Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad D. K., būdamas valstybės tarnautoju – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) skyriaus vedėju, veikdamas kartu su suinteresuotais privačios informacinių technologijų bendrovės vadovu T. M., padėjusiu organizuoti neteisėtus veiksmus, ir šios bendrovės darbuotoju D. Z., padėjusiu organizuoti ir derinti planuojamų viešųjų pirkimų sąlygas, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi – įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktus įgaliojimus ir pareigas naudojo priešingai tarnybos interesams.

Didelės apimties ikiteisminis tyrimas, kurį atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos pareigūnai, buvo pradėtas 2016 m. pradžioje dėl 2015 m. – 2016 m. „Sodros“ vykdytų viešųjų pirkimų, įtarus, kad su būsimais pirkimų dalyviais viešųjų pirkimų sąlygos derinamos taip, kad pirkimus laimėtų viena konkreti įmonė. Tyrimo metu buvo apklausta ne viena dešimtis liudytojų, gautos specialistų išvados, įvertintas didelis kiekis dokumentų, elektroninių laikmenų ir kt. duomenų.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu surinktų bei teisme ištirtų duomenų visuma leido valstybinį kaltinimą palaikiusiam prokurorui įrodyti, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų „Sodra“ įsigijo prekių ir paslaugų gerokai brangiau, nei siūlė kita viešųjų pirkimų konkurse dalyvavusi bendrovė.

Teismo sprendimu D. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 400 MGL (15 064 euro) dydžio bauda. T. M. ir D. Z. pripažinti padarę nusikalstamą veiką pagal tą patį BK straipsnį 1 d. bendrininkaujant ir nubausti atitinkamai 380 MGL (14 310 euro) ir 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudomis. Juridinis asmuo – informacinių technologijų bendrovė, teismo sprendimu yra išteisintas.

Teismas taip pat tenkino valstybinį kaltinimą palaikiusio Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymą dėl civilinio ieškinio. Iš kaltinamųjų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai solidariai priteista didesnė nei 14 tūkst eurų turtinė žala.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.

Tarnyba vertino du LRT vykdytus konkursus – 2016 metų rugpjūtį paskelbtą robotizuotų kamerų vežimėlių su bėgiais pirkimą ir šių metų vasarį skelbtą konkursą šiems vežimėliams prižiūrėti bei tvarkyti.

„Bus sprendžiama dėl abiejų pirkimų vykdytojų patraukimo administracinėn atsaomybėn“, – ketvirtadienį BNS sakė tarnybos atstovė spaudai Sigita Arlauskienė.

Pirmojo konkurso vertė – 302,5 tūkst. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), antrojo – 19 tūkst. 360 eurų su PVM.

Pirmojo pirkimo sąlygose LRT buvo nurodžiusi, kad įsigyjamoms prekėms turi būti taikoma 36 mėnesių garantija, pagal ją tiekėjas sugedusias sudėtines dalis privalo remontuoti arba pakeisti

Kadangi planuojama pirkimo vertė buvo 250 tūkst. eurų, o konkurse dalyvavusių tiekėjų „Hannu Pro Vilnius“ ir „Televizijos ir ryšio sistemos“ pasiūlymų kainos ją viršijo, LRT pakvietė šiuos tiekėjus atvykti į derybas. Per jas sutarta garantinį laikotarpį sutrumpinti iki 12 mėnesių.

„Tai buvo esminis atviro konkurso sąlygų pakeitimas, nes sąlygose buvo nustatytas 36 mėnesių garantijos laikotarpis ir numatyta galimybė derėtis tik dėl pasiūlymo kainos. Iš esmės pakeisdama pirkimo Nr.1 sąlygas perkančioji organizacija pažeidė Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus lygiateisiškumo ir skaidrumo principus“, – teigiama ketvirtadienį išplatintame VPT pranešime.

Tarnybos teigimu, garantinis laikotarpis galėjo turėti įtakos tiekėjų suinteresuotumui dalyvauti šiame atvirame konkurse.

