Kampanija buvo suplanuota mėnesiui ir buvo skirta paminėti balandžio 28-ąją – Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną. Tačiau pasibaigus pagrindinei kampanijai, kai buvo skelbiami įvairūs informaciniai pranešimai, dalyvaujama radijo laidose ir organizuojami nuotoliniai seminarai, buvo nuspręsta iki metų pabaigos dalyti žūčių ir sunkių sužalojimų statistiką svetainėje ir „Facebook“ paskyroje.

2022 m. gruodžio 31 d. duomenimis, neįskaičiuojant žuvusiųjų per eismo įvykius, darbo metu įvyko 23 mirtini nelaimingi atsitikimai, o sunkius sužalojimus patyrė net 124 darbuotojai. Atitinkamai per 2021 m. buvo gauti 38 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 124 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2022 m., palyginti su 2021 m., mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo 39 proc. (15 atvejų), o sunkių išliko nekitęs.

Kur dažniausiai įvyksta nelaimingų atsitikimų?

Dažniausi praėjusiais metais pasikartojantys mirtini įvykiai atsitiko neatsargiai dirbant aukštyje, kertant ar genint medžius, užkritus daiktams ir patyrus elektros srovės poveikį. Pagrindiniai nelaimes lėmę veiksniai yra labai panašūs ir kasmet kartojasi: 7 darbuotojai žuvo ir net 41 patyrė sunkias traumas, nukritę iš aukščio, 3 darbuotojus mirtinai ir 4 sunkiai traumavo krintantis medis ar jo dalis, atliekant miško kirtimo ir genėjimo darbus, 5 darbuotojai žuvo, o 7 patyrė sunkias traumas prispausti ar sutraiškyti veikiančių transporto priemonių ar mechanizmų, 4 darbuotojus mirtinai ir 2 sunkiai traumavo krintantys daiktai, 3 darbuotojus mirtinai traumavo elektros srovė, net 19 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojams nugriuvus, jiems paslydus ar užkliuvus, 2 darbuotojus sunkiai traumavo nuošliaužos, dirbant iškasose, 1 darbuotojas žuvo, nuskendęs grūdų bokšte.

Pagal įvykusių nelaimingų atsitikimų skaičių, pavojingiausi darbai buvo:

• sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo (5 mirtini ir 24 sunkūs),

• statybos ir remonto (5 mirtini ir 21 sunkūs),

• miško kirtimo (3 mirtini ir 4 sunkūs),

• elektros įrenginių ir tinklų aptarnavimo (3 mirtini ir 2 sunkūs),

• techninių priemonių, mechanizmų aptarnavimo (1 mirtinas ir 9 sunkūs).

Kodėl įvyksta nelaimingų atsitikimų?

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausia mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų 2022 m. įvyko dėl nepakankamos darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės, netinkamo darbų organizavimo, ir kai darbuotojai patys nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar pateiktų instrukcijų ir taip rizikavo savo sveikata bei gyvybe.

Aptariamuoju laikotarpiu įvykių darbe metu nustatyti 3 sunkiai nukentėję darbuotojai, taip pat 3 darbuotojai žuvo, būdami neblaivūs. Per 2021 m. įvyko 2 mirtini ir 8 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, kurių metu nukentėjo neblaivūs darbuotojai.

Kaip pasitikome 2023-iuosius?

Per pirmąjį šių metų mėnesį (sausio 30 d. duomenys) turime užregistruotus tik 6 sunkius nelaimingus atsitikimus darbe, tai yra trigubai mažiau nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Džiugu, kad kol kas neturime užregistruoto nė vieno mirtino atvejo, kai 2022 m. per tą patį laikotarpį jau turėjome tris.

Metų pradžia gera. Tikimės, kad prie šių rezultatų atvira komunikacija prisidedame ir mes. Ne tik mūsų inspektoriai nuolat vykdo patikrinimus: rengiame įvairias priemones ir viešinimo akcijas, siekiame atkreipti darbdavių ir darbuotojų dėmesį į darbų saugos svarbą.

VDI linki, kad 2023-ieji būtų 0 mirčių darbe metai!

