Paguldė į chirurginį

Į ligoninę jurbarkiečių Vilmos ir Dariaus Vasiliauskų sūnų buvo nuspręsta paguldyti spalio 7 d., nes jau porą dienų sirgusiam vaikui laikėsi aukšta temperatūra, skaudėjo gerklę, mažylis negalėjo nuryti net skysčių. Po vizito pas šeimos gydytoją jam buvo diagnozuotas ūmus tonzilitas. Tuo metu berniukas taip prastai jautėsi ir buvo nusilpęs, kad net nekalbėjo.

Vaikas su mama buvo paguldyti į Jurbarko ligoninės chirurginį skyrių.

„Paklausus, kodėl esame chirurginiame skyriuje, o ne vaikų, kuris yra suremontuotas žmonių iniciatyva ir lėšomis, slaugytojos atsakė, kad vaikų skyriuje nėra aptarnaujančio personalo, dirba tik pediatrai, todėl vaikai guldomi visuose skyriuose“, – pasakojo V. Vasiliauskienė.

Berniukui skyrė gydymą – keturis kartus per parą leido peniciliną ir statė lašelines. Šis gydymas buvo tęsiamas iki spalio 10 d., tačiau ženklių rezultatų nedavė.

Tą dieną vaiką apžiūrėjusi gydytoja nusprendė padaryti kraujo tyrimus. „Medikė sakė, kad tyrimų rezultatus pasakys naktį budėsiantis gydytojas, o naktį budėjo pediatras Egidijus Nemanius.

Spalio 10-osios vakarą sūnui temperatūra pakilo virš 38 laipsnių. Slaugytoją informavau, kad vaiko temperatūra aukšta, ji pažadėjo, kad paskambins gydytojui ir paklaus ką daryti, bet taip ir nesulaukiau atsakymo“, – prisiminė mama.

Todėl prieš miegą V. Vasiliauskienė slaugytojų paprašė vaistų nuo temperatūros, kad jei naktį ji dar kiltų, galėtų sugirdyti vaikui. Vaistų gavo. Maždaug 1 val. nakties mamai tapo akivaizdu, kad situacija negerėja – keturmetis blaškėsi, verkė iš skausmo ir negalėjo nuryti vaistų. Matydama, kad viskas tik blogyn, mama vėl paprašė pagalbos – juk galėjo jos tikėtis būdami ligoninėje.

„Slaugytoja paskambino budinčiam pediatrui Egidijui Nemaniui. Telefonu su gydytoju kalbėjo mūsų palatoje su įjungtu garsiakalbiu, cituoju gydytojo žodžius: „Ko ta mama nori, toks gyvenimas, turi skaudėti ir turi pakentėti. Tegul mama nemiega, o užsiima vaiku.“ Daugiau necituosiu, bet tokie gydytojo pasakymai mane, mamą, labai įžeidė ir pažemino, aš kaip tik rūpinausi sūnumi ir ėjau pagalbos prašyti, o vietoje pagalbos – replikos.

Tegul mama nemiega, o užsiima vaiku.

E. Nemanius net nebuvo atėjęs apžiūrėti sergančio vaiko ar susipažinti su ligos istorija, būdamas kitame aukšte, gydė mūsų sūnų telefonu, galimai net nepažiūrėjęs vaiko tyrimų rezultatų, nes mūsų su tyrimo rezultatais nesupažindino, kaip buvo žadėta“, – apmaudo neslėpė jurbarkietė.

Išsiuntė į Kauną

Situacija pasikeitė spalio 11-osios rytą, kai pasikeitus medikų pamainai, apžiūrėti vaiko atėjo pediatrė Sigita Kurklietienė. Ji iškart mažąjį pacientą nusiuntė pas ausų, nosies ir gerklės ligų specialistę. Po šios medikės apžiūros buvo priimtas sprendimas siųsti vaiką į Kauno klinikas.

„Į Kauną išsiuntė, nes po keturių parų gydymo sūnui sveikata negerėjo. Esu be galo dėkinga pediatrei S. Kurklietienei ir LOR gydytojai Jovitai Karanauskienei už profesionalumą, žmogiškumą ir jautrumą. Kauno klinikose po specialistų išsamios apžiūros sūnui buvo pakeisti vaistai, skirtos procedūros. Ir, ačiū Dievui, šiandien jau mes beveik pasveikę, bet dar turės praeiti daug laiko, kol dėl pažeidimų sūnui atsistatys kalba“, – sakė mama.

Moteris tikino, kad jie su vyru yra labai dėkingi chirurginio skyriaus aptarnaujančiam personalui, kuris dirbo labai nuoširdžiai. Tačiau, po, jų manymu, nekompetentingos, nemalonios, aplaidžios, nejautrios, nežmoniškos situacijos, daugiau niekada nenorėtų su sūnumi patekti pas pediatrą E. Nemanių.

„Mes su vyru manome, kad vaikų skyrius Jurbarke turi būti uždarytas, nes jei nėra aptarnaujančio personalo ir dar abejones kelia pediatro Egidijaus Nemaniaus kompetencija, tai klausimas, ar iš viso galime savo vaikus patikėti ligoninės vaikų skyriui, kurio praktiškai nėra“, – kalbėjo mama.

