Pirmųjų vietų nugalėtojams atiteko 500 eurų piniginiai prizai, nugalėtojus išrinko komisija, sudaryta iš dėstytojų ir profesionalių ekonomistų.

„Šis egzaminas – puikus būdas dar garsiau kalbėti apie ekonomiką, jos išmanymo svarbą, suprasti, kaip ji veikia mūsų kasdienybę. Iš kitos pusės – tai smagus būdas pasitikrinti savo žinias“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Iš 4225 egzamine dalyvavusių moksleivių visus klausimus teisingiausiai atsakė Kauno technologijos universiteto gimnazijos dvyliktokas Vytautas Oniūnas. Geriausiai ekonomiką išmanantis studentas – Gediminas Goda, iš Prancūzijos „Sciences Po Paris“ universiteto. Pirma vieta piliečio kategorijoje atiteko kaunietei Austei Augustinaitei.

„Dalyvauti egzamine paskatino įmonė, kurioje dirbu – egzaminą laikėme kartu su kolegomis. Manau, kad puiku, kad taip gali pasitikrinti žinias, juk net nepagalvoji, kasdien susiduri su ekonomika. Aš pati devynerius metus studijavau ir dirbau užsienyje, tad man sunkiausi klausimai buvo ekonominę politiką, apie procesus, kurie vyksta Lietuvoje“, – teigia piliečio kategorijos nugalėtoja Austė Augustinaitė.

Antrus metus iš eilės aktyviausiai egzamine dalyvavo Marijampolės Sudūvos gimnazija, egzaminą vienu metu čia sprendė net 446 mokiniai. Mokykla apdovanota vadovėlio „Ekonomika per 31 valandą“ komplektais, o mokinius ekonomika sudominusi mokytoja Rasa Tumosienė apdovanota 300 eurų prizu.

„Mes kiekvienas esame ekonomikos dalis, tad jei jos neišmanome, mums tiesiog yra sudėtinga priimti kasdienius sprendimus. Šio egzamino tikslas – sudominti, parodyti, kad šis mokslas yra be galo įdomus, kiekvienam suprantamas, tuo pačiu didinti lietuvių ekonomines žinias. Didelis susidomėjimas ir palaikymas rodo, kad žmonėms įdomu išbandyti savo jėgas – tad tikrai organizuosime egzaminą ir kitais metais“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Egzaminą organizuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas kartu su LRT.

„Šis egzaminas – puiki galimybė išmėginti savo jėgas, pasigilinti labiau į sritis, kur juntama spragų, ir padaryti tai smagiai bei prasmingai. Didelis susidomėjimas ir augantis egzamino dalyvių skaičius tik rodo, kad visuomenė nėra abejinga ir nori suprasti kas darosi su jų pinigais, valstybės finansais, kaip tai priklauso nuo tam tikrų valdžios sprendimų. LRT, kaip nacionalinis transliuotojas, džiaugiasi galintis prisidėti prie gyventojų žinių didinimo ir finansinio raštingumo išprusimo“, – sakė LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Šiemet dalyviai atsakinėjo į 30 testo tipo klausimų ir į vieną atvirą. Lengviausiai žmonėms sekėsi su asmeniniais finansais susiję klausimai, sunkiausiai – užduotys apie bendruosius ekonomikos principus ir ekonominę politiką. Jei vertintume rezultatus dešimtbalėje sistemoje, rezultatas panašus kaip ir pernai – bendras pažymys būtų penketas. Į visus testo klausimus teisingai atsakė tik 17 žmonių.

Klausimus rengė visų šalies aukštųjų mokyklų ekonomikos fakultetai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, švietėjiškos organizacijos ir ekonomikos mokytojai. Egzaminą globoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Visi spręsti Nacionalinio ekonomikos egzamino užduotis gali svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt

Kaip rašoma Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) pranešime spaudai, aktyviausi buvo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Alytaus, Marijampolės, Elektrėnų ir Biržų gyventojai. Savo ekonomikos žinias bandė ir lietuviai užsienyje: Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje, Airijoje, Singapūre, JAV, Australijoje, Šveicarijoje ir kitur.

