VVT atstovas Vaidotas Misevičius sako, kad savivaldybė projektui yra patvirtinusi 19 mln. eurų finansavimą, tačiau tikroji statybų kaina paaiškės tik pasibaigus rangovo konkursui.

„Pastačius naują autobusų parką bus perketa didžioji dalis šiuo metu Verkių parke esančių autobusų. Kita autobusų dalis bus perkelta į Viršuliškių parką. Troleibusai nebus perkeliami“, – komentare BNS teigė V. Misevičius.

„Naujasis autobusų parkas bus skirtas aptarnauti pietinės miesto dalies maršrutus, tai gerins susiekimą vilniečiams, galėsime pasiūlyti dažnesnį transportą šioje sparčiai besiplečiančioje miesto dalyje“, – pridūrė jis.

Naujasis autobusų parkas bus skirtas aptarnauti pietinės miesto dalies maršrutus, tai gerins susiekimą vilniečiams.

Savivaldybė BNS teigė, kad ateityje taip pat planuojama statyti naują autobusų parką Pilaitėje – pastačius abu parkus, per metus būtų sutaupoma apie 1 mln. eurų, taip pat efektyviau išnaudojamos patalpos.

„Skaičiuojama, kad įrengus autobusų parkus Liepkalnyje ir Pilaitėje, transporto priemonių rida per metus sumažėtų maždaug 470 tūkst. kilometrų, o dėl to kasmet būtų sutaupoma beveik 1 mln. eurų“, – teigė savivaldybė.

Pasak jos, naujų parkų plotas bus mažesnis 20 tūkst. kv. metrų, palyginti su Verkių parku, bus pigiau juos išlaikyti.

Pastačius abu parkus Verkių parkas liks tuščias, jo pastatai ir teritorija bus perduota savivaldybei, kuri spręs, kaip panaudoti.

Anot VVT atstovo, naujajame autobusų parke Liepkalnyje numatytos 278 vietos autobusams ir 61 vieta lengviesiems automobiliams. VVT šiuo metu turi 403 autobusus ir 250 troleibusų.

V. Misevičius komentavo, kad naują autobusų parką nuspręsta statyti, nes senojo parko remonto dirbtuvės buvo suprojektuotos ir pritaikytos sovietų gamybos autobusams.

„Dabar eksploatuojant šiuolaikinius ir žemagrindžius autobusus remonto organizavimas sudėtingas ir neefektyvus, remonto patalpos tamsios, be natūralaus apšvietimo, didžiuliai plotai su nepakankama šilumine varža (didelės šildymo sąskaitos), sudėtinga užtikrinti ergonomišką remonto darbuotojų darbo vietą“, – teigė VVT atstovas.

„Perstatyti seną autobusų parką nei strategiškai, nei ekonomiškai nėra naudinga“, – pridūrė V. Misevičius.

Anot Vilniaus savivaldybės, naujo parko statyboms įtakos padarė ir Šiaurinės gatvės statybų projektas.

„Projektuojant Šiaurinę gatvę, planuojama, kad esama Verkių autobusų parko teritorija mažėtų apie 1,5 hektaro, dėl to nebebūtų galimybių joje laikyti dalies ten aptarnaujamų autobusų“, – teigė savivaldybė.

Naujame autobusų parke Liepkalnyje bus įrengtos patalpos ir vairuotojų mokymams, kalvė. Jame bus galima laikyti elektrinius, dujinius ir dyzelinius autobusus, o vėliau – ir vandeniliu bei biokuru varomus autobusus.

Verkių gatvėje esantis Vilniaus autobusų parkas pastatytas 1964 metais, nuo to laiko pristatytas administracinio pastato trečias aukštas, įrengtas dujinių autobusų aptarnavimo cechas bei remontuoti stogai. Kitos patalpos remontuotos tik kosmetiškai.

Naujo parko statybas tikimasi pradėti 2024 metais gavus statybos leidimą.

Šiuo metu VVT priklauso trys autobusų parkai: Antakalnyje, Viršuliškėse ir Verkiuose.

