Nepalieka abejingų

Sandra šypsosi – prieš pustrečių metų mopsų veislės kalytei Ipai tapus jos gyvenimo dalimi, kasdienybė prisipildė nuotykių. Pašnekovė su mylima augintine tapo neišskiriamos. Jos drauge keliauja ne tik po miestą, šalį, bet ir po svečius kraštus.

Kiekvieno pasivaikščiojimo metu Ipa praeivius priverčia nusišypsoti. Būdama be galo draugiška, ji pakeri kone visus sutiktus žmones. Tad ne veltui jos instagramo paskyra turi daugiau sekėjų nei šeimininkės. Gerbėjai Ipai rašo daug gražių žinučių ir dėkoja, kad mopsė praskaidrino jų dieną.

"Seniai jaučiau simpatiją mopsų veislės šunims. Draugams nuolat siųsdavau internete atrastų linksmų vaizdo įrašų ar nuotraukų su mopsais, – Ipos atsiradimo jos namuose istoriją pradeda pašnekovė. – Artėjo mano gimtadienis, todėl buvęs vaikinas nusprendė man padovanoti išsvajotąjį mopsą. Vis dėlto norėčiau pabrėžti, kad gyvūnėliai nėra gera dovana. Įsigydami gyvūnėlį gerai pagalvokite. Aš jau seniai tai planavau, jaučiau atsakomybę ir turėjau galimybę priimti naują šeimos narį. Tad Ipa užkariavo ne tik namus, bet ir mano bei aplinkinių širdis."

Draugystė: S.Klevinskaitė ir jos augintinė Ipa – neišskiriamos. Jos drauge keliauja ir leidžiasi į įvairius nuotykius.

Turi savo paskyrą

Sandra greitai pastebėjo, kad naujoji augintinė yra be galo fotogeniška. Vis dėlto jai nesinorėjo savo asmeninės socialinio tinklo paskyros apkrauti šuns fotografijomis. Tad pašnekovė sumanė Ipai sukurti atskirą paskyrą ir pažiūrėti, ar savo mielumu mopsė pavergs ir socialinių medijų vartotojus.

"Tuo metu kaip tik buvau pradėjusi studijuoti integruotos komunikacijos magistro studijas. Tad Ipos paskyra tapo ir mano teorinių žinių įprasminimu praktikoje. Greitai pastebėjau, kad socialinių tinklų vartotojai labai teigiamai reaguoja į gyvūnus nuomonės formuotojus. Šmaikšti Ipos komunikacija pirmuoju asmeniu dar labiau visus įtraukia", – pasakoja S.Klevinskaitė.

Šia paskyra Sandra taip pat norėjo paneigti stereotipą, kad mopsai yra tingūs ir kvaili šunys. "Iš tikrųjų šios veislės atstovai yra labai smalsūs ir žaismingi. Pamatę Ipą žmonės neretai nustemba, kokia ji aktyvi ir mokanti ne vieną komandą. Aišku, Ipos aktyvumas priklauso ir nuo oro sąlygų. Vasarą šios veislės šunims nelengva dėl karščio. Ruduo ir pavasaris – Ipos laikas, kai ji daug juda ir nesustoja", – pasakoja mopsės šeimininkė.

Linksma vien stebėti Ipą, nes mopsai, net ir nieko nedarydami, yra juokingi.

Užmegztos draugystės

Miesto centre gyvenanti Sandra su Ipa tris kartus per dieną išsiruošia į Laisvės alėją. Geresniu oru išbando ir Ąžuolyno parko trasas. Dažno judviejų pasivaikščiojimo metu kas nors iš praeivių Ipą atpažįsta ir sustoja su ja pasisveikinti.

"Žingsniuodamos Laisvės alėja neretai išgirstame džiaugsmingą šūksnį: "Čia juk Ipa!" Smagu, kad žmonės mopsę atpažįsta, sveikinasi, glosto. Ipai labai patinka dėmesys, tad ji mėgaujasi kiekvieno praeivio pakalbinimu ir meiliu žodžiu. Vaikštinėdama su Ipa ir pati geriau pažįstu miestą, neretai nukrypstame į kokią nors gatvelę ar tarpuvartę, kur galima išvysti pasislėpusių meno kūrinių bei instaliacijų, – tikina Sandra. – Ipa labai draugiškai elgiasi ir su kitais šunimis, tačiau man kartais dėl jos neramu. Išvydusi kelis kartus didesnį šunį, ji veržiasi su juo susipažinti. Tačiau neįvertina, kad didesnio, nors ir draugiško, šuns kepštelėjimas jai gali skaudžiai kainuoti."

