„Mūsų tikslas, kad teritorija tarp Naujininkų ir Naujamiesčio taptų dar geresne „Paupio“ kvartalo versija (iki šiol geriausiu laikomu pramoninės teritorijos konversijos pavyzdžiu – BNS) su gyvenamųjų namų rajonais, biurais, viešųjų bei paslaugų, socialinės ir kultūrinės paskirties objektais bei oficialiais pastatais“, – kvartalo įveiklinimo vizijos pristatyme trečiadienį  žurnalistams sakė sostinės meras Remigijus Šimašius.

„Analizuojame, kad čia galėtų persikelti ne tik savivaldybė, bet ir atsirasti vadinamasis ministerijų miestelis – šią teritoriją Vyriausybei įvardijam kaip pirmąjį pasirinkimą, nes tokios statybos prie Seimo būtų didelė klaida“, – pridūrė Vilniaus meras.

Pasak jo, per kelias savaites savivaldybė su LTG planuoja pasirašyti ketinimų protokolą ir dar šiemet paskelbti teritorijos vystymo konkursą, kuris galėtų baigtis 2023 metų pavasarį, o detaliojo plano rengimas užtruktų dar dvejus metus.

„Šis konkursas galėtų atsakyti, kas čia tiksliai bus, nes tai labai svarbu rengiant ir detalųjį planą, tačiau svarbiausia, kad jis sujungtų Naujamiestį su Naujininkais, atvestų į šį rajoną miesto centro įvaizdį bei funkcijų įvairovę“, – sakė Vilniaus meras.

Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

LTG vadovo Egidijaus Lazausko teigimu, optimizuojant įmonės veiklą bei įgyvendinant „Rail Baltica“ projektą, dalis dabar įmonės naudojamos teritorijos Naujamiestyje su geležinkelio bėgiais, dirbtuvėmis, sandėliais jai tampa nebereikalingi, todėl galima rasti „neblogų bendrų sprendinių su miestu“.

„Aišku, reikia išsinagrinėti, ką čia galima daryti, ko negalima – tam ir ketinimų protokolas yra pasirašomas, kad būtų pasižiūrėta, kiek čia galima išspausti iš šitos vietos“, – žurnalistams sakė E. Lazauskas.

Analizuojame, kad čia galėtų persikelti ne tik savivaldybė, bet ir atsirasti vadinamasis ministerijų miestelis – šią teritoriją Vyriausybei įvardijam kaip pirmąjį pasirinkimą.

Pasak E. Lazausko, dalis 42 ha teritorijos yra LTG nuosavybė, dalis – valstybės ir valdoma pasitikėjimo teise.

„Aišku, dėl šios teritorijos panaudojimo reikės kalbėtis ir su valstybe, tačiau geriau ateiti kalbėtis su Vyriausybe su aiškiais planais“, – aiškino LTG vadovas.

Vilniaus mero įsitikinimu, šios teritorijos konversija užtruktų apie dešimtmetį, tačiau, pavyzdžiui, Vilniaus lokomotyvų remonto depas galėtų, kaip ir Lukiškių kalėjimas, būti įveiklintas pakankamai greitai.

„Kadangi čia nei bus griaunama, nei radikaliai kas perstatoma, nes tai yra ir techninis, ir kultūros paveldas, gal reiktų metų pradžioje skelbti šio pastato nuomos konkursą 10-čiai metų, kūrybiniam įveiklinimui“, – sakė R. Šimašius.

„Tai būtų Lukiškių kalėjimo panaudojimo analogija“, – pridūrė sostinės meras.

Jei savivaldybei ir LTG pavyktų sutarti dėl šios teritorijos panaudojimo, tai jau būtų antras pastaraisiais metais LTG ir Vilniaus valdžios kartu įgyvendinamas projektas.

Sostinės savivaldybė ir LTG ketina „modernizuoti ir humanizuoti“ 33 ha stoties teritorijos tarp Panerių, Geležinkelio, Stoties ir Seinų gatvių Naujamiesčio seniūnijoje, čia vyrautų komerciniai objektai – biurai, parduotuvės bei inžinerinė infrastruktūra.

Šią vasarą kaip sudėtinė šio plano dalis buvo paskelbtas Vilniaus geležinkelio stoties komplekso ir stoties aikštės su viešojo transporto terminalu architektūrinio konkurso laimėtojas – Didžiosios Britanijos bendrovės „Zaha Hadid Architects“ projektas „Green connect“.

Šios teritorijos konversijos detalusis planas pradėtas rengti 2018 metais, o jis galėtų būti įgyvendintas iki 2030 metų.

Pažangios technologijos

Šiandieniniame gyvenime progresuojant technologijoms kinta ir žmonių norai bei poreikiai. Pastebėta, kad pirkėjai vis labiau kreipia dėmesį į tvarumą, atsižvelgia į būsimo būsto energinį efektyvumą. Į visa tai atsižvelgia ir atsakingi NT projektų vystytojai.

Nauji daugiabučiai, po metų iškilsiantys V. Krėvės prospekte, pasižymės pažangia A++ energine klase. Čia gyvensiantys žmonės galės džiaugtis geresnėmis šiluminėmis savybėmis ir mažesnėmis sąnaudomis šildymui. Kiekvieno poreikius spręs centrinis kolektorinis šildymas, leisiantis atskiruose kambariuose individualiai reguliuoti temperatūrą.

Tarp efektyvių sprendimų – modernus dizainas, grindų šildymas, vitrininiai veidrodiniai langai. Butai – su įstiklintais balkonais, šildomomis lodžijomis ar net terasomis. Šešių butų terasų plotas siekia net po 40 kv. m. Tai gyventojams suteiks dar daugiau komforto, o butams – jaukumo ir patogumo.

Kompleksą sudarys du devynaukščiai ir penkiaaukštis. Visų jų fasadams parinktos modernios ir ilgaamžės plytelės „Klinkerit“. Devynaukščiai bus sodrios ir solidžios antracito spalvos, o juos papildys klasikinės raudonos spalvos penkiaaukštis.

Vietos elektromobiliams

Šiuolaikiniam aktyviam ir veikliam žmogui, nuolatos ieškančiam naujovių, ypač aktualus inovatyvumas, gausus skirtingų butų, siūlomų ir su daline, ir su pilna apdaila, pasirinkimas.

Naujieji „Krėvės 80“ namų gyventojai galės rinktis iš vieno–penkių kambarių butų. Jų plotas – nuo 30 iki 98 kv. m. Kiekvienam pagal poreikius: vieniems aktualesnis yra kiek daugiau nei 30 kv. m studijos stiliaus būstas, kiti dairosi keturių ar net penkių kambarių buto.

Didžiausią džiaugsmą teikia rytinė kava pasitinkant saulę ar vakarienė stebint saulėlydį.

Atsižvelgus į nūdienų aktualijas, gyventojams bus paruošta erdvi antžeminė automobilių aikštelės. Taip pat lauks specialios vietos elektromobiliams.

Vertinantiems tvarką ir kompaktiškumą atsivers galimybė turėti sandėliuką įvairiems daiktams laikyti.

