FST teigimu, vienai įtariamai užpuolikų grupei vadovavo Ukrainos parlamento nario, buvusio Krymo totorių medžliso – uždraustos asamblėjos – pirmininko ir gerbiamo dvasinio šios bendruomenės lyderio Mustafos Džemilevo padėjėjas parlamente.

Šiuo pareiškimu intensyvinamas Rusijos spaudimas Krymo totoriams, dauguma kurių yra musulmonai ir smerkia Maskvos įvykdytą šio Ukrainos pusiasalio aneksiją.

Maskva teigia įtarianti Krymo totorių aktyvistus kuriant ekstremistų grupę, dalyvaujant joje ir verbuojant naujus jos narius. Tokie kaltinimai gali reikšti įkalinimo bausmes iki 10 metų.

Pasak FST, M. Džemilevo padėjėjo Erolo Velijevo vadovaujama grupė veikė pagal Krymo totorių medžliso pirmininko Refato Čubarovo nurodymus, „remiant SBU“ – Ukrainos saugumo tarnybai.

FST teigimu, minima grupė sausio mėnesį padegė Krymo vyriausiojo muftijaus namus. Rusijos televizija parodė filmuotą FST medžiagą, kurioje esą matyti, kaip du vyrai meta Molotovo kokteilius į pastatą ir kaip po to įvyksta sprogimas.

Rusija skelbė balandžio mėnesį sulaikiusi vieną įtariamą narį, Oleksandrą Stešenką, atvykusį į Krymą rengti „provokacijų“.

Ukrainos užsienio reikalų ministerija tuo metu prašė Rusijos paaiškinti jo sulaikymą ir pateikti informaciją apie jo buvimo vietą.

Rusijos televizija parodė FST medžiagą, kurioje kažkoks vyras, tikriausiai O. Stešenka, kalbasi su tyrėjais.

Du kitus Krymo totorius, įskaitant M. Džemilevo padėjėją E. Velijevą, Rusija paskelbė ieškomais asmenimis.

M. Džemilevui Rusija netrukus po 2014 metais įvykdytos aneksijos oficialiai uždraudė penkerius metus atvykti į Krymą. Pusiasalį nuo Ukrainos Rusija atplėšė po to, kai Ukrainoje buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius.

M. Džemilevas šiuo metu yra Toronte, susisiekti su juo kol kas nepavyko.

Po aneksijos Rusijos valdžia ėmėsi griežtų priemonių prieš totorių bendruomenę, uždraudė jos asamblėją ir televizijos kanalą, sulaikė ir įkalino šimtus aktyvistų.

„Pripažinti susivienijimą, vadinamąjį Krymo totorių liaudies Medžlisą, ekstremistine organizacija ir uždrausti jo veiklą“, – pareiškė teisėja Natalija Terentjeva.

Teismo sprendimą galima apskųsti per vieną mėnesį.

Prokurorė N.Poklonskaja šį teismo sprendimą pavadino pagrįstu.

„Šiuo sprendimu siekiama užtikrinti stabilumą, taiką ir tvarką Rusijos Federacijoje“, – sakė ji.

Teismo procesas vyko nuo kovo pradžios. Bylą sudaro keturi tomai.

Kryme, Juodosios jūros pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo 2014 metų kovą, gyvenančios totorių mažumos institucija nepripažino Rusijos valdžios ir dirbo jausdama didžiulį spaudimą, daugeliui jos veikėjų buvo uždrausta įvažiuoti į regioną.

Medžlisui, kuris buvo gerbiama sprendimus priimanti institucija, „uždrausta naudotis visa valstybine ir regionine žiniasklaida, organizuoti masinius renginius, naudotis banko sąskaitomis ir vykdyti kokią nors veiklą“, nurodė prokurorė.

Medžlisas atstovavo Krymo totoriams – tiurkų etninei grupei, kurios dauguma narių yra musulmonai. 1944 metais Josifas Stalinas apkaltino Krymo totorius kolaboravimu su naciais ir ištrėmė beveik visą jų bendruomenę į Centrinės Azijos dykynes ir kitus atokius regionus.

Tik paskutiniais Sovietų Sąjungos gyvavimo metais – 9-ojo dešimtmečio pabaigoje – totoriai galėjo pradėti grįžti į Krymą.

