„Iki šiol galiojusią tvarką buvo būtina keisti reaguojant į pasikeitusią situaciją rinkoje ir į pasikeitusius vartotojų įpročius. Pavyzdžiui, nuo šiol yra labai aiškūs kriterijai ir terminai, kada ir kiek ilgai parduotuvėje turi būti viešinamas skelbimas apie nesaugų maistą, suklastotą maistą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas ar pašarus.

Tai ypač aktualu tiems vartotojams, kurie stengiasi kuo mažiau maisto išmesti ir laikosi naujų tvaraus vartojimo įpročių (pvz., užšaldo maisto produktus, įskaitant šviežią mėsą, ir taip pratęsia galimą jų vartojimo trukmę)“, – sako VMVT direktoriaus pavaduotoja Jurgita Bakasėnienė.

Nuo šiol, jei nesaugūs produktai buvo realizuojami ir galėjo pasiekti vartotoją, jais prekiavusios įmonės nedelsdamos apie tai privalo praneši VMVT ir išplatinti informacinį pranešimą vartotojams. Šis pranešimas prekybos vietose turi būti skelbiamas ne trumpiau kaip 14 dienų, o jeigu nesaugaus maisto tinkamumo vartoti terminas pasibaigęs – ne trumpiau kaip 7 dienas. Kad skelbime pateikiama informacija labiau atkreiptų vartotojų dėmesį, kartu atnaujinta ir skelbimo forma.

Tvarkoje numatytas ir reikalavimas skelbimą vartotojams iškabinti gerai matomoje vietoje (pvz., prie kasų, informaciniame stende, skelbimų lentoje ir (ar) prie parduotuvės durų ir kt.). Jame turi būti pateikti ne tik duomenys, identifikuojantys konkretų maisto produktą, produkto nuotrauka, tačiau ir informacija, kodėl produktas yra nesaugus, bei nurodymai ir rekomendacijos vartotojams, pavyzdžiui, grąžinti produktą į prekybos vietą, nenaudoti maistui ir pan.

Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nuo 2019 m. gruodžio 14 d. įsigaliojo nuostatos dėl suklastoto maisto klasifikavimo, pagal naujus reikalavimus maisto tvarkytojams, su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams ir pašarų ūkio subjektams numatyta prievolė VMVT ir vartotojams pranešti ne tik apie nesaugų maistą, su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas bei pašarus, bet ir apie suklastotą maistą, patiektą Lietuvos Respublikos rinkai.

Pareigą informuoti vartotojus ir kontrolės institucijas apie išplatintus nesaugius produktus nustato Europos Sąjungos teisės aktai. Nepateikus VMVT privalomo pranešimo apie išplatintus nesaugius produktus ar mažmeninės prekybos vietoje neiškabinus tinkamo skelbimo vartotojams apie nesaugius produktus, kuriais buvo prekiauta, prekybininkams grės Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse numatytos administracinio poveikio priemonės.

Išvados – po mėnesio

Europos Komisijos atstovė Anca Paduraru patvirtino, kad Vyriausiosios veterinarijos inspekcijos ekspertų komanda atvyko į Lenkiją, ir patikino, jog tyrimo išvados bus parengtos per mėnesį. Tuo metu vyriausiasis Lenkijos veterinaras Pawelas Niemczukas tvirtino, kad pačių skerdyklų patikrinimas bus baigtas per savaitę.

Jautienos skandalas kilo sausį, kai buvo parodytas televizijos kanalo TVN24 žurnalisto, įsidarbinusio nedidelėje skerdykloje, reportažas apie tai, kaip skerdžiamos sergančios karvės. Skelbta, kad "Zaklad mięsny" įmonė Kalinavo miestelyje, esančiame už maždaug 100 km į šiaurės rytus nuo sostinės Varšuvos, įsigydavo sergančius galvijus gerokai pigiau, nei kainuoja sveiki. Reportaže skelbta, kad gyvuliai buvo skerdžiami vėlyvais vakarais, kai jau tarnybą būdavo baigę veterinarijos inspektoriai.