„Pagrindinis egzamino tikslas - sudominti, paskatinti žmones gilinti ekonomikos žinias, parodyti, kad ji yra taikoma daugelyje gyvenimo sričių - nuo kasdienių mūsų sprendimų iki politikos koridorių, nuo popkultūros iki istorijos. Pastebint, atpažįstant ją kasdienybėje, tiesiog tampa lengviau priimti sprendimus”, - sakė egzaminą organizavusio LLRI Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Pasak jos, jei egzamino rezultatai būtų vertinami dešimtbalėje sistemoje, rezultatas panašus kaip ir pernai - bendras pažymys būtų penketas. Į visus testo klausimus teisingai atsakė 17 žmonių.

Kaip pastebi LLRI, sudėtingiausias klausimas šiemet - apie santykinį skurdą. Į klausimą, kaip, mažėjant žmonių pajamoms, keičiasi skurstančių žmonių skaičius, teisingai atsakė tik kas 5 dalyvis. Lengviausia užduotis buvo apie valiutą - 86 procentai dalyvių nesudvejojo atsakydami, kokie pinigai Lietuvoje cirkuliavo XXI amžiuje.

„Palyginimui, pernai dalyviams sunkiausiai sekėsi atsakyti į klausimą apie skolinimąsi esant neigiamai palūkanų normai. Apibendrinus visus rezultatus, galime daryti išvadą, kad žmonėms lengvesni asmeninių finansų klausimai, sunkiau sekasi išlukštenti užduotis apie bendruosius ekonomikos principus”, - teigė M. Vyšniauskaitė.

Geriausiai egzaminą išlaikę dalyviai balandžio viduryje bus apdovanoti piniginiais prizais.

ELTA primena, kad Lietuvoje trečiadienį antrą kartą buvo laikomas Nacionalinis ekonomikos egzaminas. Pasitikrinti savo ekonomikos žinias ir laimėti prizų buvo galima internete, specialioje svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt.

Egzaminą organizavo LLRI su partneriais.

Klausimus rengė visų šalies aukštųjų mokyklų ekonomikos fakultetai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, švietėjiškos organizacijos ir ekonomikos mokytojai. Egzaminą globojo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Mažiausiai 70 švietimo įstaigų - mokyklų ir universitetų - sukvietė moksleivius ir studentus laikyti egzaminą kartu.

Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto, kaip ir pernai, dalyviai varžėsi trijose kategorijose: ekonomiškai raštingiausio moksleivio, studento ir piliečio. Kiekvienos kategorijos laimėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais, vadovėlių komplektais ir kitomis dovanomis. Nors iš anksto registruotis nebūtina, tai, LLRI duomenimis, padarė jau 6 tūkst. žmonių.

Pernai egzaminą laikė 7 tūkst. žmonių.

„Kasdien priimame ekonominius sprendimus, o dabar daug kalbama apie tai, kad lietuviai šios srities neišmano. Šiuo egzaminu siekiame paskatinti domėtis ekonomikos principais, bet dar svarbiau – tai yra smagus būdas kiekvienam pasitikrinti, kiek ją suprantame. Pažadame, klausimai nėra ypač sunkūs, nereikės atsiminti apibrėžimų, vis dėlto tikrai reikės pasukti galvą – klausimai apima asmeninių finansų, bendrųjų ekonominių principų ir kitas sritis”, – kviečia Lietuvos laisvosios rinkos instituto švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Egzaminą organizuoja Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Klausimus rengė visų šalies aukštųjų mokyklų ekonomikos fakultetai, Lietuvos bankas, Finansų ministerija, Valstybinė mokesčių inspekcija, švietėjiškos organizacijos ir ekonomikos mokytojai. Projekto partneris – LRT, egzaminą globoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

