Užbaigdama kompozitoriaus, diplomato Mykolo Kleopo Oginskio metus, Lenkijos ambasada sekmadienį Vilniui įteiks „grojantį“ suoliuką.

Multimedinis suoliukas su M.K.Oginskio muzika bus įrengtas K.Sirvydo skvere sostinės senamiestyje, pranešė Lenkijos ambasada Vilniuje.

Ant suoliuko bus galima atsisėsti ir paspaudus mygtuką pasiklausyti M.K.Oginskio kūrinių, iš trumpo aprašymo sužinoti, kas buvo M.K. Oginskis, o nuskenavus ant suoliuko esančius fotokodus daugiau sužinoti apie rėmėjus.

Po suoliuko atidarymo rengiamas orientacinis žaidimas, per kurį Vilniaus gyventojai galės pasitikrinti savo žinias apie M.K.Oginskio gyvenimą ir kūrybą.

Seimas 2015-uosius buvo paskelbęs M.K.Oginskio metais. M.K.Oginskio 250-osios gimimo metinės taip pat buvo įtrauktos į UNESCO minėtinų datų sąrašą.

M.K.Oginskis (1765-1833) buvo daugeliu talentų pasižymėjusi XVIII-XIX amžių sandūros asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, Lietuvos sukilėlių Vyriausybės, Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, socialinių reformų idėjų puoselėtojas, memuarų rašytojas, kompozitorius. Jis aktyviai dalyvavo politinėje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių reformų, ypač baudžiavos panaikinimo, kultūros prieinamumo didinimo ir visuomenės kūrybiškumo skatinimo.

Pats M.K.Oginskis palaidotas Florencijoje, Italijoje.

Užbaigdama kompozitoriaus, diplomato Mykolo Kleopo Oginskio metus, Lenkijos ambasada Vilniui nutarė padovanoti „grojantį“ suoliuką.

Multimedinis suoliukas su M.K.Oginskio muzika bus įrengtas K.Sirvydo skvere sostinės senamiestyje.

Jo atidarymas suplanuotas sekmadienį, pranešė Lenkijos ambasada Vilniuje.

Ant suoliuko bus galima atsisėsti ir paspaudus mygtuką pasiklausyti M.K.Oginskio kūrinių, iš trumpo aprašymo sužinoti, kas buvo M.K.Oginskis, o nuskenavus ant suoliuko esančius fotokodus daugiau sužinoti apie rėmėjus.

Po suoliuko atidarymo rengiamas orientacinis žaidimas, per kurį Vilniaus gyventojai galės pasitikrinti savo žinias apie M.K.Oginskio gyvenimą ir kūrybą.

Seimas 2015-uosius buvo paskelbęs M.K.Oginskio metais. M.K.Oginskio 250-osios gimimo metinės taip pat buvo įtrauktos į UNESCO minėtinų datų sąrašą.

M.K.Oginskis (1765–1833) buvo daugeliu talentų pasižymėjusi XVIII–XIX amžių sandūros asmenybė: politikas, diplomatas, Abiejų Tautų Respublikos Seimo narys, Vilniaus universiteto mokslo tarybos garbės narys, Lietuvos sukilėlių Vyriausybės, Lietuvos tautinės aukščiausiosios tarybos narys, socialinių reformų idėjų puoselėtojas, memuarų rašytojas, kompozitorius. Jis aktyviai dalyvavo politinėje, valstybės valdymo, švietimo, socialinių reformų, ypač baudžiavos panaikinimo, kultūros prieinamumo didinimo ir visuomenės kūrybiškumo skatinimo.

Pats M.K Oginskis palaidotas Florencijoje,  Italijoje.

Istorinė epocha, kurioje gyveno Mykolas Kleopas Oginskis, suformavusi jį kaip asmenybę, menininką, seniai liko praeityje, bet mes ir šiandien gyvai jaučiame jo kūrybinį palikimą.  M. K. Oginskio kūrinio „Atsisveikinimas su Tėvyne“ perfrazavimas į „Sugrįžimas į Tėvynę“, puiki proga prisiminti šios iškilios asmenybės  nuopelnus  Lietuvos  ir Europos istorijai.  Projekto tikslas - atskleisti M. K. Oginskio kūrybą ir laikmetį, kuriame jis gyveno,  architektūros, interjerų, kostiumų paveldą per meną. M. K. Oginskio patriotizmo dvasia įkvėpė šiuolaikinius menininkus atkurti to laikmečio didingumą tapybos kūriniuose.

