Oberhofe (Vokietija) vykusiose 7,5 km varžybose sužibėjo Lidija Žurauskaitė, užėmusi 31 vietą bei iškovojusi 10 taškų.

24-erių Lietuvos atstovė suko vieną baudos ratą (šaudymas 1+0) bei nugalėjusiai prancūzei Justine Braisaz-Bouchet nusileido 1 min. 53,6 sek. Po pirmojo šaudymo mūsiškė rikiavosi 64-a, antrojo – 29-a.

„Buvo labai sunku. Man tai – sunkiausios šio sezono varžybos. Vakar buvau prastos nuotaikos ir dar šįryt atsikėliau kažkiek pavargusi bei nusivylusi savo pasiruošimu šioms pasaulio taurės varžyboms. Švenčių laikotarpiu sąlygos Ignalinoje nebuvo pačios geriausios, todėl persikėlėme į Maduoną, kur buvo šiek tiek geriau, bet vis tiek prastai. Šiandien nesitikėjau nieko, tiesiog norėjau kaip visada padaryti geriausią, ką galiu, gerai sušaudyti bei sunkiai atidirbti trasoje“, – komentavo L.Žurauskaitė.

Tik šį sezoną pasaulio taurės varžybose debiutavusi biatlonininkė savo rezultatus gerina sulig kiekvienu startu: Hochfilcene ji buvo 71-a, o Lencerhaidėje – 59-a. Oberhofe L.Žurauskaitė iškovojo teisę antrą kartą karjeroje dalyvauti tokio lygio varžybų persekiojimo lenktynėse.

„Pasitikiu savimi. Žinau, kad galiu daug, kad esu stipri. Tai tikrai ne mano geriausios varžybos, tikiuosi, kad dar šį sezoną bus geriau. Nors sakau, kad pasitikiu savimi, bet šiandien buvo sunku ir šiandien nebuvau tokia užtikrinta (juokiasi – aut. past.). Bet buvau rami, atsipalaidavusi ir galbūt tai tapo raktu į mano šiandienos rezultatą“, – svarstė L.Žurauskaitė.

Ketvirtadienį turėjusios vykti vyrų sprinto varžybos dėl šilto oro, lietaus bei stipraus vėjo buvo nukeltos į penktadienį. Sėkmingiausiai tarp visų rinktinės narių sprinte pasirodžiusi L.Žurauskaitė negailėjo kritikos sąlygoms varžybose.

„Sąlygos trasoje buvo tragiškos. Tai buvo prasčiausia trasa, kokią mačiau gyvenime. Absoliučiai ne pasaulio taurės lygio, ne pakankamai plati – kai kuriose vietose vos trys ar keturi metrai, nors turėtų būti bent šeši. Bandžiau nekreipti į tą dėmesio, nes visiems sąlygos vienodos. Įmanoma varžytis tokioje trasoje, bet turime daugiau galvoti apie ekologinę situaciją, kaip išsaugoti tikrą žiemą“, – sakė biatlonininkė.

Tiesa, L.Žurauskaitę nudžiugino gausus Lietuvos aistruolių palaikymas.

„Noriu pridėti, kad buvo labai smagu pamatyti ir išgirsti Lietuvos aistruolius. Įkalnių viršūnėse, sudėtingiausiose trasos vietose, girdėjau „Lietuva, Lietuva“ ir tai labai padėjo. Didžiuojuosi atstovaudama mūsų komandai, didžiuojuosi mūsų sirgaliais. Noriu padėkoti jiems, padėkoti treneriui, slidžių tepėjams Aurimui, Aleksejui ir Aleksandrui, nes slidės šiandien buvo labai geros“, – dėkojo L.Žurauskaitė.

Kitoms Lietuvos sportininkėms koją kišo klaidos šaudykloje: Natalija Kočergina užėmė 83 vietą (1+3, atsiliko 4 min. 1,1 sek.), o Judita Traubaitė – 84-ąją (2+2, atsiliko 4 min. 23 sek.). Apdovanojimus išsidalijo J.Braisaz-Bouchet (2+0), 4,4 sek. atsilikusi vokietė Franziska Preuss (0+0) bei pastarajai vos 0,2 sek. pralaimėjusi dar vieną prancūzė Sophie Chaveau (1+0).

Vyrų 10 km sprinte į geriausiųjų 60-uką prasibrovė du Lietuvos biatlonininkai: Vytautas Strolia užėmė 48 vietą (2+1), o antrą geriausią karjeros rezultatą užfiksavęs Maksimas Fominas – 53-ią (0+0). Karolis Dombrovskis liko 93-ias (0+2), tuo tarpu Tomas Kaukėnas dėl sveikatos problemų rungtyje nedalyvavo.

Nugalėtoju tapo vokietis Benediktas Dollis (0+1), atitinkamai 1,8 sek. bei 5,4 sek. pranokęs norvegus Sturlą Holmą Laegreidą (0+1) bei Endrę Stroemsheimą (0+1). V.Strolia čempionui nusileido 2 min. 28,1 sek., M.Fominas – 2 min. 34,9 sek., o K.Dombrovskis – 5 min. 6,9 sek.

Trečiadienį čia vyko 4x6 km mišrių estafečių varžybos, kuriose tarp 26 ekipų Lietuvos komanda – Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, Karolis Dombrovskis ir Vytautas Strolia – užėmė 18 vietą.

Sėkmingai su užduotimis šaudydama pirmame etape susitvarkė N.Kočergina: visaginietė per du šaudymo ruožus panaudojo vos vieną papildomą šovinį bei estafetę perdavė 18-ta. G.Leščinskaitė savo etape baudos ratų taip pat išvengė, tačiau prašovė triskart – įpusėjus lenktynėms Lietuvos komanda rikiavosi 20 pozicijoje.