Draugiškoji Ipa su Sandra jau turi šunų ir jų šeimininkų bendruomenę, kurią sutinka kiekvienąkart išėjusios pasivaikščioti. Vis dėlto labiausiai pašnekovė džiaugiasi užsimezgusia bičiulyste su mopse Lucy ir jos šeimininke Irmante. Abi mopsės puikiai sutaria tarpusavyje ir netgi spėjo tapti geriausiomis draugėmis.

"Taip susibičiuliavome, kad, prireikus kur nors išvykti porai dienų, Ipą drąsiai galiu palikti pas Irmantę ir Lucy. Žinau, kad jos visos smagiai ir draugiškai leis laiką. Tad per augintinius susidraugauja ir šeimininkai", – juokiasi Sandra.

Pokyčiai: Sandra džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių į augintinius žvelgia kaip į šeimos narius. Draugiškos augintiniams tampa ir įvairios miesto erdvės: kavinės, bibliotekos.

Dievina keliones

S.Klevinskaitė mėgsta keliones, o jų, žinoma, neįsivaizduoja be Ipos. Mopsė jau yra keliavusi autobusu, traukiniu, netgi skridusi lėktuvu. Pasak pašnekovės, augintinė nesukelia jokių problemų, nes kelionės metu tiesiog sėdi kelioniniame krepšyje.

"Ipa puikiai supranta, kad transporto priemonėje negalima triukšmauti ar išdykauti. Tad keliaujant autobusu ramiai krepšyje laiką leidžiančios mopsės neretai kiti keleiviai nė nemato. Vis dėlto keliauti traukiniu Ipai patinka labiausiai, nes jai nereikia visą laiką tūnoti krepšyje, – atskleidžia Sandra. – Ipai už pusę kainos nuperkamas atskiras bilietas, ir ji sėdi ant žemės šalia manęs arba man ant kelių. Jai patinka dairytis pro langą į besikeičiantį vaizdą, tad keliauti Ipa visai nebijo."

Automobiliu Sandra ir Ipa drauge su bičiulių kompanija yra keliavusios iki Latvijos. Mopsė su savo šeimininke lėktuvu skrido į Budapeštą. Vis dėlto dabar Ipa sveria kiek per daug, kad būtų priimta į lėktuvo saloną. Todėl Sandra su augintine kol kas apsiriboja kelionėmis po Lietuvą.

"Kai kurių oro linijų reglamentai leidžia augintinį pasiimti į lėktuvo saloną, jei jis su kelionine rankine sveria iki 8 kg. Kitu atveju jį reikia atiduoti į bagažo skyrių, o šiam žingsniui aš nesiryžčiau. Žinoma, yra daugybė didelių šunų, kurie visur skraido su savo šeimininkais. Tačiau aš ne tokia drąsi – man norisi Ipą turėti šalia savęs ir stebėti jos būseną, – sako Sandra. – Ipa nebėra mažas šuniukas, dabar ji sveria 11 kg. Tai natūralus suaugusios mopsės svoris, tačiau į lėktuvo saloną Ipa jau nebūtų priimta."

Neišskiriamas duetas

S.Klevinskaitė džiaugiasi besikeičiančiu visuomenės požiūriu į augintinius. Jaunoji karta jau nebemano, kad šuns vieta – tik prie būdos. Tad keturkojai tampa tikrais šeimos nariais ir geriausiais draugais.

"Kuo toliau, tuo keliauti su gyvūnais tampa lengviau ir paprasčiau. Be to, vis daugiau kavinių ir kitų įstaigų yra draugiškos augintiniams. Netgi Kauno bibliotekos įsileidžia šunis. Kavinėse augintinis dažnu atveju vandens gaus kur kas greičiau nei jo šeimininkas sulauks savo užsakymo, – pastebi ji. – Džiugu, kad žmonės vis labiau supranta, jog šuo yra ne tik sargas, bet ir geras draugas bei kompanionas. Karantino metu Ipa taip pat tapo puikiu pretekstu išlįsti iš namų ir pajudėti. Netgi draugės prašydavo paskolinti Ipą, kad galėtų su ja pasivaikščioti ir pravėdinti galvą."

Pašnekovė tikina, kad Ipa yra labai aktyvus, bet tvarkingas ir išauklėtas šunelis – didelių eibių neprikrečia. Vienintelis nuostolis – būdama dar maža, Ipa apgraužė Sandros mėgstamą George'o Orwello romaną.