Tėvai dėl pediatro E. Nemaniaus elgesio raštu kreipėsi į Jurbarko ligoninės administraciją, reikalaudami įvertinti mediko elgesį. Taip pat į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį, kuris jurbarkiečių skundą nukreipė Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie SAM.

Pažeidė etiką

Į jurbarkiečių skundą atsakiusi Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja Rūta Lukšienė informavo, kad dėl E. Nemaniaus elgesio buvo sukviestas Medicinos etikos komisijos posėdis.

„Remiantis Medicinos etikos komisijos išvadomis, vaikų ligų gydytojas E. Nemanius turėjo atlikti Jūsų sūnaus vizitaciją palatoje, dėl ko būtų išvengta tolimesnių nesusikalbėjimų su Jumis ir tarp personalo atstovų. Specialisto klinikinių pareigų nevykdymo nenustatyta, žala paciento sveikatai nepadaryta. Vaikų ligų gydytojas Egidijus Nemanius bus įspėtas dėl neetiško elgesio“, – rašoma ligoninės atsakyme šeimai.

Tame pačiame rašte tikinama, kad bus inicijuoti Jurbarko ligoninės kokybės vadybos sistemos dokumentų pakeitimai, atliks pakeitimus pediatrinio profilio darbo organizavimo tvarkoje siekiant ateityje išvengti nesusipratimų teikiant asmens sveiktos priežiūros paslaugas mažiesiems pacientams.

Tame pačiame dokumente aiškinama ir tai, kad vaikų ligų gydytojai asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti nepriklausomai nuo gydytojų kabineto įkūrimo vietos, nes visa medicininė dokumentacija, ligos istorijos ir tyrimai prieinami bet kurioje kompiuterizuotoje darbo vietoje Jurbarko ligoninėje.

Vis tik, tėvai įsitikinę, kad galimybė bet kuriame ligoninės kompiuteryje pasižiūrėti ligos istoriją toli gražu neatstoja realios paciento apžiūros. Ypač tuomet, kai tas pacientas – mažas vaikas, o sveikatos situacija gali pasikeisti per keletą valandų.

Asociatyvi 123rf.com nuotr.

Pasitikėjo slaugytoja

Į redakcijos klausimus raštu atsakiusi Jurbarko ligoninės vyr. gydytoja R. Lukšienė tikino, kad vaikas buvo gydomas stacionare dėl ūmaus tonzilito ne pirmą parą.

Dienos metu paciento būklė buvo įvertinta kito gydytojo ir traktuota kaip stabili, toliau tęstas paskirtas gydymas. Tokių ligų atvejais karščiavimas ir jo kitimas yra įprastas simptomas. Todėl esą E. Nemanius pasitikėjo telefonu perduota bendrosios praktikos slaugytojos informacija bei jos kompetencija.

„Gydytojas turėjo atlikti vizitaciją palatoje, tačiau jis, remdamasis paskambinusios bendrosios praktikos slaugytojos informacija, sprendimus priėmė be paciento apžiūros, kas neatitinka mūsų kokybės sistemos dokumentų nuostatų“, – teigė R. Lukšienė. Pasak vadovės, dėl nustatytų įstaigos teisės aktų neatitikimų buvo atlikti pakeitimai pediatrinio profilio darbo organizavimo tvarkoje.

„Visiems vaikų ligų gydytojams bus suteikta žodinė informacija susirinkimų metu bei darbuotojai bus supažindinti pasirašytinai. Su gydytoju E. Nemaniumi susiklosčiusi situacija buvo aptarta susirinkimo metu, taip pat gydytojui buvo įteikta informacija raštu dėl jo veiklos neatitikimo su įstaigos kokybės sistemos dokumentais“, – tikino R. Lukšienė.

Procedūra standartinė?

Vyr. gydytoja taip pat paaiškino, kodėl mažasis pacientas buvo siunčiamas į Kauno klinikas. Pasak jos, visi pacientai gydomi ir pacientams gydymas koreguojamas pagal tuo metu esamas medicinines indikacijas tiek Jurbarko ligoninėje, tiek bet kurioje kitoje gydymo įstaigoje.

„Esant poreikiui atlikti specializuotą ištyrimą ar tam tikrą intervenciją, kurios mes vietoje negalime atlikti, pacientus nukreipiame į kitas gydymo įstaigas, kur tai galima atlikti. Šiuo atveju pacientas į kitą ligoninę ir buvo siunčiamas konsultacijai dėl tolimesnės gydymo taktikos – įvertinimui, ar reikalingas chirurginis gydymas, ar tik platesnio spektro antibakterinis gydymas, nes paciento būklė kelerių dienų laikotarpiu nepagerėjo taip, kaip buvo tikimasi“, – aiškino R. Lukšienė.

