Vasario pabaigoje rusakalbė 87-erių moteris pasidavė nepažįstamosios kalboms apie būtinybę užkalbėti namuose laikomus pinigus. Tąkart moteris padavė 3,3 tūkst. eurų pluoštą.

O šeštadienio rytą Šiaulių gatvėje vieno daugiabučio namo kieme 80-erių pensininkė sutiko nepažįstamąją.

Ji apsimetė senolės giminaitės artimąja ir pranešė apie ją neva ištikusią nelaimę.

Taip pokalbio metu apgavikė įtikino pagyvenusią moterį, kad reikia padėti į bėdą patekusiai giminaitei, ir įkalbėjo, kad perduos jai močiutės paskolintus pinigus. Nenujausdama klastos pensininkė parsivedė namo pirmą kartą matomą moterį ir atidavė jai visus namie turėtus pinigus. Taip nukentėjusioji pati apgavikei padavė 12 tūkst. eurų.

Kiek vėliau garbaus amžiaus klaipėdietė pabendravo su savo vaikais ir sužinojo, kad buvo apgauta.

Pirmadienį pareigūnai ketino apklausti nukentėjusiąją ir bandyti sulyginti įtariamosios apibūdinimą su vasario gale kitą močiutę apgavusios moters išvaizdos aprašymu.

Savaitgalį ikiteisminis tyrimas dėl šio sukčiavimo atvejo nebuvo pradėtas, tada tik fiksuotas įvykis ir pradėta rinkti medžiaga.

Pareigūnai paprastai aiškinasi nusikaltimo aplinkybes ir ieško kaltininko.

Tačiau sukčių apgauti pagyvenę žmonės dažnai atvirauja, kad prarasti pinigai tėra viena medalio pusė, kita – dėl patirto streso pablogėjusi ar net pašlijusi sveikata. Tokios žalos atlyginimo tikėtis galima dar mažiau nei prarastos sumos priteisimo.

Dažniausiai nustatyti kaltininkus nepavyksta, o jei ir pavyksta, kaltininkai neturi jokio turto, todėl negali atlyginti žalos.

Kėdainių teismui perduota nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje 23 metų G. V. kaltinama sukčiavimu, neteisėtu duomenų panaudojimu bei prisijungimu prie svetimo internetinio banko.

Įtariama, kad kaltinamoji apgaulės būdu pasisavino pinigus iš nukentėjusiosios. Pastaroji interneto pažinčių svetainėje susirašinėjo su jos sugyventiniu. Moteris, įtariama, rašė melagingas žinutes, esą vyras su vežtu kroviniu sulaikytas užsienyje, jam reikalingi pinigai grįžti į Lietuvą. Nukentėjusiajai patikėjus, pinigai buvo pervesti į kaltinamosios bei jos sugyventinio sąskaitas. Pastarasis, įtariama, apie vykdomą neteisėtą veiką nežinojo.

Neturėdama reikiamos sumos, nukentėjusioji pasiėmė paskolą iš bendrovės, teikiančios greituosius kreditus. Moteris iš viso atliko 23 bankinius pavedimus į dvi skirtingas sąskaitas, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Ji teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad apgaulė tuo nesibaigė – kaltinamoji G. V., norėdama iš nukentėjusiosios išvilioti daugiau pinigų, jai paskambino ir pasakė, kad vyro, su kuriuo ji bendravo internete, dukra mirė ir jam reikalinga finansinė pagalba.

Kaltinamoji įkalbėjo nukentėjusiąją padiktuoti savo elektroninės bankininkystės duomenis, o tuo pasinaudojant buvo atliktos pinigų išgryninimo operacijos. Supratusi, kad ją apgavo, nukentėjusioji kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus.

Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus pareigūnai. Jiems vadovavo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroras Arvydas Bernotavičius.

Baudžiamasis kodeksas už sukčiavimą bei neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.