"Tai turbūt vienintelė eibė, kurią prisimenu, – juokiasi Sandra. – Linksma vien stebėti Ipą, nes mopsai, net ir nieko nedarydami, yra juokingi. Mane ypač pralinksmina jos polinkis keistus daiktus naudoti kaip žaislus. Ipos veiklos priemonėmis tampa kartoninės dėžės, plastikiniai buteliai, stiklainiai ar konservų skardinės, nors ji turi didžiulę dėžę žaislų. Panaši situacija ir su lova. Grįžusi namo Ipą visada randu ant savo pagalvės, nors ji turi nuosavą guolį ir netgi fotelį, – pasakoja mopsės šeimininkė. – Praeivius prajuokina Ipos įprotis pasivaikščiojimo metu užšokti ant Laisvės alėjos suolelio ir čia prisėsti. Pavasarį ir vasarą, kai šilta, dažnai prisėdame pailsėti. Tad Ipa ir žiemą kartais liuokteli ant suolelio, man parodydama, kad metas sustoti. Jei ant suoliuko tuo metu sėdi žmonių, ji neretai sugalvoja prisėsti šalia jų. Tada visiems būna juoko."

Sandra mopsų veislės augintinio rinktis nerekomenduotų tiems, kurie neturi daug laiko šuniui. Pasak jos, šios veislės atstovai nuolat nori būti šalia savo šeimininko.

"Ipa viena namuose lieka išties retai, nes aš dirbu iš namų. Darbinių vaizdo skambučių metu žmonės neretai netgi nustemba, jei šalia manęs neišvysta Ipos. Tiesiog visi įpratę mus visada matyti abi", – juokiasi S.Klevinskaitė.

"Kinologinio neišprusimo pergalė", – po šokolado nuotraukomis rašė internautė Silvija. 

"Jei auginčiau mopsą, irgi pykčiau, jeigu jį su prancūzų  buldogu supainiotų. Man toks šokolado apipavidalinimas iš pirmo žvilgsnio asocijavosi su šunims skirtu skanėstu", – rašė komentatorius Vytautas. 

Internautai svarstė, ar šio produkto nereikėtų išimti iš prekybos, mat jis klaidina vartotojus. 

Visgi Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubo prezidentė Julija Aidietienė  šokolado pakuotės užrašo ir paveikslėlio neatitikimų nesureikšmina ir tikina, kad tokia klaida visai nežeidžia.

"Ant šio šokolado pakuotės pavaizduotas tikrai ne mopsas, o prancūzų buldogas, – aiškino specialistė. – Kas ką nori, tas tą ir piešia. Tiesiog žmonės labai jautriai į šią pakuotę pažiūrėjo. Gal ši pakuotė tik juokai, juk įžeisti gamintojai greičiausiai nenorėjo." 

Specialistė pripažino, kad žmonės labai dažnai šių dviejų šunų veislių neatskiria.

"Kai gatvėje einu su prancūzų buldogu, tai labai dažnai aplinkiniai giria, kad vedžiojuosi gražų mopsą. Primenu, kad mopsas niekada nebūna su stačiomis ausimis, tad jeigu matote stovinčias ausis ir beveik nematote uodegos – tai prancūzų buldogas. Jeigu matote susuktą uodegytę ir ausytes, primenančias sagutes, kurios niekada nebūna stačios, tai galvokite apie mopsą", – aiškino J. Aidietienė.

Bendrovės "Vilniaus pergalė" komercijos direktorė Jurga Sakalauskaitė tikina, kad su jais susisiekė Lietuvos prancūzų buldogų ir mopsų mylėtojų klubo atstovai, tačiau keisti šio šokolado pakuotės neketinama.

"Kaip tik šiomis dienomis startuoja mūsų kampanija, kurios metu galima laimėti asmeninį šokoladą. Jį – nuo recepto iki dizaino – laimėtojas galės susikurti pats. Reklaminės kampanijos metu iliustruojame galimus būsimų laimėtojų šokoladų pakuočių dizainus. Tokių tariamų pakuočių pavyzdžių sukūrėme daugybę, derindamiesi prie žmonių hobių ir mėgstamų dalykų. Specialiai šunų mylėtojams sukūrėme pakuotę su buldogu, kurio vardas Mopsas, o kadangi šokoladas su arbūzais, pavadinome jį „Mopso arbūzo“ šokoladu, – pakuotės atsiradimo priežastį paaiškino bendrovės atstovė. – Neketiname keisti paveikslėlio, nes tai yra artima kasdieniam gyvenimui. Taip jau pasitaiko, kad žmonės linkę vadinti gyvūnus keisčiausiais vardais, nesigilindami arba kartais net tyčia ignoruodami jų tiesioginę reikšmę. Žinome apie katę vardu Špicas, šunį vardu Ežys ir pan."