K.Dombrovskis mūsiškių užimtą poziciją išlaikė (du papildomi šoviniai), tuo tarpu V.Strolia šaudydamas nesuklydo nė sykio bei komandą kilstelėjo dviem laipteliais aukštyn. Varžybų nebaigė net šešios ratu atsilikusios komandos: kazachai, latviai, kinai, moldavai, lenkai bei Pietų Korėjos biatlonininkai.

Pirmą čempionato auksą iškovojo favorite laikyta Norvegijos ekipa (Ingrid Landmark Tandrevold, Marte Olsbu Roeiseland, Sturla Holmas Laegreidas bei Johannesas Thingnesas Boe), kurie 11,6 sek. pranoko italus (Lisa Vitozzi, Dorothea Wierer, Didieras Bionazas, Tommaso Giacomelis) bei 55,9 sek. – bronza pasidabinusius prancūzus (Julia Simon, Anais Chevalier-Bouchet, Emilienas Jacquelinas, Quentinas Fillonas Maillet).

Lietuvos komanda atsiliko 4 min. 52,6 sek. Beje, 6 papildomus šovinius panaudoję mūsiškiai buvo viena taikliausių komandų: taikliau šaudė tik austrai, šveicarai ir slovakai.

Penktadienį pasaulio čempionate vyks moterų 7,5 km sprinto varžybos, o šeštadienį analogiškoje 10 km rungtyje varžysis vyrai. Lietuvai šiose pirmenybėse atstovauja 6 biatlonininkai.

Sėkmingai rungtis susiklostė lietuvėms Natalijai Kočerginai bei Gabrielei Leščinskaitei, kurios tarp 96 dalyvių užėmė atitinkamai 45 bei 62 pozicijas.

N.Kočergina šaudydama nesuklydo nė sykio. Po pirmo šaudymo ruožo buvo 36-a, antrojo – net 26-a. Vis dėlto išsilaikyti tarp 40 geriausiųjų, kurios iškovojo įskaitinius taškus, mūsiškei nepavyko. Progą pakovoti dėl pirmųjų sezono taškų N.Kočergina turės šeštadienį persekiojime – ten dalyvaus 60 geriausiai sprinte pasirodžiusių biatlonininkių. Iškovoti teisės startuoti moterų persekiojimo rungtyje šiame sezone lietuvėms dar nebuvo pavykę.

G.Leščinskaitė suko vieną baudos ratą (šaudymas 0+1) bei nuo 60-ąją vietą užėmusios korėjietės Eunjung Ko atsiliko vos 2,3 sek. Pagal pelnytus Nacijų taurės taškus (175 tšk.) tai geriausios varžybos Lietuvos moterims nuo 2019-2020 metų pasaulio čempionato, vykusio būtent Antholce.

Varžybų nugalėtoja vietinių aistruolių džiaugsmui tapo italė Dorothea Wierer, kuri vos 2,8 sek. pranoko staigmeną užfiksavusią prancūzę Chloe Chevalier. Bronzą iškovojo švedę Elvira Oeberg, atsilikusi 8,7 sek. Visos trys prizininkės šaudė be klaidų.

N.Kočergina nugalėtojai nusileido 1 min. 52,8 sek., o G.Leščinskaitė – 2 min. 26,8 sek. Nacijų taurės įskaitoje lietuvės rikiuojasi 22 pozicijoje (1005 tšk.). Jei mūsiškėms pavyks išlikti tarp 23 pajėgiausių moterų komandų, kitą sezoną pasaulio taurės varžybose vienoje rungtyje galės startuoti trys lietuvės.

Bendroje pasaulio taurės įskaitoje pirmauja prancūzė Julia Simon (788 tšk.), lenkianti E.Oeberg (675 tšk.) bei D.Wierer (567 tšk.).

Penktadienį vyrų 10 km sprinte varžysis Lietuvos vyrų ketveriukė.

Skausmai nesustabdė

Riedslidžių sprinto varžybas laimėjo Pjongčango olimpinių žaidynių dalyvė Natalija Kočergina.

Sportininkė suko tris baudos ratus (šaudymas 0+3), bet sidabrą iškovojusią Mariją Kresik (1+4) pranoko net 3 min. 56,3 sek. Bronza teko biatlonininkės karjerą pradėjusiai pasaulio jaunimo orientavimosi sporto čempionatų prizininkei Juditai Traubaitei (4+3, atsiliko 5 min. 58,6 sek.).

N.Kočergina, net ir kamuojama kojos skausmų, laimėjo kroso sprinto rungtį: įveikusi penkis baudos ratus (3+2), visaginietė 1 min. 1 sek. pranoko J.Traubaitę (2+4) ir 8 min. 10,7 sek. – Gustę Burneikaitę (1+3).

„Vengiu pagreitėjimų, lieka riedučiai ir dviratis. Su gydytojais spręsime, ką daryti toliau“, – dėstė N.Kočergina.

Ką patars gydytojai?

Bene reikšmingiausias 37-erių Lietuvos biatlonininkės karjeros pasiekimas – 30 vieta Pjongčango žaidynių asmeninėse lenktynėse (Natalija pranoko iš viso net 57 varžoves).

Biatlonininkė bandė patekti į Sočio žaidynes kaip slidininkė, tačiau pasibaigus atrankai liko pirma už brūkšnio. Į Pekiną N.Kočergina nevyko dėl to, kad šalies moterų ekipa iškovojo vieną kelialapį, kuris teko Gabrielei Leščinskaitei.

