine išraiška.“

„Antras dalykas – mes matome skirtingus vidutinio užmokesčio vertinimus. Ir turbūt visiškai suprantu piktinimąsi mokytojų, kurie girdi, kad uždirba daugiau negu vidutinis šalies darbo užmokestis, tuo tarpu pasiklausinėja kitų kolegų arba patys pasižiūrėję į savo algalapius supranta, kad uždirba mažiau“, – sakė jis.

Prezidentas taip pat pastebėjo, kad dėl streiko negali nukentėti mokinių ugdymas.

„Norėtųsi, kad šitoje vietoje nebūtų numesta viskas ant direktorių galvų, mokytojų galvų, savivaldybių galvų, kad ir pati Švietimo, mokslo ir sporto ministerija prisiimtų priedermę užtikrinti normalų mokinių ugdymą, nes jie neturi tapti šito proceso aukomis“, – sakė jis.