„Šis egzaminas – puikus būdas dar garsiau kalbėti apie ekonomiką, jos išmanymo svarbą, suprasti, kaip ji veikia mūsų kasdienybę. Iš kitos pusės – smagus būdas pasitikrinti savo žinias“, – sako Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Kaip ir pernai, dalyviai varžosi trijose kategorijose: ekonomiškai raštingiausio moksleivio, studento ir piliečio. Kiekvienos kategorijos laimėtojai bus apdovanoti piniginiais prizais, vadovėlių komplektais ir kitomis dovanomis. Nors registruotis iš anksto nebūtina, tai padarė apie 6000 žmonių. Pernai egzaminą laikė 7000 lietuvių.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos tyrimai rodo, kad tiek Lietuvos penkiolikmečių, tiek suaugusiųjų ekonomikos žinios yra prastos. Penkiolikmečiai yra 11–12 vietoje tarp 15 tirtų šalių, o suaugusieji – 11 vietoje iš 30 valstybių. Lietuvos laisvosios rinkos instituto apklausa parodė, kad daugiau kaip du trečdaliai gyventojų asmeniškai jaučia ekonomikos žinių trūkumą. Daugiausia – žemesnes pajamas gaunantys, regionų gyventojai.

Pasak organizatorių, sistema tvarkoma ir užduotis bus galima spręsti artimiausiu metu.

„Pirmomis minutėmis prisijungė tūkstančiai žmonių, milžiniškas susidomėjimas. Jau tvarkoma sistema ir tuoj turėtų pradėti veikti“, - Eltai sakė Lietuvos laisvosios rinkos instituto Švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Šiuo egzaminu siekiama paskatinti Lietuvos gyventojų domėjimąsi ekonomika bei finansais. Anot LLRI, finansinis raštingumas Lietuvoje yra labai žemas.

Nacionaliniam egzaminui klausimus kūrė partneriai - ekonomikos mokytojai, universitetų ekonomikos fakultetai, Lietuvos bankas ir kiti. Organizatoriai žada, kad klausimai bus įveikiami kiekvienam.

Jį antradienį internetu galima laikyti nuo 11 valandos. Egzamine yra 30 klausimų, o geriausiai atsakiusiuosius žadama apdovanoti.

Anot apklausos, 66 proc. gyventojų asmeniškai jaučia ekonominių žinių trūkumą. Daugiausia - žemesnes pajamas gaunantieji, regionų gyventojai.

„Ekonomika šiandien yra būtina kompetencija, nuo kurios priklauso kiekvieno mūsų ir visos šalies gerovė. Juk ribotų išteklių sukuriamas problemas turime spręsti kasdien. Tai, kad Lietuva negali išbristi iš ekonominio raštingumo krizės, tampa vis aktualesne problema, trukdžiu. Situaciją būtina keisti: pradedant nuo mokyklų iki suaugusiųjų švietimo“, - pranešime teigė LLRI švietimo centro vadovė Marija Vyšniauskaitė.

Du trečdaliai gyventojų įsitikinę, kad būtina sustiprinti ekonomikos mokymą mokyklose. Jauni žmonės teigia, kad būtent čia įgyja daugiausia žinių, vyresni dažniausiai mini universitetą, profesinę mokyklą ir praktiką.

„Tai, kad jaunimas daugiau žinių įgyja mokyklose, galima sieti su faktu, kad ekonomika čia privaloma nuo 2002 metų. Vis dėlto, tenka pripažinti, kad ir dabar jos mokymas vis dar fragmentiškas - vieneri mokslo metai, 31 valanda. Mažai laiko, mokiniams ir mokytojams trūksta motyvacijos, maža to, šį, tokį svarbų, dalyką dažniausiai moko visai kitų sričių specialistai“, - teigė M. Vyšniauskaitė.

Pasak pranešimo, prastą situaciją rodo ir tarptautiniai tyrimai. Lietuvos penkiolikmečių ir suaugusiųjų finansinės žinios prastesnės nei EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos) šalių narių vidurkis, finansinis išprusimas atsilieka nuo Rusijos ir Lenkijos ir tik nedaug lenkia skurdžias Lotynų Amerikos šalis.

