20-metis sostinės gyventojas perduotas mamos globai, jo byla nutraukta.
Tačiau jaunuoliui skirta baudžiamojo poveikio priemonė – įsiteisėjus nuosprendžiui, per šešis mėnesius jis turės dirbti 50 valandų nemokamai sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.
Jaunuoliui yra paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, jis galios iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Byla buvo nagrinėjama uždarame teismo posėdyje.
Teisėja Aušra Dambrauskienė per posėdį įpareigojo pakuotes su trimis akmenimis, voką su 99 lapais, kuriuose įrašyti įsitikimai ir siekiai, perduoti saugoti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui. Įsiteisėjus nuosprendžiui, šie įkalčiai bus sunaikinti.
Šioje byloje vilnietis pripažintas kaltu dėl pasikėsinimo sugadinti svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu bei viešosios tvarkos pažeidimo.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, pernai kovo 17-osios naktį Vilniuje, priešais Seimo vartus, maskuodamas savo veidą mova bei kepure, jaunas vyras išmėtė 99 popieriaus lapus su tekstu, propaguojančiu smurtines idėjas.
Po to jis metė kelis akmenis į Seimo rūmų pastatą ir vartus, padegė du butelius su mišiniu, vadinamu „Molotovo kokteiliu“, juos vieną po kito sviedė į Seimo vidinį kiemą bei pastato sienoje esantį langą. Buteliuose esantis padegamasis skystis užsidegė tik buteliams nukritus ant grindinio ir didelės žalos nepadarė.
Vaikiną sulaikė Seimo rūmus saugoję apsaugos pareigūnai.
Tyrimo duomenimis, 20-metis vilnietis vandališkų veiksmų ėmėsi iš asmeninių paskatų, siekdamas išreikšti nepasitenkinimą esama valdžia bei santvarka.
Vilniaus apylinkės teismo nuosprendyje rašoma, kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.
Jeigu asmuo tokiu atveju padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo, tada teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