„Mūsų planai sutampa su savivaldybės vizija, kokia turi būti gyvenamoji aplinka – žalia, tvarkinga ir patogi. Esame įsitikinę, kad apgalvotai suprojektuotos bei kokybiškai įrengtos viešosios erdvės yra labai svarbios bendruomenės raidai. Kokybiška aplinka sutelkia žmones ir išlaisvina jų kūrybines galias, skatina bendravimą bei bendras veiklas. Be to, daugiau erdvės sportui, pasivaikščiojimams ir iškyloms, vaikų žaidimams ir augintinių dresūrai – daugiau galimybių judėti ir gyventi sveikai. Taigi, net gyvendamas daugiabutyje žmogus gali puoselėti artimą ryšį su gamta ir kurti šiltą kaimynystę“, – tvirtino T. Galminas.

Į naująjį parką netoli Kauno miesto, Jonučių II gyvenvietėje, NT vystytojai investavo apie pusę milijono eurų. Estetiškai apželdintoje ir sutvarkytoje teritorijoje bus treniruoklių, stalo teniso, vaikų žaidimų, pikniko, augintinių vedžiojimo ir treniravimo zonos. Prižiūrimos viešosios erdvės bus aiškiai atskirtos želdinių ir takų. Žaidimų ir sporto aikštelėse bus patiesta saugi, minkšta danga.

Projekto vizualizacija

Dėmesys infrastruktūrai ir aplinkai

Bendras „Namučių“ projekto gyvenamasis plotas sudarys apie 24 tūkst. kv. m. Dvylikos daugiabučių namų komplekse bus įrengta apie 350 butų. Suprojektuotos patogios stovėjimo aikštelės automobiliams, numatytos galimybės įsirengti elektros krovimo stoteles elektromobiliams.

„Kauno centras iš čia yra pasiekiamas vos per 15 minučių – net greičiau negu iš kai kurių miesto dalių. „Namučiai“ patenka į viešojo transporto tinklą – netoli daugiabučių kvartalo yra autobusų stotelė. Susisiekimas patogus ir be rūpesčių, – sakė T. Galminas, – O gyventojams, kurie dirba iš namų ir juose praleidžia daug laiko, aplinką pakeisti pavyks be didelių pastangų – vos išėjus pro duris džiugins parkas, gamtos žaluma. Grįžus bus paprasta vėl kibti į darbus – visame kvartale veikia šviesolaidis internetas“. Pasak jo, būsimieji „Namučių“ naujakuriai netrunka atrasti netoliese esantį Jiesios kraštovaizdžio draustinį, puikiai žino kelią iki VDU botanikos sodo ir kitų poilsio vietų.

Anot T. Galmino, tiek miesto, tiek rajono savivaldybės pastaraisiais metais viešosioms erdvėms kurti ir puoselėti skiria daug dėmesio – bendruomenės įgyja erdvių parkų, kur gali švęsti šventes ir rengti kitus renginius.

Daugiau erdvės bendravimui ir pomėgiams

Ne mažiau svarbu, kad naujakuriai gali sklandžiai naudotis viešosiomis paslaugomis, išplėtota infrastruktūra. Pavyzdžiui, netoli „Namučių“ statomas naujas privatus vaikų darželis, taip pat nesunkiai yra pasiekiama mokykla, parduotuvės.

Projekto vizualizacija

Į patogiai suprojektuotas ir erdves parkavimo aikšteles ir daugiabučių kiemus veda asfaltuotas privažiavimas. Apšviesti takeliai, kiemai ir namų fasadai.

T. Galminas teigė, kad projekto įgyvendintojai vadovaujasi požiūriu, jog „Namučiai“, kaip ir namai, prasideda dar gerokai prieš nuosavo buto slenkstį – būsto išorė ir aplinka yra tokia pat reikšminga kaip ir jaukus buto interjeras. Tvarumą ir darną su aplinka atspindi ir A+ energinė pastatų klasė.