Krymo totoriai buvo vienintelė organizuota jėga, kuri stojo prieš Rusiją, aneksavusią šį Ukrainos pusiasalį 2014 metais.

Šio antradienio sprendimas teisme sekė po daugelį mėnesių nesiliovusių totorių lyderių persekiojimų, trėmimų ir įkalinimų, – taip pat ir eilinių protestuotojų.

Simferopolyje tebevyksta šešių asmenų teismo procesas; jie kaltinami riaušių kėlimu per totorių ir rusų susirėmimus 2014 vasario 26 dieną, kai Rusija skubiai surengė vadinamąjį referendumą dėl Krymo atsiskyrimo nuo Ukrainos. Tačiau nė vienas tų susirėmimų dalyvis rusas neteisiamas.

Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marjana Beca pasmerkė sprendimą dėl totorių neva ekstremizmo ir vadino jį „visiškai kriminaliniu ir neteisėtu Krymo okupacinės valdžios sprendimu“.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muižniekas antradienį pareikalavo atšaukti šį draudimą ir pareiškė, kad Medžliso priskyrimas prie ekstremistinių organizacijų „atveria kelią žymios Krymo totorių bendruomenės dalies stigmatizavimui ir diskriminavimui bei siunčia neigiamą žinią visai šiai bendruomenei“.

Iš pradžių totoriai, iškilūs jų lyderiai, kaip sovietinių laikų disidentas Mustafa Džemilevas (nuotr.), buvo kviečiami prisidėti prie naujos Krymo vyriausybės. Tačiau netrukus paskelbtas draudimas totoriams rinktis ir kieta Rusijos ranka tokias pastangas dirbti kartu sužlugdė.

M.Džemilevas ir Medžliso pirmininkas Refatas Čubarovas dabar gyvena Kijeve, kur jie buvo išrinkti į Ukrainos parlamentą, kai Rusija jiems uždraudė grįžti į Krymą.

Lietuvos iniciatyva ketvirtadienį Šveicarijoje aštuonių valstybių ministrai ir atstovai susitiko su Krymo totorių lyderiu Mustafa Džemilevu bei Ukrainos – Rusijos žmogaus teisių misijos Kryme vadovu Andrejumi Jurovu.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė, kad Lietuva šį susitikimą Bazelyje inicijavo „siekdama išreikšti solidarumą su Krymo totoriais, atkreipti tarptautinės bendruomenės dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus ir neteisėtą Krymo aneksiją“, teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.

Susitikime dalyvavo Lietuvos, Danijos, Kanados, Turkijos, Ukrainos užsienio reikalų ministrai, Jungtinės Karalystės ministras Europos reikalams ir Jungtinių Amerikos Valstijų bei Švedijos atstovai. Jie visi atvyko į Bazelį dalyvauti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) ministrų susitikime.

Anot URM, diplomatai informuoti „apie Kryme tęsiamą etninių ukrainiečių, Krymo totorių bauginimą ir persekiojimą, išraiškos laisvės, susirinkimų laisvės, religijos ir įsitikinimų laisvės ribojimą, asmenų teisės į nuosavybę pažeidinėjimą, Krymo totorių namuose vykdomas kratas, laisvės judėti tarp Krymo ir likusios Ukrainos dalies suvaržymus, teisės mokytis gimtąja ukrainiečių kalba ribojimą“.

„Neteisėtą Krymo aneksijos ir jos padarinių klausimą turime nuolat kelti ESBO ir kitų tarptautinių organizacijų susitikimuose bei raginti Rusiją užtikrinti galimybę ESBO ir kitų tarptautinių organizacijų misijoms laisvai ir saugiai patekti į Krymą tirti žmogaus teisių pažeidimo atvejus“, – pranešime spaudai teigė L.Linkevičius.

ESBO Ministrų tarybos susitikimo svarbiausias darbotvarkės klausimas - grėsminga Europos saugumo krizė, kilusi dėl agresyvių Rusijos veiksmų Ukrainos atžvilgiu.

Krizė Ukrainoje turėtų būti svarbiausia tema ketvirtadienį Bazelyje vykstančiame ESBO ministrų susitikime.