„Paskutinis šių metų birželio 28 d. Vilniuje įvykęs skaudus, mirtimi pasibaigęs nelaimingas atsitikimas darbe, kai maždaug vienuolikos metrų aukštyje dirbęs vyras nukrito ir užsimušė, parodė, kaip svarbu kalbėti apie nelaimingus atsitikimus ir priminti saugaus darbo svarbą“, – sako vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Darbdavys, vykdydamas pareigas, numatytas Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 28 straipsnyje ir 22 straipsnio trečioje dalyje bei Darbo įrenginių naudojimo bendruosiuose nuostatuose, vertina riziką ir įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad laikinas darbas aukštyje būtų dirbamas saugiai. Saugos priemonės turi atitikti darbo pobūdį ir galimą apkrovą, sudaryti sąlygas darbuotojams saugiai judėti aukštyje.

Atliekant tiek paties statinio techninę priežiūrą, tiek aukštyje esančios įrangos aptarnavimą, statybvietėse neretai tenka kopėčiomis kilti į keliasdešimt metrų aukštį, taigi grėsmė nukristi iš aukštai – ypač didelė. Dėl šios priežasties, kuriant profesinės rizikos prevencijos strategiją darbo vietose, būtina imtis visų įmanomų priemonių saugioms darbo vietoms aukštyje sukurti ir užtikrinti.

„Nelaimingi atsitikimai darbe, statybų sektoriuje, nukritus iš aukštai, kartojasi kasmet, – teigia J. Gricius. – Žmonės žūsta, susižeidžia, kartais – negrįžtamai pakenkiama sveikatai. Apmaudžiausia, kad nesilaikoma paprasčiausių darbo saugos reikalavimų, pavyzdžiui, siekiant atlikti darbus kuo skubiau, neprisirišama, nors prisirišimo (inkaravimo) taškai ir būna įrengti. Kalbant apie ypač jautrų – statybų – sektorių, visa tai, tikėtina, būtų galima išgyvendinti, ėmus atsakingai, dar prieš darbų vykdymą, identifikuoti pavojus ir vertinti jų sukeliamas rizikas. Tiesa, tai reikėtų daryti savarankiškai, pasitelkiant vidinius įmonės specialistus, o ne tik išorės bendroves. Juk darbdavys tiesiogiai atsakingas už jo darbo vietoje dirbančių darbininkų saugą ir sveikatą.“

Mirtinų atvejų skaičius statybų sektoriuje, palyginti su kitomis ekonominės veiklos rūšimis, užima visai negarbingą pirmą vietą. Palyginus 2019–2022 m. tuos pačius laikotarpius, t. y. sausio 1–birželio 27 d., 2019 m. užregistruoti devyni sunkūs ir trys mirtini, 2020 m. – dešimt sunkių ir du mirtini, 2021 m. – penkiolika sunkių ir trys mirtini, 2022 m. – vėlgi penkiolika sunkių ir vienas mirtinas. Panašu, kad tendencijos linkusios didėti.

Visų ekonominės veiklos sektorių nukritimų iš aukštai skaičius neretais atvejais taip pat drastiškas, pastebimas augimas. 2019 m. sunkių nelaimingų atsitikimų užfiksuota 50, iš jų, nukritus iš aukštai darbo vietoje, užfiksuota šešiolika. 2020 m. sunkių nelaimingų atsitikimų registruota 54, ir net aštuoniolika iš jų – nukritimų iš aukščio. 2021 m. nelaimingų atsitikimų fiksuota 70, ir net 21 – nukritimas iš aukščio. Šiais metais tokių atvejų – nelaimingų atsitikimų skaičius – 72, ir keturiolika – nukritimų iš aukščio.

Pasibaigusių mirtimi atvejų skaičius – įvairuoja: 2019 m. – devyniolika (trys nukritimai iš aukščio), 2020 m. – keturiolika (penki nukritimai iš aukščio), 2021 m. – 20 (trys nukritimai iš aukščio), 2022 m. – šešiolika (du nukritimai iš aukščio).

Nereta nelaimingų atsitikimų darbe priežastis – nesaugūs pačių darbuotojų veiksmai darbo vietoje. Tokie dėl nesaugių veiksmų įvykę nelaimingi atsitikimai darbe sudaro daugiau nei trečdalį incidentų.