Saugi ir jauki aplinka

Butai – mieste, bet medžių apsuptyje. Netoliese esančiais atnaujintais Dainavos ir Draugystės parkais projekto vystytojai neapsiribojo.

Projekto plane – ypatingas dėmesys aplinkai ir ramaus, ir aktyvaus laisvalaikio, sporto erdvėms.

Trijų daugiabučių teritorija bus užsėta žole, nusidrieks pėsčiųjų takai, bus įrengti suoliukai, kieme įrengtas apšvietimas. Laisvalaikiui leisti prie pat namų – vaikų žaidimų ir krepšinio aikštelės komplekso teritorijoje.

Saugumui užtikrinti butuose bus įvesti signalizacijos ir priešgaisrinės signalizacijos įvadai.

Per karantiną pajutome, kokia svarbi yra garso izoliacija. Aukščiausio energinio naudingumo A++ klasės pastatuose, kokie bus „Krėvės 80“ daugiabučiai, automatiškai užtikrinamos ne tik mažos energijos sąnaudos, bet ir komfortiška garso izoliacija.

„Norvegijos kontaktų“ vizualizacijos

Patogus susisiekimas

Kompleksui parinkta patogi vieta, puikiai atitinkanti aktyvaus miestiečio poreikius, kai miesto centras – beveik ranka pasiekiamas, kaimynystėje – ne tik daug gamtos, bet ir įvairios paslaugos bei pramogos.

„Daugiabučiai itin patogioje vietoje. Visai šalia – švietimo, sveikatos, maitinimo įstaigos, prekybos centrai, sporto klubai, įvairios poilsio ir pramogų zonos. Puikiai išvystyta viešojo transporto infrastruktūra, vos per 15 minučių pasiekiamas centras, o automobiliu užtenka ir 7 minučių“, – kalbėjo bendrovės „Norvegijos kontaktai“ nekilnojamojo turto pardavimų vadovė Izabela Murauskaitė.

Siekdami geriausio rezultato atsižvelgiame į naujakurių norus, nuomonę ir pasiteisinusius aspektus.

Kalbėdama apie projektą „Krėvės 80“ ji neabejojo jo sėkme ir būsimų naujakurių pasirinkimo teisingumu. „Turime puikų pavyzdį, nuo kurio atsispiriame – visai neseniai Pramonės prospekte pastatytais daugiabučiais namais „Du Kolegos“ jau džiaugiasi nauji gyventojai“, – teigė I. Murauskaitė. Tačiau bendrovės atstovai, vystydami naujausius projektus, kliaujasi patirtimi, įgyta ne tik iš jau minėto, bet ir daugybės kitų sėkmingai įgyvendintų projektų, pastatytų pastatų.

„Krėvės 80“ su „Dviem Kolegom“ lyginamas todėl, kad jie yra arti vienas kito – dėl lokacijos panašumų ir jos teikiamų privalumų.

Patirtis ir patikimumas

Projektas kurtas remiantis ilgamete UAB „Norvegijos kontaktai“ statybų patirtimi ir profesionalumu.

Bendrovė NT projektus vysto jau daugiau kaip 16 metų. Per juos yra pastačiusi įvairių objektų Kaune ir Kauno rajone: daugiau kaip 384 butų, 111 kotedžų ir 16 individualių gyvenamųjų namų.

Įdirbis, patirtis ir geri atsiliepimai bendrovei leido įsitvirtinti bei praplėsti paslaugas į labiau kvalifikuotas pramonės sritis.

„Siekdami geriausio rezultato atsižvelgiame į naujakurių norus, nuomonę ir pasiteisinusius aspektus. Mūsų projektai yra statomi tik iš kokybiškų medžiagų ir išsiskiria unikalumu – prisitaikome prie žmonių, turinčių skirtingus poreikius“, – I. Murauskaitė.

Daugiau informacijos apie projektą: www.kreves80.lt, el. paštu izabela@norvegijoskontaktai.lt, tel. nr. +370 699 33334.

Projekto „Krėvė 80“ vystytojai – UAB „Norvegijos kontaktai“.

Netikėtas skelbimas

Baltų pr. 57 ir 59 namų gyventojai metų pradžioje sulaukė nemalonios staigmenos. Žinia, kad priešais jų langus bus statomi du devynių aukštų namai, buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.

Vieni gyventojai "Kauno dienai" pasakojo, kad skelbimą apie projekto viešinimą jie pastebėjo atsitiktinai, nes karantino metu nemažai žmonių dirba iš namų ir niekur neina. Deja, dauguma gyventojų skelbimą pamatė per vėlai, kai projekto viešinimo laikas jau buvo praėjęs.

"Griežčiausio dėl COVID-19 pandemijos paskelbto karantino sąlygomis itin ištuštėjusiame kieme išdygo lenta. Ji skirta vienam, bet iš kojų verčiančiam skelbimui", – guodėsi vietos gyventojai. Juos nustebino ir tai, kad skelbimų lenta apie planuojamas statybas pastatyta taip, kad Baltų pr. 57 ir 59 namų gyventojai jos nematytų pro savo butų langus

Šilainių gyventojus papiktino sklype atsiradusi skelbimų lenta, nes jos karantino metu daug kas nepastebėjo. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Tad nenuostabu, kad tik du kaimynai dalyvavo viešame projektinių pasiūlymų pristatyme. Apie tai jie sužinojo ne iš skelbimo, o iš profesinės srities, mat su statybomis ir projektais tenka susidurti darbe, todėl esą taip ir pamatė žinią apie kaimynystėje planuojamus statyti devynaukščius. Įvairioms institucijoms buvo išsiųstos pastabos, abejonės dėl projekto. Pasak vietinių gyventojų, pirminiai projektiniai pasiūlymai buvo atmesti.

"Dabar žmonės su nerimu laukia naujo skelbimo, kada vėl projektas bus pristatytas visuomenei, nes tikrai niekas nenori, kad priešais jų langus būtų pastatyti du dideli pastatai", – teigė vienas gyventojas Valdas Vaidotas.

Nori teisingumo

Šilainių gyventojai pasakojo, kad pagal senuosius planus Baltų pr. 59A sklype, kuriame ir ketinama statyti du daugiabučius namus, buvo numatyta erdvė požeminei automobilių aikštelei. Buvo sukurtas garažų kooperatyvas, dėlioti planai, kaip tai galėtų atrodyti.

Tuomet buvo svarstoma statyti požeminę aikštelę, kurios vienas aukštas būtų pakeltas į viršų. Tačiau greitai tokių planų atsisakyta, nes vietos gyventojai nusprendė, kad toks objektas užstos vaizdą pirmuose aukštuose gyvenantiems žmonėms. Tada svarstyta kieme įrengti antžeminę aikštelę, taip pat palikti vietos vaikų žaidimų erdvėms ir žaliosios zonoms.

Kaip pasakojo vietiniai gyventojai, gretimuose Baltų prospekto kiemuose, kur taip pat pastatyti identiški daugiabučiai, yra įgyvendintos įvairios strategijos, kai kur pastatyti požeminiai garažai, kitur paliktos žaliosios erdvės.

