Anot policijos, šiemet per pirmąjį pusmetį iki liepos 1 dienos įvyko 69 eismo įvykiai dėl neblaivių vairuotojų kaltės, o pernai per tą patį laikotarpį – 101 (2019-aisiais – 128). Dėl to šiemet žuvo keturi žmonės, kai pernai mirė devyni, sužeistųjų skaičius siekia 85, o 2022 metais – 124.

Policijos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį fiksuota trečdaliu mažiau eismo įvykių nei pernai per tą patį laikotarpį, taip pat buvo mažiau sužeistųjų ir apie 50 proc. mažiau žuvusiųjų keliuose dėl neblaivių vairuotojų kaltės.

Iš viso neblaivių vairuotojų sukeltos avarijos sudarė 5 proc. eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės.

Mažiau eismo įvykių, bet daugiau žuvusių

Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje eismo įvykiuose iš viso žuvo 72 žmonės (56 vyrai ir 16 moterų). Tai – 41 proc. daugiau nei pernai ir 4 proc. daugiau nei 2019 metais. Policija atkreipia dėmesį, kad eismo įvykių statistikai 2020-2022 metais įtakos turėjo ir COVID-19 pandemijos ribojimai.

15 žuvusių asmenų yra vyresni negu 65 metų. Daugiausia – 16 – žuvusiųjų buvo nuo 35 iki 44 metų amžiaus. Tarp eismo įvykių aukų – 34 automobilių vairuotojai, 15 keleivių ir 12 pėsčiųjų. Pirmąjį pusmetį žuvo dar penki motociklų vairuotojai, du dviratininkai, elektrinio paspirtuko vairuotojas, keturračio vairuotojas, vadeliotojas ir darbininkas. Transporto priemonių vairuotojai sudaro didžiausią dalį – beveik pusę (47 proc.) žuvusiųjų asmenų.

Pasak policijos, per pirmąjį pusmetį žuvo keturi, o sužeisti 298 vaikai. 50 asmenų žuvo šviesiuoju paros metu. 64 eismo įvykiai įvyko dėl neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės.

Policijos duomenimis, šiemet iš viso fiksuoti 1339 eismo įvykiai, kai 2019 metais tokių buvo 1533. 2023-iaisiais mažiau fiksuota sužeistųjų –1535, kai 2019 metais šis skaičius siekė 1849.

Vertindamas statistiką, LKPT viršininkas Vytautas Grašys pabrėžia, kad pusmečio situacija „verčia sunerimti ir susirūpinti visiems“.

„Skubėjimas, neatidumas, netinkamas elgesys kelyje, dalies vairuotojų atsakomybės trūkumas ir neleistinas atsipalaidavimas atsispindi liūdnais skaičiais statistikoje ir nelaimėmis šeimose, o visuomenė akivaizdžiai pastebi atsainesnį kai kurių vairuotojų elgesį keliuose“, – pranešime cituojamas V.  Grašys.

Žūva dėl nesaugaus greičio

61 proc. eismo įvykių, kuriuose žuvo žmonės, įvyko dėl saugaus važiavimo greičio nepasirinkimo ar leistino važiavimo greičio viršijimo, dar 14 proc. žmonių žuvo dėl pėsčiųjų padarytų Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų, 8 proc. – dėl pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjoje ir kitų vairuotojų pareigų pėstiesiems nevykdymo, taip pat dėl KET pažeidinėjančių dviračių vairuotojų (7 proc.).

Kaip rodo duomenys, labiausiai eismo įvykių skaičius išaugo Raseinių ir Ignalinos rajono savivaldybėse – 300 proc., Trakų – 200 proc., Kalvarijos ir Šilalės rajonuose – 100 procentų.

42 proc. eismo įvykių padaugėjo Tauragės, 24 proc. – Telšių, 12 proc. – Vilniaus, 8 proc. – Kauno, 7 proc. – Marijampolės apskrityse.

