Kompanijos generalinio direktoriaus Sundaro Pichai (Sundaro Pičajaus) pranešimas buvo paskelbtas pasirodžius „The New York Times“ straipsniui, kuriame teigiama, kad vienas aukštas pareigas užėmęs „Google“ darbuotojas, Andy Rubinas (Endis Rubinas), gavo 90 mln. dolerių išeitinę kompensaciją, nors buvo kaltinamas nederamu elgesiu, o bendrovė esą dangstė kitus lytinio priekabiavimo atvejus.

Žiniasklaidai, paprašiusiai pakomentuoti šią situaciją, „Google“ paviešino S. Pichai elektroninį laišką, siųstą savo darbuotojams, kuriame tvirtinama, kad per pastaruosius dvejus metus dėl nederamo lytinio elgesio darbo kompanijoje neteko 48 žmonės, o 13 iš jų užėmė vadovų pareigas. Be to, pabrėžiama laiške, nė vienas iš jų negavo „išeitinių kompensacijų“.

„Pastaraisiais metais įgyvendinome nemažai pokyčių, įskaitant itin griežtą politiką dėl žmonių, užimančių vadovaujamas pareigas, nederamo elgesio“, – sakė S. Pichai.

Jis pridūrė, kad straipsnį apie A. Rubiną ir kitus buvo „sudėtinga skaityti“, tačiau jame esančių teiginių „Google“ vadovas nekomentavo.

„Esame itin rimtai nusiteikę užtikrinti, kad suteikiame saugią ir įtraukiančią darbo aplinką, – sakė S. Pichai. – Norime jus patikinti, kad nagrinėjame kiekvieną skundą dėl seksualinio priekabiavimo ar nederamo elgesio, tiriame (juos) ir imamės veiksmų.“

Tuo tarpu A. Rubino atstovas Samas Singeris (Semas Singeris) naujienų agentūrai AFP skirtame pranešime paneigė buvusiam „Google“ darbuotojui mestus kaltinimus ir tvirtino, kad vyras savo noru paliko kompaniją ir įkūrė savo verslą.

Seksistinė kultūra

„Google“ palikęs A. Rubinas, vienas iš operacinės sistemos „Android“ kūrėjų, įsteigė išmaniųjų telefonų kompaniją „Essential“ ir technologijų inkubatorių „Playground“. „Google“ vystoma operacinė sistema „Android“ yra nemokamai prieinama išmaniųjų įrenginių gamintojams ir įdiegta maždaug 85 proc. pasaulyje naudojamų išmaniųjų telefonų.

„The New York Times“ remdamasis teismo dokumentais ir pokalbiais rašė, kad A. Rubinas buvo vienas iš trijų aukštesnio rango vadovų, kuriuos pastarąjį dešimtmetį pridengė „Google“, nors būta skundų dėl jų nederamo seksualinio elgesio.

Leidinys citavo du neįvardijamus „Google“ vadovus, sakiusius, kad tuo metu kompanijai vadovavęs Larry Page'as (Laris Peidžas) paprašė A. Rubino atsistatydinti, kai buvo patvirtintas moters skundas dėl lytinio akto viename viešbutyje 2013 metais.

„Google“ tyrimas patvirtino moters skundą, rašo „The New York Times“.

Šie paaiškėję faktai neabejotinai prisidės prie stiprėjančių balsų, smerkiančių seksistinę kultūrą, pasireiškiančią visame vyrų dominuojamame Silicio slėnyje – balsų, kurie jau išvertė iš postų virtinę interneto industrijos bosų kitose technologijų milžinėse.

Kaltinimai dėl per mažo technologijų srityje dirbančių moterų skaičiaus ir nesąžiningo ar nepagarbaus elgesio jų atžvilgiu netyla daugelį metų, o kartais kantrybės taurė būna perpildoma.

„Uber“ įkūrėjas ir vadovas Travisas Kalanickas (Trevisas Kalanikas) pernai paliko postą spaudžiamas investuotojų, nusprendusių imtis veiksmų keisti toksišką darbo kultūrą šioje pavėžėjimo paslaugų milžinėje reaguojant į kaltinimus dėl seksualinio priekabiavimo ir diskriminacijos įmonės viduje.