Lenkijos mėsos gamintojų asociacijos PZPBM vadovas Jerzy Wierzbickis pripažino, kad šis skandalas sudavė smūgį šaliai, per savaitę jautienos kainos krito maždaug 7 proc. Tačiau jis teisinosi, kad gyvuliai buvo luoši, o ne sergantys: "Tai buvo luošos karvės, tokie galvijai neturėtų būti vežami į skerdyklą, o veikiau turi būti užmigdomi ūkyje ir tai turi atlikti atitinkamą kvalifikaciją turintis asmuo. Tai pavienis atvejis, susijęs su viena bendrove, ir nerimauti nėra pagrindo."

Lietuva įsivežė nedaug

Jau dabar nustatyta, kad mažiausiai 2,7 t tokios mėsos buvo eksportuota į Graikiją, Slovėniją, Čekiją, Suomiją, Prancūziją, Vokietiją, Vengriją, Portugaliją, Rumuniją, Slovakiją, Ispaniją, Švediją, Lietuvą, Latviją ir Estiją. Dar 7 t buvo parduotos Lenkijos parduotuvėms. Tiesa, vyriausiasis Lenkijos veterinaras P.Niemczukas tikino, kad jautienos tyrimas esą rodo, jog sergančių karvių mėsa nekelia pavojaus sveikatai.

Lietuvos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba pranešė, kad iš "Zaklad mięsny" galbūt nesaugios jautienos įsigijo dvi Lietuvos įmonės – UAB "Bidfood Lietuva" ir AB "Krekenavos agrofirma". Šios partijos svoris maždaug 80 kg, ją nurodyta sunaikinti šalutinių gyvūninių produktų perdirbimo įmonėje. Inspektoriai tvirtino, kad mėsos nespėta išplatinti Lietuvos rinkoje.

Prancūzija pranešė, kad į šalį iš Lenkijos skerdyklos, kuri jau buvo uždaryta, įvežta 795 kg jautienos, 500 kg buvo surasta ir sunaikinta anksčiau, 150 kg buvo parduota vartotojams, o likusių 145 kg likimas tyrimo pradžioje nebuvo žinomas. Portugalija sunaikino 99 kg įtartinos lenkiškos jautienos, o Rumunija saugos sumetimais – beveik 1,5 t.

Kūdikių maistas iš odelių

Lenkiškos jautienos skandalas ne pirmas. Labai rimtų abejonių dėl Lenkijos maisto kokybės kilo maždaug 2011-aisiais, kai šios šalies dienraštis "Gazeta Wyborcza" atskleidė, kad į "Nestle" priklausančios Lenkijos bendrovės "Gerber" gaminamas vištienos ir kalakutienos tyreles, skirtas kūdikiams nuo 6 mėnesių, dedama maltų odelių, sausgyslių, atliekų nuo kaulų ir sparnų. Subproduktai, kurių dažniausiai naudojama paštetuose, pieniškose dešrelėse, žemesnės rūšies dešrose, mažylių maistui pasirinkti siekiant pagerinti koncerno padalinio finansinius rezultatus.

Tiesa, ES teisės aktai nedraudžia naudoti mechaniškai atskirtos mėsos netgi tada, kai gaminiai skirti vaikams, bet jų maistinė vertė yra itin menka. O "Nestle" vadovai prisipažino, kad į Vakarų šalyse gaminamas tyreles kūdikiams tokių produktų nededama.

Kompanijos atstovai tikino, kad Lietuvoje "Gerber" produkcija, kuria Lietuvoje prekiauta vos metus, dar nebuvo populiari. Mūsiškė VMVT tada atliko išsamų tyrimą, kokie produktai ir priedai apskritai naudojami čia parduodamame maiste kūdikiams ir mažiems vaikams. Konstatuota, kad dažniausiai naudojami priedai – emulsikliai, stabilizatoriai ir rūgštingumą reguliuojančios medžiagos. Tačiau žymėjimo pažeidimų nenustatyta.

Kelio druska – į dešras

Rimčiausią smūgį lenkiškų produktų reputacijai sudavė vadinamasis druskos skandalas 2012-aisiais. Paaiškėjo, kad visą dešimtmetį techninę druską naudojo net 646 įmonės. Ne tik gamyklos, perdirbančios mėsą, žuvį, pieną, bet ir elitiniai restoranai, mokyklų valgyklos, kepyklos, garsūs makaronų, padažų, konservų, saldumynų gamintojai.