Per 2021 m. buvo gauti 47 pranešimai (išankstiniais duomenimis) apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (10 iš jų sąlygojo kelių eismo saugos taisyklių, kurių kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimo funkcijos nėra priskirtinos VDI kompetencijai, pažeidimai), ir 124 (8 iš jų eismo įvykiai) pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

Pasekmės, jeigu nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

Kiekvieno DARBDAVIO pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Priešingu atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys patiria finansinius nuostolius, nes sutrikdoma veikla dėl darbuotojo nedarbingumo, tuo pačiu gali būti ir kitų materialinių nuostolių. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. lapkričio 1 d. dvigubai didėja baudos už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus.

Jeigu darbo metu įvyksta įvykis, dėl kurio darbuotojas miršta arba dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai, inicijuojamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Pagal jį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Minėta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

Kiekvieno DARBUOTOJO pareiga – vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti. Jeigu darbuotojas nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe arba darbuotojui išsivystyti profesinė liga, dėl kurių bus sveikatos sutrikimų, gali būti prarastas darbingumas ir pajamos.

Per 2021 m. buvo gauti 47 pranešimai (išankstiniais duomenimis) apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (dešimt iš jų sąlygojo kelių eismo saugos taisyklių pažeidimai), ir 124 (aštuoni iš jų – eismo įvykiai) pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.

Pasekmės, jeigu nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

Kiekvieno darbdavio pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Priešingu atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys patiria finansinius nuostolius, nes sutrikdoma veikla dėl darbuotojo nedarbingumo, tuo pačiu gali būti ir kitų materialinių nuostolių. Pažymėtina, kad nuo 2021 lapkričio 1 d., dvigubai didėja baudos, už darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimus.

Jeigu darbo metu įvyksta įvykis, dėl kurio darbuotojas miršta arba dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai, inicijuojamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Pagal jį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki 8 metų. Minėta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

Kiekvieno darbuotojo pareiga – vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti. Jeigu darbuotojas nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe arba darbuotojui išsivystyti profesinė liga, dėl kurių bus sveikatos sutrikimų, gali būti prarastas darbingumas ir pajamos.

„Mūsų vizija – jokių nelaimingų atsitikimų darbe. Nulis. Net vienas darbe žuvęs žmogus yra per didelė netektis mūsų visuomenei. Juo labiau, kad tų netekčių galima išvengti, jei darbdaviai atsakingai informuotų darbuotojus apie saugą, suteiktų visas reikalingas saugos priemones, o patys dirbantieji rimtai žiūrėtų į savo pačių saugumą. Nelaimingų atsitikimų scenarijai vis kartojasi, taip pat ir veiklos sektoriai. Tai turi būti sustabdyta“, – pabrėžia vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius.

Šiais metais, neįskaičiuojant žuvusių darbe eismo įvykių metu, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe – jau 6, o sunkių sužalojimų – 36. Dažniausiai šiais metais pasikartojantys mirtini įvykiai kertant ar genint medžius, nurodo VDI.

Per visus 2021 metus VDI gavo 47 pranešimus apie nelaimingus atsitikimus darbe, per kuriuos darbuotojai mirė, ir 124, kai darbuotojai buvo sunkiai sužaloti. Dažniausiai, kaip nurodoma VDI pranešime, mirtini atsitikimai įvyksta statybos, apdirbamosios pramonės, transporto ir saugojimo bei miškininkystės sektoriuose. Išskirtinė 2021 m. įvykusių mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tendencija – didėjantis įvykių, sąlygotų pačių darbuotojų nesaugių veiksmų, skaičius. Tokie įvykiai pernai jau sudarė daugiau nei trečdalį visų mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe atvejų.

Mėnesį truksianti kampanija yra skirta paminėti balandžio 28-ąją – Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną. Įvairių informacinių pranešimų, radijo laidų ir nuotolinių seminarų tikslas – paskatinti darbdavius ir darbuotojus labiau susitelkti įgyvendinant saugaus darbo kultūros idėją bei dar labiau atkreipti visuomenės dėmesį į darbuotojų saugos ir sveikatos prevencijos svarbą bei žalą, kurią sukelia abejingumas pavojingoms darbo sąlygoms.