Su Abiejų Tautų Respublikos istorija siejamam visuomenės veikėjui, politikui, diplomatui, garsiam kompozitoriui ir menų mecenatui M. K. Oginskiui įamžinti pakviesti Lietuvos, Lenkijos bei Baltarusijos menininkai sukūrė įdomų vizualinį pasakojimą apie žymiojo didiko gyvenimą ir jo paveldą šiandien, pakvietė susimąstyti apie bendrą istorinę atmintį ir kultūrą vienijančią figūrą.  Projekto dalyvių, kuriuos įkvėpė polonezo melodija, tapyba žavi nutapytų vaizdų įtaigumu ir menine forma. Jų paveikslus sieja panašios idėjos, motyvai ir įvaizdžiai.

Tapytoja Indra Grušaitė drobėje „Ilgesio melodija“ meistriškai įpina grojančio M. K. Oginskio figūrą, po  neaprėpiamą Rietavo peizažą išsibarstę pianino klavišai kuria ilgesio nuotaiką,  Aurimas Eidukaitis diptike „Paskutinė graži rudens diena“  nostalgiškai rūmų interjero dalį patalpina istoriniame Rietavo rūmų fone, tik M. K. Oginskio portretas ir rojalis byloja apie liūdną kompozitoriaus likimą. Angelina Banytė diptike „M. K. Oginskiui“ be užuolankų atkartoja Polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“  natas ir parko alėją, kurioje prakilniu ilgesiu vilnija polonezo melodija. Broniaus Rutkausko „Atspindžiai“, lyg pro užuolaidos šydą atsispindi to laikmečio prabangos detalės, portretas ir M. K. Oginskio mūza, įkvėpėja -  Marija de Neri. Artūras Kavaliauskas tapybos darbe  „Oginskis. Laiškai apie muziką“ rūmus įkurdina muzikiniame instrumente, kurio akordai smelkiasi į žmonių širdis, įsiūbuodami jausmų ir vaizduotės gelmes. Patricija Jurkšaitytė drobėje achromatinėmis spalvomis sustiprina dvaro interjero kilnumą, rimtumą ir iškilmingumą, o vienintelis objektas – prabangus fotelis byloja apie tai, kad galbūt čia mėgo sėdėti M. K. Oginskis, kuris mąstė apie ateitį, tautos likimą. Jauna tapytoja Gabrielė Šermukšnytė palieka erdvę pačiam žiūrovui susikurti savo vaizdinį apie kompozitoriaus M.K. Oginskio muzikinį palikimą „Kuriame istoriją“. Lenkų dailininkas Jerzy Wojciech Bielecki drobėje „Tolimas laikas“ drobėje įkurdina simbolius, susijusius su M. K. Oginskiu ir to laikmečio istorija. Baltarusijos dailininkai Nadežda Livinceva ir Vaclav Sporskij parodai pateikė M.K. Oginskio portretus „Sugrįžimas“, „Michal Oginski“.

Paroda veikia Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje Šv. Jono g. 11, Vilniuje.

Parodą galima apžiūrėti iki š. m. vasario 8 d. 

Penktadienį įžiebta dar viena Kauno žaliaskarė gražuolė. Šventiniu akcentu tapo ne tik įspūdingai nuaugusi ir išpuošta eglė. Abejingų nepaliko ir muzikinis lazerių šou bei fejerverkai.

Kauno miesto muziejaus eglė kaip ir kiekvienais metais papuošta prie Kauno pilies, kuri yra lankomiausias turistinis objektas mieste.

Šventės dalyviams gerų metų linkėjo tiesiai iš tolimosios Laplandijos atvykęs Kalėdų Senelis. Vis dėlto dauguma susirinkusiųjų labiausiai laukė ne šio svečio, o muzikinio lazerių šou skambant įsimintiniems Mykolo Kleopo Oginskio kūriniams.