Prieš T. Kalanicko atsistatydinimą „Uber“ pranešė atleidusi 20 žmonių, kai buvo išnagrinėti 215 skundų dėl diskriminacijos, priekabiavimo, profesinę etiką pažeidžiančio elgesio ir patyčių.

„Tai nėra tik trys moterys. Tik trys moterys pasiskundė, bet problema buvo gerokai labiau paplitusi“, – BNS sakė Anne, prašiusi neminėti jos pavardės.

BNS kalbintos dvi buvusios darbuotojos teigia, kad institutas abejingai reagavo į pranešimus apie galimą nederamą elgesį kolektyve, o apie tai pranešusių moterų reputacija buvo menkinama.

„Tai pati nuodingiausia vieta, kokią esu mačiusi. Tai tylos kultūra ir, panašu, kad darbuotojai vis dar bijo kalbėti“, – BNS sakė Anne.

Portalas Politico.eu ketvirtadienį paskelbė, kad 2014 metais įstaigoje buvo tiriami dviejų praktikančių skundai dėl trijų vyrų seksualinio priekabiavimo. Dviem atvejais jie pripažinti pagrįstais.

Darbo pokalbio išvakarėse – dviprasmiškas pasiūlymas

BNS kalbėjo su dar viena portalo aprašyta moterimi, kuri pageidavo būti pristatoma kaip Judith (Džudi). Ji dėl kolegos nederamo elgesio į darbuotoją, atsakingą už personalą, kreipėsi elektroniniu paštu, oficialaus skundo nepateikė. Tai įvyko 2012 metais, vėliau dėl to paties vyro priekabiavimo skundą parašė viena iš praktikančių.

Judith pasakojo, kad pretendavo į aukštesnes pareigas institute ir pokalbio išvakarėse konkurso komisijai vadovauti turėjęs kolega pakvietė ją į susitikimą, teigdamas, kad ten bus daugiau žmonių iš instituto.

„Iki šiol pamenu tą beprotišką situaciją: ten buvau tik aš, jis ir dar viena moteris, kuri taip pat pretendavo į šias pareigas, ji nebuvo iš EIGE. Mes sėdėjome priešais jį ir jis žiūrėjo į mus lyg alkanas šuo ir fotografavo mus. Jaučiausi paralyžiuota. Tada buvo jo komentaras, kad jeigu pakviesiu jį „pietų su pusryčiais“, galiu laimėti atranką“, – pasakojo ji.

Judith sako išėjusi ir vėliau parašiusi jam žinutę, kad tokį elgesį laiko nederamu ir jam pasikartojus kreipsis dėl to su oficialiu skundu. Vėliau nederamo elgesio iš vyro teigė nebesulaukusi. Konkurso ji nelaimėjo.

Pasak jos, grupelė nederamai besielgusių vyrų institute buvo iš Vakarų Europos šalių ir jie nė nemanė slėpti menkinančio požiūrio į Rytų ir Vidurio Europą.

„Priekabiavimas prie EIGE moterų buvo vienas dalykas, bet jie vienas prieš kitą varžydavosi, kuriam pavyko susirasti jaunesnę lietuvę. Visi tie komentarai, kad rytų ir vidurio europietės yra lengvai prieinamos – tai buvo be galo šlykštu“, – pasakojo Judith, pati kilusi iš šios Europos dalies.

Seksualinis priekabiavimas ar flirtas?

Instituto direktorė Virginija Langbakk BNS ketvirtadienį teigė, kad seksualinio priekabiavimo atvejai institute buvo susiję su skirtingu įvairiose kultūrose vyraujančiu požiūriu į bendravimą.

„Jeigu turi apie 20 skirtingų tautybių, žmonės skirtingai mąsto ir interpretavimas tiek gestų, tiek kalbų, tiek elgesio – vienur yra daugiau priimtina, kitur mažiau“, – kalbėjo ji.

Todėl, direktorės teigimu, kolektyve nustatyti ribas, koks elgesys yra tinkamas, užtruko.

Tačiau Anne teigia, kad toks požiūris – tik mėginimas pateisinti netinkamą elgesį.