Atlikus tyrimus ir juos lyginant su pirminiais tyrimų rezultatais, esą buvo nustatyta, kad skiriant gydymą kai kurie rodikliai buvo ženkliai pagerėję, kiti rodikliai nebuvo labai pakitę nei ligos pradžioje, nei vėliau. Nustačius, kad chirurginis gydymas pacientui buvo netikslingas, buvo pakeistas jau vartojamas antibakterinis preparatas į platesnio spektro preparatą.

„Tokia situacija, kai reikia koreguoti gydymą, pasitaiko gana dažnai, bet visuomet dar kartą įvertinamos indikacijos ir sprendžiama, ar tikrai pagal racionalaus antimikrobinių vaistinių preparatų vartojimo principus reikalingas vaisto keitimas. Gydant bakterijų sukeltas infekcijas antibakteriniais vaistais bei esant poreikiui atliekant gydymo korekcijas įprastai pacientai pasveiksta“, – aiškino R. Lukšienė.

Ligoninės vadovė taip pat paaiškino, kad bendrosios praktikos slaugytojos yra kompetentingos įvertinti bendruosius nespecifinius dažniausiai pasitaikančių organizmo sistemų ligų simptomus ir vykdyti gydytojo nurodymus. Tai nereiškia, kad bendrosios praktikos slaugytojos visiškai savarankiškai, be gydytojo, gali ir gydyti pacientus, bet joms suteikiama vis daugiau atsakomybių asmens sveikatos priežiūroje.

„Šiuo atveju bendrosios praktikos slaugytoja vertino, kokie simptomai stebimi pacientui, kreipėsi į gydytoją, telefonu išklausė gydytojo nurodymus dėl gydymo ir juos atliko“, – tvirtino R. Lukšienė.

Sudėtingi pokyčiai

Pasak ligoninės vadovės, Vaikų ligų skyriaus klausimas įstaigoje nuolat aptarinėjamas. Per COVID-19 pandemiją įvykę pokyčiai esą netenkina nei ligoninės, nei pacientų.

„Apgailestaujame, kad dėl pandemijos metu įvykusių reikšmingų Jurbarko ligoninės infrastruktūros pasikeitimų vis dar negalime sugrįžti į gražias Vaikų ligų skyriaus patalpas, kurios mums visiems yra tikrai labai svarbios. Atsiradus galimybei į darbą priimti naują slaugytoją, vis iš naujo įvertiname įstaigos personalo resursus ir Vaikų ligų skyriaus galimybes“, – tikino R. Lukšienė.

Spalį šiuo klausimu buvo sukviestas įstaigos Slaugos tarybos posėdis, bet bendru sutarimu priimtas sprendimas, kad dėl personalo trūkumo Vaikų ligų skyriaus paslaugos gali būti teikiamos tik kitų stacionarinių skyrių sudėtyje. Neprieštaraujant Infekcijų kontrolės reikalavimams, pacientai buvo stacionarizuojami į Chirurgijos ir ortopedijos traumatologijos skyrių, kur palatose įrengtos atskiros WC patalpos.

Dėl prasidėjusių remonto darbų minėtame skyriuje, dabar yra naudojamos Vidaus ligų skyriaus palatos su atskiromis WC patalpomis. Bet nuo sausio mėn. įstaigoje planuoja pradėti dirbti keli nauji darbuotojai, todėl tikimasi papildyti personalo resursus ir Vaikų ligų skyrių grąžinti į buvusias patalpas.

Nesant įprastos skyriaus struktūros, gydytojų darbas tampa sudėtingas. Pasak R. Lukšienės, kai skyrius ir personalas yra vienoje vietoje, bet kada galima įeiti į palatą ir pakalbėti su mama, ir su vaiku. Bendrosios praktikos slaugytojoms taip pat sudėtinga skirti pacientams tiek laiko, kiek norėtųsi. Vaikus dažnai reikia įkalbinti, nuraminti, ir tik tada galima atlikti darbą, dėl kurio pas juos ateinama.

Taip pat niekur nedingo ir paslaugų finansavimo problema, nes vaikų stacionarinės paslaugos įstaigai, deja, nuostolingos, ir tik Jurbarko rajono savivaldybės skirtų lėšų dėka šiuos nuostolius ligoninė galėdavo sušvelninti.

„Vaikų srautai įvairūs, vieną diena mažiau atvyksta, kitą dieną daugiau, sudėtinga tiksliai juos įvertinti. Bet sergančių vaikų srautai padidėjo jau rugsėjo mėnesį, ir labai ženkliai išaugo lapkričio mėn. antroje pusėje, padaugėjo ambulatorinių ir stacionarinių pacientų. Dažniausiai diagnozuojamos ūminės viršutinių kvėpavimo takų ligos, tonzilitai, bronchitai“, – sakė R. Lukšienė.

Medikė pasidžiaugė, kad Vasiliauskų sūnus pasveiko. Tačiau berniuko tėvai, jei vėl prireiktų pagalbos, greičiausiai Jurbarko ligoninės paslaugų stengtųsi išvengti, nes įgijus tokių patirčių, pasitikėti, kad sulauksi tinkamos pagalbos, sunkoka. Nei raštai, nei galiojančios tvarkos, nei sukviestos komisijos ar tarybos vargu ar gali deramai paaiškinti situaciją, kai pediatras iš pirmo ligoninės aukšto negali ateiti apžiūrėti vaiko, gulinčio antrame aukšte. Juo labiau kad mažasis ligoniukas tuo metu buvo vienintelis Vaikų ligų skyriaus pacientas.

