– Kokią vietą užimame pagal piratavimo mastą?
– Lietuva pagal piratavimo mastą Europos Sąjungoje (ES) yra trečioje vietoje. Šioks toks poslinkis į priekį yra, nes anksčiau užėmėme pirmą arba antrą vietas. Visuomenėje yra dalis žmonių, kurie nevisiškai supranta, kad naudoja kažkokią nelegalią produkciją ar nelegalioje platformoje žiūri filmą. Tuo tikslu yra rengiamas naujas įrankis, instrumentas, kad bet kuris asmuo galėtų pasitikrinti, ar tas kūrinys yra iš legalios platformos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ką lietuviai vagia dažniau – filmus ar muziką?
– Muziką lengviau pasiekti iš įvairių platformų. Na, o atsirandant platformoms, kuriose patogu žiūrėti filmus už tam tikrą mokestį, aiškią sistemą, žinant, kur tie mokesčiai nueina, tai tie dalykai gelbėja. Be abejo, kai kada sunku pamatuoti tą mastą, pavyzdžiui, imant tas pačias knygas ar net natas. Sakyčiau, kai kada tai yra ir vidinės kultūros reikalas, bet kai kuriais atvejais lemia visa to nelegalaus turinio patekimo sistema, kuri lengvai prieinama ir patogi. Visi žinome tas svetaines, dėl kurių buvo ir teisminių ginčų.
BK, kaip minėjau, iš viso nebuvo nuostatos, sąvokos, kaip skaitmeninis turinys. Taigi akcentuočiau ne bausmes, o kur kas svarbiau užpildyti teisines spragas ir įgalinti institucijas veikti efektyviau.
– Kaip ketinate pažaboti piratavimą? Ką norėtumėte akcentuoti?
– Matydami visą vaizdą, esamas spragas, mes pateikėme Seimui įstatymų pakeitimus – tiek Baudžiamojo kodekso (BK), tiek Administracinių nusižengimo kodeksus (ANK), kurie neatliepė realybės. Pavyzdžiui, BK 192 straipsnyje, kuris kaip tik kalba apie nelegalaus turinio skleidimą, platinimą, jame tokios sąvokos kaip interneto sklaida iki šiol iš viso nebuvo. Arba ANK – jame buvo kalbama tik apie nelegalaus turinio vartojimą nekomerciniais tikslais. O vartojimas komerciniais tikslais apskritai nebuvo aprašytas įstatymuose. Žodžiu, ta kova su piratavimu yra ilgalaikė. Tam reikia teisinės bazės, kuri būtų adaptuota visiems galimiems atvejams ir galimybėms, kurias suteikia šiuolaikinės technologijos. Autorystę, intelektualinį produktą svarbu apsaugoti ir vertinti.
– Ar bandėte suskaičiuoti, kiek lėšų praranda autorius, jeigu jo kūrinys yra pavagiamas?
– Tokių skaičių aš dabar tikrai nepasakysiu, nes reikėtų klausti ir kitų institucijų. Kalbant apie administracinių nusižengimų sureguliavimą, mano galva, dar yra vienas svarbus pokytis. Iki šiol nėra efektyvi ir pačių institucijų kova su piratavimu. Pavyzdžiui, policija užsiima tik labai reikšmingais, stambaus masto pažeidimais, susijusiais su piratavimu. O Lietuvos radijo ir televizijos komisija iš viso neturėjo tokios funkcijos. Jos darbas yra sekti visą viešąją erdvę, fiksuoti, kur tas nelegalus turinys gali būti ir imtis priemonių. Tačiau iki šiol informavus policiją, visą tyrimą tekdavo atlikti iš naujo. Tad dabartiniai įstatymų pakeitimai leis Radijo ir televizijos komisijai pačiai atlikti ir tyrimą, ir išrašyti baudą už administracinį nusižengimą. Svarbu, kad patobulintas mechanizmas veiktų greitai ir efektyviai.
– Seimas prašo, kad patys gyventojai pasiūlytų bausmes piratams. Ar tai nėra ženklas, kad trūksta kompetencijos, nelabai suvokiama, kaip yra pirataujama?
– Nelabai esu girdėjęs apie tokį siūlymą. Tiek BK, tiek ANK bausmės yra įvardintos, turėjome tik spragų dėl nelegalaus turinio panaudojimo komerciniais tikslais. O BK, kaip minėjau, iš viso nebuvo nuostatos, sąvokos, kaip skaitmeninis turinys. Taigi akcentuočiau ne bausmes, o kur kas svarbiau užpildyti teisines spragas ir įgalinti institucijas veikti efektyviau ir operatyviau. Dar svarbu, kad atsirastų patogios platformos vartotojams, nes pastebėjome, kad daug žmonių vartoja nelegalų turinį būtent dėl patogumo.