„Esu dirbusi keliose šalyse, ir darbovietės, su kuriomis susidūriau, buvo tikrai tarptautinės. Dirbau įstaigose, kur esama žmonių iš Amerikos, Afrikos, Azijos ir t. t. Niekur „kultūriniai skirtumai“ nevedė prie tokio nederamo elgesio“, – pabrėžė ji.

Judith taip pat teigia, kad toks požiūris į tai, kas įvyko, rodo, kad įstaigos vadovė taip ir nesuprato situacijos rimtumo.

„Tai rodo, kad EIGE vadovybė vis dar nesupranta, kas yra priekabiavimas ir jiems vis dar sunku atskirti seksualinį priekabiavimą nuo kultūrinių skirtumų ar kitų problemų. Ir tai kelia nerimą, ypač kai vyksta Europos lyčių lygybės institute“, – sakė ji.

Judith pasakojo su panašiu požiūriu susidūrusi, kai mėgino pranešti apie minėtą atvejį, kai prieš darbo pokalbį sulaukė dviprasmiškų komentarų. Pranešusi, kad susidūrė su seksualiniu priekabiavimu, ji sako sulaukusi iš darbuotojo, atsakingo už personalą, abejonių, ar tai tikrai buvęs seksualinis priekabiavimas, o ne romantiški santykiai.

„Pokalbis nepriėjo iki to, kad galėčiau jam papasakoti istorijos detales, aš jam tiesiog bendrais bruožais papasakojau, kad patyriau nederamą elgesį, kuris galėtų būti laikomas seksualiniu priekabiavimu ir kad mano kitos kolegės pasakojo apie situacijas, kurias patyrė pačios ir kurios taip pat galėtų būti laikomos seksualiniu priekabiavimu. (...) Jis nenorėjo sužinoti daugiau, nenorėjo sužinoti vardų, o tiesiog norėjo baigti pokalbį“, – pasakojo ji.

Politico.eu rašo, kad praktiką institute atlikusios merginos skundėsi, kad minėti vyrai nuolat mėgino su jomis flirtuoti, laidė dviprasmiškus komentarus ir kvietė į pasimatymus. Viena praktikantė teigė, kad vyras ją nederamai lietė.

Dėl skundų atlikti tyrimai ir dviem atvejais jie pripažinti pagrįstais. Juose minimi vyrai institute nebedirba.

Esami ir buvę instituto darbuotojai portalui sakė, kad grupelės vyrų laidomi seksistiniai juokeliai buvo įprastas dalykas. Institute dirbusios moterys liudijo, kad nuo šių komentarų labiausiai kentėdavo praktikantės.

Mato platesnę institucinių patyčių problemą

Anne teigia šioje įstaigoje matanti platesnę darbo kultūros ir santykių problemą.

„Ten egzistuoja platesnė institucinių patyčių problema ir po nesenų pokalbių su dabartiniais darbuotojais, bijančiais dėl savo darbo vietos, matau, kad tai nesibaigė. Seksualinis priekabiavimas buvo tik viena iš to apraiškų, nes yra susijęs su galia, o ne su seksualumu. Tai būdas parodyti savo galią visais įmanomais būdais – todėl pažeidėjai ir nusitaikė į praktikantes, o ne į aukštesnes pareigas užėmusius žmones kaip aš“, – kalbėjo buvusi darbuotoja.

Anne darbą institute pasakojo palikusi dėl prastesnio darbo pasiūlymo, nes nebegalėjusi ilgiau tverti neigiamo požiūrio bei didelio darbo krūvio.

Pasak jos, dirbdama prie vieno iš projektų ji nuolat patirdavo kitos darbuotojos priekabes, buvo neatsižvelgiama į jos nuomonę, nevertinamas jos darbas. Dėl įtampos darbe Anne patyrė nervinį išsekimą, kuris vėliau Europos Komisijos buvo pripažintas profesine liga, atsiradusia dėl sunkių darbo sąlygų.