Tačiau Baltų pr. 57 ir 59 daugiabučių kiemas tapo savotiška išimtimi. Atgavus nepriklausomybę, sklypas buvo grąžintas buvusiems savininkams.

Laisvoje erdvėje planuojama pastatyti du devynaukščius namus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

"To meto Kauno miesto valdininkai tiesiog nusispjovė į geranoriškus įsteigto garažų kooperatyvo narių planus ir į dviejų devynaukščių namų 162-uose butuose gyvenančių kelių šimtų kauniečių interesus. Jie žengė makabrišką žingsnį – grąžino sklypą žemės savininko palikuonims", – teigė Šilainiuose seniai gyvenantis V.Vaidotas.

Vietos gyventojai įsitikinę, kad, grąžinus žemę, buvo padaryta socialinė neteisybė. Ją būtų galima ištaisyti, jei sklypą miesto savivaldybė perimtų visuomenės poreikiams.

Naujų statybų problemos

Kauniečiai pasakojo, kad ilgą laiką sklype automobilius statėsi vietos gyventojai, nes minėtuose daugiabučiuose yra daugiau nei 160 butų, tad automobilių parkas nuolat plečiasi. Negana to, žiemą netoliese įsikūrusi seniūnija čia liedavo ledą ir kviesdavo miestiečius čiuožinėti.

Dabar norima šią vietą užstatyti dviem devynaukščiais gyvenamaisiais pastatais. Kalbinti gyventojai tikino, kad tuomet gyvenimo kokybė žymiai suprastėtų. Pirmiausia, daliai žmonių nebeliks pakankamai saulės, pro langus jie matys nebe žalią erdvę, o kito namo sienas. Šilainiškiams nerimą kelia ir tai, kad neliks vietų, kur statyti automobilius.

"Nuo 1989-ųjų čia gyvenantys žmonės savo kieme sulauks dar dviejų devynaukščių, pastatytų itin artimu atstumu nuo dabar jau esančių namų – prieš pat jų langus. Tuose namuose apsigyvens dar tiek pat gyventojų, kiek dabar jau gyvena. Kitaip tariant, tame pačiame žemės plote gyventojų skaičius padvigubės. Naujai užstatytas plotas panaikins du trečdalius parkavimo vietų, o į likusį trečdalį parkavimo vietų nuolat pretenduos ir naujųjų namų gyventojai, nes naujakuriams prie jų naujai pastatytų namų parkavimo vietų, akivaizdu, pritrūks", – stebėjosi vietos gyventojai.

Projektiniuose pasiūlymuose nurodoma, kad gretimų namų gyventojams nauji pastatai esą neturės esminės įtakos. Dokumentuose rašoma, kad pirmame pastatų aukšte projektuojama uždara automobilių aikštelė, techninė patalpa, dviračių laikymo vietos, sandėliukai. Antro aukšto lygmenyje projektuojamos stoginės, dengsiančias parkavimo aikšteles. Stoginių stogai bus pritaikyti gyventojų poreikiams: vaikų žaidimų aikštelei ir antro aukšto butų lauko erdvei. Projekto rengėjai taip pat nurodo, kad naujiems daugiabučiams parenkami neutralūs, žemiškų tonų, pritaikyti prie fasadų aplinkos atspalviai. Taip pat dokumentuose nurodoma, kad vienam devynaukščiui bus skiriamos 72 automobilių vietos.

Projektiniuose pasiūlymuose dėstoma, esą pastato šešėliai gretimų pastatų pirmo aukšto patalpų insoliacijos nepablogina, nes išlaikomas daugiau nei dviejų valandų saulės apšvietimo laikas.

Projekto rengėjų teigimu, pastatai tikrai bus statomi, dabar tik derinami kai kurie projektiniai pasiūlymai. (Projekto rengėjų nuotr.)

Viešas laiškas

Baltų pr. 57 ir 59 namų gyventojai parašė viešą laišką tiek Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, tiek šalies Prezidentui Gitanui Nausėdai.

Žmonės viliasi, kad aukščiausia valdžia išgirs jų kreipimąsi ir padės sustabdyti naujų daugiabučių statybas bei panaikins socialinę neteisybę, kuri buvo padaryta grąžinant žmonėms sklypą, kuriame nuo seno buvo numatyta vieta automobiliams ir vaikų žaidimų aikštelėms.

"Prašome jūsų ištaisyti laukinio kapitalizmo laikmečio Kauno miesto savivaldybės valdininkų padarytą nepateisinamą klaidą, kai į privačias rankas brutaliai buvo perduota Baltų pr. 57 ir 59 namų gyventojams suprojektuota gerovė. Prašome tarpukario savininkų palikuonims grąžintą žemę paimti visuomenės reikmėms ir pagal Kauno mieste jau susiformavusią praktiką sudaryti galimybes Baltų pr. 57 ir 59 namų gyventojams įsirengti automobilių aikšteles, likusį plotą panaudojant taip, kad būtų įgyvendinti ir gyventojų lūkesčiai, ir gerosios Šilainių seniūnijos iniciatyvos", – rašė minėtų namų gyventojai.

Šalies Prezidentui skirti žodžiai siejami su G.Nausėdos viešai pristatomos gerovės valstybės idėja. "Prašome jūsų patikinimo, kad Baltų pr. 57 ir 59 namų gyventojų siekiai išsaugoti gerovę, kurią jiems suprojektavo sovietmečio urbanistai, ir šių dienų gyventojų siekiai suteikti tai gerovei vakarietišką kokybę atitinka Jūsų inicijuotos Gerovės valstybės kūrimo sampratą", – apie tai, kad jei Baltų pr. 59A sklype bus pastatyti du devynaukščiai, bus pakenkta kitų gyventojų gerovei, Prezidentui apeliavo kauniečiai.

Vyksta derinimai

"Kauno diena" paprašė miesto savivaldybės atstovų pakomentuoti, kodėl sklypas tarp daugiabučių buvo grąžintas buvusių savininkų palikuonims ir ar planuojami nauji pastatai nepablogins senbuvių gyvenimo kokybės. Specialistai per daug nesileido į diskusijas, tik pažymėjo, kad projektiniams pasiūlymams dar nepritarta.

"Projektinių pasiūlymų paskirtis – išreikšti statytojo sumanyto projektuoti statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją. Projektinių pasiūlymų sprendiniai gali būti koreguojami, tobulinami arba keičiami kitais. Techninis statinio projektas rengiamas vadovaujantis projektiniais pasiūlymais, kuriems pritarė savivaldybės įgaliotas valstybės tarnautojas.

Projektiniams pasiūlymams šiuo metu nepritarta. Kai bus pateiktas pakartotinis prašymas pritarti projektiniams pasiūlymams, arba prašymas viešinti pakeistus projektinius sprendinius, tuomet pateikti projektiniai pasiūlymai ir bus vertinami", – tepasakė Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Planų neatsisako

Projekto vystytojai taip pat buvo nekalbūs. Jie "Kauno dienai" nesutiko pakomentuoti vietos gyventojų išsakytų priekaištų. Negana to, vystytojai buvo užtikrinti projekto sėkme ir net pareiškė, kad statybos Baltų pr. 59A sklype turėtų prasidėti dar šiais metais.