„Siekiame, kad šis projektas žmonėms užtikrintų patogų gyvenimą ir jie galėtų lengvai susiburti į bendruomenę, atrasti bendrų interesų, pomėgių, veiklų. Taip pat pabrėžiame, kad Lietuva turi nuostabią ir turtingą gamtą – ja džiaugtis, mėgautis ir puoselėti ryšį galima net gyvenant daugiabutyje. Dėl to „Namučiuose“ bus visiems atviras parkas“, – kalbėjo „Namučių“ projekto vadovas.

Planuojama tvarkyti teritorija yra Melnragės gyvenvietės pietvakarinėje dalyje, netoli Klaipėdos uosto vartų molo, apribota Audros, Kopų, Nėgių, Molo, Vėtros gatvių ir Baltijos jūros paplūdimių.

Darbus už beveik beveik 372 tūkst. eurų atliks bendrovė „Kavesta“. Parkas turėtų būti įrengtas per aštuonis mėnesius.

Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis sako, kad šią vietą lankyti mėgsta ne tik Melnragės, Klaipėdos gyventojai, bet ir miesto svečiai, kadangi tai yra artimiausia miestui vieta prie Baltijos jūros.

Teritorijos vaizdas pasikeis iš esmės.

„Parke bus įrengti pažintiniai ir poilsiui skirti takai, sutvarkyti želdiniai, pašalinti menkaverčiai krūmai ir invaziniai augalai, atsodinti natūraliam kraštovaizdžiui būdingi augalai, įrengti pažintiniai stendai su informacija apie pajūrio kraštovaizdį, tad teritorijos vaizdas pasikeis iš esmės“, – pranešime cituojamas G. Neniškis.

Bendras tvarkomos teritorijos plotas – apie 9 hektarus. Darbai vyks dviem etapais. Pirmuoju etapu bus suprojektuoti pėsčiųjų takai su betono trinkelių, medžio ir stabilizuoto grunto danga.

Parke numatyti tik pėsčiųjų takai. Pasak savivaldybės, dviračių takų atsisakyta siekiant išsaugoti esamą gamtinę aplinką ir ribojant lankytojų srautus. Parko lankytojai, atvykstantys dviračiais, turės galimybę juos palikti parko prieigose – numatytos dviračių pastatymo aikštelės pietinėje ir šiaurinėje parko dalyse. Antruoju etapu bus projektuojami vaikų žaidimų aikštelių įrenginiai.

Nereguliuojant lankytojų srautų, kopagūbriu yra praminti savaiminiai takai, dėl to intensyvėja smėlio pustymas, naikinama augalija. Įrengus parką, tikimasi, kad šios problemos išsispręs, bus išlaikoma bei puoselėjama augalų biologinė įvairovė.

Melnragės parke taip pat bus įrengtos poilsio aikštelės su suolais tose vietose, kur atsiveria panorama į jūrą. Aukščiausioje parko vietoje bus nutiestas takas su suolais, kuris, kaip nurodo savivaldybė, suteiks galimybę grožėtis saulėlydžiais.

Centrinėje dalyje tarp Otų ir Nėgių gatvių yra atvira, medžiais neapaugusi erdvė, kurioje bus įrengta vaikų žaidimų aikštelė ir žaidimų pieva.

Projektuojama Melnragės parko teritorija bus pritaikyta žmonių su negalia poreikiams.

Nori didinti potencialą

Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo postas dar 2016 m. buvo perkeltas į kitą vietą. Atlaisvinta daugiau kaip 30 ha teritorija, esanti prie Lakūnų plento, ilgai buvo be vizijos. Kauno savivaldybės atstovai svarstė, kad čia galėtų atsirasti ne tik gyvenamųjų namų, bet ir verslo objektų.

Regis, teritorijos vizijos įgauna formą. Kitą savaitę Kauno miesto taryba svarstys, ar pritarti naujo projekto įgyvendinimui. Miesto valdžia planuoja į šiuo metu apleistą buvusios aviacijos gamyklos teritoriją investuoti 5 mln. eurų ir čia įkurti Aleksoto inovacijų parką, kuris į Kauną pritrauktų daugiau investuotojų.