Pasak Judith, sprendimas viešinti EIGE vykusius dalykus buvo sunkus, nes su priekabiavimu susidūrusios moterys tiki tokios institucijos būtinumu. Bet matant, kokia situacija jame susiklostė ir kaip ši institucija nesugebėjo nuo netinkamo seksualinio elgesio apsaugoti savo darbuotojų, nusprendė, kad viešumas yra vienintelis būdas tai pakeisti.

„Mums tai buvo be galo sunki patirtis ir tai, kad šie dalykai vyko institute, kuris mums buvo svarbus, kuriuo mes tikėjome... Sakyčiau, dėl to buvo dvigubai sunkiau“, – sakė ji.

Instituto direktorė V. Langbakk kalbėdama su BNS patvirtino, kad įstaiga sprendė seksualinio priekabiavimo problemas, tačiau teigė, kad institucija į gautus skundus pažvelgė labai rimtai ir dėjo daug pastangų, kad pakeistų darbuotojų požiūrį.

Daugiau netinkamo elgesio apraiškų ji teigė nepastebėjusi, o skundų daugiau taip pat nebuvo gauta.

Europos lyčių lygybės institutas (EIGE) yra nepriklausoma Europos Sąjungos įstaiga, jos tikslas – prisidėti prie lyčių lygybės skatinimo, kovoti su diskriminacija lyties pagrindu.

„Tie tyrimai... jie iki galo ir neatskleidžia. Greičiausiai tie tyrimai parodys, kad taip yra ne dėl virusų, o dėl to, koks, atsiprašau, narkomanas, koks piderastas ar dar koks nors“, – kalba S. Čaplinskas „Dokumentikos namų“ užfiksuotame vaizdo įraše.

Jis taip pat girdimas užduodantis merginai iš filmavimo komandos klausimą apie jos seksualinį gyvenimą.

„Ieva, kokia poza paskutinį kartą buvote pasiekusi orgazmą?“ – vaizdo įraše girdimas sakantis S. Čaplinskas.

Kaip socialiniame tinkle teigė „Dokumentikos namų“ įkūrėjas Šarūnas Liekis, S. Čaplinkas atvyko į interviu su sveikatos apsaugos viceministru Algirdu Šešelgiu.

D. Liekis nurodo, kad idėja po antrosios merginos interviu neišjungti kameros ir įrašyti S. Čaplinko pasisakymus kilo po to, kai pirmoji interviu dariusi mergina papasakojo, jog S. Čaplinkas ėmė kalbėti, jog mirštantys narkomanai toliau nebeplatina narkotikų, todėl nėra blogai, jog jie negauna vaistų nuo perdozavimo.

Esą jis taip pat sakė, kad prie gėjų klubų turi būti dalijamos tabletės nuo ŽIV, nes ten susirinkusieji lytiškai santykiaus ir vienas nuo kito užsikrės.

Sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė BNS atsiųstame komentare nurodė, kad ministerija apgailestauja dėl S. Čaplinsko žodžių bei atsiprašo filmo kūrėjų, o tokios situacijos neturi būti toleruojamos.

„S. Čaplinskas turėtų pats labai atsakingai įvertinti savo poelgį ir priimti sprendimus dėl tolimesnės savo veiklos“, – teigė ji.

Pasak L. Bušinskaitės-Šriubėnės, A. Šešelgis po interviu ir vėliau pamatęs įrašus griežtai pasikalbėjo su ULAC vadovu.

„Ministro Aurelijaus Verygos ir vicemistro Algirdo Šešlgio nuomone, tai yra netoleruotina ir gėdinga. Viceministras A. Šešelgis su S. Čaplinsku dar tą pačią dieną, po savo interviu, kalbėjosi labai griežtai apie tokį nederamą jo elgesį ir manieringą kalbėjimo bei dalykiniam bendravimui nepriimtiną stilių. Tą patį jis padarė ir šiandien, vos tik peržiūrėjęs vaizdo įrašus“, – nurodė ministro atstovė.

S. Čaplinskas portalui teigė norėjęs atskleisti visuomenės požiūrį ir sakė, kad frazės ištrauktos iš konteksto, tačiau atsiprašė už netinkamą palyginimą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba BNS atsiųstame komentare apie šią informaciją pažymi, kad nėra galimybių pateikto įrašo vertinti teisiškai nežinant viso pokalbio esmės, turinio, aplinkybių, kalbančiuosius siejančių tarpusavio teisinių-socialinių santykių pobūdžio.