Kompozitorius, kultūros veikėjas kunigaikštis M.K.Oginskis, gyvenęs 1765-1833 m.,  šiandien Europoje daugiausiai žinomas kaip kompozitorius, garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su Tėvyne“ autorius. Jis buvo ir garsus valstybės bei politikos veikėjas, LDK iždininkas, vienas iš 1794 m. Tado Kosciuškos sukilimo vadovų Lietuvoje.

Šiltą Kalėdų nuotaiką ir ypatingą stebuklų laukimą kauniečiams ir miesto svečiams muziejus dovanoja jau penktus metus iš eilės.

Violončelininkas Davidas Geringas ir styginių kvartetas „Art Vio“ baigdami metus, skirtus Mykolui Kleopui Oginskiui atminti, rengia koncertą. Valdovų rūmuose skambės Oginskio amžininkų muzika ir žymiausio Oginskio polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ interpretacija, kurią šiam vakarui sukūrė Anatolijus Šenderovas.

Pasak kompozitoriaus, jis siekė, kad klausytojui susidarytų įspūdis, jog grojama lengvai, be pastangų.

„Jeigu toks įspūdis yra, tai yra labai gerai. Nors tam, kad tai padaryčiau, man reikėjo 2 mėnesių. Vienas iš pačių sunkiausių darbų. Kaip nekeista“, – pasakojo kompozitorius Anatolijus Šenderovas.

Repetuodamas Valdovų rūmuose, violončelininkas Davidas Geringas sako, kad viena iškiliausių Lietuvos istorijos asmenybių Mykolas Kleopas Oginskis vis primena save – ar domėtųsi  muzika, ar tiesiog keliautų po Europą.

„Einame po Florenciją, vaikštome po tuos pačius akmenis, kaip ir Oginskis – vieną kartą mes atėjome į tokią labai įžymią bažnyčią ir mano žmona staiga sako: „žiūrėk, čia Oginskis yra palaidotas“. Ir tikrai, jis yra palaidotas kartu su tokiais didžiais žmonėmis kaip Niccolo Machiavelli, Michelangelo, Gioachino Rossini“, – pasakojo violončelininkas Davidas Geringas.

Ketvirtadienį Valdovų rūmuose skambės net keturios premjeros – tai iki šiol Lietuvoje neatlikta M. K. Oginskio amžininkų muzika.

Visą savaitę nuo šeštadienio Kaune bus pristatomas šiuolaikinių menininkų projektas „Rezonansas“, skirtas Mykolui Kleopui Oginskiui. Tai – šokio spektaklis ir paroda, kur jungiamos skirtingos meno šakos, menininkų patirtys bei požiūriai.

„Mykolas Kleopas Oginskis Lietuvoje nėra gerai pažįstamas istorinis veikėjas, – sako spektaklio dramaturgė Monika Jašinskaitė. – Pastebėjome, jog ir dabar, kai minimos 250-osios gimimo metinės, apie jį mėgstama kalbėti tik sausais gyvenimo faktais. Šiuolaikiniam žmogui jie nieko nereiškia, tuo tarpu mums įdomu, kaip ši eklektiška asmenybė gali atgyti šiuolaikinėje kultūroje.“

„Rezonanso“ kūrybiniame procese susijungė patyrusių savo srities profesionalų – videomenininko konceptualisto Sauliaus Paliuko, akademinės krypties kompozitoriaus Raimundo Martinkėno, inovatyvios drabužių dizainerės Eglės Sakalaitės bei klasikinio dainavimo solisto Jurgio Jarašiaus – patirtys.

Bendram darbui suburti įvairių disciplinų ir patirčių menininkus nusprendė projekto idėjos autorė, choreografė Indrė Puišytė.

„Norėjau atskleisti paties M. K. Oginskio įvairiapusiškumą“, – sako ji. Scenoje šios asmenybės istoriją judesiu perteiks ne tik šiuolaikinio šokio publikos mėgstami Marius Pinigis ir Andrius Stakelė, bet ir vokalistas J. Jarašius bei kapoeirą praktikuojantis Audrius Kiuberis.