Kai kurių veislių šunims, pavyzdžiui, bokseriams, prancūzų buldogams, mopsams ar jorkšyrams per didžiuosius karščius lauke geriau nesirodyti, įspėja veterinarai. „Šių veislių šunims perkaisti kur kas lengviau. Esame skubėję juos gelbėti“, – portalui LRT.lt pasakoja veterinarijos gydytoja Birutė Litvinienė. Tuo metu daugelio mylimoms katėms, atrodo, karštis nė motais. „Kartais žmonėms kyla klausimas: kaip jos taip iškenčia?“ – juokiasi veterinarė.

Panevėžietė veterinarė B. Litvinienė teigia šiemet jau sulaukusi kelių žmonių skambučių dėl perkaitusių augintinių. Pasak gydytojos, nors daugelis šeimininkų tampa atsakingesni ir saugo savo keturkojus draugus, vis dar pasitaiko ir tokių, kurie augintinius palieka automobiliuose ar nepasirūpina jų tinkama priežiūra per karščius. „Būna, kad žmonės galvoja greit sulakstysiantys į parduotuvę, bet atėję randa leisgyvį gyvūną. Ruošiantis į prekybos centrą gyvūnų apskritai geriau nesivežti“, – pataria B. Litvinienė.

Jei taip nutiko, kad gyvūnas perkaito, veterinarijos gydytoja rekomenduoja kuo greičiau atvėsinti automobilį, įjungti kondicionierių arba šunį ar katę nuvesti į vėsesnę vietą. Jei gyvūnas yra sąmoningas ir gali ryti, būtina duoti atsigerti. „Ne mažiau svarbu gyvūną sušlapinti arba įvynioti į šlapią skudurą, skubėti vėsinti. Jei šuniukas pradeda lekuoti, muša širdelė ir darosi silpna, galima duoti širdies darbą gerinančių lašiukų, stimuliuoti širdies veiklą“, – patarimus dalija B. Litvinienė.

Šiauliuose dirbantis veterinaras Audrius Kriščiūnas teigia, kad dėl perkaitimo sutrinka nervinė sistema, todėl gyvūnas tampa apatiškas, gali apalpti, vemti. „Gali prasidėti bronchų uždegimai arba perkaisti taip, kad neatsikels“, – pažymi gydytojas. Tokio galimo scenarijaus neatmeta ir B. Litvinienė: „Gyvūnas gali netekti sąmonės, tapti vangus, tarsi jam trūktų oro, pasidaryti kaip guminis. Nieko nedarant ištinka kvėpavimo ir širdies centro paralyžius, gyvūnas gali mirti.“

Pasak gydytojų, pavojingesnė saulė tiems, kurie turi juodą kailį. „Ypatingai didelis pavojus perkaisti yra plačią nosį turintiems šunims, pavyzdžiui, bokseriams, prancūzų buldogams, mopsams. Jiems saulėje geriau būti kuo mažiau. Mes esame skubėję pas tokių veislių šunis“, – portalui LRT.lt pasakoja B. Litvinienė. Specialistai pataria gyvūnus į lauką vesti anksti ryte bei vakare, bet ne dienos metu per pačius karščius, kai saulė yra pati kaitriausia.

Savo ruožtu A. Kriščiūnas priduria, kad saulei labai jautrūs ir mažų veislių šunys. „Vieni iš jautriausių yra Jorkšyro terjerai. Jie neturi geros termoreguliacijos, negali vėsintis. Mes prakaituojame, o jie perteklių išgarina per burną“, – paaiškina veterinaras.

Jis stebisi žmonėmis, kurie per didžiausius karščius prie vandens su savimi vežasi ir keturkojus: „Man tai yra baisu. Matydavau, kaip prie jūros, Palangoje, laksto šuniukas per karščius. Taip neturėtų būti.“

Savo ruožtu katės, pasak A. Kriščiūno, perkaista rečiau, „jos nėra taip prilipusios prie žmogaus kaip šunys, todėl dažnai renkasi pavėsį“. Vis dėlto net ir buvimas saulėje joms ne toks rizikingas kaip šunims.

„Kartais galvoji: kaip jos taip iškenčia? Katės gerai pakelia karštį, guli saulėkaitoje išsitiesusios. Jos mėgsta šilumą ir karštį, yra ištvermingesnės. Žinoma, jei juoda katė bus uždaryta įstiklintame balkone, pavojus taip pat gali kilti“, – teigė B. Litvinienė.