Teisės skyriaus vyresniosios patarėjos Laimos Vengalės-Dits teigimu, iš pateikto garso įrašo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus veiksmuose negalima įžvelgti Lygių galimybių įstatymo ar Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pažeidimo požymių.

„Nediskriminavimo įstatymų nuostatos netaikomos santykiams, atsirandantiems tarp įstaigos vadovo ir žurnalisto, duodant interviu, o taip pat minėtų nediskriminavimo įstatymų nuostatos nėra taikomos tokio interviu turiniui, ir apskritai žiniasklaidos turiniui bei viešų pasisakymų turiniui. Pateiktame garso įraše negalima įžvelgti požymių, leidžiančių daryti išvadą, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius davė nurodymą diskriminuoti asmenį ir savo veiksmais sukėlė kitas konkrečias pasekmes, kurios apribotų žmogaus teises darbo santykių, švietimo paslaugų teikimo ar vartotojų teisių apsaugos srityje dėl lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos“, – rašo L. Vengalė-Dits.

Tuo tarpu žurnalistei užduotas klausimas apie patirtą orgazmą, jos teigimu, yra susijęs su privačiu asmens gyvenimu ir vertintinas kaip nekorektiškas parodyto pokalbio kontekste.

Negausi statistika

Pastarųjų dienų žinia apie nederamą auklėtojų elgesį vaikų darželyje privertė sunerimti kone kiekvieną savo mažylį dienai paliekantį profesionalų globoje. Ar galime jaustis ramūs?

Į pranešimus apie galimą smurtą vaikų darželiuose reaguojama labai prieštaringai – nuo absoliutaus smurtautojomis paskelbtų auklėtojų pasmerkimo iki kritikos į perdėtą, hiperbolizuotą galimą smurtą patyrusių vaikų tėvų reakciją.

"Tokio pobūdžio pranešimų, kai darželio darbuotojai galbūt smurtauja prieš vaikus, penkerių metų laikotarpiu buvo keturi. Ne visais šiais atvejais buvo naudojamas būtent fizinis smurtas. Buvo įtariamas ir kitų smurto formų naudojimas. Dėl visų jų buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai", – pastebėjo Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Eglė Andriuškienė.

Vedėja paaiškino, kodėl negalėtų pasakyti, kuo baigėsi ikiteisminiai tyrimai, net jei jie pasiekė teismą. Esą vaiko įstatyminiai atstovai, dažniausiai tėvai, dalyvauja ikiteisminiame tyrime, todėl ne visais atvejais Vaiko teisių apsaugos skyrių pasiekia informaciją apie tyrimo baigtį ir rezultatus.

Pastebėjo ne vienas

Dėl praėjusią savaitę nuskambėjusio atvejo vaikų darželyje "Šnekutis" devyni tėvai kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. Jie atkreipė dėmesį, kad pakito jų atžalų elgesys: vaikai pradėjo nebenorėti eiti į darželį, tapo baikštūs ir irzlūs, pradėjo keistai reaguoti, pavyzdžiui, netyčia išpylę namuose iš puodelio kokį nors gėrimą. Pradėjus aiškintis tokio jų pasikeitimo priežastis, mažamečiai ėmė pasakoti apie darželio auklėtojos elgesį.

Esą ji trankė vaikams per rankas, ėmė už kaklo ir kitais veiksmais sukėlė mažamečiams fizinį skausmą bei naudojo psichologinę prievartą: neleisdavo vaikų pietų miego metu į tualetą, o kai šie prisišlapindavo, bausdavo. Viena iš bausmių už nepaklusnumą buvo mažamečių uždarymas į atskirą patalpą. Tėvų skundus apie galimą auklėtojų smurtą vainikuoja žinia, esą mažyliai buvo rišami lipnia juostele.

Prieš metus mažųjų darželių lankytojų tėvus Kaune sukrėtė  baisi žinia – viename darželyje raminamaisiais vaistais apsinuodijo dvejų metukų berniukas. Negana to, per kratą trijų darželio darbuotojų rankinėse rastas didelis kiekis vaistų. Ir jie priklauso tai pačiai psichotropinių vaistų grupei, kuriais apsinuodijo berniukas.