Projekto rengėjų nuotr.

"Mes nekomentuosime, nes žmonės visada viskuo nepatenkinti. Vis tiek jiems nebus jokio aiškumo. Projektas jau buvo paviešintas. Viešinimo metu buvo suteikta visa informacija. Tada jie galėjo reikštis, o dabar jau viskas – traukinys nuvažiavo. Dabar koreguojamas techninis projektas, tada – darbo projektas ir tikimės, kad statybos darbai dar šiais metais prasidės", – pareiškė daugiabučių namų statytojo, bendrovės "Vytėnų projektai" atstovas.

"Mes, kaip projektuotojai, gavome pastabų ir į jas atsižvelgėme. Tad šiuo metu koreguojami projektiniai pasiūlymai. Niekas net nekalba, kad daugiabučiai nebus statomi, daromi tik tam tikri nedideli pakeitimai. Tame sklype negali nebūti namų, ir gyventojai tai supranta. Projektinių pasiūlymų korekcijos bus sprendžiamos maždaug trijų mėnesių laikotarpiu", – per daug į projekto detales nesileido ir "PK projektavimo biuro" architektas Liutauras Kairys.

Tas žodis – revitalizacija

Panašią istoriją papasakojo vilnietis teisininkas Liutauras Ulevičius. Jo vaikai lanko Taikos progimnaziją Justiniškėse, šalia kurios prasideda daugiabučio statyba.

"Praėjusiais metais mokyklos teritorija buvo aptverta nauja tvora – ji pastatyta ne įprastoje mokyklos erdvėje, o tiesiai per vidurį žaliosios zonos, kurioje tiek moksleiviai, tiek aplinkinių daugiabučių vaikai dažnai žaisdavo. Šio rudens pradžioje pamačiau tabaluojantį skelbimą kad čia, Taikos g. 157B, bus statomas keturių aukštų daugiabutis, o rugsėjo viduryje visa teritorija nuo gatvės buvo aptverta ir pradėti vandentiekio ir kanalizacijos klojimo darbai", – pasakojo "Vilniaus dienai" L.Ulevičius.

Vyras nepatingėjo paieškoti viešų dokumentų ir aptiko, kad pirmieji projektiniai pasiūlymai dėl daugiabučio statybos teikti dar 2018 m., jiems nebuvo pritarta. Kada suformuotas sklypas, išsiaiškinti nepavyko, o bendrajame miesto plane ši teritorija buvo pažymėta kaip visuomeninės paskirties. Bet paskui, 2019 m. pradžioje, atsirado kažin koks "revitalizacijos planas", kuriame iš visuomeninės paskirties teritorijos išskirtas L formos sklypas ir pažymėti 6 punktai – statytojo indėlis į kvartalo revitalizaciją. Paaiškėjo, kad projektiniams pasiūlymams 2019 m. kovą visuomenė pritarė, o mainais gaus papildomą juostą Taikos gatvėje automobiliams statyti, maždaug 100 kv.m sporto aikštelę su treniruokliais, kuri bus įrengta greta naujojo pastato, taip pat bus praplatinta gatvė nuo naujojo daugiabučio iki Taikos g. 175-ojo namo bei įrengtas šviesoforas pėsčiųjų perėjoje.

"Tai ne atnaujinimas, o sugadinimas, nes rytinio piko metu gatvė ir taip užkimšta, šviesoforas tik padidins spūstis, – piktinosi L.Ulevičius. – Bet, pasirodo, statyba teisėta, kadangi formaliai atitinka reikalavimą investuotojui atlikti teritorijos revitalizaciją. Gaila, kad šitie pagerinimai vietos gyventojams jokios naudos neduos, o žalioji zona iš jų buvo atimta ir atiduota nekilnojamojo turto vystytojams, kurie iš to išspaus milijonus."

Visi galai – savivaldybėje

Kokia čia gudrybė – revitalizacija, atverianti kelius naujoms statyboms seniausiai suformuotuose miesto rajonuose? Bandėme apie ją sužinoti iš UAB "SP architektų grupė" direktoriaus Sauliaus Pamerneckio, Taikos g. 157B projekto vadovo. Jis prisipažino negalįs tiksliai apibūdinti, kas tai yra. Juolab kad beveik tie patys "pagerinimai" (išskyrus sporto aikštelę) kvartalo gyventojams, numatyti revitalizacijos plane, surašyti ir savivaldybės išduotose Prisijungimo prie miesto komunikacijų sąlygose.

"Visus tuos planus kuruoja savivaldybė. Kokius darbus atlikti, tariasi investuotojai su miestu, o architektai paskui gauna užduotį. Mūsų atveju sklype buvo planuojami pastatai, o šalia jų gavome užduotį, kuo pagelbėti aplinkinei teritorijai. Pagal ją ir sudėliojome revitalizacijos elementus – suprojektavome žaidimų aikšteles, papildomas automobilių parkavimo vietas, gatvės praplatinimą, – teigė S.Pamerneckis. – Galbūt miesto savivaldybė rengia bendrus miesto ar rajonų revitalizacijos planus, o paskui išdalija gabaliukais investuotojams įgyvendinti, bet man tokių bendrų planų neteko matyti."

Architektas, urbanistas, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas Gintautas Tiškus teigė, kad bendrajame miesto plane nauja statyba miegamuosiuose rajonuose galima tik tada, jeigu tai numatyta kompleksiniuose jų renovacijos projektuose. Jam irgi neteko matyti nė vieno tokio projekto, nes savivaldybė jų paprasčiausiai neturi. Todėl, jo nuomone, ir naujos statybos greta sovietinių daugiabučių nėra teisėtos, tik sudaro tokią regimybę. Panašūs procesai vyksta ir Karoliniškėse, P.Kavoliuko gatvėje ir Viršuliškių g. 38, kur numatyta statyti tris vienuolikos aukštų namus.

Kai nėra aiškios tvarkos, vystytojams lengviau prastumti bet kokius projektus.

"Kai nėra rajono modernizavimo plano, mažo plotelio aplink naują statinį aptvarkymas problemos neišsprendžia. Mūsų Antakalnio bendruomenė irgi buvo susidūrusi su panašiu projektu, kai P.Vileišio gatvėje vietoj senų požeminių garažų norėta statyti šešių aukštų daugiabutį,– prisiminė G.Tiškus. – Įsivaizduokite, automobilių ten prigrūsta ne tik ant žaliųjų vejų, bet ir krepšinio aikštelėse. Ir į tokį skruzdėlyną vystytojai bando įkišti dar 70 butų. Bendruomenė tam priešinosi, ir kol kas ten nieko nevyksta, nes nėra parengtas Antakalnio rajono kompleksinio modernizavimo planas, numatantis revitalizaciją. O Viršuliškės, Karoliniškės ar Justiniškės – rajonai, pastatyti pagal detaliuosius planus. Jie visi yra užbaigti, ir dabar bet koks naujų daugiabučių kaišiojimas į juos yra perteklinis."