N.Kočerginos tikslas – 2026-ųjų žiemos olimpiada.

„Planuoju aktyviai sportuoti visą ketverių metų olimpinį ciklą, tačiau viskas priklausys nuo gydytojų sprendimo“, – sakė N.Kočergina.

Išsidalijo trofėjus

K. Dombrovskio laimikis LBF taurės varžybose – du aukso ir du sidabro medaliai.

Vyrų sprinto riedslidėmis varžybose triumfavo Karolis Dombrovskis (0+1), kuris 3 min. 10,6 sek. pranoko Stepaną Terentjevą (3+2) ir 3 min. 35 sek. – Tomą Kaukėną (3+3).

Už pastaruosius du sportininkus sėkmingiau pasirodė jaunimo grupėje auksą iškovojęs Nikita Čigakas, K.Dombrovskiui nusileidęs 2 min. 24,4 sek. (1+2).

Kroso sprinto rungtį laimėjo T.Kaukėnas (1+2), 35,1 sek. aplenkęs K.Dombrovskį (3+3) bei 3 min. 8,4 sek. – S.Terentjevą (4+1).

Daugiausia trofėjų susižėrė K.Dombrovskis: prie riedslidžių aukso ir kroso sidabro jis pridėjo šaudymo dvikovų auksą ir šaudymo taiklumo sidabrą.

Laukia čempionatai

„Labai džiaugiuosi, kad naują olimpinį ciklą pavyko pradėti šiek tiek kitaip nei anksčiau. Ilgėliau pailsėjau, to reikėjo pirmiausia psichologiškai“, – kalbėjo Karolis.

Jį nudžiugino sėkmingos šaudymo rungtys, nors treniruotėms šaudykloje olimpietis dėmesio iki šiol per daug neskyrė.

„Tiesiog norėjau dalyvauti, kovoti nuo pradžios iki pabaigos. Džiaugiuosi, kad tai teikė malonumą“, – sakė K.Dombrovskis.

Lietuvos vasaros biatlono čempionatas rugsėjo 23–25 d. numatytas Otepėje (Estija), o anksčiau, rugpjūčio 25–28 d., mūsiškiai startuos Rūpoldinge (Vokietija) vyksiančiame pasaulio vasaros biatlono čempionate.

Komandos lyderiais pirmenybėse tapo Pjongčango žaidynių dalyvė Natalija Kočergina ir suaugusiųjų Europos čempionate debiutavęs jaunimo rinktinės narys Jokūbas Mačkinė.

Sėkmingiausiai tarp lietuvių užėmė N.Kočergina, 15 km asmeninėse lenktynėse iškovojusi 21 vietą (šaudymas 1+0+0+0) tarp 96 sportininkių. Beje, Lietuvos biatlonininkė čempionate startavo praėjus vos kelioms dienoms po izoliacijos dėl diagnozuotos Covid-19 ligos pabaigos.

„Persirgau kovidu, kelias dienas turėjau temperatūros, skaudėjo visą kūną. Teko savaitei izoliuotis, nukentėjo fizinis pasiruošimas. Izoliacijoje sudėliojau mini pasirengimo planą, atsižvelgdama į savo savijautą: myniau stacionarų dviratį, dirbau su „konceptu“ (irklavimo treniruoklis – aut. past.) ir daug dėmesio skyriau jėgai. Po savaitės pradėjau atsargiai treniruotis su slidėmis, bet šaudyti negalėjau – šautuvas atvažiavo tiesiai į varžybas Arberyje“, – pasakojo N.Kočergina.

Startas asmeninėse varžybose biatlonininkei kol kas geriausias per visą 2021-2022 metų sezoną: jis įvertintas 70,95 IBU kvalifikaciniais taškais. Sprinte N.Kočergina suko tris baudos ratus (2+1) bei buvo 49-a, persekiojime nestartavo bei buvo mišrios estafetės ir vienetų mišrios estafetės ekipų narė.

„Nežinojau, ko tikėtis Europos čempionate, atvažiavome likus beveik dienai iki starto. Individualioje rungtyje pavyko pasirodyti gerai, o sprinte mano greitis buvo geras, tačiau šaudymui sudėtingas oras sugadino galutinę vietą. Trenerių sprendimu nedalyvavau persekiojime, nors pati norėjau. Orai čia buvo sudėtingi – pūtė stiprus, nepastovus vėjas, snigo. Sportininkams šaudykloje reikėjo Fortūnos“, – sakė N.Kočergina.

Aukščiausias pozicijas tarp penkių čempionate dalyvavusių vyrų iškovojo J.Mačkinė. 21-erių ignalinietis 10 km sprinte pranoko 70 varžovų ir užėmė 50 vietą (0+2). Tai garantavo teisę startuoti persekiojimo varžybose, kuriose jis finišavo 54-as (1+1+2+1). 20 km asmeninėse lenktynėse J.Mačkinė buvo 73-as (2+0+2+0), o sėkmingiausiai iš Lietuvos atstovų ten pasirodė Maksimas Fominas (0+1+2+0, 64 vieta).

Sausį daugumai B komandos narių persirgus Covid-19, jų pasiruošimas vienam svarbiausių sezono startų buvo komplikuotas.

„Tai pirmas mano suaugusiųjų Europos čempionatas, nors komandoje atsiradus Covid-19 atvejams nebuvo aišku, ar jame spėsime jame sudalyvauti. Dėl to nukentėjo pasiruošimas, manau, kad nepasirodėme taip, kaip galėjome. Tačiau startus vertinu pozityviai, labiausiai patiko sprinto rungtis – man ji sekasi geriausiai. Nudžiugino šaudymas stovint individualioje rungtyje, nors asmeninėse varžybose 20 km įveikiau pirmą kartą. Gaila tik dėl šaudymo stovint sprinte, galėjau būti dar aukščiau“, – teigė J.Mačkinė.