Negali būti atmetamaprielaida, kad kartais auklėtojoms nepakanka kvalifikacijos ir psichologinio pasirengimo dirbti su vaikais.

Manipuliacija raminamaisiais

Šokiruojantis praėjusių metų spalio mėnesio įvykis vaikų darželyje "Bitutė" netrukus turėtų pasiekti teismą. Įtarimai raminamųjų vaistų sugirdymu mažamečiui pareikšti auklėtojos padėjėjai. Dvejų metukų mažylio mama tikino, kad atėjusi pasiimti sūnaus iš darželio apstulbo: berniukas buvo vangus ir mieguistas, vos pastovėjo ant kojų.

Moteris sūnų nuvežė į ligoninę. Paaiškėjo, kad vaikas apsinuodijo raminamaisiais vaistais. Berniuko motina neabejojo, kad jos sūnui psichotropiniai vaistai sugirdyti darželyje. Mat jos sūnus yra judrus ir auklėtojos esą dėl to jį galėjo mėginti užmigdyti raminamaisiais vaistais.

Berniuko motina pasakoja, kad po darželio sūnus ne kartą atrodė mieguistas. Kauno klinikose berniukui buvo prijungta lašelinė, skysčiai lašinti visą naktį. Vaikas atsigavo tik kitą dieną. Ir nors per kratas net trijų darželio darbuotojų rankinėse buvo rasta tos pačios grupės raminamųjų vaistų, kaip ir mažylio organizme, auklėtojos padėjėja neigia pasielgusi nederamai.

Atsakymų tikimasi šią istoriją nagrinėjant teisme. "Ikiteisminis tyrimas baigtas. Šiuo metu susipažįstama su byla. Kaip greitai byla bus perduota nagrinėti teismui, priklausys nuo to, ar bus atsiliepimai ir kokie jie bus", – paaiškino ikiteisminiam tyrimui vadovaujanti prokurorė Renata Oželienė.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo atlikta daugybė ekspertizių. Tikėtina, kad teismo proceso metu jos padės atsakyti, kaip atsitiko, kad vaiko organizme rasta raminamųjų vaistų pėdsakų, kodėl darželio darbuotojų rankinėse būta raminamųjų.

Linkę nutylėti

Tai tik keli viešumą pasiekę atvejai. Jų tyrimuose taškas nėra padėtas, todėl negalima teigti, kad tai tikrai buvo, arba neigti, kad nebuvo – mamos ir tėvai suklydo. Privačiuose pokalbiuose girdėti pasakojimų apie keistus vaikų darželių darbuotojų bendravimo ypatumus, tačiau stengiamasi, kad tai liktų už storų įstaigos sienų.

"Darželių administracija galėtų jautriau reaguoti į tėvų nusiskundimus ir turėtų nedelsiant imtis priemonių juos sprendžiant. Turi būti užtikrintas atviras dialogas tarp įstaigos administracijos, vaikų tėvų ir darbuotojų. Tėvai taip pat turėtų kalbėtis su kitais grupės vaikų tėvais, dalytis savo pastebėjimais, būti atidūs mažylių elgesio pokyčiams", – pastebi Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja.

Neretai vaikų darželio administracija išties gilinasi į keblias situacijas, sprendžia ir ieško palankiausių išeičių. Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai siekiama blogybę užspausti tylėjimu.

Tėvai taip pat baiminasi, kas bus, jei nepasitvirtins jų pastebėjimai arba netinkamai bus sureaguota? Kokia garantija, kad pasiskundusių tėvų vaikas netaps atpirkimo ožiu?

Reikalavimus atitinka

Kadaise išgirstas vienos mamos juokelis, kad "patikėjo vaikelį valstybei, ir ramu", šiame kontekste įgauna visai kitą prasmę. Kam iš tikrųjų patikime mažiausius mūsų valstybės piliečius? Ar pakanka popieriuose išrašytų ugdymo programų?