Nelaimių šuolis

Išankstiniais duomenimis VDI per 2021 m. per pirmuosius šešis mėnesius buvo gauta 20 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė (penkis iš jų lėmė kelių eismo saugos taisyklių, kurių kontrolės ir prevencijos priemonių įgyvendinimo funkcijos nepriskirtinos šios inspekcijos kompetencijai, pažeidimai), ir 66 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Pernai tuo metu buvo gauta penkiolika pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 55 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, t.y. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius 2021 m., palyginti su 2020 m., padidėjo 33 proc., o sunkių – 20 proc.

"Neramu matyti augančius nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, – situaciją komentavo vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius. – Po ilgo karantino prastovų laiko į darbą grįžtantys darbuotojai galbūt yra praradę budrumą ir įgūdžius, todėl darbų vadovai turi ypač atsakingai priminti saugos taisykles, instruktuoti darbuotojus ir dar kartą atidžiai patikrinti, ar visi yra aprūpinti reikalingomis saugos priemonėmis. Primenu, kad būtent darbdavys yra atsakingas už darbuotojų saugumą darbo metu."

33 proc. – tiek daugiau darbuotojų, palyginti su pernai metais, šiemet žuvo per pirmuosius šešis mėnesius.

Kalčiausi darbdaviai

Tiriant įvykių priežastis nustatyta, kad didžiąją dalį mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių 2021 m. pirmąjį pusmetį, lėmė darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai, nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė, netinkamas darbų organizavimas. Beveik ketvirtadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai, atlikdami darbus, darbuotojai nesilaikė jiems privalomų vykdyti saugaus darbo instrukcijų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

VDI inspektoriai, tirdami įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė ar kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, nelaimingo atsitikimo darbe priežastimis dažniausiai įvardijo darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės įmonėje stoką, darbdaviui nesudarant saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų, nesant tinkamų darbo priemonių bei netinkamai įrengus darbo vietas. Net vienuolika mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe (arba 24 proc. skaičiuojant nuo ištirtų nelaimingų atsitikimų darbe) įvyko dėl pačių darbuotojų didelio neatsargumo, kai jie nesilaikė nustatytų saugos ir sveikatos reikalavimų.

Dėmesys žemės ūkiui

Kai liepos 26-osios rytą Šakių rajone, žemės ūkio bendrovėje, atlikdami srutų rezervuaro siurblio remontą žuvo trys žmonės, VDI atkreipia dėmesį, kad žemės ūkio sektoriuje skaudžios nelaimės darbe – gana dažnas reiškinys. Šį įvykį tiria ne tik VDI, teisėsauga dėl darbuotojų žūties taip pat pradėjo ikiteisminį tyrimą.

"Mes (VDI) jau ne kartą kreipėmės į žemės ūkio bendrovių vadovus, primindami, kad sezono metu ypač padaugėja nelaimingų atsitikimų žemės ūkyje. Deja, suintensyvėjus sezoniniams darbams, darbdaviai žemės ūkyje vis mažiau deda pastangų užtikrinant darbuotojų saugą ir sveikatą, o juk žemės ūkio veikla – tai ne tik javų, augalų, galvijų auginimas, tai veikla, apimanti savo srityje ir žemės ūkio technikos naudojimą bei priežiūrą, statybos remonto darbus", – paaiškino vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius J.Gricius.

Statistika

2021 m. pirmąjį pusmetį darbe žuvo du neblaivūs darbuotojai ir vienas neblaivus sunkiai nukentėjo. Per atitinkamą 2020 m. laiką įvyko vienas sunkus nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu nukentėjo neblaivus darbuotojas.

Sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

Karantinas neatleidžia nuo pareigos užtikrinti darbuotojų saugą ir sveikatą. Prieš vykdant bet kokius darbus, o ypač tuos, kurie kelia padidintą pavojų, būtina įvertinti jų keliamą riziką, numatyti ir įgyvendinti tinkamas prevencines priemones.

„Kasmet Lietuvoje apie dešimt šeimų lieka be vieno iš maitintojų, jam žuvus darbe. Dar apie 30 asmenų labai sunkiai sužalojami ir paprastai iki gyvenimo galo lieka neįgalūs. Į darbuotojų saugą ir sveikatą reikia žiūrėti atsakingai – tai gelbsti gyvybes. Labai svarbu, kad kiekvienas darbdavys įsitikintų, kad jų darbuotojai žino ir supranta, kaip elgtis, kad būtų ne tik atliktos kasdienės užduotys, bet ir laikomasi visų saugumo reikalavimų“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Ministerija ragina darbdavius kuo skubiau patikrinti, ar nepraleistos privalomos darbo įrenginių patikros ir įrenginiai yra saugūs toliau naudoti, pervertinti atliekamų darbų organizavimo ypatumus ir įgyvendinti būtinas, ypač vidinės kontrolės užtikrinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones.