Labiausiai eismo įvykių sumažėjo Lazdijuose – 89 procentais. Iš viso šalyje 2023 metų pirmąjį pusmetį įskaitinių eismo įvykių skaičius, palyginti su pernai tokiu pačiu laikotarpiu, išaugo 2 procenatis. Žuvusiųjų skaičius 200 proc. išaugo Vilniaus ir Kaišiadorių rajonų savivaldybėse.

Tuo metu įskaitinių eismo įvykių, kuomet nukentėjo žmonės, mažėjo Alytaus (30 proc.), Klaipėdos (16 proc.), Utenos (15 proc.), Šiaulių (10 proc.) ir Panevėžio (2 proc.) apskrityse.

Fiksuota per 680 tūkst. KET pažeidimų

Iš viso per šiemet policija išaiškino daugiau kaip 681 tūkst. padarytų KET pažeidimų. Nustatyto važiavimo greičio viršijimo atvejų fiksuota 292 tūkst. – 56 tūkst. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Pavojingo ir chuliganiško vairavimo atvejų nustatyta 1,8 tūkst. (201 atveju mažiau nei pernai), naudojimosi mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant atvejų užfiksuota daugiau kaip 25 tūkst. (159 atvejais mažiau nei pernai), draudžiamo šviesoforo signalo nepaisymo, pėsčiųjų nepraleidimo pėsčiųjų perėjose nustatyta daugiau nei 17 tūkst. atvejų, o saugos diržų nenaudojimo atvejų – per 13 tūkst. (1149 atvejais daugiau nei pernai).

Antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos kelių policija žada surengti apie 40 tikslinių prevencinių priemonių visoje šalyje, atidžiau stebėti eismo dalyvius ir siekti išaiškinti šiurkščius ir pavojų saugiam eismui keliančius KET pažeidimus.

Planuojama sustiprinta pavojingo ir chuliganiško vairavimo, manevravimo, lenkimo, kur tai draudžiama daryti, važiavimo per sankryžas, šviesoforo signalų paisymo, blaivumo ir greičio bei pėsčiųjų elgesio kontrolė.

LKPT likusius beveik du vasaros mėnesius ketina sustiprinti patruliavimą kurortiniuose Lietuvos miestuose ir kurortinėse teritorijose, o apskričių vyriausieji policijos komisariatai organizuos ir vykdys dar ir papildomų priemonių.

Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu vasarą šalies kurortuose ir kurortinėse teritorijose daugiau dėmesio ir pajėgų skiriama viešajai tvarkai užtikrinti, o LKPT kartu su apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų pareigūnais užtikrina eismo priežiūrą ir žmonių saugumą.

Kelyje – du matuokliai

"Naujas skaičiavimo būdas pritaikomas matuojant vidutinį greitį konkrečiame kelio ruože, naudojant du tam tikru žinomu atstumu vienas nuo kito esančius matuoklius su transporto priemonės identifikavimo techninėmis priemonėmis", – teigė vienas patentuoto išradimo bendraautorių KTU EEF profesorius Darius Andriukaitis.

Šis greičio matavimo metodas – dalis su UAB "Altas IT" vykdyto projekto. Buvo sukurtas daugiafunkcis transporto eismo stebėjimo ir kontrolės įrenginys, pristatyta nauja išmanioji kontrolės ir monitoringo sistema.

Ji skirta eismo stebėsenai, transporto priemonių klasifikacijai, greičiui matuoti ir transporto priemonės pagal valstybinius numerius identifikacijai bet kuriuo paros metu, esant bet kokioms oro sąlygoms.

Lietuvos kelių policijos duomenimis, apie 40 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta ar sužeidžiami žmonės, kyla dėl nesaugaus greičio.

Valstybinės reikšmės keliuose šiuo metu įrengti tiek vidutinio greičio kontrolės ruožai, tiek momentiniai greičio matuokliai. Nuo metų pradžios šalies keliuose veikia 70 momentinių greičio matuoklių ir 50 vidutinio greičio matavimo sistemų (25 ruožuose).

Lietuvos kelių policijos duomenimis, apie 40 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta ar sužeidžiami žmonės, kyla dėl nesaugaus greičio.