"Nors per pastaruosius metus Kaune sulaukėme ne vieno stambaus investuotojo, mūsų miesto potencialas yra kur kas didesnis. Paslaugų sektoriaus kompanijos kuriasi Kaune sparčiai statomuose verslo centruose, gamyba ir logistika užsiimančios kompanijos kuriasi Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Įkūrus Aleksoto inovacijų parką, Kaunas įgaus dar vieną konkurencinį pranašumą. Aleksoto inovacijų parkas leis sudominti inovacijomis, aukštosiomis technologijomis ir taikomaisiais tyrimais užsiimančias kompanijas ar jų padalinius", – "Kauno dienai" sakė vicemeras Povilas Mačiulis.

Sieks valstybinio statuso

Pasak jo, Kaunas jau yra užsitikrinęs 5 mln. eurų vertės europinę paramą, kuri bus investuota į sklypo parengimą investicijoms. Čia bus nutiesti keliai, pėsčiųjų ir dviračių takai, įrengtos požeminės ir antžeminės komunikacijos. Kitaip tariant, miestas sukurs infrastruktūrą, kad būsimiems investuotojams liktų tik įsirengti sau patalpas.

Aleksoto inovacijų parkas leis sudominti inovacijomis, aukštosiomis technologijomis ir taikomaisiais tyrimais užsiimančias kompanijas ar jų padalinius.

"Investuotojams galėsime pasiūlyti netoliese miesto centro esančią paruoštą teritoriją. Aleksoto inovacijų parkas nekonkuruos su LEZ, o ją papildys", – pridūrė mero pavaduotojas.

P.Mačiulis tikino, kad jei kitą savaitę Kauno miesto taryba priims sprendimą dėl Aleksoto inovacijų parko steigimo, bus rengiama galimybių studija. Turint ją, Kaunas šiam parkui sieks gauti valstybei ekonomiškai svarbaus projekto statusą. Toks statusas patvirtina teritorijos svarbą ir leidžia į ją investuoti.

Kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkamos į Aleksoto inovacijų parką investuoti norinčios kompanijos, bus įtvirtinti parko plėtros plane.

Kvies "Samsung"

Vasario pradžioje Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Pietų Korėjos technologijų kompanijos "Samsung" atstovais ir aptarė investicijų Lietuvoje galimybes. D.Grybauskaitė po susitikimo žurnalistams sakė, kad aptartos ir kompanijos iniciatyvos skatinti vaikų skaitmeninius įgūdžius Lietuvoje, kiti verslo socialinės atsakomybės projektai.

Kaunas ruošiasi išnaudoti šansą ir technologijų milžinei "Samsung" pasiūlyti investuoti Aleksoto inovacijų parke. Pritraukus į Kauną tokią žinomą pasaulinę bendrovę, visas regionas turėtų naudos ir tai paskatintų kitas kompanijas investuoti.

"Labai vertiname Prezidentės darbą pasaulines kompanijas kviečiant investuoti mūsų šalyje. Jeigu "Samsung" apsispręstų investuoti Lietuvoje, Kaunas tam būtų pati tinkamiausia vieta. Čia jie rastų ne tik daug gerų specialistų, bet ir šiuo metu kuriamą Aleksoto inovacijų parką, kuriame jie galėtų steigti mokslinių tyrimų centrus ir švarios gamybos linijas", – tikino Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Planuojama, kad šis parkas buvusioje aviacijos gamyklos teritorijoje funkcionuoti pradės 2019–2020 m.

Bus sutvarkyti septyni parkai

Vos prieš keletą metų Kauno parkų lankytojai, atėję į poilsio vietas, pasijausdavo lyg grįžę 20 metų atgal į praeitį, nes dauguma parkų alsavo giliu sovietmečiu. Nieko nestebino yrantys pėsčiųjų takai ar sulaužyti suoliukai.

