Vairuotojams teko rikiuotis į antrą juostą pervažiavus šviesoforu reguliuojamą sankryžą su Gegužės gatve, iš karto už autoserviso, ties 20 numeriu pažymėtu pastatu.

Dėl pirmojoje išdygusių atitvarų su kelio darbų ženklais ne vienam teko stabdyti laukiant progos persirikiuoti. Klaipėdiečiai suko galvas, kas nutiko, kad dėl tokio mažo gatvės lopinėlio prireikė didžiausios tvoros.

„Toje vietoje yra nuo senų laikų likusi dujotiekio ir šilumos tinklų kamera. Išlūžo jos dangtis“, – tvirtino „Klaipėdos energijos“ atstovas Arūnas Liubinavičius.

Jis paaiškino, kad anksčiau tiesiant šilumines ir dujų trasas būdavo įrengiamos požeminės patalpos, vadinamos kameromis. Jose – kontrolinės sklendės, linijų perdavimo ir panašūs mechanizmai.

Remontuojant tinklus, darbininkai patekę į kamerą galėjo uždaryti ir atidaryti atitinkamus trasų ruožus.

„Paprastai gatvėse jos nestatomos, bet kai platino Naująją Uosto gatvę, dalis kameros pateko po ja. Matyt, nuo intensyvaus eismo arba šalčio dangtis išjudėjo ir įlūžo“, – paaiškino A.Liubinavičius.

Darbininkams teko sutvirtinti kameros dangčio konstrukciją.

„Metalinis karkasas sutvarkytas ir turėtų laikyti“, – patikino A.Liubinavičius.

Kelio atitvarai užsibuvo, nes asfaltavimo darbus atliko kita įmonė.

Prašo tarybos leidimo

Diskusijos, ar reikia nugriauti Naujosios Uosto gatvės 5 pastatą, vyksta jau kurį laiką. Vieni pasisako už statinio, kuris nepuošia miesto, pašalinimą, kiti teigia, kad jį reikia išsaugoti.

Sausį Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė, kad statinys pasižymi vertingomis savybėmis. Vieno balso persvara nulėmė, jog jį reikia išsaugoti.

Akcentuota, kad pastatas turi išlikti tokio paties tūrio ir toje pačioje vietoje, tiesa, jo išvaizdą būtų galima keisti. Atnaujinant šį statinį medžiagos, statybos būdas ar architektūra neribojama.

Nepaisant tokio verdikto, miesto savivaldybė apsisprendė inicijuoti žemės sklypo, kuriame yra statinys, paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Tam prašoma miesto tarybos palaiminimo.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė aiškino, kad teisinis pagrindas pradėti šią procedūrą yra. Statinys trukdo tiesti magistralinį dviračių ir pėsčiųjų taką.

Atkreiptas dėmesys, kad dar 2003 m. patvirtintame buvusios "Laivitės" teritorijos detaliajame plane numatyta šį pastatą nugriauti. Šis dokumentas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu.

2015 m. miesto taryba patvirtino Miesto dviračių infrastruktūros specialųjį planą. Jame numatyta nutiesti magistralinį dviračių ir pėsčiųjų taką Minijos, Pilies, Naujosios Uosto, J.Janonio, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėse. Jį norima pradėti projektuoti. Tam trukdo Naujosios Uosto gatvės 5 namas.

"Šis pastatas stovi važiuojamojoje dalyje, kuri susiaurėja, o tai nėra saugu. Statinys riboja eismą. Šioje vietoje nėra ir pėsčiųjų tako. Žmonės eina gatve ir tai labai pavojinga. Viską įvertinę siūlome pradėti žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą", – dėstė vedėja.

Domėjosi savininkų pareigomis

Pasak R.Gružienės, šiame pastate, kuriame yra butų, niekas negyvena. Du butai priklauso savivaldybei, kiti du – trims bendrasavininkiams, likę – vienai įmonei, turtą perėmusiai už skolas.

Jei miesto savivaldybė pritartų šio sklypo paėmimui visuomenės poreikiams, būtų rengiama sąnaudų ir naudos analizė. Tuomet su prašymu būtų kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą, kuri vertintų sąnaudų ir naudos analizę bei spręstų, ar pradėti procedūrą.

"Gavus teigiamą atsakymą, būtų rengiamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas, siūloma sudaryti sutartis su savininkais dėl kompensacijų", – aiškino vedėja.

Miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai domėjosi, kokia savininkų prievolė, susijusi su namo priežiūra, galioja. R.Gružienė atsakė, kad šie turi rūpintis savo turtu.

"Neseniai savivaldybė atliko šio pastato būklės analizę. Avarinės būklės požymių nenustatyta. Tik papuvę kai kurie perdangos elementai, nes yra neužsandarintų ertmių. Žinoma, ir tinkas byra ant važiuojamosios dalies. Šiaip savininkai turėtų prižiūrėti savo turtą", – pabrėžė vedėja.

Priminė sprendimą

Miesto tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto, kurio posėdžio metu svarstytas šis klausimas, narys Laisvūnas Kavaliauskas domėjosi, ar nekils problemų, kad pastatas pripažintas kultūros vertybe. R.Gružienė aiškino, kad kol kas oficialių duomenų apie tai nėra.

"Žinome šį faktą, bet bazėse tokių duomenų dar nėra. Tikrinome. Teisininkai dirba šiuo klausimu. Pastato pripažinimo saugomu procedūra baigiama aktu. Šiandien tokio dokumento nėra. Tad neturime galimybės net skųsti sprendimo ar prašyti persvarstyti šį klausimą, pateikę argumentų", – aiškino vedėja.