Šį sezoną sportininkas dalyvauja IBU taurės varžybose, kuriose pagal greitį trasoje dažniausiai rikiuojasi lentelės viduryje. Vis dėlto tolėliau rikiuotėje jį kone visada stumteli netaiklūs šūviai. Europos čempionate, nepaisant sudėtingų oro sąlygų, jaunajam biatlonininkui šaudykloje pavyko susitvarkyti sėkmingai.

„Atsirado kažkiek pasitikėjimo savimi. Suprantu, kokio svarbumo ir kokio lygio yra šios varžybos – klaidos klaida pernelyg didelė. Sau pasakiau, kad šaudyti aš sugebu ir turiu atlikti tą, ką moku geriausiai. Turėdamas laisvo laiko analizuodavau šaudymo klaidas, gilindavausi į mažiausias smulkmenas ir esu dėkingas treneriui, jog padėjo nors truputį pagerinti taiklumą. Be to, dėl šaudymo dirbau su psichologe“, – paaiškino J.Mačkinė.

Svarbiausias jo sezono startas – vasario 23-kovo 2 dienomis JAV vyksiantis pasaulio jaunimo čempionatas.

Be N.Kočerginos ir J.Mačkinės Europos čempionate Lietuvai taip pat atstovavo M.Fominas, Lukas Jakeliūnas, Stepanas Terentjevas, Nikita Čigakas, Marija Kresik bei Sara Urumova.

25-erių lietuvė šaudykloje suklydo kartą (šaudymas 1+0+0+0) bei užėmė 19 vietą!

Tai ne tik sportininkės karjeros rekordas, bet ir geriausias Lietuvos moterų biatlonininkių rezultatas planetos taurės varžybose nuo 2013 metų. Beje, dėl G.Leščinskaitės dalyvavimo asmeninėse lenktynėse buvo apsispręsta tik jų išvakarėse: grįžusi iš IBU taurės varžybų, kuriose ji kovojo dėl kvalifikacinių taškų Pekino olimpinių žaidynių atrankai, biatlonininkė gyveno atskirai nuo komandos, ne tiek aukštai virš jūros lygio esančioje vietovėje.

„Apie dalyvavimą varžybose tiksliai nežinojau iki paskutinės dienos, bet kai treneris išvakarėse paskambino ir pranešė, kada manęs atvažiuos pasiimti, supratau, kad visgi teks stoti prie starto linijos“, – sakė G.Leščinskaitė.

Sezono pradžioje sportininkė džiaugėsi užimtomis vietomis šeštame dešimtuke bei pirmu karjeros persekiojimu. Antholce užfiksuotas rezultatas ją ne tik nustebino, tačiau paliko ir kartėlio.

„Šiandienos rezultatas ne tiek pradžiugino, kiek nustebino, tiesiog pritrenkė. Fiziškai jaučiausi gana silpnai, todėl visiškai nesitikėjau būti aukštoje pozicijoje net su idealiu šaudymu. Dėl to jausmai dvejopi: užimta vieta tikrai džiugina, bet žinojimas, kad galėjau stipriau šliuožti, šiek tiek prideda kartėlio“, – paaiškino G.Leščinskaitė.

Šį sezoną lietuvė šaudo 94,4 proc. taiklumu ir yra taikliausia planetos biatlonininkė – geresnio procento už ją neturi ne tik nė viena moteris, bet ir nė vienas vyras. Lyginant su praėjusiu sezonu G.Leščinskaitė taiklumo statistiką pasigerino net 10-ia procentų.

„Man ši taiklumo statistika ir šaulės titulas kelia juoką. Taip, sutinku, kad taiklumo procentas aukštas ir tai glosto širdį, bet manęs visai nedžiugina laikas, per kurį aš tuos taikinius užverčiu. Manau, kad patenku į ilgiausiai šaudančių dešimtuką... Aš nenorėčiau to vadinti progresu, nes aš visada šaudžiau gerai, bet niekaip negalėjau to perkelti į varžybų aplinką. Dabartinis šaudymas yra ne tik technikos tobulinimo, bet ir psichologinių įgūdžių lavinimo rezultatas“, – teigė G.Leščinskaitė.

Pekino olimpinėse žaidynėse Lietuva turės keturis biatlonininkus vyrus bei ne mažiau kaip vieną moterį. Vis dar egzistuoja viltis, kad lietuvių merginų bus dvi: antroji mūsiškė atsidūrė „pirma už brūkšnio“, tad kelialapis Lietuvai atitektų tuo atveju, jei nors viena kvotą iškovojusi šalis jo atsisakytų. Į žaidynes pretenduoja G.Leščinskaitė bei Natalija Kočergina.

„Po IBU varžybų turėjau gana sudėtingą laiką tiek treniruočių, tiek poilsio atžvilgiu, todėl startui Antholce jaučiausi visiškai nepasiruošusi. Žinoma, kad atrankoje į olimpiadą išnaudojau tiek fizinių, tiek psichologinių resursų, tačiau labai džiaugiuosi savo stiprybe, žinau, kad padariau viską, kas buvo mano jėgoms, o visa kita nuo manęs nebepriklauso“, – sakė G.Leščinskaitė.