Paaiškėjo, kad visą dešimtmetį techninę druską naudojo net 646 įmonės.

Lenkijos policija tada sulaikė penkis asmenis, susijusius su šia nusikalstama veikla. Tyrėjų duomenimis, mažiausiai trys kompanijos, veikiančios šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyse, galėjo pardavinėti techninę druską kaip valgomąją. Lenkijos valstybinė sanitarijos inspekcija dėl druskos skandalo atliko daugiau kaip 11 tūkst. patikrinimų. Iš rinkos surinko 3 t, o sandėliuose sulaikė beveik 600 t druskos. Iš rinkos surinkta ir laikinai neleista realizuoti daugiau kaip 260 t įvairių maisto produktų, dar beveik 75 t po laboratorinių tyrimų vėl leista tiekti į rinką. Tačiau vietos pareigūnai iš karto ėmė raminti Europos importuotojus, kad druskos mėginiuose aptikti tik nedideli dioksinų ir sunkiųjų metalų kiekiai, kurie negali sukelti pavojaus vartotojų sveikatai.

2012 m. kovo pradžioje sunerimo ir mūsų VMVT, iš kur druską perka ir kokią iš tiesų naudoja Lietuvos maisto gamintojai. Patikrinus 12 įmonių, importuojančių į mūsų šalį druską, įsitikinta, kad maistui tvarkyti tiekiama tik maistinė druska. Patikrinimų rezultatus patvirtino ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atlikti laboratoriniai tyrimai. Didmeninių įmonių patikrinimų rezultatai parodė, kad iš kaimyninės šalies Poznanės regiono į Lietuvą maisto produktų neįvežama.

Saldumynai su nuodais

2013-ieji įsimintini dėl Lenkijos "Magnolia Sp. z o. o." įmonėje pagamintų saldumynų, kuriuose rasta nuodų graužikams. Jie pakliuvo į maisto gamybos cechą iš pieno miltelių gamyklos, kurioje ir buvo prieš peles bei žiurkes panaudotas preparatas "Toxan Granulat", priklausantis biocidų kategorijai. Lenkijos Seimas susirūpino, kad skandalas dėl žiurkių nuodų saldumynuose gali pakenkti maisto eksportuotojams ir sulėtinti šalies ekonomikos augimą. Tada vėl užsienio platintojai buvo raminami, kad pagal Lenkijos teisės aktus jis pavojingas žmogaus sveikatai tik tada, jei naudojamas dideliais kiekiais.

Galbūt nesaugūs lenkiški saldumynai buvo išplatinti Belgijoje, Bulgarijoje, Latvijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Švedijoje. Lietuvoje taip pat kilo nerimas, VMVT skubiai tikrino Lietuvos parduotuves ir turgavietes, buvo laikinai uždrausta prekiauti vafliais su pieniniu kremu "Poesia", taip pat to paties gamintojo vafliais su lazdynų riešutų kremu ir kakavos kremais. Mūsų specialistai užterštų lenkiškų konditerijos gaminių neaptiko. Tačiau pačioje Lenkijoje verslininkai iš vietos rinkos surinko 6 456 kg įtartinų produktų, nors ir nebuvo gauta pranešimų apie apsinuodijimus.

2015-ųjų grybų derlius

Lietuvos VMVT specialistai ne kartą yra perspėję gyventojus, ypač perkančius užsienio prekybos centruose, nenumoti ranka į jų skelbiamą informaciją apie į Europos rinką patenkančius nesaugius produktus. Nebūtinai jie įvežami į mūsų šalį tiesiogiai, ES valstybių atsakingos institucijos Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema (RASFF) praneša, kur svetur tokie jau pakliuvę į rinką.

Pavyzdžiui, 2015-ųjų rudenį žinomas Vokietijos prekybos tinklas "Kaufland Zentallager Frihol" įsivežė stiklainiuose fasuotų lenkiškų baravykų, kuriuose buvo rasta nuodingų grybų pėdsakų. Ekspertų nuomone, tai buvo žalsvosios musmirės, baltosios musmirės, smailiakepurės musmirės dalelių, kurios gali kelti pavojų žmonių sveikatai.

