Stokholmo Karališkojo instituto Vaisiaus medicinos centro komanda lankėsi Kauno klinikose, dalijosi patirtimi su kolegomis ir pasidžiaugė iki šiol labai vaisingu bendradarbiavimu, rašoma pranešime spaudai.
Nuo 2013 metų šiame centre atlikus reikiamas procedūras buvo pagelbėta jau 4 šeimų vaikams.
Dvynių transfuzijos sindromas – gana reta monochorioninių dvynių komplikacija, kuomet dėl placentoje susidariusių kraujagyslių jungčių vaisių kraujotaka pasiskirsto netolygiai. Vienas iš besivystančių dvynių (recipientas) pradeda pumpuoti kraują iš kito, dėl to apkraunami jo inkstai, širdžiai sunku susidoroti su kraujo pertekliumi. Kitas dvynys (donoras) netenka kraujo, progresuoja anemija, atsiranda deguonies trūkumas. Netaikant reikiamo gydymo, abu dvyniai neišgyvena: donoras žūsta dėl anemijos ar hipoksijos, recipientas – dėl širdies dekompensavimo.
„Kauno klinikose diagnozavus tokią būklę moterims tarp 17-26 nėštumo savaitės jos gali būti siunčiamos procedūroms į užsienio centrus, kur joms atliekamos kraujagyslių anostomozių lazerio koaguliacija, – pasakojo Kauno klinikų Akušerijos skyriaus vadovas, gydytojas akušeris ginekologas doc. dr. Vladas Gintautas. – Ši procedūra Lietuvoje neatliekama, nes tokių atvejų šalyje turime nedaug: Kauno klinikose kasmet apsilanko 2-3 moterys, kurioms nustatoma tokia būklė, todėl bendradarbiaujame su kolegomis, kurie turi daug didesnę patirtį šioje srityje ir gali suteikti mūsų pacientėms taip reikiamą ir profesionalią pagalbą“.
Kauno klinikų nuotr.
Savo dvynių gimimo istoriją prisiminusi Viktorija pasakoja, kad 16-17 nėštumo savaitę, kai jau buvo juntami vaisių judesiai, o džiaugsmas susilaukti dvynių jau atrodė toks realus ir artimas, išgirdo gąsdinančią diagnozę – dvynių transfuzijos sindromas. „Tokia diagnozė ir svarstymai, kad vaisiai gali neišgyventi, kad mes juos prarandame atrodė labai gąsdinanti. Žemė slydo iš po kojų, – pasakojo Viktorija. – Todėl atsiradusi galimybė atlikti procedūrą atrodė vienintelis išsigelbėjimas. Darėme viską, ką galėjome. Ir esame dėkingi visiems medikams, kurių bendradarbiavimo, geranoriškumo, profesionalumo dėka jau 9 mėnesius džiaugiamės savo mergytėmis“.
Pirmosios moterys nuo 2008 metų tokioms procedūroms iš Kauno klinikų buvo siunčiamos į Hamburgo-Ependorfo universitetinę ligoninę. Nuo 2013 metų Kauno klinikos bendradarbiauja su Stokholmo Karališkojo instituto Vaisiaus medicinos centru. Pasak Kauno klinikų Vaisiaus medicinos centro vadovės gydytojos akušerės ginekologės dr. Eglės Machtejevienės, kraujagyslių anastamozių lazerio koaguliacija – procedūra, leidžianti išsaugoti užsimezgusią gyvybę ir 90 procentų atvejų yra išsaugomi abu kūdikiai.
Kraujagyslių anastomozių lazerio koaguliacijos metu, naudojant vietinę nejautrą, įvedamas fetoskopas ir lazeriu užkoaguliuojamos matomos anastomozės bei atskiriama abiejų vaisių kraujotaka. Nustačius dvynių transfuzijos sindromą, atlikus visus reikiamus tyrimus ir nusprendus, kad moteriai turi būti atlikta procedūra, Kauno klinikos kreipiasi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sudarytą komisiją, kuri sprendžia pacientų siuntimo konsultuotis, išsitirti ar gydytis Europos ekonominei erdvei priklausančiose valstybėse klausimus. Komisijai priėmus sprendimą bei gavus leidimus, procedūra šeimai yra finansuojama, tada šeima savarankiškai organizuojasi kelionę ir apgyvendinimą svetur.
Moterys pripažįsta, kad sistema veikia puikiai, nes pagalba suteikiama labai greitai. „Ketvirtadienį susitikau su Kauno klinikų gydytoja, o po 6 dienų jau sėdėjau lėktuve į Stokholmą, tą pačią dieną ir buvo atlikta procedūra. Viskas vyko labai greitai”, – dėkojo dvynukių mama Viktorija.