Pastebimi atvejai, kai įmonės po ilgų prastovų atnaujindamos veiklą, skiria per mažai dėmesio darbuotojų saugai ir įrenginių techninei būklei. Ilgesnės įmonės veiklos pertraukos turi įtakos ne tik darbuotojų įgūdžiams, bet ir jų budrumui bei atsakingam elgesiui darbe. Skubama atnaujinti veiklą ir tai neretai verčia darbuotojus pasielgti neapgalvotai, savarankiškai priimti sprendimus. Ypač tai aktualu tuose sektoriuose, kur dirbama su potencialiai pavojingais įrenginiais, tokiais kaip įvairi kėlimo įranga ir pan. Taip pat netinkamai atliekama šių įrenginių nuolatinė priežiūra ar nepatikrinta jų techninė būklė gali lemti nelaimingus atsitikimus darbe.

Ministerija ragina darbdavius kuo skubiau patikrinti, ar nepraleistos privalomos darbo įrenginių patikros ir įrenginiai yra saugūs toliau naudoti, pervertinti atliekamų darbų organizavimo ypatumus ir įgyvendinti būtinas, ypač vidinės kontrolės užtikrinimo, darbuotojų saugos ir sveikatos priemones. Tai darbdavio pareiga, numatyta įstatymais. Už šios pareigos nevykdymą gresia įstatymais numatytos sankcijos.

Pasekmės, jeigu nesilaikoma darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų

Kiekvieno darbdavio pareiga – sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas. Priešingu atveju, įvykus nelaimingam atsitikimui darbe, darbdavys patiria finansinius nuostolius, nes sutrikdoma veikla dėl darbuotojo nedarbingumo, tuo pačiu gali būti ir kitų materialinių nuostolių.

Įvertinus įmonėje įvykusius mirtinus, sunkius nelaimingus atsitikimus darbe ir VDI nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimus darbdaviai-draudėjai priskiriami atitinkamai nelaimingų atsitikimų darbe įmokos tarifo grupei, t. y. kuo dažniau įmonėje pasitaiko nelaimingų atsitikimų, tuo didesnę nelaimingų atsitikimų darbe įmoką moka.

Įvykus mirtinam nelaimingam atsitikimui darbe ir nustačius darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, pavyzdžiui, statybų sektoriuje, gali būti sustabdomas statybos darbų vadovo atestatas.

Jeigu darbo metu įvyksta įvykis, dėl kurio darbuotojas miršta arba dėl kurio sunkiai pakenkiama darbuotojo sveikatai, inicijuojamas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamąjį kodeksą. Pagal jį, darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių, baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Minėta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo.

Pastebima, kad atsakingos įmonės, atnaujindamos veiklą, dažniau taiko įvairesnes gerosios praktikos priemones. Pavyzdžiui, naujiems darbuotojams paskiria mentorius (mokytojus), padedančius naujokams suprasti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus. Daug dėmesio skiriama darbuotojo aprūpinimui asmeninėmis apsaugos priemonėmis dirbant koronaviruso pandemijos sąlygomis, taip pat darbuotojo socializacijai įmonėje, palaipsniui sugrąžinant ar įvedant jį į įmonės procesus. Tokiose įmonėse darbuotojai nebijo klausti ir spręsti iškylančias problemas. Tuo pačiu tai padeda išvengti nelaimingų atsitikimų darbe.

SADM nuotr.

Kiekvieno darbuotojo pareiga – vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti. Jeigu darbuotojas nesilaiko darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe arba darbuotojui išsivystyti profesinė liga, dėl kurių bus sveikatos sutrikimų, gali būti prarastas darbingumas ir pajamos.