Visuomenei nenaudinga

Urbanistui neapsiverčia liežuvis šio proceso vadinti užstatymo tankinimu, mat pastarais nėra blogybė ten, kur esama neužstatytos teritorijos.

"Ten gali atsirasti tokių objektų, kurie reikalingi konkrečiam kvartalui, seniūnijai arba rajonui, o tikrai ne bet kas pagal investuotojų pageidavimą. Šiandien pelningiausia yra gyvenamoji statyba, tad tokie projektai ir kaišiojami. Savivaldybė tik pataikauja investuotojams, pati tvirtos pozicijos neturi, todėl, mano galva, šiandien miesto plėtra neatstovauja visuomenės interesui", – apgailestavo G.Tiškus.

Anksčiau miestų rajonai buvo statomi, vadovaujantis urbanistiniais teritorijų planavimo normatyvais. 2004 m. tie sovietiniai normatyvai buvo panaikinti, o naujų niekas nesukūrė.

"Kalbu apie tokius dalykus, kaip vaikų darželių ar mokyklų vietų skaičius 1000 gyventojų, arba kiek tokiam skaičiui miestiečių turi būti pastatyta sporto įrenginių, baseinų. Šiandien tų kiekybinių ir kokybinių rodiklių nėra, tik rekomendacijos, kurios niekam neprivalomos, – teigė architektas. – Todėl miesto plėtra ir vyksta chaotiškai – namai statomi bet kur, infrastruktūros neplanuojama. Be to, kai nėra aiškios tvarkos, vystytojams lengviau prastumti bet kokius projektus."

Chaosą, G.Tiškaus manymu, didina ir nebaigta restitucija – Vilniuje per tris dešimtmečius nesugebėta atsiskaityti su buvusiais žemės savininkais, kurie pageidavo ją atsiimti natūra.

"Gyvenamąją statybą vystytojai gali vykdyti tik nuosavuose sklypuose. Tai dabar ir vyksta toks biznis: nuosavybės teisės į turėtą žemę atkuriamos dažniausiai ne toje vietoje, kur ji buvo, savivaldybė suformuoja sklypus, kur tik radusi laisvą plotelį, o savininkai, juos atgavę, perleidžia statybų profesionalams. Tuomet jau tampa nesvarbu, kad sklypą formuojant dokumentuose jis buvo skirtas visuomenės poreikiams – dokumentai mikliai pakeičiami, ir ten jau galima statyti. Teritorijų planavimo įstatymas "optimizuotas" iki tokio lygio, kad žemės naudojimo būdą dabar galima pakeisti per 10 dienų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu", – peikė liberalizuotą tvarką G.Tiškus.

Precedentus kūrė teismai

Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis tvirtina, kad visuomenines erdves Taikos, Viršuliškių ir P. Kavoliuko gatvėse iš aplinkinių gyventojų atėmė ne savivaldybė, o teismai, nurodę sugrąžinti buvusiems savininkams jų turėtą nuosavybę – žemę Vilniaus mieste.

"Savivaldybė sklypų žemės grąžinimui natūra miegamuosiuose rajonuose neformavo – visur grąžinimai buvo dėl pralaimėtų teismų. Nors savivaldybė bandė įrodyti, kad tai yra bendro naudojimo teritorijos, bet teismai dažnai sprendė ne tame kvartale gyvenančių žmonių, o buvusių žemės savininkų naudai,"– aiškino miesto vyriausiasis architektas.

Dabar, pasak jo, tam jau užkirstas kelias, nes sostinės taryba prieš keletą metų pagaliau priėmė sprendimą, kuriuo nustatė, kad bendro naudojimo teritorijos, svarbios bendruomenei rekreacijos atžvilgiu, yra ir viešos teritorijos tarp daugiabučių namų, taigi, žemė natūra ten jau negrąžinama.

"O kai žmogus atgauna žemę, su ja turi teisę elgtis taip, kaip nori, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo teisės aktai. Šiuo atveju tas teisės aktas yra miesto bendrasis planas. Iki šiol galiojančiame bendrajame plane teritorijoms numatyti keli žemės naudojimo būdai, ir savininkas turi teisę rinktis. Jeigu ten numatyta ir daugiabučių gyvenamųjų pastatų bei bendrabučių teritorija, savininkai renkasi šį naudojimo būdą, kad pelningiau tą žemę parduotų nekilnojamojo turto vystytojams. Savivaldybė pagal Žemės įstatymą negali to sklypo nei atpirkti, nei paimti visuomenės reikmėms. Esame priversti ir žemės naudojimo būdą pakeisti, ir išduoti statybos leidimą, nes kitaip jie tuos leidimus išsimuš per teismus", – neabejojo M.Pakalnis.

O kai žmogus atgauna žemę, su ja turi teisę elgtis taip, kaip nori, jeigu tai leidžia teritorijų planavimo teisės aktai.

Tenkinasi trupiniais

"Susiklosčius tokiai situacijai, kai buvo grąžinti sklypai, o konkrečiose vietose nebuvo detaliųjų planų, teko ieškoti išeities. Jeigu jau negalime uždrausti statybų, tai bent pasiekti, kad atsirandantys nauji objektai atneštų naudos ir aplinkiniams gyventojams. Iš to gimė tie revitalizacijos, lietuviškai – atgaivinimo, planai sovietinės statybos miegamuosiuose rajonuose", – dėstė M.Pakalnis.

V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

Anot jo, galiojančiame miesto bendrajame plane nustatyta, kad nauja statyba ten galima tik tokiu atveju, jeigu prisidedama prie aplinkinės teritorijos infrastruktūros bei visuomeninės aplinkos gerinimo. Mat sovietmečiu prie daugiabučių likusiose žaliosiose zonose dažnai nebuvo įrengta nei takų, nei suoliukų, prie gyvenamųjų namų katastrofiškai trūko vietų automobiliams.

Vietų katastrofiškai trūksta ir vaikų darželiuose, ypač miegamuosiuose rajonuose. Taikos gatvėje daugiabutyje bus 68 butai, trijuose Viršuliškių gatvės bokštuose – apie 170 butų, panašiai tiek ir P. Kavoliuko gatvės projekte. Ar kas nors pagalvojo, kiek ten apsigyvens vaikų? Investuotojams svarbu kuo daugiau užsidirbti, jiems nerūpi, kur naujakuriai ugdys savo atžalas. Kodėl verslininkams, pavyzdžiui, nepasiūlius pastatyti naują vaikų darželį, nors ir konteinerinį, prie esamo darželio, kur tilptų kelios papildomos vaikų grupės?

M.Pakalnis teigia, kad reikalauti iš investuotojo pastatyti vaikų darželį už kelis milijonus eurų būtų per žiauru: "Savivaldybė ir negali to padaryti, tai būtų nelegalu. Tiesa, naujame bendrajame plane nustatėme, kad tokiais atvejais prisidėjimas prie kvartalo gerovės turi būti ne mažesnis negu 100 eurų už kv. m naujai pastatyto ploto. Tai gana solidi suma, nes šiuo metu savanoriška investuotojo įmoka – vos 4 eurai už pastatytą kv. m."

