Ketvirtadienį Seime įvyko neformalus politikų, Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijų atstovų susitikimas aptarti EHU susidariusią situaciją.
„Tarėmės, kaip užtikrinti, kad tos problemos, kurios akcentuojamos ekspertų išvadose, būtų išspręstos“, – po susitikimo žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Anot jos, išorinį EHU vertinimą atlikę ekspertai nurodė šios aukštosios mokyklos, kur daugiausia studijuoja baltarusiai, silpnąsias vietas.
„(...) ieškome sprendimo, rengiamas planas“, – teigė ministrė.
Paklausta, kokią mato šio universiteto ateitį, J. Petrauskienė sakė, kad tai ne jos kompetencijos klausimas.
Studijų kokybės vertinimo centro direktorė Nora Skaburskienė pabrėžė, kad jau ne pirmą kartą neigiamai įvertintam iš Minsko į Vilnių persikėlusiam universitetui būtinos radikalios permainos.
„Per šį (2017 metų – BNS) vertinimą identifikuota analoginė situacija. Tai reiškia, kad aukštoji mokykla nesiėmė veiksmų gerinti situaciją. Visų pirma tai yra rizikos nevaldymas, prastas strateginis valdymas, labai daug kritikos išsakyta dėl mokslinės veiklos, dėl jos organizavimo ir dėl jos žemų rezultatų. Aukštoji mokykla be mokslo nėra aukštoji mokykla. Situacija turėtų iš esmės kreiptis“, – tvirtino N. Skaburskienė.
Anot jos, iki sausio 11-osios EHU gali pateikti Švietimo ir mokslo ministerijai apeliaciją dėl ekspertų įvertinimo.
Pagal Mokslo ir studijų įstatymą, dukart aukštąją mokyklą įvertinus neigiamai švietimo ir mokslo ministras sprendžia dėl leidimo vykdyti studijas naikinimo.
„Ministro rankose yra kompetencija“, – sakė Studijų kokybės vertinimo centro direktorė.
Kita vertus, ji pripažino, kad EHU turi išskirtinį statusą.
„Tai nėra tik akademinis, tai yra ir politinis projektas, todėl Vyriausybė turi spręsti, kaip teisiškai ir kokybiškai pagrįsti, nes ekspertai aiškiai nurodė kokybinius trūkumus jų veikloje, kurie ryškiai kartojasi nuo pat šio universiteto įsteigimo ir nebuvo nieko daroma. Manau, turėtų būti priimami radikalūs sprendimai“, – teigė N. Skaburskienė.
Pasitarime dalyvavęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vicepirmininkas konservatorius Mantas Adomėnas taip pat akcentavo, kad EHU misija niekur nedingo.
„EHU tebeturi svarbią misiją, tai yra, kad Baltarusijos visuomenės politinio, intelektualinio elito tam tikra dalis būtų formuojama demokratinės valstybės sąlygomis ir kad Lietuva tuo būdu tvirtintų savo ryšius su būsimąja demokratine Baltarusija, kuri anksčiau ar vėliau, tikime, bus. Ta misija neprarado savo svarbos“, – teigė jis.
Anot politiko, kaip vienas iš galimų variantų sustiprinti EHU yra paversti jį ne tik Baltarusijai, bet visoms Rytų partnerystės šalims skirtu universitetu.
„Matome prasmę, kad tas universitetas būtų transformuojamas kaip visos Rytų partnerystės šalių intelektualinis centras, kur ir Ukraina, ir Gruzija, ir Moldova galėtų tapti šalimis, tiekiančiomis studentus ir mokslininkus į tą centrą“, – tvirtino M. Adomėnas.
Taip pat parlamentarai ketvirtadienį pabrėžė, kad Lietuva kaip valstybė turėtų stiprinti savo indėlį į EHU.
„Lietuva galėtų ir turėtų būti proaktyvi stengdamasi padėti šiam universitetui atitikti aiškius europinius standartus, ir jis turi veikti toliau. Vyriausybė savo rankose turi visus svertus. EHU turi veikti pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus. Jeigu išsakomi kokie nors išorės vertinimo priekaištai, atitinkamai į tai turi būti reaguojama“, – sakė konservatorius Andrius Kubilius.
Jis priminė, kad jo vadovaujama Vyriausybė 2011 metais EHU skyrė patalpas sostinės senamiestyje, tačiau, pasak A. Kubiliaus, jos ne visos perduotos šiai aukštajai mokyklai.
„Švietimo ir mokslo ministerija dalies patalpų Augustijonų vienuolyne kol kas neatidavė. Tačiau vienas iš priekaištų yra, kad patalpų plotas per mažas“, – atkreipė dėmesį A. Kubilius.
Jam užkliuvo ir kitas vertintojų priekaištas – dėl finansavimo.
„Vienas vertintojų priekaištų yra, kad EHU neturi stabilaus finansavimo, o tai sukuria tam tikras rizikas. Tas finansavimas yra donorų finansavimas, Europos Sąjungos, kitų šalių donorai finansuoja. Toks specifinis šio universiteto veikimo aspektas neturėtų būti vertinamas kaip jo trūkumas“, – teigė Seimo narys.
Gruodžio 22 dieną Studijų kokybės vertinimo centras pranešė, kad ekspertų grupė neigiamai įvertino Vilniuje veikiantį Europos humanitarinį universitetą. Šis įvertinimas yra pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
2014 metais EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams. Naujoje ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla.
„Ekspertų nuomone, reikia aiškaus apsisprendimo tarp EHU kaip politinio projekto ir universiteto. Trumpalaikis finansavimas tinkamesnis politiniam projektui; pagrindinė EHU išliekanti rizika – tai universiteto finansavimas. Tokio modelio universitetas susiduria su sunkumais, kai reikia veikti teisinėje aplinkoje, kur reikalaujama, kad universitete būtų tiek vykdomas mokymas ir mokymasis, tiek vystoma tarptautinio lygio mokslinė veikla ir užtikrinama šių veiklų kokybė. Universiteto tvarumas tokiomis aplinkybėmis kelia abejonių, nes jo neįmanoma numatyti ir žinoti“, – paskelbė vertintojai.
Anot jų, universitetas neturi aiškios mokslo veiklos strategijos, egzistuoja strategijos dalys, ambicijų sąrašas be aiškaus strategijos valdymo ir finansavimo plano, kuris palaikytų mokslo veiklos augimą.
EHU savo ruožtu pranešė nesutinkantis su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. Anot universiteto vadovybės, reformos, įgyvendintos 2015–2017 metais, padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai, ką pripažino ir universiteto donorai šių metų lapkritį vykusioje Donorų konferencijoje praėjusį lapkritį.
EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.