„Per keturis atlikėjus siekiau atskleisti istorinės asmenybės daugialypiškumą ir mokėjimą prisitaikyti prie aplinkybių, – sako I. Puišytė. – Mums svarbūs judesio, elgsenos, išvaizdos, vaizdinių priemonių kontrastai. Spektaklis labai dinamiškas, o kiekviena scena yra lyg atskiras, nuo kitų nepriklausantis paveikslas“.

Šeštadienį, gruodžio 5 d., 18 val. POST galerijoje atidaromoje parodoje bus pristatomi atskiri spektaklio elementai – skulptoriaus Simono Šidlausko sukurta scenografija, taip pat videoprojekcijos, kostiumai, garso takelio fragmentai. Scenos menų mėgėjams – tai viena retų galimybių pažiūrėti, kaip spektaklio komponentai veikia savarankiškai. Apsilankymas parodoje yra nemokamas.

Penktadienį, gruodžio 11 d., 19 val. Verslo lyderių centre (BLC) atskiri spektaklio elementai susijungs į aštuonias scenas, atliepiančias skirtingus M.K. Oginskio istorijos aspektus – valstybinę veiklą, pomėgį muzikai ir asmeninį gyvenimą. 

Kaune bus pagerbtas kunigaikštis, diplomatas, kompozitorius Mykolas Kleopas Oginskis. Minint 150-ąsias jo gimimo metines, kauniečiai kviečiami pasikalbėti apie aristokratiją ir pasiklausyti kompozitoriaus darbų.

„M. K. Oginskio metai – geras laikas aktualizuoti aristokratijos temą, susimąstyti apie tinkamą kilnių idėjų raišką. Pokalbio metu bus ieškoma aristokratinės laikysenos, prakilnaus kalbėjimo, gražių gestų istorijoje ir mūsų tikrovėje. Estetizuotoje erdvėje skambės XIX amžiaus muzika“, – sako organizatoriai.

Renginyje „Aristokratiškai apie garbę, šlovę ir pareigą Tėvynei“ dalyvaus pianistė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Muzikos akademijos lektorė Šviesė Čepliauskaitė, istorikė, profesorė Jūratė Kiaupienė, Lietuvių išeivijos instituto direktorius, profesorius Egidijus Aleksandravičius, žurnalistas, VDU Viešosios komunikacijos katedros lektorius dr. Mykolas Drunga, kūrybinė grupė „Declamationes“.

Pokalbyje-koncerte skambės M. K. Oginskio ir Frederiko Šopeno kūriniai, M. K. Oginskio „Atsiminimų“ ištraukos, Juditos Vaičiūnaitės poetiniai tekstai.

Renginys vyks lapkričio 26 d., ketvirtadienį, 17 val., VDU didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7).

M. K. Oginskis (1765-1833) buvo kompozitorius, diplomatas, kunigaikštis, politikas. Šiandien Europoje jis daugiausia žinomas kaip garsiojo polonezo „Atsisveikinimas su tėvyne“ (a-moll Nr. 13) autorius. Jis taip pat yra iki šiol populiarių mazurkų, valsų, maršų, operos „Zelida ir Valkūras, arba Bonapartas Kaire“ (1799 m.), knygos „Laiškai apie muziką“ (1828 m.) autorius. Didelio istorikų susidomėjimo vis dar sulaukia jo „Atsiminimai“, plačiai nušviečiantys 1788-1815 m. laikotarpio įvykius Europoje. M. K. Oginskis buvo ir garsus valstybės bei politikos veikėjas, žinomas diplomatas, LDK iždininkas, vienas iš 1794 m. T. Kosčiuškos sukilimo vadovų Lietuvoje.

Minint Mykolo Kleopo Oginskio 250-ąsias gimimo metines, šiemet tvarkoma Oginskių koplyčia-mauzoliejus ir jos prieiga Vilniaus miesto senosiose kapinėse, vadinamose Šv.Apaštalų Petro ir Povilo arba Saulės kapinėmis.