Bendruomenė gali derėtis

Būsimi Viršuliškių vienuolikaaukščiai jau reklamuojami internete, siūloma rezervuoti butus vos už 500 eurų įmoką, o 1 kv.m kaina prasideda nuo 1 730 eurų. Vadinasi, 50 kv.m butą vystytojas parduos mažiausiai už 86,5 tūkst. eurų, o rajono gerovei nuo šios sumos teks vos 200 eurų.

Viršuliškių g. 38 daugiabučių projektiniai pasiūlymai bus pristatomi Vilniaus savivaldybėje jau spalio 10 d. Internete visuomenė informuojama tik apie daugiabučių parametrus, automobilių stovėjimo vietas, o revitalizacijos planas, kaip rašoma, bus pateiktas kaip priedas prie projektinių pasiūlymų, suderinus jį su savivaldybe. Tačiau kol kas tas priedas neviešinamas, o visuomenė jau kviečiama jį aptarti.

M.Pakalnio žiniomis, savivaldybė dar nėra patvirtinusi Viršuliškių g. 38 daugiabučių projektui aplinkinių viešųjų erdvių revitalizacijos plano, bet jis turi būti viešai pateiktas ir visuomenei.

"Visuomenė turi būti supažindinta, kuo projekto vystytojas ketina prisidėti prie kvartalo atnaujinimo, kad galėtų teikti ir savo pasiūlymus, – akcentavo Vilniaus vyriausiasis architektas. – P. Kavoliuko gatvėje daugiabučių statytojas taip pat iš pradžių neketino kaimynams nieko pagerinti, bet savivaldybė kreipėsi į teismą, kad statybos leidimas išduotas nesant revitalizacijos plano. Investuotojas buvo priverstas jį pateikti ir suderinti su bendruomene. Ne vienas svarstymas su bendruomene vyko ir dėl P. Kavoliuko, ir dėl Taikos gatvės projektų. Dalyvavau juose ir mačiau, kaip nelengvai, bet buvo pasiekti kompromisai. Viršuliškių atveju diskusijos tik prasideda, ir gyventojai gali reikšti savo pageidavimus."

Analitikai mano, kad plėtrą skatina pasiūlos trūkumas ir augančios kainos, tačiau statytojai įsitikinę, jog parduoti visus suplanuotus butus lengva nebus.

Per pusantrų metų Panevėžyje baigta, plėtojama arba dar planuojama apie dešimt nedidelių daugiabučių projektų, kurie rinkai pasiūlys daugiau nei 100 butų, skaičiuoja nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ Turto valdymo Panevėžio skyriaus vadovė Rasa Šatinskienė.

„Manau, kad statybas Panevėžyje paskatino pasiūlos nebuvimas, nes jos nebuvo jokios: nuo krizės likę tik seni daugiabučiai. Vystytojai pradėjo statyti nedidelio ploto 8-12 butų namus. Naujos statybos mažesnio ploto butą Panevėžyje galima įsigyti labai gera kaina“, – BNS sakė ji.

Anot R. Šatinskienės, netoli miesto centro, Kranto gatvėje rekonstruojamame pastate, nauji butai su daline apdaila prieš metus buvo parduodami po 700 eurų už kv. metrą, o dabar kai kuriuos jų bandoma perparduoti po 1,2 tūkst. eurų už kv. metrą. Miesto centre, Laisvės aikštėje, rekonstruojamame pastate už naują butą prašoma po 1,8-2 tūkst. eurų už kv. metrą.

„Visi šitie namukai statomi nedideliu atstumu aplink centrą arba jame. Daugumą projektų vysto vietiniai rinkos žaidėjai, besidomintys statybomis ir nekilnojamuoju turtu, brokeriai. Jei statytojas neturi savo lėšų, bankai tokių projektų nefinansuoja“, – sakė ji.

R. Šatinskienė pirkėjus skirsto į dvi grupes: šeimų nesukūrusį jaunimą ir vyresnius nei 50 metų amžiaus žmones, kurių vaikai išsikraustę. Dažnai butai įsigyjami už nuosavas lėšas.

Pasak jos, nors panevėžiečiai mėgsta gyventi individualiuose namuose su nuosavu kiemu, naujos statybos individualių namų skelbimuose galima aptikti vos vieną-kitą. Namus nekilnojamojo turto plėtotojai neretai stato tik radę pirkėją.

„Individualūs namai statomi pavieniai, dažnai be banko pagalbos. Vystytojai žino, kad jei namas bus per pusmetį neparduotas, turtas pasidarys nepatrauklus, pirkėjams kils įtarimų, kad turtas neparduotas greitai ir jie namų gali nepirkti“, – sakė ji.

Stato nedidelius daugiabučius

Panevėžyje butus ir individualius namus vystančios bendrovės „Viktauga“ vadovo Mindaugo Vidzėno manymu, prie daugiabučių statybos pagyvėjimo Panevėžyje prisidėjo įmonės baigtas 32 butų projektas Molainių gatvėje.

„Greitai pardavėme butus ir tai pamatę konkurentai pakeitė strategijas, pradėjo statyti nedidelius 2-3 aukštų daugiabučius. Mes statome ūkio būdu, nesamdome daug administracijos darbuotojų, todėl darbus atliekame pigiau. Jei statybas vystytų didieji statytojai, jie greitai butų neparduotų“, – sakė M. Vidzėnas.

Kaip pavyzdį jis pateikė prieš krizę plėtotą 208 butų daugiabučių projektą „Edrija“, kuriame butų pardavimai baigti tik prieš kelerius metus.

M. Vidzėno bendrovė 2019 metų pavasarį žada 3 hektarų ploto teritorijoje pradėti statyti kotedžų kvartalą, taip pat vysto individualių namų projektą antruosiuose Molainiuose, kur iš viso planuoja pastatyti 19 individualių namų ir investuoti 2 mln. eurų.

Būsto su daline apdaila antruosiuose Molainiuose, taip pat ir būsimame kotedžų kvartale, kvadratinio metro kaina sieks apie 1 tūkst. eurų.

Vis dėlto „Viktaugos“ vadovas nėra tikras, kad naujų būstų paklausa Panevėžyje išliks aukšta.

„Nemanau, kad Panevėžyje ilgai tęsis daugiabučių statybos. Neaišku, kaip pavyks parduoti visus projektuotus butus. Panevėžiečiai nelinkę pirkti nepastatytų namų, ypač iš naujų rinkos žaidėjų. Prieš pirkdami jie nori pamatyti pastatytą namą“, – aiškino M. Vidzėnas.

Pasak jo, vystytojams butų pardavimą apsunkins ir tai, kad ne eurais atlyginimą gaunantiems emigrantams Lietuvos bankai nebeskolina pinigų - esą anksčiau Norvegijos, Islandijos ar Didžiosios Britanijos emigrantai pusę buto sumos mokėdavo savo pinigais, kitą dalį skolindavosi banke.

