Talpyklos užstotų švyturį

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įplaukos vartų pertvarkymo labiau už kitas kompanijas uoste laukia „Klaipėdos nafta“. Ne tik todėl, kad po vartų pertvarkymo ir jos krantinių rekonstrukcijų galės priimti dar didesnius tanklaivius.

Svarbiausi sąlyga yra tai, kad įplaukos pertvarkymas leis užbaigti statyti jau pradėtą naują šviesiųjų naftos produktų parką.

Pastatyti naujus rezervuarus buvo numatyta pagal patvirtintą „Klaipėdos naftos“ strategiją iki 2020 metų.

Šešis rezervuarus po 20 tūkst. kubinių metrų už 13,8 mln. eurų stato konsorciumas „Sia SKH“ ir bendrovė „Energetikos remonto ir montavimo centras“. Kitą dalį rezervuarų du po 10 tūkst. ir keturis po penkis tūkst. kubinių metrų už 9 mln. eurų ėmėsi statyti bendrovės „Montuotojas“ ir „Hidrostatyba“.

Pradėjus rengti didžiųjų šešių rezervuarų statybos techninį projektą paaiškėjo, kad du iš jų bent kol kas negali būti statomi. Talpyklos užstotų įplaukimo į uostą vedlinės liniją, kuri nuo jūros išeina į švyturį.

Bus nauja vedlinė

„Gavus reikiamą techninę informaciją iš Uosto direkcijos, buvo suderintas projektas, pagal kurį šiame etape suplanuoti 4 talpyklų statybos darbai. Kitų dviejų talpyklų montavimo darbai buvo nukelti į ateitį“, - paaiškino „Klaipėdos naftos“ komunikacijos vadovė Orinta Barkauskaitė.

Dviejų rezervuarų statyba bus įmanoma tik tuomet, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pertvarkys molus ir įplaukos kanalą. Dabar į uostą plaukiantys laivai laikosi tiesios linijos į švyturį ir plaukia tiesiai link „Klaipėdos naftos“ naudojamos pirmosios krantinės. Priartėjus atitinkamu atstumu iki tos krantinės daromas 23 laipsnių posūkis.

Po uosto vartų rekonstrukcijos laivų įplaukimo pradžia nusikels 10 laipsnių tolyn į šiaurę, o tuo pačiu gilyn į uostą slinksis ir vedlinės vieta. Dabartinis švyturys nebebus orientyru į kurį plauks laivai kirsdami uosto vartus.

„Keturių talpyklų statyba pagal projektą yra pradėta, o dviejų likusių talpyklų statybą planuojame inicijuoti atskirai, kai bus pasuktas įplaukos kanalas. Visgi sutarta, kad jau dabar visoms šešioms planuotoms talpyklos bus sukuriama infrastruktūra, kad būtų užtikrintas visų talpyklų pamatų konstrukcinis vientisumas“, - teigė O.Barkauskaitė.

Tiesins laivų posūkį

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus tikino, kad jau prasidėjo uosto vartų rekonstrukcijos projektavimas. Visas projektas, įskaitant ir rangos darbus, yra orientuotas į keturių metų perspektyvą.

Šio grafiko bus privalu laikytis, nes uosto vartus rengiamasi rekonstruoti naudojantis ES parama, kuri turi būti įsisavinta iki 2022 metų.

„Klaipėdos naftos“ atstovė O.Barkauskaitė patvirtino, kad turi iš Uosto direkcijos gautą informaciją, jog įplaukimo kanalo projektavimo darbai vyks 2019 m., o 2020-2021 m. planuojami rangos darbai.

A,Vaitkus teigė, kad įplaukos pertvarkymas priklausys ir nuo to, kaip greitai bus patvirtintas Klaipėdos uosto bendrasis planas. Be jo uostas negali vykdyti jokių darbų išorėje.

Uosto vartų rekonstrukcijos esmė yra tokia, kad būtų sumažintas laivų plaukimo ir posūkio ties „Klaipėdos nafta“ kampas. Po vartų rekonstrukcijos posūkio kampas išliks, bet jau ne 23, o 12-14 laipsnių. Kol kas dar nežinoma, kokioje vietoje teks statyti naują vedlinę į kurią orientuosis į uostą plaukiantys laivai.

A.Vaitkus svarstė, kad nauja vedlinė turėtų būti aukšta, kokių 60 metrų, nes laivai didėja. Labai svarbu, kad ne tik talpyklos, bet ir patys laivai neužstotų vieni kitiems kelio į Klaipėdos uostą.

Lapkričio mėnesį „Klaipėdos naftoje“  į talpyklas perpilta 555 tūkst. tonų arba 82,6 proc. daugiau naftos produktų nei pernai lapkritį.

Krovos augimą labiausiai lėmė dviejų pagrindinių bendrovės klientų – „Orlen Lietuva“ bei „Litasco“ krova.

„Orlen Lietuva“ krovinių šių metų lapkritį perkrauta 91,7 proc. daugiau nei praėjusių metų lapkritį, o „Litasco“ krova šiemet lapkritį buvo net 3 kartus arba 232,4 proc. didesnė nei pernai. Prie krovos ir pajamų augimo prisidėjo ir naujo krovinio – reaktyvinio kuro krova.

„Paskutinieji šių metų ketvirčiai „Klaipėdos naftai“ atnešė itin gerų rezultatų. Vien per šių metų lapkritį baltarusiškų krovinių krova ūgtelėjo trigubai. Palyginti, „Litasco“ pernai lapkritį krovė gerokai mažiau, kadangi ilgai užtruko Baltarusijos Mozyrio naftos produktų gamyklos remontas, be to, buvo sumažėjusios šios gamyklos gamybos apimtys dėl mažesnio naftos tiekimo. Lapkritis rodo, jog situacija rinkoje gerėja“, - krovos augimą komentavo Mantas Bartuška, „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius.

Pasak „Klaipėdos nafta“ vadovo, bendrovė deda pastangas diversifikuodama krovinių portfelį, taip pat siekiama pritraukti daugiau rusiškų krovinių – tamsiųjų naftos produktų.