Lietuvoje jau tampa įprasta, kad nebeveikiančios gamyklos ar net kalėjimai yra prikeliami antram gyvenimui – juose yra organizuojami renginiai, ekskursijos ar įvairios meno instaliacijos. Tačiau kaip vienu metu suderinti nenutrūkstamai dirbančią gamyklą su renginių maratonu jos viduje?

Ryte – paletės, vakare – teatras

Už trejų metų 120-ies metų jubiliejų švęsianti „Stumbro“ gamykla šią vasarą turėjo tikrą renginių maratoną. Per vieną mėnesį įvyko net 4 renginiai. „Stumbro“ gamyklos kiemelis pirmiausia nusidažė egzotiško muzikos festivalio „Pasaulis skamba“ spalvomis. Gamyklos kiemas pasinėrė į muzikinę kelionę nuo Malio iki Taivano.

Vidmantė Mickevičienė. „MV GROUP Production“ nuotr.

„Sunku patikėti, kad tą pačią dieną, toje pačioje vietoje galėjo vykti ir prekių iškrovimas, ir kamerinio pobūdžio renginys. Drauge su koncerto organizatoriais minučių tikslumu susiplanavome renginio dieną. Nuo 5 valandos ryto iki 12 valandos dienos gamyklos kiemas veikė įprasta tvarka, buvo kraunama produkcija bei važinėjo specialusis transportas, o jau nuo 12 iki 18 valandos mes gamyklos kiemą pavertėme vieta, kurioje vakare susirinkę žmonės galėjo mėgautis „Pasaulis skamba“, – pasakojo Vidmantė Mickevičienė, bendrovės „MV GROUP Production“, valdančios „Stumbro“, „Alitos“, „Anykščių vyno“ bei „Gubernijos“ gamyklas, Lankytojų centrų vadovė. 

Renginiai „Stumbro“ gamykloje nesustojo – kauniečiai tapo dar vieno neeilinio įvykio liudininkais. Gamyklos tikslas buvo parodyti kauniečiams ir miesto svečiams, kad festivaliai gali vykti ne tik atvirame lauke, bet ir industriniame gamyklos kieme. O organizatorių tikslas buvo pripildyti netikėtą menui erdvę ir žiūrovo kasdienybę įkvepiančiais, praturtinančiais ir magiškais išgyvenimais. Taip „Stumbro“ gamyklos kieme įvyko trijų dienų „Industrinė kultūros alchemija“: kultinio režisieriaus Oskaro Koršunovo spektaklis „Vestuvės“, legendiniai „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“ ir gaivališkai skambus Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras su maestro Gintaru Rinkevičiumi priešaky bei charizmatiškais solistais Česlovu Gabaliu, Jeronimu Miliumi ir Povilu Meškėla.

„MV GROUP Production“ nuotr.

„Neabejotina, kad miestui seniai reikėjo tokio aukštos prabos kultūros savaitgalio, kur organiškai dera menas su industrine erdve. Galimybė pabūti veikiančios gamyklos kieme ir stebėti naują meno ir erdvės sąveiką publiką intrigavo ne mažiau negu renginių turinys“, – įsitikinęs kalbėjo „Industrinės kultūros alchemijos“ organizatorius Benas Jakštas.

Kultūra industrinėse erdvėse

Lietuvoje yra ir dar viena gamykla, kuri mielai prisideda prie miesto kultūrinio gyvenimo ir vis plačiau atveria duris svečiams. Kone šimtą metų skaičiuojančios „Anykščių vyno“ gamyklos erdvė yra tapusi neatsiejama „Purpurinio vakaro“ dalimi.

„Kiekvienas žino, kas yra Anykščiai. Kiekvienas žino, kad Anykščiai jau beveik šimtą metų didžiuojasi „Anykščių vyno“ gamykla. Bet iki 2020 metų nė vienas nežinojo, kad čia, „Anykščių vyno“ gamykloje, gali apsigyventi kultūra. 2020 metais, drauge su „Bardai LT“ pradėjome vystyti idėją apgyvendinti „Purpurinį vakarą“ gamyklos kieme ir taip pradėjome rašyti naują kultūrinę gamyklos istoriją, kuri tapo atradimu ir miestiečiams, ir miesto svečiams“, – teigė B. Jakštas.

Per kelerius metus gamyklos kieme buvo surengti du įžanginiai festivalio koncertai: atlikėjų Lino Adomaičio bei Daddy was a Milkman. 2023 metais čia įvyko ir  „MV GROUP“ darbuotojų vasaros šventė, kurioje dalyvavo daugiau nei 600 žmonių.  Anot renginių organizatorių, „Anykščių vyno“ gamyklos kiemas ne tik suteikia renginiams unikalią akustiką, vaizdą, tačiau yra ir labai funkcionali bei talpi erdvė. Naujos kultūrinės patirtys industriniuose objektuose papildo, praturtina ir kviečia sugrįžti atgal į Anykščius.

„MV GROUP Production“ nuotr.

„Kai sulaukiame svečių, daug jų stebisi, kad uždaros gamyklų erdvės ir kiemai turi tiek daug privalumų koncertams, spektakliams ar kitiems meno pasirodymams rengti“, – dalijosi V. Mickevičienė.