15 km asmeninių lenktynių nugalėtoja tapo prancūzė Justine Braisaz-Bouchet (0+0+1+0), 51,1 sek. aplenkusi tautietę Julia Simon (0+0+1+1). Trečią vietą užėmė švedė Mona Brorsson (0+0+1+1), atsilikusi 1 min. 37,2 sek. G.Leščinskaitė nugalėtojai pralaimėjo 4 min. 2,8 sek.

Lietuvos komanda, kurią sudarė Natalija Kočergina ir Tomas Kaukėnas, pateko tarp taikliausių ekipų – per 8 šaudymo ruožus panaudojo vos 7 papildomus šovinius ir nesuko nė vieno baudos rato.

Atrankoje į kitų metų Pekino olimpines žaidynes sumuojami 12-os geriausių pasirodymų Nacijų taurės taškai – 6 sprinto, 3 estafečių, po 1 asmeninių lenktynių, mišrių estafečių bei vienetų mišrių estafečių rungčių. 85 taškus į taupyklę įsidėję lietuviai dėl pastarosios rungties galvos sukti nebeturės.

„Čia vienas geresnių startų. Jei pradėtumėme skaičiuoti, turime du neblogus sprintus savo sąskaitoje. Manau, dabar turime neblogą ir vienetų mišrią estafetę. Trūksta dar tradicinių estafečių gerų, bet laiko yra ir viskas bus įmanoma. Individualiai tikrai surinksime gerų startų, o estafetėje reikia, kad pasisektų visiems keturiems. Taip būna nedažnai, bet tikiu, kad bus“, – sakė į trečias žaidynes karjeroje besitaikantis T. Kaukėnas.

Šiuo metu Lietuvos vyrų komanda atrankoje į Pekino žaidynes rikiuojasi 16-oje pozicijoje. Top-20 garantuotų teisę į olimpines žaidynes deleguoti visą estafetės komandą, t. y. keturis sportininkus.

Beje, N. Kočerginai tai buvo antrosios varžybos per dieną – ji taip pat dalyvavo ir tradicinių mišrių estafečių varžybose, kuriose Lietuvos komanda buvo 22-a. Vienetų mišrių estafečių rungtyje mūsiškiai į geriausiųjų 16-uką palypėjo dar po pirmos šaudyklos ir iš jo neiškrito iki pat lenktynių pabaigos. Po paskutinio šaudymo, kuriame nesuklydo nė sykio, T. Kaukėnas šliuožė 16-as, tačiau paskutiniame rate pavijo ir aplenkė šveicarą Sebastianą Stalderį.

„Prieš paskutinį šaudymą šiek tiek lėčiau atvykau į šaudyklą, kad galėčiau daugiau atsikvėpuoti ir būtų lengviau šaudyti. Prieš mane buvę sportininkai šiek tiek atitrūko ir bandžiau tai kompensuoti greitu šaudymu. Šaudžiau taip, kaip galėjau greičiausiai, ir smagu, kad visus pataikiau, – džiaugėsi T. Kaukėnas. – Prieš mane išvažiavo šveicaras, bet jis atrodė pavargęs. Ir pats jaučiausi pavargęs, tačiau po ilgo nusileidimo, per kurį pailsėjau, aplenkiau šveicarą, nors jis net nebandė kovoti su manimi. Negaliu sakyti, kad laimėjau prieš jį, nes jis tiesiog nustojo kovoti. Įdomios varžybos, buvo smagu.“

Varžybų nugalėtojais tapo prancūzai Julia Simon ir Emilienas Jacquelinas, kurie 38,7 sek. pranoko sidabrą iškovojusius švedus Hanną Oeberg ir Sebastianą Samuelssoną bei 43,9 sek. bronza pasidabinusius norvegus Tiril Eckhoff ir Johannesą Thingnesą Boe.

Lietuvos komanda atsiliko 3 min. 16,5 sek. Varžybose dalyvavo 25 šalių ekipos.

T. Kaukėnas – vienas iš būrio biatlonininkų, jau prasirgusių COVID-19 virusu. Žinios apie teigiamą testą vakar sulaukė net šeši Bulgarijos biatlonininkai bei čekas. Pastebima, kad į pasaulio taurės varžybas po šios ligos sugrįžę biatlonininkai demonstruoja žymiai suprastėjusią sportinę formą, kurios atstatyti nepavyksta net ir per mėnesį.

„Man koronavirusas buvo ne laiku ir ne vietoje. Persirgęs turėjau paskubomis grįžti į vėžias, nes atrankos į olimpines žaidynes metai. Iki Naujųjų metų tikrai viskas buvo per greitai, gal buvo šioks toks persitempimas, nes po ligos reikėtų įeiti nuožulniau, lėčiau į formą. Teko forsuoti, o tai ilgalaikės naudos neduoda. Šventiniu periodu pavyko neblogai pasitreniruoti. Šiai dienai sportinė forma yra tokia, kokia yra, nežinau, ar galima daugiau ką padaryti. Iki pasaulio čempionato dar yra laiko, tikiuosi, kad pavyks dar pagerinti formą, nes prieš sezoną tikrai ji buvo geresnė. Virusas iš vėžių išmušė rimtai“, – teigė T. Kaukėnas.

Penktasis pasaulio taurės etapas taip pat vyks Oberhofe. Jis prasidės trečiadienį vyrų 10 km sprinto varžybomis.

Praėjusią savaitę Čekijoje biatlonininkai galynėjosi prie tuščių tribūnų, šiandien Suomijoje startavusiame etape visų dalyvių – sportininkų, trenerių, personalo, organizatorių ir aistruolių – skaičius negali viršyti 500, tuo tarpu kitą savaitę Norvegijoje turėjęs vykti sezono finalas buvo apskritai atšauktas.