„Darbus pradėjome projektuodami modernias, vakarietiškus standartus atitinkančias aktyvaus ir pasyvaus poilsio erdves. Pernai prasidėję rekonstravimo darbai apėmė Dainavos ir Kalniečių parkus, kur darbai šiuo metu artėja link pabaigos. Draugystės parke, kurį dedikuosime sportui, darbai užvirė prieš porą mėnesių ir bus pabaigti jau šiemet. Šiuo metu taip pat baigiamas rengti Aukštųjų Šančių ąžuolyno sutvarkymo projektas, o netrukus vakarietiškus standartus atitiks ir daugiau sutvarkytų žaliųjų erdvių: Santakos ir Santarvės parkai bei Marvelės slėnis.

Aukštųjų Šančių ąžuolyno vizualizacija/ Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Labai džiaugiamės Aleksote užgimusia iniciatyva kurti parką šalia naujo gyvenamųjų namų kvartalo „Parko apartamentai“. Ši žalioji zona dar visai neseniai turėjo skvero statusą, tačiau pačioje 2017 metų pabaigoje savivaldybės Taryba suteikė jam parko statusą“, – pasakoja Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Svarbi ir aplinka

Pasak jo, tai pirmas atvejis Kaune, kai privačiomis lėšomis kuriamas plačiajai visuomenei atviras parkas. „Tai – sveikintina iniciatyva, nes šiuo atveju verslas užtikrintai gali save vadinti socialiai atsakingu“, – džiaugiasi V. Šiliauskas.

Bendrovei „Centromera“ Aleksote, tarp Šeštokų ir Leipalingio g., plėtojančiai projektą „Parko apartamentai“, tai pirmas bandymas kurti visuomeninėms reikmėms pritaikytą parką.

„Anksčiau nesame įgyvendinę tokių projektų, iki šiol tvarkėme tik gatves. Mums, kaip nekilnojamojo turto vystytojams, aktualu, kad miestas būtų tvarkingas, kad jame iš tiesų būtų gera gyventi, tad norime ir siekiame tobulinti ne tik gyvenamųjų pastatų infrastruktūrą, bet ir gyvenamąją aplinką, žaliąsias zonas. Mūsų planuose – erdvė, kurioje žmonės gali ne tik pasivaikščioti, bet ir aktyviai leisti laisvalaikį suaugusiųjų kompanijoje ar su vaikais“, – dėsto bendrovės „Centromera“ projektų vadovė Vaida Šidlauskienė.

Trūko viešųjų erdvių

Aleksoto bendruomenės pirmininko pavaduotojas Zenonas Šalna pastebi, kad Aleksoto rajonas stipriai urbanizuotas – iš visų pusių išsidėstę gyvenamieji rajonai, mažai žmonėms prieinamų viešųjų erdvių.

„Naujasis parkas Aleksote bus skirtas aktyviam laisvalaikiui ir poilsiui. Tikėtina, kad čia rasis ir prestižinis teniso aikštynas. Pagrindiniai parko koridoriai bus šviesūs, tad teritorija tikrai suteiks saugumo jausmą. Aktyvios zonos labiausiai džiugins vaikus. Čia planuojama įrengti sūpynių, karuselių bei kitokių pramogų, skirtų smagiam laisvalaikiui bei poilsiui. Taip pat parke Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio proga planuojama pastatyti koplytstulpį, skirtą signatarui Jonui Vailokaičiui atminti“, – ambicingus planus vardija Z. Šalna.

Dainavos parke – apšviestas fontanas

Beveik keturių hektarų ploto Dainavos parkas, esantis tarp V. Krėvės prospekto ir Partizanų gatvės, šiuo metu stebina kauniečius atnaujinta infrastruktūra. Darbai čia beveik baigti. Dviračių gerbėjus pasitinka atnaujintas takas, vaikus – modernios žaidimų aukštelės. Vienas iš išraiškingiausių parko objektų – apšviestas fontanas tvenkinyje su beveik penkių metrų srovės plotu.