Skaičiuoja sparčiau

KTU mokslininkų išradimas leidžia apskaičiuoti antžeminių transporto priemonių judėjimo greitį naudojant AMR jutiklius.

Kelio dangoje ar kitoje vietoje arti važiuojančių transporto priemonių dedami ne mažiau kaip du AMR jutikliai (tam tikru atstumu vienas nuo kito, pavyzdžiui, 20–30 cm), kurie matuoja Žemės magnetinio lauko pokyčius laike transporto priemonei judant virš ar šalia AMR jutiklių.

"Įvertinus laiko skirtumą tarp AMR jutikliais išmatuotų magnetinio lauko priklausomybių kitimo laike, nustatomas transporto priemonės judėjimo greitis. Apskaičiuojant vidutinį greitį nuo 50 iki 1 000 kartų sumažinamos skaičiavimų apimtys", – tikino D.Andriukaitis.

Siekiant efektyvesnės eismo srautų kontrolės, itin svarbu greitai išmatuoti transporto priemonių greitį, taip pat reikalingas spartus duomenų apdorojimas ir jų perdavimas neprarandant informacijos kokybės.

"Toks metodas ne tik sutrumpina skaičiavimo laiką, bet ir leidžia efektyviau panaudoti greičio matuoklio naudojamą energiją", – sakė KTU EEF profesorius.

Parametrų – daugiau

Jeigu transporto priemonių greitis matuojamas norint tuo pat metu identifikuoti pažeidėjus, reikalingas efektyvus šios procedūros būdas.

Naudojant KTU mokslininkų išradimą, galima pasitelkti įprastą identifikavimo būdą, kai vaizdo kameromis užfiksuojamas transporto priemonės registracijos numeris.

"Vaizdo fiksavimo kamera statoma tokiu atstumu nuo greičio matuoklių, kad greičio matavimo įtaisas spėtų apdoroti duomenis, skirtus transporto priemonės greičiui nustatyti, signalui perduoti, kad vaizdo fiksavimo kamera pasirengtų fiksuoti ir užfiksuotų transporto priemonę", – kalbėjo D.Andriukaitis.

Magnetiniai jutikliai, padedantys nustatyti transporto priemonių greitį, turi būti išdėstyti vaizdo kameros zonoje, eismo juostos viduryje po važiuojamosios dalies paviršiumi. Kita vertus, šiais jutikliais nustatomas ne tik transporto priemonės greitis, bet ir vertinamas jos ilgis, kuris siejamas su transporto priemonės kategorija ir klase.

"Transporto priemonės ilgis reikšmingas skaičiuojant infrastruktūros gyvavimo trukmės resursą, eksploatacinius kaštus ir degradaciją, kurią nulemia transporto priemonių, pavyzdžiui, krovininių automobilių, srautas", – aiškino D.Andriukaitis.

Universali nauda

Pritaikius KTU mokslininkų išradimą intelektualioms eismo srautų valdymo technologijoms, taip pat galima nustatyti eismo intensyvumo parametrus, atlikti transporto priemonių klasifikavimą, sumažinti išmetamų teršalų poveikį klimatui ir gamtai.

Remiantis Tarptautinės motorinių transporto priemonių gamintojų organizacijos duomenimis, 2019 m. pasaulyje buvo pagaminta daugiau nei 95 mln. transporto priemonių.

VĮ "Regitra" duomenimis, vien tik 2020 m. Lietuvoje iš viso naujai užregistruota daugiau nei 229 tūkst. naujų ir naudotų transporto priemonių.

"Didėjant transporto priemonių skaičiui, vis dažnesnės ir spūstys keliuose. Transporto sektoriuje išskiriama beveik 30 proc. viso ES išskiriamo CO2 kiekio, o 72 proc. jo sudaro keliuose išmetami teršalai", – konstatavo D.Andriukaitis.

Siekdamos sušvelninti klimato kaitą ES narės sutarė iki 2050 m. 40 proc. sumažinti transporto sektoriaus išskiriamą CO2 kiekį, lyginant su 1990 m. lygiu.

