– Ar tiesa, kad kai kurių modernių vaistų dabar reikia laukti vienuolika kartų ilgiau negu Vokietijos pacientams?
– Nauji vaistai, naujos vaistų molekulės pas mus atkeliauja lėčiau negu daugumoje Europos šalių. Ne tik turtingose šalyse kaip Vokietija ar Olandija, bet net ir tokiose šalyse kaip Lenkija ar Bulgarija naujų vaistų prieinamumas yra gerokai geresnis nei Lietuvoje. Ir priežastys tam yra dvi. Viena priežasčių ta, kad mes neturim pakankamai pinigų. Tačiau kitas dalykas yra vaisto atėjimo kelias. Kad galėtume Lietuvoje pradėti gauti kompensuojamą vaistą, jis turi praeiti sudėtingą vaistų vertinimo mechanizmą. Tas vertinimo mechanizmas susideda iš dviejų dalių. Iš pradžių tikrinama vaisto terapinė nauda, o po to – ekonominė nauda. Toj terapinėj naudoj iš naujo vaisto gamintojai pateikia paraiškas, prideda įrodymus, mokslinius tyrimus, kad vaistas yra registruotas ir efektyvus tam tikrai ligai gydyti. Ir čia yra paradoksas. Kiekviena valstybė iš naujo tą procesą atlieka, nors tas vaistas juk skirtingai neveikia žmogaus.
– Tai kodėl Lietuvoje tas procesas daug lėtesnis negu Lenkijoje?
– Todėl, kad mūsų biurokratinė sistema yra nedidelė. Čia yra specifinis mechanizmas. Tam, kad vertintų paraišką, žmonės turi būti specifinių kompetencijų, Lietuvos universitetai daug tokių žmonių nerengia, todėl pas mus atsilikdavo procesas. Tarkim, paraišką turi įvertinti per nustatytą dienų terminą, berods 80 dienų, jis pas mus kelis kartus viršija, nes nėra specialistų. Dabar geroji žinia yra ta, kad nuo kitų metų tas procesas išeina Europos Sąjungos lygiu. Vaisto terapinė nauda bus tikrinama europiniu mastu ir mes su tuo siejam daug vilčių, kad procesai pagreitės.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kitaip tariant, Lietuva, gaudama naują vaistą, jau gaus bendrą Europos Sąjungos terapinį vertinimą ir čia tereikės sudaryti sutartį dėl ekonominės naudos?
– Taip. Ir tikimasi, kad mūsų institucijų resursai bus atlaisvinti nuo papildomo įrodinėjimo ir nebus paradokso tokio. Dabar kartais susidaro tokios situacijos, kad vaistas yra Vokietijoj registruotas ir kompensuojamas, nes nauda yra, o Lietuvoj, po mūsų įvertinimo proceso paaiškėja, kad nauda yra abejotina. Dabar šitą procesą bus galima praleisti. Nes išties ta vaisto laukimo eilė, kuri dabar yra Lietuvoje nuo vaisto registracijos – 3–5 metai, yra nepateisinama.
Tam, kad vertintų paraišką, žmonės turi būti specifinių kompetencijų, Lietuvos universitetai daug tokių žmonių nerengia, todėl pas mus atsilikdavo procesas.
– Kaip ta nauja tvarka pagreitintų procesą? Kiek galėtų sutrumpinti laukimą?
– Mes tikimės, kad sutrumpės taip, kaip yra Vokietijoje. Vokietijoje, Prancūzijoje per pusę metų nuo vaisto registracijos jis pakliūva pas pacientą. Mes tikimės, kad tos senosios valstybės neleis naujai sistemai suktis per ilgai, bloginti jų situacijos, sakys, mes, kai dirbom savarankiškai, pas mus vaistas būdavo po pusės metų, dabar po dviejų metų mums netinka. Tai tikimės, kad tos senbuvės paskatins sistemą veikti efektyviai ir vaistų prieinamumas bent kelis kartus pagerės.
– Sakėt, kad jau kitais metais… Kas turėtų atsitikti kitais metais? Vertinimas terapinis prasidės ar tik pradės suktis visas mechanizmas?
– Pradės suktis visas mechanizmas nuo kitų metų ir bus dar ne visiems vaistams, prasidės nuo onkologinių vaistų. Matom, kad visą laiką šiek tiek užtrunka, kol sistema įsivažiuoja. Tai kiti metais bus tokie pereinamieji. Tačiau matant tą situaciją, kokioj esam Lietuvoj, kad jau blogiau būti turbūt sunkiai gali, tai tikrai žiūrim labai viltingai ir tikimės geresnių išeičių sergantiems žmonėms.