Tuomet konkurso laimėtoja pripažinta bendrovė „Televizijos ir ryšio sistemos“.

Anot VPT, neteisėtai sutrumpinus garantinį terminą iki 12 mėnesių ir šiam laikotarpiui pasibaigus, nacionalinis transliuotojas paskelbė naują konkursą dėl įrangos priežiūros.

„Atsižvelgiant į tai, kad pirkimo Nr.2 techninėje specifikacijoje nebuvo nurodyti nei perkamų paslaugų kiekiai, nei konkrečios perkančiosios organizacijos turimos prekės, kurių priežiūros paslaugas siekta įsigyti, darome išvadą, kad tinkamą pasiūlymą be papildomų pirkimo dokumentų paaiškinimų galėjo pateikti tik tas tiekėjas, kuris laimėjo pirkimą Nr.1, t. y.  UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“, – teigia Viešųjų pirkimų tarnyba.

Ji atkreipė dėmesį, kad bendrovė „Televizijos ir ryšio sistemos“ teikdama savo pasiūlymą per pirmąjį pirkimą nurodė, jog 36 mėnesių garantijos kaina yra 16,1 tūkst. eurų be PVM, o per antrąjį pirkimą už vienus metus jau paprašė 15,9 tūkst. eurų be PVM.

Anot VPT, tokiu būdu nacionalinis transliuotojas garantines paslaugas įsigijo tris kartus brangiau, „todėl turimas pirkimui skirtas lėšas panaudojo neracionaliai ir pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą“.

Tuo remdamasi Pirkimų tarnyba konstatavo, kad antrojo konkurso sąlygos buvo pritaikytos vienam tiekėjui – įmonei „Televizijos ir ryšio sistemos“.

LRT administracija atsakė į VPT išreikštas abejones: pradės vidinį tyrimą

Viešųjų pirkimų tarnybai (VPT) pranešus apie galimai neskaidrų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vykdytą įrangos pirkimą, dabartinio LRT Administravimo ir veiklos vystymo departamento vadovas Tomas Rytel sako, kad dabartinė LRT administracija ketina pradėti vidinį tyrimą ir išsiaiškinti minimų konkursų vykdymo detales.

„Dabartinė LRT administracija yra peržiūrėjusi visus suplanuotus 2018–2019 metų viešuosius pirkimus. Administracijos sprendimu dalis abejotinų viešųjų pirkimų šiuo metu yra sustabdyti, o viešųjų pirkimų kontrolė pastaruoju metu yra nuolat stiprinama: atsiranda daugiau kontrolės taškų įsigyjant įrangą bei paslaugas“, – teigia T. Rytel.

LRT administracija taip pat teigia esanti pasiruošusi ir toliau bendradarbiauti su VPT. Šiuo metu pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu būtų išsiaiškintos įgyvendintų konkursų vykdymo detalės.

VPT, atlikusi LRT vykdytų įrangos ir jos priežiūros paslaugų pirkimų vertinimą, ketvirtadienį išplatintame pranešime teigia nustačiusi grubių Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimų.

„Neteisėtai pakeisdama įrangos konkurso sąlygas, perkančioji organizacija pažeidė lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, o vykdydama priežiūros paslaugų konkursą taip pat veikė neskaidriai ir neužtikrino, kad lėšos būtų naudojamos racionaliai. Tarnyba konstatuoja, kad priežiūros paslaugų pirkimo sąlygos buvo pritaikytos vienam tiekėjui – UAB „Televizijos ir ryšio sistemos“. Abiejų sutarčių vertė – beveik 322 tūkst. eurų su PVM“, – rašoma VPT pranešime.

VPT vertino du LRT vykdytus konkursus – 2016 metų rugpjūtį skelbtą robotizuotų kamerų vežimėlių su bėgiais pirkimą ir šių metų vasarį skelbtą robotizuotų kamerų vežimėlių priežiūros ir tvarkymo paslaugos pirkimą.

Pasak tarnybos, bus sprendžiama dėl abiejų pirkimų vykdytojų patraukimo administracinėn atsakomybėn.