Tuo tarpu tinkamai organizuojant darbą, naudojant darbo priemones, kolektyvines apsaugos priemones, asmenines apsaugos priemones išvengiama traumų, sveikatos pakenkimų darbe, dėl kurių darbuotojas tampa nedarbingas, praranda dalį pajamų, o jei nedarbingumas nuolatinis – ir darbą. Taigi, kiekvienas darbuotojas turi kaip galima labiau rūpintis savo ir kolegų sveikata, kad išliktų sveikas, darbingas ir neprarastų pajamų.

VDI teritoriniams skyriams turės būti pateikiami lengvų nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš jo aktai (originalai) kartu su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis. Šiuos aktus pildyti ir dokumentus pateikti galima elektroniniu būdu, prisijungus prie VDI Elektroninių paslaugų darbdaviams sistemos, pasirašant elektroniniu parašu. Atskirai "Sodros" skyriams nelaimingų atsitikimų darbe ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimo dokumentų teikti nebereikės.

Inspekcija primena, kad asmuo, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo darbe metu, ar asmuo, matęs įvykį, privalo apie tai nedelsdamas pranešti padalinio ar įmonės vadovui. Pastarasis pirmiausia turi užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą, o įvykio vietą išsaugoti nepakeistą.

Darbuotojo traumos sunkumą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Jeigu paaiškėja, kad trauma nepriskirtina prie sunkių, t.y. jeigu trauma lengva, darbdavys sudaro nelaimingą atsitikimą tirsiančią įmonės dvišalę komisiją, sudarytą iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai ir sveikatai. Tyrime gali dalyvauti ir pats nukentėjusysis ar jo atstovas. Lengvas nelaimingas atsitikimas darbe turi būti ištirtas per dešimt darbo dienų nuo įvykio dienos.

Dvišalė komisija, tirdama nelaimingą atsitikimą darbe, privalo apžiūrėti ir nufotografuoti įvykio vietą, apklausti šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis ir patį nukentėjusįjį, išsiaiškinti įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą, surinkti informaciją, ar darbuotojas buvo apmokytas atlikti tą darbą, kurį vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas, ar darbuotojas naudojo jam išduotas asmenines apsaugos priemones, nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis ir numatyti prevencines priemones panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti. Apibendrinus surinktus duomenis, susijusius su nelaimingo atsitikimo tyrimu, surašomas nelaimingo atsitikimo formos aktas, kuris ne vėliau kaip per tris darbo dienas, įmonės vadovui pasirašius dokumentą, turi būti išsiųstas VDI teritoriniam skyriui, nukentėjusiajam asmeniui ar jo atstovui, draudimo įstaigai.

Per tris šių metų ketvirčius buvo gauti 24 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių mirė darbuotojai, ir 92 pranešimai apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. 2019 metais per tokį pat laikotarpį buvo gauta 30 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 94 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai. Taigi mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius šiemet sumažėjo 6 atvejais, o sunkių sumažėjo 2 atvejais.

Statistikos departamento duomenimis, daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko transporto ir saugojimo įmonėse, kur fiksuoti 6 nelaimingi atsitikimai pasibaigė mirtimi, o 21 – sunkiais sužalojimais. Statybos įmonėse fiksuoti 5 mirtini ir 16 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, apdirbamosios gamybos įmonėse – 3 mirtini ir 14 sunkių nelaimingų atsitikimų.

Tuo tarpu žemės ūkio srityje fiksuotas 1 mirtinas ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai, miškininkystės – 2 mirtini ir 3 sunkūs, administracinės ir aptarnavimo veiklos įmonėse – 1 mirtinas ir 4 sunkūs, nekilnojamojo turto operacijų – 1 mirtinas ir 5 sunkūs, didmeninės ir mažmeninės prekybos – 1 mirtinas ir 13 sunkių nelaimingų atsitikimų atvejų.

Nelaimingi atsitikimai darbe užregistruoti ir vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo ir regeneravimo įmonėse, kur 3 nelaimingi atsitikimai pasibaigė mirtimi, o 6 žmonės buvo sunkiai sužeisti. Tuo tarpu 1 mirtinas ir 3 sunkūs nelaimingi atsitikimai įvyko mokslinės ir techninės veiklos įmonėse. Dar 2 sunkūs nelaimingi atsitikimai įvyko apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonėse ir 1 sunkus viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikloje.