"Tai skatina ieškoti išmaniųjų sprendimų, kaip užtikrinti sklandesnį eismą keliaujant iš taško A į tašką B. Siekti tikslo gali padėti ir mūsų sukurta išmanioji transporto eismo kontrolės ir monitoringo sistema", – reziumavo KTU EEF profesorius.

Apie 19.10 val. Nemuno ir Petkevičaitės-Bitės gatvių sankryžoje 1987 m. gimęs vyras, kaip teigiama Panevėžio apskrities policijos pranešime, važiuodamas dviračiu nepasirinko saugaus važiavimo greičio.

Dviratininkas, pamatęs prie „Stop“ linijos sustojusį automobilį „Citroen C5“, staigiai stabdė, vertėsi per dviračio vairą ir nukrito prie stovėjusio automobilio.

Dviratininkas po medikų apžiūros paleistas gydytis į namus.

Anot skaitytojo Laimono (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi), skubių siuntų pervežimo paslaugas teikiančios įmonės „Venipak“ mikroautobusas Laisvės alėjos atkarpa nuo „Aušros“ gimnazijos iki Kauno apylinkės teismo pralėkė apie 40 km/val. greičiu. „Ties teismu mikroautobusas manęs vos nepartrenkė. Jis lėkė tarsi autostrada“, – sakė skaitytojas.

Laimonas susirūpino ir kitų pėsčiųjų saugumu. „Šioje atkarpoje yra gimnazija, tad tokiems vairuotojams lakstant vaikams gali būti baisu išeiti į Laisvės alėją. Gerai, kad mokiniams dabar atostogos“, – svarstė vyras.

Skaitytojo atsiųstame vaizdo įraše matyti, kad Laisvės alėja važiavusio mikroautobuso vairuotojas nebuvo įjungęs avarinės šviesos signalizacijos, kertant dviračių taką nerodė posūkio signalo.

Pradėta administracinė teisena

Kauno policijos atstovė Justina Kazragytė portalui teigė, kad Laisvės alėja yra pritaikyta pėsčiųjų ir dviračių eismui, tad motorinių transporto priemonių eismui yra taikomi tam tikri apribojimai.

„Kelių eismo taisyklėse (toliau – KET) numatyta, kad motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti veja, šaligatviu, pėsčiųjų, dviračių taku. Laisvės alėja yra skirta pėsčiųjų ir dviratininkų eismui, tad važiuoti draudžiama, nebent būtų išduotas leidimas šiai transporto priemonei važiuoti šia gatve. Net ir turint leidimą, vairuotojas privalo pasirinkti saugų greitį, nekelti pavojaus pėstiesiems ir dviratininkams, o atsiradus kliūčiai, sulėtinti greitį ir bet kada prireikus sustoti. Taip pat KET numatyta, kad važiuojant kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračiu taku, šaligatviu, dviračio privaloma duoti kelią pėstiesiems, neturima jiems trukdyti ar kelti pavojaus“, – aiškino J. Kazragytė.

Išanalizavus atsiųstą vaizdo įrašą dėl galimo teisės pažeidimo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyboje pradėta administracinio nusižengimo teisena. Anot policijos atstovės, vairuotojui numatoma bauda nuo 30 iki 90 eurų.

Leidimo važiuoti neturėjo

Šio automobilio leidimas važiuoti Laisvės alėja nustojo galioti vasario 22 d.

Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Vytautas Jurkevičius aiškino, kad nuo 9 iki 11 valandos daugeliui tarnybų yra leidžiama važiuoti per Laisvės alėją. Per naujai rekonstruotą Laisvės alėjos dalį, anot pašnekovo, draudžiama važiuoti transporto priemonėms, sveriančioms daugiau nei 3,5 tonos.

„Leidimus važiuoti šiomis atkarpomis išduoda viešoji įstaiga „Automobilių stovėjimo aikštelės“. Laisvės alėja, Vilniaus gatvė ir Rotušės aikštė yra stebimos vaizdo kameromis, tad visi pažeidimai yra fiksuojami. Tiems, kurie neturėdami leidimo čia važiuoja dieną naktį, yra skiriamos baudos“, – teigė V. Jurkevičius. Pirmą kartą prasižengusiems vairuotojams yra skiriama bauda nuo 20 iki 40 eurų, tačiau pagal galiojančius teisės aktus už pirmąjį nusižengimą gali tekti sumokėti vos 10 eurų.

Viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktoriaus Justo Limanausko pasiteiravus, ar šis „Venipak“ mikroautobusas turėjo leidimą ketvirtadienio rytą važiuoti Laisvės alėja, paaiškėjo daugiau nemalonių detalių.  „Šio automobilio leidimas važiuoti Laisvės alėja nustojo galioti vasario 22 d.“, – portalui teigė J. Limanauskas. 

Portalui susisiekus su „Venipak“ atstovais, šie susiklosčiusią situaciją pakomentuoti atsisakė. „Kadangi šios situacijos nežinome, tai ir nekomentuosime“, – į kalbas nesileido įmonės darbuotoja. Nupasakojus situaciją, įmonės atstovė pažadėjo perskambinti ir numetė telefono ragelį.

Avarijas įvyko pirmadienio rytą 7.26 val. Ramygalos seniūnijoje, magistralinio kelio Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, 13 kilometre.

Kaip skelbia policija, 19-metis vairuotojas, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara Picasso“, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines oro sąlygas. Tamsiu paros metu, esant apsnigtai kelio dangai, sningant ir krentant krušai, jis nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl mašina nuvažiavo nuo kelio.

Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio vairuotojas, apgadintas automobilis, veja ir kelkraščio šlaitas.

Respublikinėje Panevėžio ligoninėje jaunuoliui nustatytas blužnies plyšimas, jis gydomas Intensyviosios terapijos skyriuje.

19-metis turi vienerių metų vairavimo stažą.

Avarija įvyko sekmadienį 9.30 val. Vilkyškių miestelyje, esančioje Šereikos g.

21-erių metų mergina, vairuodama automobilį „Audi A3“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio. Nesuvaldytas automobilis kliudė važiuojamąja kelio dalimi ėjusią 67-erių metų pėsčiąją.

Eismo įvykio metu pėsčioji buvo sužeista ir pristatyta į ligoninę.

Avarija įvyko apie 18 val. Skaistgirių kaime, kelyje Panevėžys-Skaistgiriai-Pušalotas, pranešė policija.

Blaivus 30-metis Panevėžio rajono gyventojas, vairuodamas automobilį „Peugeot 206“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, todėl nesuvaldė automobilio. Tiesiame kelio ruože mašina nuvažiavo nuo kelio ir vertėsi.

Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio vairuotojas, jam Respublikinėje Panevėžio ligoninėje nustatytas kaukolės skliauto lūžis, superdūrinė hematoma, edema. Vyras gydomas Intensyvios terapijos skyriuje.

Taip pat nukentėjo kartu važiavęs 2 metų keleivis, jam nustatytas galvos sumušimas, dėl to jis gydomas Vaikų ligų skyriuje.

Trakuose avariją sukėlė saugaus greičio nepasirinkęs policininkas.

Pasak Policijos departamento, eismo įvykis užfiksuotas penktadienio vidurdienį. Trakų rajone kelio Bijūnai I-Drabužninkai II-Karaliūnai- Bičiūnai 12-ame km vairuotojui nepasirinkus saugaus greičio ir neįvertinus kelio dangos sąlygų, jis nesuvaldė automobilio, šis nuvažiavo nuo kelio bei apvirto.

Nustatyta, kad avariją patyręs automobilis  priklauso Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato tarnybinio transporto ūkiui - „Mitsubishi L200“ vairavo tarnybos metu uniformuotas 34-erių metų Patrulių rinktinės pareigūnas. 

Eismo įvykio metu sužalotas automobilio vairuotojas (dėl voko žaizdos ir veido sumušimo gydomas ambulatoriškai) bei kartu važiavę 22-ejų metų pareigūnas (dėl nugaros sumušimo gydomas ambulatoriškai) bei 49-erių metų pašto darbuotoja, kuri dėl galvos smegenų sukrėtimo, galvos sumušimo bei kaklo traumos paguldyta į Vilniaus ligoninę.