Paskutiniame sezono sprinte Vytautas Strolia šeštą kartą iškovojo įskaitinius pasaulio taurės taškus. 10 km varžybose jis prašovė sykį bei užėmė 32 vietą (šaudymas 1+0).

Po pirmo šaudymo ruožo lietuvis buvo 59-as, antrojo – 38-as, o dėka sėkmingo paskutinio distancijos rato iki finišo palypėjo dar šešiomis pozicijomis aukštyn.

„Su viena bauda norėtųsi būti aukščiau, nes trasoje važiavosi neblogai. „Kojomis“ pralošimas buvo nemažas, tad varžybas galiu vertinti septynetu-aštuonetu“, – pasirodymą įvertino V.Strolia.

Lietuvos biatlonininkas po Naujųjų į geriausiųjų 40-uką sprinte prasibrovė visada, išskyrus praėjusią savaitę – Čekijoje jis prašovė net keturis kartus bei liko 68-as. Baudos ratų jis neišvengė ir estafetėje.

„Po Čekijos etapo pabuvau pusdienį namie ir tai šiek tiek atlaisvino mintis. Tai padėjo, nebuvo labai didelio streso ir stengiausi nekreipti dėmesio – čia biatlonas, čia būna visko. Šiandien susikoncentravau į darbą šaudykloje ir tas pavyko“, – teigė V.Strolia.

2019-2020 metų sezonas anykštėnui tapo geriausiu karjeroje. Bendroje pasaulio taurės varžybų įskaitoje lietuvis jau iškovojo 78 taškus bei rikiuojasi 49-as, o pagal taškus sprinto rungtyje (68 tšk.) yra 32-as. Sužibėti pavyko ir svarbiausiuose sezono startuose: pasaulio čempionate jis buvo 28-as, Europos čempionate – ketvirtas.

„Faktas, kad šis sezonas yra geriausias karjeroje, bet esu toks žmogus, kad visada būsiu kažkuo nepatenkintas. Smagu, jog pavyksta judėti į priekį, bet man norisi kuo daugiau, norisi toliau tobulėti“, – rezultatų nesureikšmino V.Strolia.

Ketvirtadienio sprinte ir vėl triumfavo norvegas Johannesas Thingnesas Boe, pranokęs prancūzus Martiną Fourcade (atsiliko 21,1 sek.) ir Emilieną Jacquelin (22,3 sek.). Visi trys prizininkai šaudė be klaidų. Tomas Kaukėnas liko vos per 0,6 sek. nuo patekimo į persekiojimą bei užėmė 61 vietą (1+0, atsiliko 2 min. 25,8 sek.), o Karolis Dombrovskis buvo 69-as (1+2, atsiliko 2 min. 45 sek.).

Nors bendroje įskaitoje 10-čia taškų pirmauja M.Fourcade, lenkiantis J.Boe, būtent norvegas paskutinę asmeninę rungtį pradės būdamas lyderiu. Pagal IBU taisykles, du blogiausi startai nėra įtraukiami skaičiuojant bendrąją įskaitą, tad prancūzas dar neteks 29 taškų, tuo tarpu du etapus dėl tėvystės atostogų praleidęs J.Boe – nė vieno.

Nacijų taurės įskaitoje lietuviai žengia 16-i (3611 tšk.), o už mūsiškių rikiuojasi lenkai (3513 tšk.), estai (3485 tšk.) bei suomiai (3420 tšk.). Jei po sekmadienį vyksiančių mišrių estafečių bei vienetų mišrių estafečių varžybų Lietuvos vyrų komanda bus geriausiųjų 17-uke, kitą sezoną, kada vyks atranka į Pekino olimpines žaidynes, pasaulio taurės asmeninėse rungtyse taškus galės rinkti nebe trys, o keturi lietuvių biatlonininkai.

Penktadienį moterų sprinto rungtyje startuos Natalija Kočergina bei Gabrielė Leščinskaitė.

Trečiadienį čia vyko tik praėjusį sezoną į IBU taurės varžybų grafiką įtraukta supersprinto rungtis.

Ši rungtis susideda iš dviejų etapų – 3 km kvalifikacinių varžybų su dviem šaudymo ruožais bei 5 km finalinių varžybų, kuriose šaudoma keturis kartus. Teisę dalyvauti finale pelno tik 30 geriausiai kvalifikacijoje pasirodančių sportininkų.

Vienintele į finalą patekusia Lietuvos biatlonininke tapo Natalija Kočergina, kuri atrankoje užėmė 30 vietą. Sportininkė per du šaudymo ruožus panaudojo 1 papildomą šovinį ir baudos ratų išvengė, o nuo pirmą rezultatą užfiksavusios baltarusės Dzinaros Alimbekavos atsiliko 52,9 sek.

Puikiai šaudė ir kitos dvi lietuvės, kurios nesuklydo nė sykio: Gabrielė Leščinskaitė tarp 102 dalyvių užėmė 47 vietą, o su šautuvo problemomis susidūrusi Ana Jesipionok – 93-ią.

Finale N.Kočergina be klaidų įveikė du šaudymo ruožus, tačiau „uždirbo“ tris baudos ratus stovėdama bei finišavo 28-a. Auksą iškovojo rusė Jevgenija Pavlova, 2,8 sek. aplenkusi ukrainietę Oleną Pidgrušną bei 5,5 sek. – prancūzę Chloe Chevalier. N.Kočergina atsiliko 2 min. 10,8 sek.