Žmonės ieško naujų potyrių

Didelis susidomėjimas yra pastebimas ne tik renginiais, kurie yra organizuojami nestandartinėse vietose. Vis daugiau žmonių gamyklas aplanko dėl  čia siūlomų patyriminių programų ir edukacijų.

Visos „MV GROUP Production“ valdomos gėrimų gamyklos turi lankytojų centrus. Jų statistika patvirtina, kad sprendimas atsiverti yra taiklus. Lyginant šių metų duomenis su pernykščiais, lankytojų skaičius šiuose centruose išaugo net 32 procentais.

„Po pandemijos žmonės keliauja ir ieško naujų, neregėtų vietų su kur kas didesniu entuziazmu. Ypač daug dėmesio sulaukia patyriminės programos, kai lankytojai gali ne tik matyti ir girdėti, bet ir liesti, užuosti, paragauti. Lankytojų centrai gamyklose mielai priima svečius, siūlo dalyvauti ekskursijose. O jeigu pridėtume visus čia vykstančius renginius, tai akivaizdu, kad „MV GROUP Production“ gamyklose verda gyvenimas, pulsuoja kultūra“, – dėstė V. Mickevičienė ir pridūrė, kad atvertos erdvės pritraukia ne tik lietuvius, bet ir svečius iš užsienio.

„MV GROUP Production“ nuotr.

Turistams įdomu susipažinti su turtinga gamyklų istorija, unikaliomis gamybos tradicijomis, pažinti lietuvišką paveldą. V. Mickevičienės duomenimis, „Gubernijos“ lankytojų centrą dažniausiai lanko turistai iš Vokietijos, o „Alitą“, „Anykščių vyną“ ir „Stumbrą“ –  svečiai iš Lenkijos ir Latvijos.

Darbuotojai kitomis akimis pamato savo darbo aplinką

Muzikos, šviesų ir žmonių pripildytos gamyklų erdvės nustebina ne tik svečius, bet ir pačius jų darbuotojus. Pasak renginių organizatorių, užsisukus kasdienybėje, mes dažnai nebepastebime, ką turime savo kieme ir kaip tai yra unikalu, tad apie tai priminti darbuotojams yra būtina. Gamyklų erdvės vis labiau tampa integruotos bei pritaikomos vidiniams organizacijų renginiams, šventėms.

„Gamyklose vykstantys pokyčiai parodo mūsų lankstumą ir kūrybiškumą. Esame atviri netikėčiausioms idėjoms. Dėl to gamyklų kiemai virsta ne tik darbo, bet ir vidinių švenčių erdvėmis, kurios kaskart nustebina ir pačius darbuotojus. Pasitelkdami įvairias dekoracijas ar šviesų efektus, mes savo turimas erdves prikeliame antram gyvenimui, ir tai kelia tik dar didesnį džiaugsmą darbuotojams. Ar tai būtų alaus šventė „Gubernijos“ kieme, ar Joninės „Anykščių vyno“ kieme, ar kiti renginiai darbuotojams,“ – pasakojo V. Mickevičienė, „MV GROUP Production“ Lankytojų centrų vadovė. 

Lietuvos apeliacinis teismas kovo 20 dieną panaikino 2018 metų kovo 12 dienos Vilniaus apygardos teismo nutartį – tuomet teismas paskelbė, kad „The Nines“ yra tiesioginis lietuviškos kilmės nuorodos „Trejos devynerios“ panaudojimas – pastarąją savo prekes daugiau nei 60 metų ženklina alkoholio gamybos įmonė „Vilniaus degtinė“.

Teismas nutarė, kad „Vilniaus degtinė“ nepateikė jokių įrodymų, jog visuomenė žymenį „The Nines“ sieja išimtinai su trauktine „Trejos devynerios“, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai „The Nines“ pripažino nesaugomu prekių ženklo elementu.

„Vilniaus degtinė“ teisme reikalavo, kad „The Nines“ būtų pripažintas nesaugojamu, nes „MV Group Production“ jį naudoja kaip „Trejų devynerių“ atitikmenį – vertimą į anglų kalbą. „Vilniaus degtinė“ taip pat teigė, kad „MV Group Production“ naudojamas žymuo „999“ yra skaitmeninė „Trejų devynerių“ išraiška, o tai tik sustiprina žymens „The Nines“ ryšį su „Trejomis devyneriomis“.

„MV Group Production“ teigė, kad žymuo „The Nines“ nėra sudarytas pagal anglų kalbos taisykles, be to, jis nei fonetiškai, nei semantiškai nėra panašus į „Trejas devynerias“.

„Vilniaus degtinė“ ir „MV Group Production“ dėl „devynerių“ ženklų ginčijasi jau ne pirmą kartą.

2017 metais teismas panaikino „MV Group Production“ registruotus prekės ženklus „Ledinės devynerios“, „Mėlynos devynerios“, „Juodos devynerios“, „Karštos devynerios“ ir „Auksinės devynerios“.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 metų gegužę padėjo tašką „MV Group Production“ ir „Vilniaus degtinės“ ginče dėl ženklo „999“ naudojimo ir leido įmonėms naudoti trauktinės „Trejos devynerios“ pavadinimą simbolizuojantį ženklą.