Apklausa rodo, kad šį mokslą sieja arba su vartojimu ir materialine gerove (33 proc.), arba su pinigų valdymu (29 proc.). Tik kas penktas respondentas žino, kad ekonomika - visų pirma mokslas apie žmonių veikimą ir bendradarbiavimą ribotų išteklių pasaulyje.

Kovo 13 dieną organizuojamas pirmasis Nacionalinis ekonomikos egzaminas.

„Nacionalinis ekonomikos egzaminas atvers naują puslapį ir skatins visus daugiau domėtis ekonomika. Žodis „ekonomika“ daug kam vis dar siejasi su sausu mokslu, nors su ribotais ištekliais ir neribotais norais susiduriame kasdien. Ekonomikos dėsnių išmanymas padeda susiorientuoti, priimti sprendimus asmeninių ir valstybės išteklių klausimais”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas. 

Šiam projektui susivienijo tie, kurie rūpinasi ekonominiu švietimu: visų šalies universitetų ekonomikos fakultetai, švietėjiškos organizacijos ir geriausi ekonomikos mokytojai. Visi jie kuria egzamino užduotis, apdovanos nugalėtojus. Renginį globoja Švietimo ir mokslo ministerija.

„Viena iš daugelio šiuolaikinio žmogaus 21 amžiuje kompetencijų yra finansinis raštingumas ir ją būtina ugdyti nuo mažų dienų. Nacionalinis ekonomikos egzaminas, manau, bus puiki ugdomoji priemonė ir moksleiviams, ir suaugusiems pasitikrinant ir stiprinant ekonomikos žinias“, – sako Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

Projekto informaciniai partneriai – Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija ir portalas DELFI.

Lietuvos penkiolikmečių finansinį raštingumą vertinęs Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimas atskleidė, kad atsiliekame nuo kaimynų lenkų ir rusų. Pagal tai, ką mūsų mokiniai žino apie asmeninį biudžetą, taupymą, investavimą, pajamų mokesčius ir finansines paslaugas, esame 11–12 vietoje iš 15 tyrime dalyvavusių šalių. Tos pačios organizacijos 2015 m. atliktas vertinimas taip pat rodo, kad ir suaugusiųjų finansinio raštingumo žinios atsilieka nuo EBPO šalių vidurkio.

„Ekonomika – viena svarbiausių gyvenimo sričių, kurios žinios visuomenėje nėra pakankamos. Finansinis raštingumas turi tapti įgūdžiu nuo mažų dienų, kad jau suaugę galėtume atsakingai elgtis su finansais ir kritiškai vertinti savo galimybes. Ekonomikos egzaminas – puiki proga pasitikrinti žinias ir įgyti naujų“, – teigia DELFI direktorius Vytautas Benokraitis.

Dalyviai varžysis trijose kategorijose: bus išrinktas ekonomiškai raštingiausias moksleivis, studentas ir pilietis. Kiekvienos kategorijos laimėtojas bus apdovanotas piniginiu prizu – 500 eurų. Išskirtinis prizas – vadovėlių „Ekonomika per 31 valandą” komplektai bus skirti aktyviausiai mokyklai. Specialius prizus įsteigė ir projekto partneriai.

„Kaip nacionalinis transliuotojas, visuomet mąstome, kas svarbiausia visai valstybei ir kartu – jaunajai kartai. Ruošdamiesi Atkurtos valstybės 100-mečiui, akcentavome istorinius, patriotinius projektus. Atšventę 100-metį, jų nepamiršime, bet bandysime plėstis ir į kitas, visų mūsų gerovę keliančias, sritis. Viena tokių – ekonominis Lietuvos gyventojų raštingumas“, – teigia LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius.

Egzamino klausimai apims svarbiausias ekonomikos temas: pagrindinius principus, asmeninius finansus, verslumą, ekonominę politiką, tarptautines rinkas. Klausimai kvies mąstyti, o ne prisiminti faktus ar apibrėžimus.

Egzamino pradžia kovo 13 d., 11 val., laikyti jį galės interneto svetainėje www.ekonomikosegzaminas.lt.