Ką galėtų liudyti darželio darbuotojų rankinėse rasti raminamieji vaistai, kurių įsigyti galima tik su gydytojo receptu? Nuo ligos nesame apdraustas nė vienas. Ir toli gražu ne visomis ligomis sergantys žmonės turi gydytis stacionariai ar ambulatoriškai. Tačiau tikrai ne kiekviena diagnozė galėtų būti palankiai vertinama dirbant su vaikais.

Kauno darželių steigėjas yra miesto savivaldybė. Tačiau, kalbant apie ugdymo įstaigų darbuotojų fizinę ir psichinę sveikatą, viską apibrėžia valstybės patvirtinti teisės aktai.

"Asmenys, norintys įsidarbinti ar jau dirbantys privalo tikrintis sveikatą prieš įsidarbindami, o dirbdami – tikrintis periodiškai, nepriklausomai nuo to, kokios srities darbuotojai jie yra. Įsidarbindamas asmuo pateikia Asmens medicininę knygelę arba privalomojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą darbui", – nurodė Kauno savivaldybės atstovai.

Sveikatos pažymą išduoda šeimos gydytojas. Privalomi tik dviejų sričių specialistų vertinimai – dėl tuberkuliozės ir ginekologo palaiminimas. Ugdymo įstaigos direktorius, gavęs darbuotojo pažymą, pasirašytą šeimos gydytojo, kvestionuoti jos turinio negali.

Dėmesys psichikai

Šeimos gydytojo įrašas, kad esi sveikas ir dirbti gali, atveria ugdymo įstaigos duris. Pagal šiandien galiojančius reikalavimus nereikia jokių psichinės sveikatos patikrų.

Galų gale receptą raminamiesiems juk išrašo šeimos gydytojas. Tas pats šeimos gydytojas pacientui išrašo siuntimą pas psichikos ligų specialistus. Paskui tas pats šeimos gydytojas išrašo sveikatos pažymą, liudijančią, kad asmuo gali dirbti su vaikais. Ir jis greičiausiai teisus, nes įrašas apie psichinę sveikatą nėra privalomas.

Vaiko teisių atstovai tiki, kad dažniausiai su vaikais dirbantiems asmenims pakanka kvalifikacijos ir psichologinio pasirengimo, tačiau visada pasitaiko ir nemalonių išimčių. "Negali būti atmetama prielaida, kad kartais auklėtojoms nepakanka kvalifikacijos ir psichologinio pasirengimo dirbti su vaikais, taip pat dėl asmeninių savybių, emocinio nuovargio, negebėjimo panaudoti tinkamas drausminimo priemones", – neslėpė E.Andriuškienė.

Komentaras

Virginijus Mažeika

Kauno savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjas

Pati didžiausia problema, kad Kauno mieste, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose labai trūksta specialistų. Nesant norinčių užimti laisvas auklėtojų pareigas, nėra galimybės rinktis aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų.

Vaikų darželių darbuotojams pareigą kelti kvalifikaciją numato teisės aktai. Taip pat jie yra nuolat siunčiami į mokymus, susijusius su vaikų gerove: Švietimo skyrius yra parengęs Mokinių netinkamo elgesio problemų sprendimo ir Krizių ar krizinio įvykio ugdymo įstaigoje valdymo eigų schemas.

Esant skubiam įvykiui Kauno miesto pedagoginės psichologinės tarnybos specialistų komanda vyksta į įstaigą ir reaguoja pagal situaciją. Kauno miesto pedagogų kvalifikacijos centre nuolatos vyksta metodiniai mokymai pedagogams. Todėl teigti, kad dirbančių ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojų kvalifikacija nėra pakankama, vienareikšmiškai negalima.

Turėtų būti peržiūrėta ikimokyklinių ugdymo įstaigų darbuotojų kasmetinio vertinimo sistema, ypatingą dėmesį skiriant darbuotojų psichologiniam pasirengimui, vaikų drausminimo metodų taikymui ir pan.

Svarbus ir ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbančių pagalbos specialistų, psichologų vaidmuo. Šie asmenys turi būti pasirengę nedelsdami reaguoti į tėvų pranešimus, skubiai teikti tiek individualią pagalbą, tiek grupines konsultacijas vaikams, galbūt patyrusiems smurtą ar patekusiems į kritines situacijas.