Suėmė skausmas

Nedaug trūko, kad į LSMU Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyrių Hipodromo gatvėje atvežta Karolina (pavardė redakcijai žinoma) būtų išvykusi namo be aiškaus atsakymo apie pilvo skausmus. Karolinos vizitas baigėsi tuo, kad, pervežta į kitą Kauno ligoninės padalinį Josvainių gatvėje, mergina tos pačios dienos vakarą buvo skubiai operuota.

„Po operacijos kitą dieną sužinojau, kad reikėjo jau anksčiau operuoti: jei būčiau grįžusi namo, dar viena diena ar intensyvesnė treniruotė ir galėjo trūkti apendicitas. Įdomi detalė – liepos 6 d. dėl skaudamo pilvo jau buvau atvykusi į Skubios pagalbos skyrių Hipodromo gatvėje, bet personalas ir tada nematė bėdos“, – savo patirtį prisiminė mergina.

Požiūris: ligoninės atstovai atkerta, kad be pacientų sutikimo esą negali pateikti duomenų apie ligoninės darbo specifiką. (Vilmanto Raupelio nuotr.)

Šiandien Karolina sveika, tačiau lapkričio 15-osios patirtis Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyriuje Hipodromo gatvėje paskatino ją viešai papasakoti įspūdžius.

Į Skubios pagalbos skyrių Karoliną atvežė greitoji medicinos pagalba. Pilvo skausmai suėmė vakare, nesiliovė ir kitą dieną, tad nusprendė kreiptis gydytojų pagalbos. „Nuo tada prasidėjo smagumai. Gydytojos, nors nelabai norisi ją taip vadinti, dvi valandas laukiau skaudamu pilvu, negavau nei nuskausminamųjų, nieko”, – pasakojimą pradėjo Karolina.

Ne ką geriau mergina pasijuto, kai pagaliau ją pasikvietė gydytoja. Bendravimo tonas, pasak Karolinos, buvo žeminantis, o ką kalbėti apie merginos atžvilgiu skriejančias replikas. Gydytoja kone iš karto atmetė Karolinos versiją, kad jai apendicitas. „Gydytoja pareiškė, kad apendicito neskauda nuo vakar vakaro. Be to, čia labiau suaugusiųjų liga. Tik nežinau, kada galima laikyti save suaugusiu, nes man 25-eri“, – šyptelėjo Karolina.

Užgaulios Karolinai pasirodė ir replikos, kad gal ji kažką šventė, gal kažką suvalgė. Tačiau labiausiai nustebino, kad gydytoja net nepriėjo, nepasižiūrėjo, nepačiupinėjo skaudamo pilvo, o apibėrė klausimais: kodėl išsikvietė greitąją, ko tikisi iš ligoninės, kiek vertina savo skausmą skalėje nuo vieno iki dešimt.

„Pasakiau, kad skausmas tolygus septyniems. Ji man sako, kad žino, kaip atrodo žmogus, kuris vertina skausmą septyniais balais. Tačiau juk kiekvienas skausmą vertina savaip, – dar vieną nustebinusią repliką paminėjo Karolina. – Tada sulaukiau replikos, kad neišsigalvočiau apendicitų. Paėmė kraujo ir liepė laukti toliau.“

Skubi pagalba?

Skubios pagalbos skyriuose laikas paprastai sustoja. Karolina tikino nesanti iš tų bambeklių, kurie reikalautų kuo greičiau suteikti pagalbą. Suprasdama, kad skyriuje daug žmonių, turinčių įvairių negalavimų, mergina kantriai laukė tęsinio.

Praėjus dviem valandoms po susitikimo su gydytoja, Karolina sulaukė jai skirto rentgeno, dar po dviejų valandų buvo pakviesta į echoskopijos kabinetą. Ko gero, nesunku įsivaizduoti, kad laiko stebėti aplinkui vykstančius procesus mergina tikrai turėjo.

Karolina tikino, kad neapsikentė tos pačios gydytojos, kuri „gilinosi“ į jos pilvo skausmus, bendravimo su aplinkiniais, todėl ir spustelėjusi savo mobiliojo telefono vaizdo įrašo mygtuką, kai gydytoja vyresnio amžiaus pacientui aiškino jo nugaros skausmo priežastis.

„Perpūtė vėjas nervų šakneles, – vyresnio amžiaus pacientui gydytoja mėgino paaiškinti jo problemą, bet tonas pasikeitė kone į riksmą, kai vyras mėgino kažką pasitikslinti. – Gerai nesiginčijame, nes neurologas piktas, nenori konsultuoti.“ Tokį maždaug 20 sek. gydytojos pokalbį su pacientu užfiksavo Karolina.

Vos atsitokėjusi nuo įspūdingo daktarės šou su pacientu, Karolina sulaukė pasiūlymo.