Trūksta uždirbančių daugiau

Pabaigtą 12 butų projektą Suvalkų gatvėje „Kaštonų namai“ vystantis „Remax“ Panevėžio skyriaus vadovas Vaidas Šukys pastebi, kad jau penkerius metus Panevėžyje butų paklausa išlieka stabili – kasmet nuperkama maždaug po tūkstantį butų.

„Noras vystyti naujus projektus kilo padidėjus kainoms. Anksčiau buvo didelė atskirtis tarp senos ir naujos statybos butų, bet senos statybos butų kainos ėmė didėti, vystytojai tai pastebėjo ir pradėjo statybas. Manau, kad dar apie pusantrų metų pirkimo lygis išliks stabilus, bet kad panevėžiečiai lengvai išpirktų vystomus butus, taip tikrai nebus. Vystytojams reikės konkuruoti ir mažinti kainas“, – įsitikinęs jis.

V. Šukio teigimu, jo išplėtotame projekte butų pardavimai pradėti prieš pusantrų metų, iš 12 butų, kuriuose kaina siekia 890 eurų už kv. metrų, parduota dešimt. Anot jo, dažniausiai butus perka 30-45 metų amžiaus pirkėjai.

„Panevėžyje nėra atvažiuojančių, aukštas pajamas gaunančių specialistų – atvažiuoja tik gaunantys žemas pajamas, bet jie perka senos statybos butus“, - sakė jis.

Vien į pirmąjį jo plėtros etapą bendrovė investuos 6,4 mln. eurų: jie skirti trijų daugiabučių namų kompleksui bei būtinai infrastruktūrai įrengti.

„Pilaitė yra vienas įdomiausių ir sparčiausiai augančių Vilniaus mikrorajonų, kuriame puikiai dera miesto gyvenimas bei gamtos artumas. Turime keletą vienas šalia kito esančių sklypų šiaurinėje Pilaitėje, kurių užstatymą pradedame nuo naujų daugiabučių namų komplekso. Taip pat įrengsime M. Mažvydo gatvės tęsinį bei būsimam kvartalui reikalingas gatveles. Pirmojo etapo vystymo laikotarpis planuojamas iki 2018 metų pabaigos“, – sako UAB „Eriadas“ direktorė Vita Žutautaitė.

Planuojama, kad pirmame etape daugiau nei 64 arų sklype statomų daugiabučių namų naudingasis plotas sudarys daugiau kaip 6 tūkst. kvadratinių metrų.

Pasak UAB „Eriadas“ direktorės, „Martyno namai“ bus penkiaaukščiai, juose dominuos 2–3 kambarių butai, kurių plotas svyruos nuo 38 iki 61 kv. m., tačiau esant poreikiui jie galės būti perplanuojami į erdvesnius, didesnio ploto butus. Naujuosius „Martyno namus“ statantys nekilnojamojo turto projektų vystytojai sako, kad jaučiama nauja tendencija nekilnojamojo turto rinkoje – ieškoję išimtinai mažesnės kvadratūros butų, dabar kai kurie nekilnojamojo turto pirkėjai jau ima dairytis didesnio būsto.

„Norime palikti laisvę ir pirkėjams, kurie norėtų įsigyti didesnio ploto butą. Projekto eigoje stebėsime paklausą ir esant poreikiui formuosime didesnius butus. Pilaitės mikrorajone gyvenantys žmonės pasižymi tuo, kad jiems patinka rajonas, dažnai nenori ekstremaliai keisti lokacijos, tiesiog ieško erdvesnio ar patogesnio būsto sau ir šeimai“, – tvirtina V. Žutautaitė.

Nekilnojamojo turto projektų plėtros įmonės teigimu, itin didelis dėmesys bus skiriamas gyventojų patogumui - teritorijos sutvarkymui, uždarai teritorijai ir saugumo užtikrinimui.

„Planuojame ne tik namus pastatyti bei įrengti požeminio bei antžeminio parkavimo vietas, bet ir sutvarkyti aplinkinę teritoriją, įrengti vaikų žaidimų aikštelę, žaliąją zoną. Didesnį komfortą „Martyno namų“ bendruomenei kurs ir saikingas namų aukštingumas. Be to, formuojamas daugiabučių kompleksas bus išskirtinai saugus – teritorija bus aptverta, filmuojama vaizdo kameromis, įrengti įėjimo varteliai bei įvažiavimo vartai. Individualaus saugumo bei komforto poreikis – dar vienas svarbus prioritetas, itin dominantis pirkėjus“, – teigia UAB „Eriadas“ direktorė.

Visą kvartalą Pilaitės M. Mažvydo gatvėje „Eriadas“ ketina užbaigti per kelerius metus.

Čia iškilo pirmieji du penkiaaukščiai namai su 248 butais, iš kurių daugiau nei 70 procentų – jau parduoti.

„180 gyvenvietės butų jau turi savininkus, ir tai pranoko visus mūsų lūkesčius. Neabejojame, kad pirkėjai įvertino ne tik namų kokybę, bet ir išpildytus mūsų pažadus kruopščiai sutvarkyti infrastruktūrą aplink gyvenvietę“, - sakė „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas.

Namai „Linkmenų ežerų“ gyvenvietėje yra klasikinės silikatinių mūro plytų statybos ir pasižymi B klasės energiniu efektyvumu. Pirkėjams čia siūlomi 1–4 kambarių butai, kurių plotas sudaro nuo 28 iki 92 kv. metrų.

„Linkmenų ežerų“ teritorija apšviesta ir aptverta, uždarų kiemų saugumą užtikrina įrengtos vaizdo kameros.

„Realco“ ištesėjo pažadus ir išasfaltavo dalį Linkmenų gatvės, sumontavo energiją tausojančią LED apšvietimo sistemą, važiuojamoje dalyje įrengė saugumo saleles ir nutiesė šaligatvius. Taip pat buvo sutvarkyta ežerėlio pakrantė ir aplinka: iškirsti krūmynai, pasodinta nauja veja ir medeliai. Aplink ežerėlį suformuotas takelis, įrengti suoliukai.

„Daugelis pirkėjų domisi, koks likimas laukia garažų masyvo, matomo pro viršutinių butų langus. Garažų nebeliks – jų vietoje iškils nauji namai“, - teigė M. Chmieliauskas.

Gera žinia ir ta, kad Vilniaus miesto savivaldybė šioje rajono dalyje planuoja sutvarkyti ir įrengti rekreacinę teritoriją. Projektuojami dviračių takai, kuriais ateityje bus galima pasiekti Konstitucijos prospektą ir Ozo gatvę. Šiuos darbus, finansuojamus iš savivaldybės, valstybės biudžeto ir ES lėšų, planuojama užbaigti iki 2020-ųjų.

Iki 2018 metų kovo mėnesio „Linkmenų ežerų“ gyvenvietėje šalia jau stovinčių namų iškils dar trys daugiabučiai. Tai – antrasis gyvenvietės plėtros etapas su 305 naujais butais, kuriais šiuo metu jau sėkmingai prekiaujama.

„Realco“ jau projektuoja ir trečiojo etapo daugiabučius, kuriuose ateityje pirkėjams pasiūlys dar apie 300 butų.

Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį baigti statyti 1233 nauji gyvenamieji pastatai, kuriuose įrengti 1254 butai - 15,1 proc. butų daugiau nei 2014 metų sausio-kovo mėnesiais.

Bendras šiemet įrengtų naujų butų naudingasis plotas siekė 255,1 tūkst. kvadratinių metų ir buvo 20,3 proc. didesnis nei pirmąjį 2014-ųjų ketvirtį, o vidutinis buto naudingasis plotas buvo 118,4 kvadratinio metro, pranešė Statistikos departamentas.

Šalyje vyravo individualiųjų namų statyba - 60,8 proc. visų pastatytų butų buvo individualiuosiuose namuose, daugiabučiams namams teko 39,2 proc. visų pastatytų butų.

Šiemet pastatyti 1204 vieno arba dviejų butų individualūs namai, 27 daugiabučiai, taip pat 2 bendrabučiai.

Vidutinis buto naudingasis plotas individualiajame name siekė 155,3 kvadratinio metro, daugiabutyje - 61,2 kvadratinio metro.

Pirmąjį šių metų ketvirtį šalyje baigti statyti 268 negyvenamieji pastatai, jų bendrasis plotas sudaro 183,2 tūkst. kvadratinių metrų - 27 proc. daugiau nei atitinkamą 2014-ųjų ketvirtį. Daugiausia pagal bendrąjį plotą baigta statyti gamybos, pramoninių pastatų ir sandėlių (55,5 tūkst. kvadratinių metrų) bei kitos paskirties pastatų (38,9 tūkst. kvadratinių metrų).

Vidaus reikalų ministerija (VRM) svarsto galimybę įpareigoti būsimų gyvenamųjų namų rūsius ir požemines automobilių stovėjimo aikšteles pritaikyti gyventojų apsaugai nuo sprogimo karo atveju.

Pasak Civilinės saugos valdybos viršininko Ernesto Trunovo, atsižvelgdama į geopolitines grėsmes ir siekdama padidinti gyventojų apsaugos galimybes, VRM kartu su Aplinkos ministerija nagrinėja galimybę tikslinti standartus ir techninius reglamentus.

„VRM sieks, kad techninis statybų reglamentavimas įpareigotų visus atsakingus už statybą asmenis ir institucijas statomuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose įrengti sustiprintas patalpas ne tik automobiliams ar vertybėms laikyti, bet jas pritaikyti ir žmonėms apsaugoti arba, priklausomai nuo statinio paskirties ir numatomo jame apsaugomų žmonių skaičiaus, įrengti patalpas gyventojų apsaugai“, - BNS teigė E.Trunovas.

Pasak jo, Aplinkos ministerija ir VRM tokią galimybę turi išnagrinėti iki gruodžio 10 dienos.

„Vyriausybė pavedė Aplinkos ministerijai nagrinėti tokią galimybę, ji kreipėsi į mus. Reikia įvertinti ir visas aplinkybes. Galima prognozuoti ir pabrangimą, ir naštą ūkio subjektams“, - sakė E.Trunovas.

Vyriausybės pasitarime spalio pradžioje buvo priimtas protokolinis sprendimas, kad esami ir būsimi statiniai turėtų būti labiau pritaikyti civiliams gyventojams slėptis nuo pavojų.

E.Trunovo teigimu, Vyriausybė Lietuvoje 2013 metais kolektyvinės apsaugos statiniais pripažino 1771 statinius. Kolektyvinės apsaugos statiniais pasirinktos sporto salės, dengti sporto maniežai ir stadionai, arenos, požeminiai garažai, požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, gyvenamųjų namų rūsiai, sandėliai ar saugyklos, kiti statiniai.

„Pagal 2013 metais Vyriausybės nustatytą tvarką savivaldybės turi būti pasirengusios apsaugoti apie 741 tūkst. šalies gyventojų, kurie sudaro 26 procentus bendro šalies gyventojų skaičiaus, ir kaip kolektyvinės apsaugos statinius tam buvo parinkusios 1771 tinkamą pastatą ir statinį. Juose realiai buvo galima apsaugoti apie 1 mln. šalies gyventojų“, - kalbėjo E.Trunovas.

Tačiau, pasak jo, dabartinis statybų reglamentavimas neįpareigoja statybos užsakovų, projektuotojų, statybos rangovų ir kitų už statybą atsakingų asmenų ir institucijų statyti statinių, kuriuose būtų kolektyvinei apsaugai pritaikytų elementų.

„Dėl šios priežasties labai dažni atvejai, kai vieni statomi pastatai yra su sustiprintomis kelių aukštų požeminėmis konstrukcijomis – požeminėmis automobilių stovėjimo erdvėmis ar kitiems tikslams skirtomis sustiprintomis ir apsaugotomis patalpomis ir pan., tuo tarpu kiti – be sustiprintų patalpų ir net be rūsių“, - sakė E.Trunovas.

Jo teigimu, anksčiau buvusių slėptuvių - bunkerių įrengimai „moraliai ir techniškai paseno“, nes bunkerių išsaugojimui ir išlaikymui nebuvo skiriamos lėšos.

„Dalį bunkerių užliejo prasisunkę gruntiniai vandenys, kai kuriuose įsikurdavo benamiai arba į juos buvo pilamos šiukšlės. Retas kuris išlikęs bunkeris buvo netinkamas eksploatuoti dėl higienos normų neatitinkančio mikroklimato, įsimetusio pelėsio, o surūdiję vandentiekio, kanalizacijos vamzdžiai ir ortakiai bei pasenusi elektros instaliacija kėlė realų pavojų žmonėms. Todėl buvusios slėptuvės sunyko, kartu sunyko ir jų tinklas šalyje“, - sakė E.Trunovas.

Vienos didžiausių nekilnojamojo turto plėtros ir statybos įmonių grupių Lietuvoje „Eika“ vadovas Domas Dargis BNS teigė, kad įteisinus tokį siūlymą brangtų statyba.

„Tai būtų papildomi kaštai, savikaina didėtų, brangtų statyba, būtų sukurta struktūra, kurios, tikėtina, nepanaudos niekas. Tiesiog brangtų statybos, klausimas, kiek prisiimtų nuostolius projekto vystytojai ir kokios būtų pardavimo kainos“, - sakė D.Dargis.

Jo teigimu, privalomi kolektyvinės apsaugos statiniai privalomi Suomijoje, Šveicarijoje, kitose šalyse, tačiau toks ministerijos siūlymas yra paviršutiniškas.

„Labai primena sovietmetį toks siūlymas, sovietmečiu tai labai buvo populiaru. Yra šalių, kurios tą propaguoja, Suomija ar Šveicarija. Man atrodo, nuo tokio karo, koks galėtų vykti mūsų šalyje, jokie bunkeriai neapsaugos. Visai pasikeitė karo metodika ir ginklai. Aš manau, kad tai labai paviršutinškas požiūris į saugumą, neieškant kažko modernaus ir žiūrint į istorinius sprendimus, kaip slėptuvės. Iš tikrųjų, nemanau, kad žmonės dėl to jausis saugesni“, - kalbėjo D.Dargis.