R.Gružienė atkreipė dėmesį, kad pradėti sklypo paėmimo procedūras visuomenėms poreikiams Kultūros paveldo departamento pritarimo nereikia.

"Teisinis pagrindas pradėti procedūrą yra. Kitas žingsnis veikiausiai būtų pastato griovimas. Tam reikėtų Kultūros paveldo departamento sutikimo", – aiškino vedėja.

Užkliuvo galimos išlaidos

Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto pirmininkas Algirdas Grublys abejojo, ar verta pradėti Naujosios Uosto gatvės 5 sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą.

"Šansų nugriauti statinį dabar nėra. Kas bus, jei 10 metų bylinėsimės. Negi dviračių tako negalima planuoti, apeinant pastatą. Be to, dabar numatoma statinio vertė siekia 350 tūkst. eurų. Po vertinimo suma gali išaugti iki 0,5 mln. Dar kiek kainuos nugriauti. Ar yra prasmė kautis ir skubėti? Gal palaukime, kol gausime paveldosaugininkų sprendimą. Kyla daug klausimų", – komentavo pirmininkas.

Tarybos narys Valdemaras Anužis pažymėjo, kad visi šaiposi iš to pastato.

"Reikia pakabinti ant to namo didelį plakatą, kuris skelbtų, kad šis turtas ne savivaldybės, o valstybės saugoma vertybė. Ir pavardes reikėtų surašyti žmonių, kurie pasisakė, kad šį statinį reikia saugoti. Tegul žmonės žino. Savivaldybė šiame name turi du butus. Galime pasiūlyti juose įsikurti Kultūros paveldo departamentui, ministerijos atstovams. Tegul gyvena ir kutenasi", – teigė politikas.

"Kodėl mes turime būti atsakingi už privatų reikalą, mesti tokius pinigus? Pastatas gali stovėti", – siūlė tarybos narys Vygantas Vareikis.

R.Gružienė informavo, kad dėl šio objekto problemų kyla ir derinant buvusios "Laivitės" teritorijos detalųjį planą.

Kitiems komiteto nariams taip pat nekilo rankos pritarti šio objekto paėmimo visuomenės poreikiams procedūrai. Klausimą pasiūlyta atidėti, kol bus gautas aktas iš paveldosaugininkų, įvertinta, ar negalima dviračių taką nutiesti aplink pastatą.

Važiuojantieji pro šalį negalėjo suprasti, kaip dvi mašinos atsidūrė ant šaligatvio viena priešais kitą ir abi atsitrenkė į vilkiką.

Eismo nelaimė įvyko po 16 val. Pirmąja eismo juosta nuo Vitės mokyklos miesto centro link važiavo „Subaru“, kiek atsilikęs ta pačia kryptimi antrąja juosta važiavo automobilis BMW.

Tuo metu pliaupė lietus ir gatvėje telkšojo balos. Posūkyje BMW vairuotojai nepavyko suvaldyti automobilio, jis išvažiavo į pirmąją juostą ir atsitrenkė į „Subaru“ galą.

Pastarasis automobilis pakeitė važiavimo kryptį, užšoko ant šaligatvio ir rėžėsi į aikštelėje stovinčio vilkiko galą. „Subaru“ vairuotoją išgelbėjo oro pagalvės.

BMW apsisuko ir taip pat užšoko ant šaligatvio ir atsirėmė į to paties vilkiko kabiną. Viskas įvyko akimirksniu.

Žmonės avarijos metu nenukentėjo, tačiau abi lengvosios mašinos nebegali važiuoti sava eiga. Aplink sumaitotus automobilius vaikštinėjo ukrainietis vilkiko vairuotojas.

Jis nežinojo, džiaugtis ar liūdėti dėl ši įvykių. Maždaug prieš 20 minučių iki avarijos jis pasilenkęs prie vilkiko galo keitė lemputę. Jei vyras būtų užtrukęs ilgiau, kitos mašinos pastumtas „Subaru“ jį būtų tiesiog prikalęs prie vilkiko galo.

O ir paskutinės akimirkos prieš avariją šiam užsieniečiui buvo lemtingos. Prieš atskriejant BMW, vairuotojas stoviniavo priešais kabiną ir jau žengė prie durelių ketindamas lipti vidun. Jei jis būtų žengęs prie kabinos sekunde vėliau, sukdamasi būtų prispaudusi ir ukrainietį.

Šiomis dienomis turėtų išnykti paskutiniai uostamiestyje panaikintų pėsčiųjų perėjų pėdsakai. Labiausiai dėl to džiaugsis Naująja Uosto gatve kasdien važinėjantys vairuotojai.

Šiemet oficialiai panaikinus šešiolika perėjų, jas žymintys kelio ženklai buvo nuimti, tačiau gatvėse tebesimatė zebru vadinami balti brūkšniai. Tai klaidino pėsčiuosius.

Miesto ūkio departamento vadovas Liudvikas Dūda patikino, kad jau šiandien nebepamatysime klaidinančių brūkšnių Naujojoje Uosto gatvėje. Juos ketinama išskusti naktį iš ketvirtadienio į penktadienį.

Bendrovės "Lemmininkainen", kuri atlieka buvusių perėjų išskutimo darbus, ženklinimo tarnybos meistras Šarūnas Sartanavičius pranešė, kad artimiausiu metu bus panaikintas perėjų ženklinimas Liepojos ir Girininkijos, Liepojos ir Panevežio, Minijos, Paryžiaus Komunos gatvėse, Kretingos gatvėje ties Šiltnamio gatve.