„Nesu sprinterė, trumpos distancijos ne man. Dar vienas minusas, kad turiu problemų su koordinacija, o šiandien reikėjo daug manevruoti ir techniškai įveikti trasą. Gavau patarimų iš trenerių ir jų nurodymus stengiausi įvykdyti, – pasakojo N.Kočergina. – Finale šliuožti buvo truputį lengviau, nes distancija buvo ilgesnė. Šaudymas irgi buvo neblogas, tik stovint nepasisekė, „nepraėjo“ keli gabaritai, bet džiaugiuosi, kad pradėjau greitai šaudyti.“

Finale šliuožti buvo truputį lengviau, nes distancija buvo ilgesnė

Sportininkė teigiamai vertina savo šiandienos pasirodymą, o apie patekimą į finalą sužinojo ne iškart po varžybų.

„Į Top-30 pateko pačios stipriausios, visos buvo labai šalia, o skirtumai – nedideli. Finišavau 30-a, pralaimėjau tik 52 sekundes, o tai tokioje trasoje yra nedaug. Netikėjau, kad pateksiu į finalą, nes kai išeidinėjau, buvau 30 vietoje ir dar finišuoti turėjo daug merginų. Žinojau, kad būsiu kažkur šalia, kokia 32-33-ia“, – prisiminė N.Kočergina.

Analogiškoje vyrų rungtyje geriausiai iš Lietuvos sportininkų sekėsi Karoliui Dombrovskiui, kuris suko baudos ratą ir tarp 120 dalyvių buvo 42-as. Linas Banys buvo 89-as (2 baudos ratai), vienintelis iš lietuvių vyrų baudos ratų išvengęs Rokas Suslavičius – 101-as, o Lukas Jakeliūnas – 111-as (2 ratai).

K.Dombrovskis prie starto linijos per pastarąsias dvi savaites stojo septintą kartą. Pasak biatlonininko, nuovargis po sėkmingo pasaulio čempionato, kuriame užėmė 30 vietą asmeninėse lenktynėse, jaučiamas.

„Vakar treniruotės metu jaučiausi pakankamai neblogai ir todėl nusprendėm startuoti. Ši rungtis yra dinamiška, trumpa, čia labai svarbus šaudymas. Norėjau išbandyti save, surizikuoti ir susikurti pranašumą šaudant, – sakė K.Dombrovskis. – Varžybų metu supratau, kad geros sportinės formos nėra, nesu atsigavęs po pasaulio čempionato. Net ir su labai geru šaudymu būčiau tik vos pakliuvęs į 30-uką, kuris leistų startuoti finale. Bet jei nepakliuvau, vadinasi, taip turi būti ir tokios mano galimybės šiai dienai.“

Varžybų metu supratau, kad geros sportinės formos nėra

Yra kalbų, kad būtent supersprinto rungtis gali pakeisti 20 km individualią rungtį svarbiausiuose čempionatuose. Komandos snaiperiu laikomam K.Dombrovskiui tai būtų didelis smūgis.

„Supersprinte reikia spausti nuo pat pirmo metro, reikia labai koncentruotis šaudykloje ir greitai šaudyti. Manau, ši distancija yra ne iki galo mano, bet dalyvauti joje tikrai noriu. Kaip papildoma rungtis pasaulio taurėje ar olimpinėse žaidynėse ji būtų įdomi, bet nenorėčiau, kad kokia kita rungtis būtų pakeista supersprintu. Yra kalbų, kad reikia pakeisti individualią, o tokio sprendimo nenorėčiau“, – teigė K.Dombrovkis.

Beje, jam Europos čempionatas jau baigėsi – biatlonininkas vyks į Lietuvą ruoštis startams pasaulio taurės varžybose.

Baltarusiai teisę organizuoti Europos pirmenybes gavo vos prieš kelias savaites: dėl sniego trūkumo varžybos buvo perkeltos iš Estijos. Pasak ilgamečio rinktinės nario R.Suslavičiaus, patys baltarusiai nustebo, jog jiems pavyko per tokį trumpą laiką pasirengti čempionatui.

„Nuo gruodžio mėnesio jie turėjo kilometrinį ratuką, kurį pavyko išsaugoti. Baltarusiai išnaudojo visas minusines temperatūras ir visame Minsko regione pajungė pajėgas gaminant dirbtinį sniegą. Tada visą jį dėjo, klojo, darė. Sniego prasme jie pasiruošė idealiai, bet patiems dalyviams, kai pliusas yra nemažas, nėra pats maloniausias važiavimas“, – pasakojo R.Suslavičius.

Sprinte dalyvavęs biatlonininkas dirba sporto žurnalistu vienoje didžiausių Lietuvos naujienų redakcijų. Nors R.Suslavičius neturėjo nė vienos treniruočių stovyklos užsienyje, o ant sniego surinktų kilometrų skaičius nuo rinktinės lyderių atsilieka mažiausiai 10 kartų, lietuvis sugebėjo aplenkti ir kelis pasaulio taurėje besivaržančius biatlonininkus.

„Baigęs didįjį biatloną įsidarbinau sporto žurnalistu. Nepaisant to, kad šeimoje buvo permainų, nes gimė dukrelė, randu laiko šiek tiek pasitreniruoti. Rinktinėje liko viena vieta ir aš pasisiūliau dalyvauti Europos čempionate, kadangi varžybos vyksta geografiškai netoli nuo namų. Treniruojuosi savarankiškai, su komanda niekur nebuvau, bet ruošiausi kryptingai. Realiai turėjau 3-4 dienas Estijoje gruodžio mėnesį, 3-4 dienas Slovakijoje, o visa kita – prieš darbą arba po darbo – Vilniuje, Ignalinoje arba Nemenčinėje“, – sakė R.Suslavičius.