Muzikos mylėtojus stebins muzikos aikštelė, įrengta parko šiaurinėje dalyje. Ant nedidelio reljefo pakilimo sumontuota lauko muzikos instrumentų erdvė, sudaryta iš keturių skirtingų instrumentų: skambinimo tūbos, lauko ksilofono, varpų ir mušamųjų būgnų. Gimnastikos aikštelė, nuotykių trasa, pėsčiųjų trasos ir stalo žaidimų vietos – visa tai miesto dovana kauniečiams, ilgai laukusiems kokybiško laisvalaikio mieste.

Dainavos parkas/Kauno m.savivaldybės nuotr.

Šunų vedžiojimo aikštelė

Kalniečių parkas, kurio plotas gerokai didesnis – per 20 hektarų – irgi pasikeitęs neatpažįstamai. Čia jau veikia šunų vedžiojimo aikštelė, kurioje įrengta moderni šunų dresavimo įranga (barjerai, estakados, tuneliai). Taip pat pastatyti nauji suolai poilsiui, sukurtos patrauklios žaidimų erdvės mažiesiems ir vyresnio amžiaus vaikams, įrengtos pavėsinės, dviračių takai, zonos, skirtos sportui – bėgimui ir pasivaikščiojimui. Šiuo metu rangovams liko įrengti ženklus ir informacinius stendus.

Kalniečių parkas/Valdo Kasperavičiaus nuotr.

Keičia statusą

Antradienį miesto taryba spręs, ar Kaune reikalingas dar vienas parkas. Siūloma žemės sklypui prie Veiverių, Šeštokų ir Kiečių gatvių suteikti parko statusą.

"Šiuo metu minėta Aleksoto teritorija turi skvero statusą. Parko statusas yra reikalingas dėl investicijų, kurias planuojama įgyvendinti šioje vietoje. Aplinkinę teritoriją vystantis verslas ketina savo lėšomis čia įrengti visiems miestiečiams skirtą parką su sporto ir vaikų žaidimų aikštelėmis, naujais takais, suoliukais ir kitais parkui būtinais atributais", – komentavo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vilius Šiliauskas.

Miestui nekainuos

V.Šiliauskas tikino, jei taryba pritars, Aleksoto parko įrengimas miestui nekainuos nė cento, o nauja laisvalaikio erdve galės naudotis visi kauniečiai. Tai, ko gero, bus pirmas kartas, kai parkas bus sutvarkytas ne miesto, o privačiomis lėšomis, tačiau šia erdve galės naudotis visas miestas.

Bendrovė "Centromera" netoli Veiverių, Šeštokų ir Kiečių gatvių teritorijos stato naują gyvenamąjį kvartalą, todėl pasiryžo investuoti ir į viešąją erdvę.

"Čia išeina toks bendras projektas, prie kurio prisideda trys grandys – savivaldybė, kuri pagaliau suprato, kad be žaliųjų zonų miestas negali egzistuoti, bendruomenė ir verslas. Aleksoto bendruomenė palaiko parko idėją, nes pati ilgą laiką siekė, kad teritorija gautų parko statusą. Kadangi mes šalia vystome didelį gyvenamąjį kvartalą, esame taip pat suinteresuoti, kad toje vietoje būtų ne kokie komerciniai pastatai, o laisvalaikio zonos, kuria naudosis ne tik mūsų kvartalo gyventojai, bet ir visi kauniečiai. Tai yra tam tikra pridėtinė vertė", – apie tai, kodėl verslas investuoja į parko kūrimą kalbėjo projekto vystytojas Artūras Jurša.

Esame taip pat suinteresuoti, kad toje vietoje būtų ne kokie komerciniai pastatai, o laisvalaikio zonos, kuria naudosis ne tik mūsų kvartalo gyventojai, bet ir visi kauniečiai. Tai yra tam tikra pridėtinė vertė.

