Seimas ketvirtadienį leido valstybės paramos nuo šio birželio siekti žuvusiųjų nepriklausomybės gynėjų vaikams, našliams ir tėvams, taip pat – gynėjų, netekusių 45 proc. ir daugiau darbingumo arba pripažintų invalidais, nepilnamečiams vaikams, sutuoktiniams, tėvams.

Jiems būtų kompensuojamas būsto atnaujinimo projekto parengimas, jo įgyvendinimo administravimas, statybos techninės priežiūros išlaidos, paskolos draudimo įmoka. Taip pat būtų išmokama vienkartinė kompensaciją už paskolą, paimtą daugiabučiam modernizuoti, ar palūkanas, jeigu jos jau būtų apskaičiuotos iki įstatymo įsigaliojimo.

Už tokias Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas balsavo 107   Seimo nariai, prieš nebuvo, o du susilaikė . 

Dabar valstybės parama teikiama tik nepriklausomybės gynėjams.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančioms Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisoms: už balsavo 99 parlamentarai, o susilaikė keturiolika. Galutinis balsavimas – kitame posėdyje.

Pakeitimai numato, kad valstybės paramos galės siekti žuvusiųjų nepriklausomybės gynėjų vaikai, našliai ir tėvai, taip pat – gynėjų, netekusių 45 proc. ir daugiau darbingumo arba pripažintų invalidais, nepilnamečiai vaikai, sutuoktiniai, tėvai.

Jiems būtų kompensuojamas būsto atnaujinimo projekto parengimas, jo įgyvendinimo administravimas, statybos techninės priežiūros išlaidos, paskolos draudimo įmoka. Taip pat būtų išmokama vienkartinė kompensaciją už paskolą, paimtą daugiabučiam modernizuoti, ar palūkanas, jeigu jos jau būtų apskaičiuotos iki įstatymo įsigaliojimo.

Dabar valstybės parama teikiama tik nepriklausomybės gynėjams.

Kompensacijas siūloma mokėti iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams. Kompensacija priklausytų skyrus medicininę reabilitaciją „dėl neurozinių stresinių ir somatoforminių sutrikimų ar ilgalaikių asmenybės pakitimų po katastrofos išgyvenimo.“

Sveikatos apsaugos ministerijos parengtas tai numatančias Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo pataisas įregistravo Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Arvydas Pocius, Eugenijus Jovaiša, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Liucija Andrikienė.

Pagal siūlomą projektą, maitinimo ir pragyvenimo išlaidas kiekvienais kalendoriniais metais padengtų savivaldybė, bet ne daugiau kaip už 16 kalendorinių dienų. Maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensavimo dydžius nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Pagal dabartinį reglamentavimą, kuris reglamentuoja medicininę reabilitaciją ir sanatorinio (antirecidyvinio) gydymo organizavimą, nepriklausomybės gynėjams ir jų šeimoms skiriamos ambulatorinės medicininės reabilitacijos dėl neurozinių, stresinių ir somatoforminių sutrikimų ar ilgalaikių asmenybės pakitimų po katastrofos paslaugos yra kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, bet maitinimo ir pragyvenimo išlaidos reabilitacijos metu nėra apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Projekto autorių teigimu, dėl šios priežasties ambulatorinės medicininės reabilitacijos paslaugos tampa nepatrauklios. Tikimasi, kad priėmus įstatymo pataisas bus pagerintas ambulatorinės medicininės reabilitacijos prieinamumas nepriklausomybės gynėjams bei jų šeimoms.

Įstatymui įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės parengti dokumentą, reglamentuojantį maitinimo ir pragyvenimo išlaidų kompensacijų skyrimo tvarką.

Manoma, kad įstatymo pataisoms įgyvendinti papildomai reikės apie 300 tūkst. eurų iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktą informaciją, parengtą remiantis 2017 m. savivaldybių administracijų pateiktais duomenimis, 442 asmenims buvo pripažintas nepriklausomybės gynėjo teisinis statusas ir 154 nukentėjusio nuo sausio įvykių teisinis statusas (iš viso 576 asmenys). Kaip nurodoma dokumento aiškinamajame rašte, paciento vienos dienos maitinimo ir pragyvenimo išlaidos sudaro apie 32 eurus, taigi 16 dienų 576 pacientų maitinimo ir pragyvenimo išlaidos kainuotų apie 300 tūkst. eurų.

Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2022 m. liepos 1 d.

„(...) siūlymas skirti laidojimo išlaidų kompensacijas mirus nepriklausomybės gynėjams, neatsižvelgiant į jų patirtos žalos pobūdį ir dydį, neatitiktų valstybės paramos teikimo nepriklausomybės gynėjams principo“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.