„Veža į apžiūrą pas budintį ginekologą dėl pilvo skausmų arba aš savarankiškai galiu vykti pati, bet vizitą galėčiau gauti tik po savaitės. Atkreipkite dėmesį į tai, kad gydytoja siūlo rinktis“, – stebėjosi mergina.

Tačiau labiausiai ją nustebino, kad į Skubios pagalbos skyrių atvyko apie 14 val., o apie 20 val. siuntė pas ginekologą. Iškviečia greitąją medicinos pagalbą ir nuveža. Greitoji išvažiuoja.

Gydytojos, nors nelabai norisi ją taip vadinti, dvi valandas laukiau skaudančiu pilvu, negavau nei nuskausminamųjų, nieko.

„O kur man dėtis? Kur toliau? Nulis paaiškinimų. Apžiūri mane, pasako, kad viskas ne dėl ginekologinių bėdų, paskambina greitosios vairuotojui, parveža atgal į Hipodromo gatvę. Laukiu toliau. Jau 21 val.“, – nuotykius Skubios pagalbos skyriuje tęsė Karolina, tiesa, pagaliau sulaukusi nuskausminamųjų.

Dar pakentėjusi apie valandą mergina išdrįso paklausti, ką jai toliau daryti. Greičiausiai ir vėl padarė klaidą, nes aprašytoji gydytoja išsiliejo, kad vežti reikėjo į Kauno ligoninę Josvainių gatvėje. Karolina neslėpė, kad pirma šovusi mintis – be reikalo apskritai čia prasitrynė visą dieną. Manydama, kad gali tekti operuoti, ji visą šį laiką buvo nevalgiusi, negėrusi. Artimieji namuose taip pat buvo palikti nežinioje.

„Gydytoja visą laiką burba, kaip jai nusibodo, kad ji dirba jau antrą pamainą, kad čia netvarka ir pan. Išklausau jos burbėjimų – po tokios dienos jau ne taip ir svarbu, ką ji kalba“, – Karolina neslėpė nuostabos ir svarstė, kad gydytojai šitaip gal ir nederėtų kalbėti.

Tačiau situacija nesikeitė. Anot Karolinos, gydytoja taip ir nenusprendė, ką daryti su ja, ir jai visai nerūpėjo, kad mergina jau atidirbo visą pamainą laukdama, t. y. ne mažiau kaip 8 val. Po Karolinos klausimo, kad gal tada geriau jai važiuoti namo ir, jei pablogės, pati nuvažiuos į ligoninę Josvainių gatvėje, gydytoja pratrūko.

„Ji pradeda kelti balsą, kad ką aš čia išsigalvoju, kad čia ne nuo jos priklauso. O nuo ko priklauso? Sako, kad nuo chirurgo. Kur chirurgas? Atsakymas –  nežinau, gal ketvirtame aukšte, gal trečiame, gal operacinėje. Sėdžiu – ir nors bėk iš ten. Nežinau, ką daryti, pilvą skauda, pavargau per visą dieną, valgyti noriu, šeima namie jaudinasi“, – pasakojo Karolina.

Galiausiai atsirado chirurgas, jis išaiškino Karolinai, kodėl ji turi važiuoti į kitą ligoninę, ir mergina išvažiavo, nors prieš keletą minučių, neapsikentusi nepagarbos ir pažeminimo, buvo paruošusi išeiti namo.

Suvedė viešumas

Finalas buvo greitas – atvežė į ligoninę Josvainių gatvėje, o po pusvalandžio Karolina buvo išoperuota. Pilvo skausmo priežastis – apendicitas. Pasitvirtino Karolinos versija dėl skausmo, kurią Kauno ligoninės Skubios pagalbos skyriaus gydytoja atmetė.

Grįžusi namo mergina savo patirtį ligoninėse papasakojo socialiniame tinkle ir pridėjo vaizdo įrašą, kuriame girdėti gydytojos pokalbis su vyresnio amžiaus pacientu. „Dalykitės! Viešumas – geriausia bausmė“, – draugus paragino Karolina.

Įvyko mažas stebuklas. Įrašo pasidalijimo algoritmas suveikė taip, kad merginos vaizdo įrašas pasiekė vyresnio amžiaus paciento dukrą Živilę. Moteris sakė nustėrusi, kai išgirdo, kaip gydytoja bendravo su jos tėčiu, tačiau tai, kas vyko toliau, buvo dar basiau.

Živilės tėčiui skausmas sukaustė nugarą. Jis sunkiai vaikščiojo, be to, tik su lazda. Živilės mama iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau vyro nelydėjo, nes pati garbaus amžiaus ir jau sunkiai vaikšto. Išvežė tą pačią lapkričio 15-ąją, kaip ir Karoliną, apie 13 val.

„Jis yra sunkus ligonis. Prieš vienuolika metų jam transplantuotas inkstas. Jis diabetikas, ligų – milijonas, turėjęs per 20 operacijų, panašiai tiek narkozių. Į Skubios pagalbos skyrių atvažiavau po darbo, jau po 17 val., ir radau jį Priėmimo skyriuje. Jis sako, kad neateina jo apžiūrėti neurologas, nes kažko piktas ant jo. Sakau tėčiui, kaip gali būti piktas, kai jo net nepažįsta. Kalba tuo ir baigėsi“, – pasakojo senolio dukra.