Jis tikino, kad kol kas dar nežinoma, kiek bendrovė investuos į naują Aleksoto parką, nes tiksli suma paaiškės parengus projektą. Tačiau ji gali siekti ir 200 tūkst. eurų.

Kas pasikeis?

Kol kas minėtoje Aleksoto 2 ha ploto teritorijoje jokie darbai nevyksta. Praeivius pasitinka niekuo neišsiskirianti ir nefunkcionuojanti erdvė, tačiau vaizdas čia bus gerokai jaukesnis. Planuojama, kad parko teritorijoje bus įrengtos sporto aikštelės, vaikų žaidimų aikštelės, šviestuvai ir nauji takai. Neatmetama, kad parke bus įrengtos ir stebėjimo kameros, kurios padės užtikrinti viešąjį saugumą. Prie parko bus įrengtos ir automobilių stovėjimo vietos.

"Yra koncepcija, kaip galėtų parkas atrodyti, viskas pristatyta vietos bendruomenei, tačiau galutinis vaizdas bus parengus projektą. Esame pasitelkę landšafto architektų, kurie suprojektuos parką. Parengtas projektas vėl bus svarstomas tiek su miestu, tiek su bendruomene. Parkas bus įrengtas pagal visus reikalavimu ir priklausys miestui, mes būsime tik kaip rėmėjai", – sakė A.Jurša.

Anot jo, planuojama, kad realūs parko įrengimo darbai prasidės 2019-aisiais. Tikimasi, kad pavyks darbus baigi greičiau nei per metus.

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitete buvo svarstomas naujo parko nuo Audros iki Vėtros gatvių atsiradimas.

9 ha ploto teritorijoje, apimančioje priekopį ir dalį gyvenvietės, ketinama iškirsti senus ir suformuoti naujus želdynus, nutiesti pėsčiųjų takus.

Klaipėdos savivaldybės Projektų skyriaus vedėjos Elonos Jurkevičienės teigimu, atsiras ir šiek tiek mažosios architektūros – suoliukų, šiukšliadėžių.

Esą atvykę poilsiautojai Melnragėje galėtų pasivaikščioti, gerai praleisti laiką.

"Buvo gana sudėtinga atrasti tokią teritoriją, kuri tiktų parkui. Finansuotinų priemonių pasirinkimas yra labai nedidelis. Pavyzdžiui, pėsčiųjų takeliai turi būti tiesiami naudojant tik natūralias priemones, tai yra medį, sutankinto grunto dangas, kitokių negalima. Todėl siūlome sutvarkyti būtent pasirinktą vietą", – sakė E.Jurkevičienė.

Esą projektu siekiama pagerinti kraštovaizdžio ekologinę būklę.

"Projektas labiau skirtas ne žmonėms, o gamtai išsaugoti, jos ekologinei pusiausvyrai išlaikyti. Tikimės, kad tai paskatins apsitvarkyti ir kai kuriuos Melnragės gyventojus", – akcentavo vedėja.

Savivaldybės administracija kitąmet teiks paraišką gauti ES finansinę paramą. Jei pasiseks, realūs darbai prasidės 2018-aisiais.

Preliminari projekto vertė – 321 tūkst. eurų. Iš jų 273 tūkst. eurų sudarytų ES fondų lėšos, dar apie 48 tūkst. eurų, planuojama, skirs miesto savivaldybė.

Kraštovaizdžio būklės gerinimo dalis sudarytų 23 tūkst. eurų. Likę pinigai būtų skiriami parkui Melnragėje tvarkyti.

Vis dėlto kai kurie politikai įsitikinę, kad iš pradžių reikėtų sutvarkyti jau esamus apverktinos būklės takus, o tik vėliau tiesti naujus.

Komitete dalyvavęs jo narys Algirdas Grublys negailėjo projektui kritikos.

"Gabaliukais vis kažką lipdome, reikėtų kompleksiškai imtis darbų. Krūmų tvarkymas ir tiek. Neturime, kur pinigų dėti, tai ką darysi", – traukė pečiais A.Grublys.