Išvadą pasirašęs ministras teigia, kad nepriklausomybės gynėjams valstybės parama teikiama atsižvelgiant ne tik į patirtos žalos faktą, bet ir į jos pobūdį bei dydį, tai reiškia, kad parama teikiama labiausiai nukentėjusiesiems. Parama teikiama asmenims, kurie prarado sveikatą ir darbingumą. Tokie žmonės gauna valstybinę pensiją, turi transporto lengvatų.

Konservatoriai Gintarė Skaistė ir Sergejus Jovaiša parengė įstatymo pataisą, kad laidojimo išlaidų kompensacijos būtų skiriamos nepriklausomybės gynėjams, kurie 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos metu buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti, tačiau nebuvo pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais.

„Atitinkama padėka ir pagarba privalo būti užtikrinta visiems nepriklausomybės gynėjams, patyrusiems sunkius ar apysunkius kūno sužalojimus, nepriklausomai nuo to ar tie asmenys neteko darbingumo ar ne“, – teigia projekto autoriai.

SADM suskaičiavo, kad jų siūlomai normai įgyvendinti papildomai reikėtų apie 260 tūkst. eurų.

Dabar teisę į laidojimą išmoką – 40 bazinių socialinių išmokų dydžio sumą (1,5 tūkst. eurų) – turi nepriklausomybės gynėjai, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 metų liepos 1 dienos – invalidais) dėl 1991 metais sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos.

Dėl SADM parengtos išvados dar balsuos Vyriausybė.

1991-ųjų sausį sovietai karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS. Tuomet žuvo 14 ir buvo sužeista daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.

Nors sovietų kariams pavyko užimti Vilniaus televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.

Pagal komisijos parengtą įstatymo pataisą, nepriklausomybės gynėjų statusą įgytų visi asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie buvo per SSRS struktūrų vykdomą agresiją sužeisti bei sužaloti.

Šiuo metu nepriklausomybės gynėjų teisinis statusas pripažinimas asmenims, pripažintais nedarbingais dėl 1991 metų sausio 11–13 dienomis ir po to vykdytos SSRS agresijos.

Laisvės kovų komisijos nario Lauryno Kasčiūno teigimu, šiuo statusu būtų pagerbti nepriklausomybę gynę žmonės.

„Pirmiausia, tai pagarbos ir įvertinimo klausimas. To ir reikia žmonėms“, – BNS sakė Seimo narys.

Pagal projektą, nepriklausomybės gynėjais taptų kariai, kurie 1990 metų kovo 11  – 1991 metų rugpjūčio 21 dienomis priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė. Šį statusą įgytų ir asmenys, dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos Nepriklausomybės gynyboje nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos.

Nepriklausomybės gynėjais taip pat būtų pripažįstami organizuotoms struktūroms nepriklausę asmenys, bet nuo 1990-ųjų kovo 11-osios iki 1991-ųjų rugpjūčio 21-osios gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu. Tačiau jie savo dalyvavimą privalės įrodyti dokumentais.

Minėtą statusą galės gauti ir žmonės,  turintys valstybinius apdovanojimus už Nepriklausomybės gynybą“.

Anot L. Kasčiūno, pataisoje minimas pusantrų metų laikotarpis buvo nestabiliausias ir pavojingiausias valstybei.

„Reikia turėti, kad tas pusantrų metų etapas iki pučo buvo toks labai labai nestabilus, rizikingas, dar buvo įvairių galimų transformacijų (...) Be abejonės, kad tuo laikotarpiu žmonės, kurie gynė valstybę, svarbiausias institucijas – turėkime galvoje, kad kai atkūrėme institucijas, išorines sienas kontroliavo sovietai, Lietuvoje dar buvo beveik 200 tūkst. sovietinių karių – tie žmonės, kurie buvo šalia gležnų valstybės institucijų, nusipelno būtų pagerbti ir atitinkamai įvertinti“, – tvirtino Seimo narys.

Jis teigė, kad tiksliai nežinoma, kiek žmonių galėtų pretenduoti į šį statusą. L. Kasčiūnas svarstė, kad jų galėtų būti keli tūkstančiai.

Šeštadienį Seimui projektą pateikusi Seimo narė Virginija Vingrienė sakė, kad tai nebūtų didelė finansinė našta savivaldybėms, tačiau didelė pagalba žmonėms.

„Dalis šių žmonių, neturėdami savo būsto ir neišgalėdami jo įsigyti, gyvena dažniausiai savivaldybės suteiktuose socialiniuose būstuose, privalėdami susimokėti būsto nuomos mokestį. Pagal šiandien galiojančių teisės aktų nuostatas, šios išlaidos nekompensuojamos. Jo nesant, rimtų sveikatos problemų ar sunkią negalią turintys žmonės, pragyvenantys iš itin skurdžių pajamų, dėl savo sunkios materialinės padėties ir nuolat brangstančio pragyvenimo itin sunkiai verčiasi. Įvertinus šių žmonių svarų indėlį į Lietuvos laisvės, nepriklausomybės ir demokratijos siekį, turime išspręsti jų skurdo problemas, užtikrinant šiems žmonėms orias gyvenimo sąlygas“, - sako V. Vingrienė.