Ketvirtadienį Europos čempionate vyks mišrių estafečių varžybos. Vienetų estafetėje dalyvaus A.Jesipionok ir L.Banys, o mišrioje estafetėje – N.Kočergina, G.Leščinskaitė, Vytautas Strolia bei Tomas Kaukėnas.

8 papildomus šovinius panaudojusi Lietuvos komanda – Natalija Kočergina, Gabrielė Leščinskaitė, Vytautas Strolia bei K.Dombrovskis – taiklumu nusileido tik medalius išsidalijusioms ekipoms: auksą iškovojo norvegai (7 papildomi šoviniai), 15,6 sek. pranokę šeimininkus italus (6 pap. šov.) bei 30,8 sek. – sensacingai bronzą pelniusius čekus (2 pap. šov.).

Lietuviai atsiliko tik 4 min. 22,6 sek., o iškovota 16 pozicija yra aukščiausia mūsiškių užimta vieta planetos pirmenybių komandinėje rungtyje apskritai!

„Didžiausią darbo dalį šiandien atliko mūsų merginos, dėl kurių be galo džiaugiamės. Jų indėlis į šios dienos rezultatą buvo didžiausias“, – neslėpė K.Dombrovskis.

Greičiau nei įprastai šaudžiusi N.Kočergina abiejuose šaudymo ruožuose panaudojo po papildomą šovinį ir estafetę perdavė lenkdama 10 varžovių – 17 pozicijoje. G.Leščinskaitė užimamos vietos neužleido, V.Strolia komandą pakylėjo per poziciją, o K.Dombrovskis 16 vietą išlaikė iki lenktynių pabaigos.

„Žinoma, kad labai džiugina mūsu su Natalija pasirodymas, nes jau buvom įpratusios estafetę baigti antrame etape. Manau, kad ši estafetė buvo sėkmingiausia mums kaip komandai, bet negaliu teigti, kad viskas pavyko ir man asmeniškai, – sakė G.Leščinskaitė. – Rezultatas atrodo gražus, bet pati savijauta ir jausmas varžybų metu manęs netenkino. Visgi aukštikalnės padarė savo darbą ir jėgų paskutiniam ratui pritrūko. Be to, vis dar jaučiuosi neužtikrinta dėl savo šaudymo ir stresas šaudykloje pasitikėjimo tikrai neprideda ateinantiems startams.“

G.Leščinskaitė būtent Antholce yra užėmusi aukščiausią vietą sprinto varžybose per savo karjerą – 2016 metais čia ji buvo 61-a.

„Kiekvienais metais būdama Antholce prisimenu tą sprintą, kuomet per plauką nepatekau į persekiojimą. Tačiau ši vieta nieko dėta ir šis aukštis (varžybos vykdomos 1600 m aukštyje virš jūros lygio – aut. past.) man nėra palankus. Netgi pati trasa netinkama mano slidinėjimo technikai, todėl negaliu sakyti, kad čia man sekasi. Manau, jėgų prideda pati Anholco teigiama atmosfera, visada nepriekaištingai paruošta trasa ir puikus oras“, – teigė G.Leščinskaitė.

Ypač didelį greitį trasoje demonstravo V.Strolia: daugkartiniam olimpiniam čempionui Martinui Fourcade iš Prancūzijos jis pralaimėjo tik 12,7 sek.

„Sunku kažką sakyti apie sportinę formą, nes nesinori po to prisikalbėti. Vieną dieną būna gerai, kitą priešingai. Šiandien trasoje jaučiausi tikrai labai gerai, reikia tik šiek tiek ramiau pradėti, nes trečiame rate greita pradžia jautėsi. Visumoje viskas yra gerai, reikia dar truputį pridėti sprinte ir viskas bus gerai, – sakė V.Strolia. – Save nuteikinėju, kad Antholco reljefas man gana palankus, nes nėra ilgų stačių pakilimų. Šaudyti čia yra sunku, vien atvažiavimas į šaudyklą yra sunkus, todėl save prieš šaudyklą reikia labai kontroliuoti ir nepersitempti. Viskas man tinka, aukštis tik gal nelabai, bet reikia prisitaikyti.“

Aukštikalnių daromos įtakos nemėgsta ir K.Dombrovskis.

„Pirmas startas, pirmi ratai, parodė, kad aukštikalnės savo duoda ir kvėpuojasi sunkiai. Važiuojant paskutinį ratą galvojau, kad sunku, o tik 6 kilometrai“, – komentavo Lietuvos biatlonininkas.

K.Dombrovskis sulaukė transliacijos režisierių dėmesio, kai šliuoždamas link finišo ilgai mojavo aistruoliams.

„Viskas buvo kartu – ir džiaugiausi vieta, ir norėjosi padėkoti. Čia tokia atmosfera, tokie sirgaliai, kad būtų nepagarba jiems nepamojuoti. Jie palaiko iki pat paskutinio finišavusio dalyvio“, – paaiškino biatlonininkas.

Į šį pasaulio čempionatą lietuviai atvyko po bene sėkmingiausio planetos taurės sezono: įskaitinius taškus yra iškovoję trys Lietuvos vyrai (V.Strolia, K.Dombrovskis ir Tomas Kaukėnas), o aukščiausias vietas istorijoje iškovojo V.Strolia (20 vieta Oberhofe) bei vyrų estafetės komanda (14 vieta Rūpoldinge).

Penktadienį 15.45 val. Lietuvos laiku vyks moterų 7,5 km sprinto varžybos, kuriose startuos G.Leščisnkaitė, N.Kočergina bei Ana Jesipionok.