Paris Hilton jaunesnysis brolis antradienį buvo apkaltintas trukdymu lėktuvo įgulai per kelionę iš Londono, kai, pasak pareigūnų, kitus keleivius vadino valstiečiais ir pravirkdė vaikus savo grasinimais mirtimi bei tiradomis.

20 metų Conradas Hiltonas (Konradas Hiltonas), vilkėdamas tamsų kostiumą ir iki kaklo užsagstytus marškinius, JAV apygardos teisme pasirodė su grandinėmis ant kulkšnių ir prie juosmens prirakintomis rankomis. Teisėjas paklausė, ar jis supranta savo teises ir kaltinimą, dėl kurio jam gali grėsti kalėjimas iki 20 metų.

„Taip, gerbiamasis teisėjau“, – kartojo jis po kiekvieno klausimo, bet kaltinamojo pareiškimo nepadarė. Jis buvo paleistas už 100 tūkst. dolerių užstatą ir kovo 5 dieną turės grįžti į teismą išklausyti kaltinamojo akto.

Be to, jam buvo nurodyta tęsti gydymą dėl psichikos sveikatos problemų.

Bėdos dėl C.Hiltono tame „British Airways“ lėktuve prasidėjo netrukus po pakilimo liepos 31 dieną ir tęsėsi beveik visą 10,5 val. trukmės skrydį, sakoma FTB agento Davido Gateso (Deivido Geitso) rašytiniuose parodymuose.

C.Hiltonas ignoravo nurodymus sėdėti vietoje prisisegus diržą ir lėktuvui kylant ėmė vaikščioti. Jis skundėsi, kad kitas keleivis į jį „bjauriai spokso“.

Kai jam buvo liepta grįžti į vietą, jis tapo nevaldomas, o per virtinę tiradų grasino nužudyti kelis skrydžio palydovus ir antrąjį pilotą, be to, grasino juos atleisti.

„Galiu per penkias minutes padaryti taip, kad jūs būtumėt atleisti. Pažįstu jūsų bosą. Mano tėvas tai apmokės, anksčiau jis taip yra daręs. Praėjusį kartą tėtis sumokėjo 300 tūkst. dolerių“, – sakęs C.Hiltonas. Jo citatos, kuriose keiksmažodžių nėra, pateikiamos D.Gateso parodymuose.

C.Hiltono tėvai yra aukštuomenės dama Kathy Hilton (Keti Hilton) ir verslininkas Rickas Hiltonas (Rikas Hiltonas), viešbučių tinklo „Hilton“ įkūrėjo Conrado Hiltono vaikaitis.

Be to, jaunasis C.Hiltonas smogė kumščiu ir vos nepataikė kitam skrydžio palydovui į galvą. Nors tas palydovas, O.P., sakė, kad juto pavojų, jis pridūrė: „Nemanau, kad jis tyčia norėjo man pakenkti“.

Antrasis pilotas, kuriam lėktuvo kapitonas pavedė pasirūpinti C.Hiltonu, pažymėjo, kad jo judesiai atrodė nekoordinuoti, kad jis atrodė taip, tarsi regėtų haliucinacijas ir sirgtų paranoja.

C.Hiltonas sakė, jog pyko dėl išsiskyrimo su mergina ir norėjo parūkyti marihuanos. Vienu metu jis buvo nuėjęs į apatinio aukšto tualetą, iš kur ėmė sklisti „žolės“ kvapas.

Kai su juo pasikalbėjo antrasis pilotas, C.Hiltonas nubėgo į viršutinio aukšto tualetą ir surūkė cigaretę. Dūmų detektorius buvo rastas užkištas popieriniu rankšluosčiu.

Galiausiai C.Hiltonas užmigo ir buvo antrankiais prirakintas savo vietoje likusioms 90-čiai skrydžio minučių.

Kai lėktuvas nutūpė Los Andžele, C.Hiltonas FTB agentui D.Gatesui pasakė, kad grįžta iš Graikijos ir kad Londone išgėrė migdomųjų tabletę.