Beje, tais pačiais 2015 m. į Lietuvą (taip pat platinta Lenkijoje ir Airijoje) vis dėlto buvo įvežta kito lenkų gamintojo marinuotų grybų "Rydze marynowane krojone". Juose sulfitų kiekiai net 2,5 karto viršijo leistiną normą. Didesnė šių konservantų koncentracija gali sukelti alergijas. Prekės buvo išimtos iš apyvartos, o įsigiję jų galėjo susigrąžinti pinigus.

2016 m. tokių netinkamų produktų buvo 1 675 t, 2015 m. - 1 735 t.

Anot VMVT pranešimo, per praėjusius metus didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonėse uždrausta realizuoti daugiau kaip 1 100 t Europos Sąjungos ir trečiosiose šalyse pagamintų maisto produktų. Didžiausią dalį - 967 t - buvo uždrausta realizuoti, nustačius įvairių maisto saugos reikalavimų neatitikimų, dar daugiau kaip 82 t - dėl kokybės, 27 t - dėl ženklinimo pažeidimų, 19 t - dėl pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų.

Lietuvos maisto gamybos įmonėse, nustačius, kad produktų partija neatitinka saugos, kokybės ar ženklinimo reikalavimų, pernai sulaikyta ir neleista pateikti į rinką apie 20 t gyvūninės ir negyvūninės produkcijos.

Vykdant kontrolę rinkoje, didžiausią dalį nesaugių maisto produktų sudarė žuvys, vėžiagyviai, moliuskai ir kt. vandens gyvūnai. Šie produktai buvo užkrėsti parazitais (anisakidae lervomis - 703 t). Įvairiuose mėsos gaminiuose (48 t) buvo nustatyta patogeninių mikroorganizmų.

Be šių produktų, taip pat buvo nurodyta sunaikinti 20 t nesaugių razinų iš Uzbekistano dėl ochratoksino A, 15 t apelsinų iš Egipto, 13 t vynuogių iš Makedonijos, 18 t ryžių „Basmati“ iš Indijos, apie 3 tūkst. vnt. juodosios arbatos dėl leistinas normas viršijusių pesticidų likučių. Daugiau kaip 1 tūkst. vnt. aviečių džemo buvo sunaikinta kilus įtarimų, kad gamybos metu į produkciją galėjo patekti stiklo šukių, o 4,5 tūkst. vnt. maisto papildų „Power tower“, importuotų iš Jungtinės Karalystės, - dėl jų sudėtyje buvusio naujo, ES nepatvirtinto maisto ingrediento (epimedium grandiflorum).

Tikrinant besiliečiančių su maistu gaminių ir medžiagų kokybę, beveik 400 vnt. metalinių košimo sietelių dėl per didelės geležies migracijos buvo sugrąžinti Čekijos tiekėjui, o apie 470 vnt. kiniškų kepimo grotelių nurodyta sunaikinti dėl neleistinos nikelio ir geležies migracijos.

Atliekant importo kontrolės procedūras, 2017 m. buvo sulaikyta 147 t galimai nesaugių produktų - 60 t augalinio riebalų mišinio iš Ukrainos, 22 t pistacijų iš Irano dėl aflatoksinų, 14 t granatų sulčių iš Azerbaidžano - dėl sudėties neatitikimų (sorbo rūgštis), 6 t šaldytų žuvų (heko) filė iš Kinijos ir 6 t juodųjų sezamo sėklų iš Indijos - dėl pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų, 0,4 t šaldytų kilkių sūrime - dėl cheminio užterštumo, 0,4 t saldainių iš Ukrainos - dėl nepaženklintų alergenų ir kt.

Kaip kasmet, VMVT skyrė didelį dėmesį nelegaliems maisto tvarkymo atvejams išaiškinti. Sustabdžius nelegalią maisto tvarkymo veiklą, į rinką nepateko beveik 60 t įvairių nesaugių ir nekokybiškų gyvūninių ir negyvūninių maisto produktų, taip pat daugiau kaip 1,7 tūkst. l alkoholinių bei per 180 l nealkoholinių gėrimų.