Pasak Živilės, jai susidarė įspūdis, kad nuo to momento, kai tėtis buvo atvežtas į Skubios pagalbos skyrių, jis net nebuvo apžiūrėtas. „Nuėjau pasikalbėti su gydytoja. Na, ji tokia įdomi. Sako: „Jam reumalgija. Ai, neištariu aš to žodžio. Jei norite, galime skirti vaistų lašinę.“ Sakau, kad gal ir gerai, gal kažkiek atleistų tuos nugaros skausmus“, – prisiminė Živilė.

Konsultavo nuotoliu?

Kiekvienas, nors kartą buvęs Skubios pagalbos skyriuje, žino, kad niekas neskuba paciento guldyti į ligoninę, jei pakanka skyriuje suteiktos pagalbos. Anot Živilės, tėčiui sulašino lašinę, užgesino šviesą ir pamiršo. Personalas Živilę išvarė iš Priėmimo skyriaus. „Vėliau grįžau. Girdžiu, tėvukas krebždenasi. Pasirodo, jis nukrito nuo kėdės. Nuo lašinės praėjo trys valandos. Jis nori į tualetą, o jį tiesiog pamiršo“, – pasakojo senolio dukra.

Moteris nesureikšmino fakto, kad pati vežimėliu nustūmė tėtį į tualetą, o gydymo įstaigos personalas net nepadėjo to padaryti. Galiausiai ta pati, jau Karolinos aprašyta gydytoja pareiškė, kad neurologas Živilės tėtį apžiūrėjo per nuotolį. Gydytoja esą postringavo, kad neurologas pyko, neatėjo, bet apžiūrėjo. „Matyt, baigėsi neurologo darbo laikas ir jis neatėjo apžiūrėti tėčio, o apžiūrėjo per nuotolį. Nusistebėjau, kad ir taip būna“, – Kauno ligoninės teikiamų paslaugų įvairove stebėjosi Živilė.

Apie 20 val. pasakė, kad Živilės tėtį guldo į ligoninę. „Baisiausias dalykas buvo, kai tėtį nusivežė į kambariuką. Paėmė iš vaistinėlės žirkles, paplovė jas po kranu ir priėjusi prie tėčio liepė duoti ranką. Kai paklausiau, ką ji planuoja daryti, atsakė, kad kirps nagus. Tėtis – diabetikas. Klinikose jam priskirtas specialus žmogus, kuris tvarko kojų ir rankų nagus, nes diabetikui bet kas ir bet kaip negali kirpti nagų. Prieš dvejus metus, kerpant nagus, sukelta infekcija ir jis vos nenumirė“, – pasakojo Živilė, tačiau jos priekaištai atsimušė į sieną ir po kranu paplautomis žirklėmis tėčio nagai buvo nukarpyti.

Skyriuje Živilės tėčio taip pat niekas nelaukė išskėstomis rankomis. Anot moters, gydytojai pyko, kad senyvas vyras nesugeba išvardyti visų jo vartojamų vaistų, nes jų, pasak Živilės, yra labai daug. Garsioji e.sveikatos sistema, atrodo, gydytojams vis dar tolimas miražas, nes prisijungti ir patiems išsiaiškinti, kokius vaistus vartoja pacientas, matyt, labai sudėtinga. Pareiškę, kad senjoras bus gydomas nuo rytojaus, niekas nebesivargino dėl paciento priežiūros.

Nugydė ir paleido

Išaušo kita diena, tačiau šviesiau Kauno ligoninėje esantiems pacientams netapo. Živilės tėčiui paskyrė vaistus nuo nugaros skausmų, kurie stipriai pakėlė cukraus kiekį ir pakenkė inkstams. Juk pacientas po inkstų persodinimo operacijos.

„Jam cukrus pakyla iki 39. Koma. Išveža į reanimaciją. Ten jį veža nuogą, nes reanimacijoje visus kaip angelus nuogus priima, paskui turbūt visi eina tik į karstą ir negrįžta atgal. Tačiau jis išsikapstė. Į dėžę prie tų jo gausybės vaistų įdėtas insulinas dingo. Ligoninė tų vaistų aiškina neturinti“, – košmarus ligoninėje prisiminė Živilė.

Iš reanimacijos Živilės tėtis buvo parvežtas peršalęs. Pasirodo, reanimacijoje buvo išjungtas šildymas, nes tuo metu jis buvo vienas visoje patalpoje. Živilės pasakojimas darosi vis baisesnis. Po dienos tėčiui cukraus kiekis kraujyje vėl šoktelėjo į viršų.

Moteris prisiminė, kad informacijos apie tai, kas vyksta su jos tėčiu, dvi dienas iš eilės nepavyko gauti prie vyro budėjusiai Živilės mamai. Živilė, atvažiavusi po darbo, šiaip taip susirado rezidentą ir dar kartą išklausiusi, kaip personalas gydymo įstaigoje neturi laiko, buvo priversta griebtis grasinimų ir ultimatumo.

