Tai BNS patvirtino tiek pats V. Andrejevas, pripažinęs savo klaidą, tiek VTEK atstovė spaudai Eglė Ivanauskaitė.

Vienbalsiai sprendimą priėmusi komisija pranešė, kad V. Andrejevas pažeidė įstatymą, numatantį laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.

„Tyrimo duomenys rodo, kad šių metų sausį vyko LAKD Viešųjų pirkimų komisijos posėdis dėl Kelių duomenų elektroninės paslaugos sukūrimo ir įdiegimo pirkimo. Posėdyje nutarta šiame viešajame pirkime kaip ekspertą kviesti V. Andrejevą“, – pranešime teigia VTEK.

Pasak komisijos, V. Andrejevas su jam pavesta užduotimi buvo supažindintas tą pačią dieną, kai buvo paskirtas ekspertu ir pasirašė nešališkumo deklaraciją bei konfidencialumo pasižadėjimą. Tą pačią dieną jis privalėjo tai nurodyti privačių interesų deklaracijoje.

V. Andrejevas BNS pripažino padaręs klaidą.

„Įstatymas reikalauja nurodyti deklaracijoje (...) ir eksperto statusą, tai padaryta nebuvo. Tai jie nustatė, kad buvo pažeistas įstatymas (...). Apgailestauju, kad atsitiko tokia techninė klaida ir per darbų apimtis nenurodėme, bet pats principas išlieka įgyvendintas, kad būtų deklaracijos viešos“, – BNS trečiadienį sakė V. Andrejevas.

Jis pridūrė, kad Kelių duomenų e. paslaugos sukūrimo ir įdiegimo konkurse buvo vienas iš 5 Kelių direkcijos ekspertų.

„Tai buvo pakankamai svarbus projektas valstybei. Mes tiesiog pasitelkėme daugiau asmenų dalyvauti šiame pirkime tam, kad užtikrintume nešališkumą“, – sakė V. Andrejevas.

Direkcijos atstovė Aušra Ramoškaitė BNS teigė, jog tai buvo vienintelis Kelių direkcijos konkursas, kuriame V. Andrejevas buvo paskirtas ekspertu. Jokiuose kituose direkcijos pirkimuose jie nėra ekspertas, komisijos narys ar pirmininkas.

VTEK tyrimą atliko Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktos informacijos pagrindu.

V. Andrejevas LAKD direktoriumi paskirtas pernai lapkritį.

Pasak VTEK, įstatyme numatytos prievolės laiku neįvykdė, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė, finansų viceministrė Miglė Tuskienė, krašto apsaugos viceministrai Vytautas Umbrasas ir Giedrimas Jeglinskas.

Įstatymas numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privačius interesus turi deklaruoti per 30 kalendorinių dienų nuo paskyrimo į pareigas dienos.

VTEK rekomenduoja ministrams užtikrinti, kad pareigas ministerijose pradėję eiti valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privačių interesų deklaracijas pateiktų laiku.

Kaip pranešė VTEK, „Kauno energijos“ valdyboje dirbę Ramūnas Paškevičius ir Algimantas Stasys Anužis, Laboratorinių bandymų centro valdybos nariai Gediminas Antanas Kunčinas ir Vytautas Juodagalvis, taip pat „Kauno aikštelės“ valdybos nariai Rosvydas Marcinkevičius ir Virginijus Visockas pažeidė įstatymo reikalavimą nustatyta tvarka ir terminais deklaruoti privačius interesus.

Tyrimų metu nustatyta, kad minėtieji bendrovių valdybų nariai privačius interesus deklaravo praleisdami nustatytą terminą.

VTEK rekomenduoja „Kauno energijai“, Laboratorinių bandymų centrui bei „Kauno aikštelei“ užtikrinti, kad naujai skiriami valdybos nariai būtų nedelsiant informuojami apie jiems taikomą pareigą deklaruoti privačius interesus.

Šių metų sausį įsigaliojus įstatymų pakeitimams, privačių interesų deklaracijas taip pat turi teikti ir valdybų nariai valstybės ar savivaldybių įmonėse, o taip pat stebėtojų tarybų bei valdybų nariai akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip pusę balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei.

„Pirminis VTEK patikrinimas parodė, jog pareigos deklaruoti privačius interesus nėra įvykdę du LRT tarybos nariai – Vytautas Petras Plečkaitis ir Raimondas Savickas“, – rašoma trečiadienį paskelbtame VTEK pranešime spaudai.

Anot VTEK, LRT tarybos nariams privalu teikti privačių interesų deklaracijas, tačiau jos nepatenka į viešinamų deklaracijų kategoriją.

VTEK teigia dar 2009 metais pateikusi išaiškinimą, kad LRT tarybos nariai yra priskiriami valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims ir jiems taikytinos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.

Interesų nedeklaravę tarybos nariai sako apie tokią prievolę nežinoję, ir teigia, kad yra pasirengę pateikti deklaracijas.