Saulės kapinėse esančios Oginskių koplyčios-mauzoliejaus ir jos prieigos tvarkybos darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šiais metais skyrė 45 000 eurų, o LR Vyriausybė papildomai finansavo darbus 30 000 eurų suma.

Anot VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovo Viktoro Vilkišiaus, šiemet planuojama atlikti Oginskių koplyčios pamatų, sienų, grindų ir metalinių durų-vartelių restauravimą, stogo pilną tvarkybą, atkuriant bokštelį su kryžiumi ir užklojant nauja čerpių danga. Taip pat bus sutvarkyta koplyčios aikštelė, restauruojant atraminę sienelę ir metalinę tvorelę ir atlikti avarinių atraminių sienelių koplyčios prieigose restauravimo ir tvarkybos darbai.

Vilniaus miesto senosiose kapinėse Oginskių šeimos koplyčia-mauzoliejus pradėtas statyti 1876 m. pagal inžinieriaus architekto I.Levickio projektą. Klasicizmo stiliaus koplyčios pastatas, kuriame yra palaidoti nežinomi Oginskių šeimos nariai, pastaruosius dešimtmečius buvo apleistas, nukentėjo nuo asocialių asmenų sukelto gaisro, o praėjusiais metais ─ užkonservuotas, apjuosiant fasadą metaline konstrukcija bei uždengiant laikiną stogo dangą. Esant avarinei koplyčios būklei, tapo būtini skubūs remonto-restauravimo darbai.

„Vilniaus miesto senosiose kapinėse, kurios nuo 1945 m. yra vadinamos Saulės kapinėmis, stovi net keturios XIX-XX a. pradžios koplyčios. Šv. Vincento Pauliečio koplyčia yra pašventinta kapinėse pirmoji ─1811 m. Antroji iškilo Oginskių šeimos koplyčia (1863-1884 m.). Prisikėlimo koplyčia ir pseudogotikinė Meištavičių koplyčia pastatytos jau XX a. pradžioje. Oginskių koplyčia šiose kapinėse yra tvarkoma pirmoji, o kitų būklė nėra gera, tad joms reikės papildomo dėmesio”,– teigia Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas Vitas Karčiauskas.

Tiksli vadinamųjų Saulės kapinių įsteigimo data nėra aiški, tačiau yra žinoma, kad 1828 m. kapinės jau minimos kaip parapijinės. Jose buvo laidojami Antakalnio, Šnipiškių ir Lukiškių priemiesčių gyventojai. XIX a. antrojoje pusėje Vilniaus senosiose kapinėse pradėta laidoti turtingesnius žmones: Oginskius, Zavadskius, Žabas. Todėl atsirado prabangių antkapinių paminklų, kapinėse pastatytos kelios koplyčios. Kapinės iš pradžių nebuvo aptvertos, ─ tik 1872 m., paraginus miesto valdybai, jos apjuostos pylimu. Mūrine tvora kapinės buvo aptvertos 1932 m., įrengti geležiniai varteliai.

Ketvirtadienį 17 val. Vilniaus gyventojus kviečia literatūrinė-muzikinė popietė, skirta M. K. Oginskiui.

„Domėjimasis M.K. Oginskio gyvenimu, kultūrine ir visuomenine politine veikla neblėso įvairiais istorijos tarpsniais todėl, kad jo kūryba glaudžiai susijusi su mūsų krašto politiniais, istoriniais įvykiais, krašto gamta. Jis norėjo įgyvendinti savąją Tėvynės atkūrimo viziją. Jo gyvenimo tikslas – tarnauti Tėvynei“ -  apie Mykolą Kleopą Oginskį, jo giminę bei vaidmenį kultūriniame ir moksliniame Lietuvos gyvenime pasakos VU bibliotekos A. Mickevičiaus muziejaus vedėjas Rimantas Šalna.

Popietės metu Koncertuos M. K. Čiurlionio menų mokyklos auklėtiniai.

Renginys vyks Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos (Žirmūnų g. 6) Muzikos ir meno skaitykloje, I a.