Endokrinologų, nefrologų ligoninė neturi, bet į Klinikas neveža, nes aiškina, kad neturi teisės, be to, čia ne taksi paslaugos, todėl nesiruošia vežioti į Klinikas. Išleidžia namo.

„Šiaip taip paaiškino, kad bando numušti cukraus lygį, bet nesiseka. Endokrinologų, nefrologų ligoninė neturi, bet į Klinikas neveža, nes aiškina neturintys teisės ir, be to, čia ne taksi paslaugos, todėl nesiruošia jo vežioti į Klinikas. Išleidžia namo“, – pasakojo pašnekovė.

Kauno ligoninės atstovai dar rekomendavo kreiptis į Skausmo kliniką, nors transplantaciją patyrusiam pacientui to daryti negalima. Dar pasiūlo kreiptis į šeimos daktarą. Žodžiu, paturėjome, nepasisekė pagydyti, tai darykite kažką patys.

„Su manimi niekas nekalba ligoninėje, apie gydymą nieko neaiškina. Svarsčiau parašyti Sveikatos ministerijai, juk negali šitaip būti, kad atveži žmogų į ligoninę ir išsiveži dar labiau sergantį. Jei į Priėmimo skyrių tėtis atėjo pats, po gydymo – jis jau gulintis ligonis, nebesikelia, nejuda. Cukraus kiekis kraujyje didelis, kojos tinsta, mėlynuoja, skauda“, – gydymo pasekmes vardijo Živilė.

Galiausiai su Živile susisiekė, kaip jai prisistatė, Kauno ligoninės gydymo dalies vadovas. Paaiškėjo, kad nuo pat patekimo į Skubios pagalbos skyrių personalui buvo visos galimybės tokį pacientą siųsti į Kauno klinikas. Moteris sako išklojusi viską, ką patyrė Kauno ligoninėje nuo patekimo į Skubios pagalbos skyrių. Išgirdo patvirtinimą, kad šitaip tikrai neturėjo būti.

„Gaila kad nenufilmavau, kaip slaugytojos palatoje trankė senuką po insulto, kuris norėjo išlipti iš lovos. Gydytoja slaugytojoms liepė vartyti tą žmogų, nes jam pragulos, bet jis dvi dienas pragulėjo toje pačioje padėtyje“, – pasakojo Živilė.

„Kauno diena“ kreipėsi į LSMU Kauno ligoninę dėl pacientų nurodytų aplinkybių lapkričio 15 d. Skubios pagalbos skyriuje. Nors klausimų apie pacientų sveikatos būklę nebuvo, pasirodo, kad ligoninės personalo darbo funkcijoms paaiškinti esą reikalingi pacientų sutikimai.

Komentaras

Saulius Tvirbutas

LSMU Kauno ligoninės Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas

Neturėdami pacientų sutikimo dėl duomenų pateikimo negalime pakomentuoti jūsų minėtų atvejų.

Įstaigoje keliami aukšti personalo bendravimo su pacientais reikalavimai, tai yra sudėtinė sveikatos priežiūros paslaugų kokybės dalis, todėl jūsų nurodyti faktai bus tiriami, o jų pagrįstumas vertinamas.

Atsakydami į klausimą apie darbuotojų darbo režimą, pabrėžiame, kad ligoninės personalas dirba pagal teisės aktais nustatytą tvarką.

Informaciją apie gydymo eigą gali gauti asmenys, kuriems tokį įgaliojimą suteikia pacientai ar jų globėjai, atvykę į ligoninę. Jei dėl to kiltų kokių nors nesklandumų, siūlome kreiptis į struktūrinių padalinių vadovus.

Teismai konstatavo, kad negali būti pateisinama situacija, kuomet asmuo patenka į ligoninės priėmimo skyrių ir jam nėra suteikiama skubi medicininė pagalba. Daugiau kaip tris valandas nebuvo imamasi paciento apžiūros, reikiamo ištyrimo, o apžiūrėjus pacientą, pasak teismo, buvo skirtas nepakankamas gydymas, neužtikrintas tinkamas jo transportavimas į kitą gydymo įstaigą, dėl ko pacientas po septynių valandų nuo kreipimosi medicininės pagalbos mirė.

„Ne veltui sakoma, kad auksinės dvi valandos, auksinės 120 minučių, nebuvo vadovautasi šiuo principu“, – BNS sakė ieškovei atstovavęs advokatas Modestas Sriubas.

Į Kauną atvežtas be sąmonės

2020 metų birželį į Marijampolės ligoninę moteris atvežė savo vidutinio amžiaus darbingą tėvą.

Kaip rašoma teismo dokumentuose, apie 16.30 val. atvežtas pacientas be artimųjų buvo įleistas į ligoninės priėmimo skyrių, kelioms minutėms slaugytojos buvo pakviestas į atskirą kabinetą, po to iš karto nurodyta laukti gydytojo bendroje salėje, nesiimant jokių skubių veiksmų suteikti pagalbą.