Jos pateiktam Kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11-13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo pataisų projektui po pateikimo pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu šio klausimo svarstyme paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Projektas plenariniame posėdyje toliau bus svarstomas pavasario sesijoje. Šiuo klausimu taip pat nuspręsta kreiptis Vyriausybės išvados.

Pagal dabar galiojančio įstatymo nuostatas, nukentėjusiems asmenims numatytos 50 proc. kompensacijos už būsto šildymą, vandenį, nuotekas, dujas, kietąjį ir skystąjį kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį (mėnesinį) mokestį, žemės, esančios po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu, mokestį ir kitas paslaugas, išskyrus būsto nuomą.

Pagal sumanymą, į šį statusą galėtų pretenduoti ne visi parlamento ar Vilniaus televizijos bokšto gynėjai, o tik tie, kurie priklausė kokiai nors organizuotai struktūrai. Anot sąjungos atstovų, statuso suteikimas būtų moralinis įvertinimas žmonių, kurie rizikuodami gyvybe gynė šalies nepriklausomybę.

„Mes nepretenduojame į valstybines pensijas, dar neatėjo laikas, valstybei būtų per didelė našta. Mes prašome vienintelio, kad pripažinus tą statusą žmogus turėtų valstybės įvertinimo pažymėjimą. Kitaip sakant, kad būtų įrašytas į tam tikrą registrą. Vienintelė privilegija, kurios prašome, kad ant antkapio būtų galimybė užrašyti „Čia ilsisi valstybės nepriklausomybės gynėjas“, – sakė Nepriklausomybės gynėjų sąjungos sekretorius Henrikas Narščius.

Jis su sąjungos vadovu Arnoldu Kulikauskiu šią savaitę lankėsi Seimo Laisvės kovų komisijos posėdyje ir pristatė savo projektą.

„Laikotarpį nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos mes siūlome istorikams vadinti nepriklausomybės gynimo laikotarpiu“, – sakė H. Narščius.

Pagal parengtą pirminį projekto variantą, Nepriklausomybės gynėjais siūloma laikyti karius, kurie nuo 1990 metų kovo 11 dienos iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos priklausė Lietuvos gynybos struktūroms, davė priesaiką (pasižadėjimą) ir jos nesulaužė, taip pat asmenys, minėtu laikotarpiu dalyvavę organizuotose struktūrose Lietuvos nepriklausomybės gynyboje. Į nepriklausomybės gynėjų statusą galėtų pretenduoti ir asmenys, tuo metu gynę svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės puolimo metu, jei tai dokumentais įrodoma, bei asmenys, turintys valstybinių apdovanojimų už nepriklausomybės gynimą.

Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininko A. Kulikauskio teigimu, naujas statusas reikalingas, nes dabar dalis gynėjų negali pretenduoti į jau esančius statusus: kario savanorio, laisvės kovų dalyvio, asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, pasipriešinimo dalyvių.

„Iki šiol nesame jų įvardiję gynėjais valstybiniu požiūriu. Artėjant valstybės šimtmečiui norėtume ta galimybe pasinaudoti, kad tai būtų įteisinta vienokiais ir kitokiais būdais“, – sakė A. Kulikauskis.

Anot H. Narščiaus, į nepriklausomybės gynėjų statusą galėtų pretenduoti apie 2 tūkst. žmonių.

„Pagrindas, mūsų auksinis fondas yra žmonės, parlamente davę priesaiką Lietuvai nuo sausio iki rugpjūčio mėnesio. Jie yra išvardyti, net tokia knygutė išleista „Parlamento gynėjai“. Ten yra apie 900 pavardžių. Dar kokius 800 pavardžių galima rasti, taip pat pasieniečiai, priimti iki rugpjūčio 21 dienos ir saugoję pasienio punktus. Dar Šaulių sąjungos nariai tuo metu buvę, galbūt kitų organizacijų (atstovai – BNS)“, – galimus pretendentus į statusą vardijo sąjungos sekretorius.

Jis sutiko, kad į statusą negalėtų pretenduoti 1991-ųjų sausį prie parlamento rūmų Vilniuje tiesiog budėję žmonės.

„Organizuoti žmonės nuveikė daug daugiau negu neorganizuoti. Organizuota gynybos struktūra yra labiau gerbtina negu pavieniai asmenys, kurie ateina niekam neįsipareigoję. Jeigu blogai, jie gali ir pabėgti. Dėl to prisirišome prie organizuotos struktūros, priesaikos ir pasižadėjimo“, – aiškino H. Narščius.

Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas teigė, kad būtina pasitarti su ekspertais dėl naujo statuso sukūrimo.

Jis siūlė sudaryti specialią darbo grupę minėtam siūlymui išnagrinėti.