„Aš vadovavausi mūsų teisės aktais, ten to nėra įrašyta. Kažkokiame posėdyje buvo kilęs tas klausimas. Bet aš atėjau tik 2016-ųjų rudenį, jie iki tol tą svarstė, bet sprendimo nepriėmė. Nėra jokių problemų, aš prisijungsiu prie to“, – BNS trečiadienį sakė R. Savickas.

LRT interneto svetainėje skelbiama, kad dailininkas R. Savickas nuo 2014 metų dirba Europos Parlamento nario Petro Auštrevičiaus padėjėju, yra Savicko paveikslų galerijos savininkas ir Savicko dailės mokyklos direktorius.

Buvęs ilgametis diplomatas V. P. Plečkaitis sako, kad jam nebuvo paaiškinta apie prievolę deklaruoti.

„Šito aš nežinojau. Aš negaunu atlyginimo iš tarybos, negaliu nieko gauti, tai suprantu, kad ir neturiu jokių interesų, kadangi gyvenu iš pensijos, tai suprantu, kad deklaruoti neturiu. Jeigu reikia deklaruoti – deklaruosiu. Nebuvo išaiškinta man, kaip naujam tarybos nariui, kad turiu deklaruoti“, - BNS sakė V. Plečkaitis.

LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis sako apie prievolę deklaruoti privačius interesus priminęs kolegoms, kai buvo siunčiami atsakymai Seimo nariams. Jis teigė netikrinęs, ar kolegos tai padarė.

„Dėl viešųjų ir privačių interesų yra buvę diskusijų, aiškinimųsi ir išaiškinimų, tik pastaruoju metu supratome, kad reikia tai daryti. O šiaip visi nariai yra informuoti ir visi apie tai žino. Pastaruoju metu buvo apie tai dar kartą priminta. O tarybos pirmininkas apie tai neturi informacijos, niekas neprivalo informuoti, ar jis deklaravęs, ar ne, tiesiog turi žinoti tą prievolę (...). Ne visais atvejais, matyt, net ir sąlygas turėčiau tikrinti, šiuo atveju, nemačiau reikalo užsiimti tikrinimais“, – BNS teigė Ž. Pečiulis.

Klausimas apie interesų deklaravimą buvo pateiktas 66 Seimo narių kreipimesi į LRT Tarybą. LRT vadovo ir LRT tarybos pirmininko atsakyme buvo nurodyta, kad LRT generalinis direktorius, LRT tarybos pirmininkas ir LRT tarybos nariai  deklaruoja viešus ir privačius interesus įstatymų nustatyta tvarka.

VTEK nurodo, kad tyrimą pradėjo, kai gavo BNS žurnalisto klausimą. BNS žurnalistas VTEK teiravosi, ar LRT tarybos nariai turi prievolę teikti interesų deklaracijas ir ar tai yra padarę.

Jis premjerui Sauliui Skverneliui pataria energetikos ir aplinkos apsaugos klausimais.

T. Garasimavičius privačių interesų deklaraciją pateikė 2013 metų sausį, kai įsidarbino tuometinio ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus patarėju.

Tačiau iš naujo įsidarbinęs S.Skvernelio patarėju jis turėjo per mėnesį atnaujinti deklaraciją, net jeigu jos turinys nepasikeitė, nurodė etikos sargai.

Taip pat VTEK atkreipė dėmesį, jog T. Garasimavičius anksčiau teiktoje deklaracijoje buvo netiksliai nurodęs savo einamas pareigas.

Atsižvelgdama į tai, komisija paragino premjero patarėją pateikti naują privačių interesų deklaraciją ir joje patikslinti savo einamas pareigas.

Pripažinti pažeidę privačių interesų deklaravimą reglamentuojančias Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys vienerius metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos negali būti skatinami.

Etikos sargai paskelbė, kad buvę komisijos nariai Zenonas Butkus, Albinas Kuncevičius, Nadežda Spiridonovienė bei šias pareigas einantys Nijolė Laužikienė, Jūratė Jurevičienė, Juozas Algirdas Pilipavičius, Augis Gučas, Adomas Butrimas nustatyta tvarka ir terminais nepateikė privačių interesų deklaracijų.

Įstatymai numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys privalo pateikti privačių interesų deklaraciją per 30 dienų nuo jų išrinkimo, priėmimo ar paskyrimo į pareigas dienos.

Toks pat terminas nustatytas ir deklaracijos patikslinimui bei papildymui naujais duomenimis.

Tyrimus dėl minėtų kultūrininkų VTEK pradėjo gegužę, gavusi privataus asmens pranešimą.

Anot etikos sargų, A.Butrimas privačių interesų deklaracijos apskritai nėra pateikęs, o kiti minėtieji Valstybinės kultūros paveldo komisijos nariai tai padarė pradėjus tyrimus.