Palyginti su pernai, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius šiek tiek sumažėjo visose įmonėse, išskyrus miškininkystės sektorių, kur pernai per ataskaitinį periodą neįvyko nė vieno mirtino ar sunkaus nelaimingo atsitikimo darbe, o šiemet net 2 mirtini ir 3 sunkūs atvejai.

Be eismo įvykių, kurių metu žuvo 6 darbuotojai, arba 25 proc., per šių metų tris ketvirčius statybos darbai buvo pavojingiausi nelaimingiems atsitikimams darbe įvykti – juos atliekant žuvo 4 žmonės, o 14 buvo sunkiai sužeisti.

Kaip ir pernai, daugiausiai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbuotojams nukritus iš aukščio – taip žuvo 7 darbuotojai ir buvo sunkiai pakenkta 35 darbuotojų sveikatai.

Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad apie pusę mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių per tris šių metų ketvirčius, sąlygojo darbdavio neįgyvendinti darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Beveik šeštadalis nelaimingų atsitikimų darbe įvyko, kai atlikdami darbus darbuotojai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ir taip rizikavo savo sveikata ar gyvybe.

Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.

Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ir Europos saugos ir sveikatos darbe agentūros (EU-OSHA) organizuotame seminare „Saugus darbas su pavojingomis medžiagomis medžio apdirbimo ir baldų gamybos sektoriuose“ ekspertai tikino, kad daugelis problemų kyla dėl nežinojimo.

„Diskutuojant su darbdaviais, dažnai išgirstama nuomonė, kad jie nenaudoja cheminių medžiagų, darbovietėje jų nėra arba beveik nėra, tad nėra ir pavojaus. Tačiau prieš kelis mėnesius vienoje gamybinėje įmonėje darbuotojai pradėjo blogai jaustis, teko kviesti greitąją pagalbą ir penki darbuotojai buvo išvežti į ligoninę. Galiausiai medikų išvada buvo tokia, kad darbuotojai apsinuodijo anglies monoksidu“, - pranešime spaudai cituojamas VDI Techninės saugos skyriaus vyr. darbo inspektorius Gediminas Valentėlis.

G. Valentėlis atkreipė dėmesį, kad dažnai nelaimingi atsitikimai ar profesinės ligos, susijusios su cheminėmis medžiagomis, pasireiškia ne tose įmonėse, kur jų yra naudojama labai daug ar kur naudojamos tikrai pavojingos cheminės medžiagos, bet ten, kur to nesitikima.

„Tyrimo metu paaiškėjo, kad šaltuoju metų laiku uždaromos durys, langai, o patalpoje važinėja dujinis šakinis krautuvas. Vidaus degimo variklis išmeta dujas, kurių viena sudedamoji dalis - anglies monoksidas. Taigi, darbuotojai prisikvėpavo tų dujų ir dėl to jie pasijautė blogai“, - komentavo G. Valentėlis.

Pagal pranešimą, vertinant profesinę riziką darbo vietose dažniausiai dėmesys sutelkiamas į matomus pavojus, į nelaimingų atsitikimų ir sužalojimų prevenciją, ir pamirštami kiti ne tokie akivaizdūs, bet labai pavojingi rizikos veiksniai.

G. Valentėlis pastebėjo, kad darbe gali būti nenaudojamos jokios cheminės medžiagos, bet cheminiai pavojingi veiksniai susidaro technologinio proceso metu. Paprasčiausias pavyzdys - medienos šlifavimas, šio proceso metu cheminių medžiagų nenaudojama, bet susidaro medienos dulkės, o tai jau yra cheminis veiksnys.

Pagal pranešimą, daugelis darbuotojų Europoje patiria pavojingų medžiagų poveikį, o informuotumas šiuo klausimu dažnai yra menkas. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos šiemet atliktos darbuotojų apklausos rezultatai rodo, kad net 33 proc. apklaustųjų neturi jokios informacijos apie darbe naudojamų cheminių priemonių poveikį sveikatai.

Svarbu, kad pavojingos medžiagos gali sukelti ūmių ir ilgalaikių sveikatos problemų, pavyzdžiui, odos sudirginimą, kvėpavimo takų ligas ar vėžį. Taip pat jos kelia grėsmę saugai, pavyzdžiui, gali būti gaisro, sprogimo ir uždusimo priežastimi.