Dukra apie 19 val. paskambino į ligoninės priėmimo skyrių ir išsakė nusiskundimus, kad reikiamų paslaugos neteikiamos taip ilgai. Praėjus 26 minutėms po skambučio pacientui buvo pamatuotas spaudimas ir jam vėl liepta laukti.

Tėvas, kalbėdamas su dukra telefonu, nurodė, kad į jo priėmime išsakytus nusiskundimus dėl paslaugų neteikimo buvo atsakyta, kad „jei nepatinka laukti, gali važiuoti namo“.

Tik apie 19.46 val. tėvas dukrai pranešė, kad jam suleido vaistų ir stato lašinę. Įdėtiniame lape vidaus ligų gydytojo įrašyta – „reanimatologui konsultuoti dėl diagnozės patikslinimo ir gydymo taktikos“.

Gydytojo anesteziologo reanimatologo 21.20 val. padarytame įraše nurodyta, kad ligonis sąmoningas, kontaktiškas, nurodyta diagnozė, suderinta su Kauno klinikų budinčia gydytoja ir gydytoju rezidentu, iškviesta greitoji medicinos pagalba pervežimui.

Teismas nustatė, kad į Kauno klinikas pacientas buvo atvežtas apie 22.40 valandą. Pagal klinikų įrašą pacientas atvežtas nesąmoningas, pradėtas gaivinimas pagal suaugusiųjų gaivinimo algoritmą, defibriliuotas. 23.30 val., nesant atsako į reanimacines priemones, konstatuota paciento mirtis.

Buvo skirtas nepakankamas gydymas

Teismas pažymėjo, kad Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba, atlikusi pacientui Marijampolės ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės neplaninį patikrinimą, nustatė, kad ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje budėjusi vidaus ligų gydytoja laiku neapžiūrėjo paciento.

Gydytoja, apžiūrėjusi pacientą praėjus daugiau nei 3 val. nuo jo atvykimo, tinkamai neįformino paciento apžiūros medicinos dokumentuose, skyrė nepakankamą gydymą.

„Gydytoja, apžiūrėjusi pacientą praėjus daugiau nei 3 val. nuo jo atvykimo, tinkamai neįformino paciento apžiūros medicinos dokumentuose, skyrė nepakankamą gydymą“, – rašoma byloje.

Tarnyba taip pat konstatavo, kad anesteziologė reanimatologė, 21.20 val. apžiūrėjusi pacientą ir patvirtinusi diagnozę, tinkamai nesuorganizavo paciento transportavimo į Kauno klinikas, t. y. užsakant greitosios pagalbos automobilį nenurodė, kad brigadoje turėtų būti gydytojas, nerekomendavo tinkamo gydymo tęsimo transportavimo metu.

Teismai ir tarnybos vieningai nusprendė, kad padarinių buvo galima išvengti laikantis skubios pagalbos savalaikiškumo, laiku paskyrus tyrimą ir tinkamą gydymą, laiku nukreipus pacientą specializuotam gydymui į įstaigą, vyras tinkamą pagalbą turėjo gauti per dvi valandas, tačiau šįkart ji užtruko beveik šešias valandas.

Kreipėsi dėl didesnės neturtinės žalos

„Nagrinėjamu atveju pažeistas labiausiai saugomas ir ginamas teisinis gėris – žmogaus sveikata ir gyvybė. Ieškovė neteko biologinio tėvo, kuris ją užaugino, ja rūpinosi ir juos siejo artimi bei glaudūs ryšiai. Dėl netekties yra pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai, kuriuos ji siejo su bendra šeimos (senelių, tėvų ir anūkų) ateitimi, o kartu ir viena didžiausių socialinių vertybių – teise turėti visavertę šeimą“, – rašoma teismo sprendime.

Teismas konstatavo, kad situacija sukėlė stiprius išgyvenimus, sukrėtimą ir skausmą paciento šeimai, o sveikatos sistemos atstovų neteisėti veiksmai pasireiškė didelio neatsargumo forma.

„Nors ieškovė, mirus tėvui, buvo pilnametė, žalos atsiradimo metu kartu negyveno, nes buvo sukūrusi savo šeimą ir pati augino vaikus, atsižvelgiant į ieškovės su tėvu turėtą itin glaudų ryšį, pasak teismo, nesudaro pagrindo ieškovės patirtą sukrėtimą bei skausmą vertinti kaip daug mažesnį“, – paskelbė teismas.

Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2021 metų rugsėjį nustatė, kad dukrai turi būti sumokėtas 13,2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas.

Moteris kreipėsi į teismą, prašydama jai priteisti 50 tūkst. eurų, Vilniaus apygardos teismas šiemet vasarį priimtu sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės Lietuvos, atstovaujamos Valstybinės ligonių kasos, per 35  tūkst. eurų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidas.

Spalio pabaigoje Lietuvos apeliacinis teismas Vilniaus apygardos teismo sprendimą paliko galioti.

Pasak mamos, paaiškėjo, kad Kauno klinikinės ligoninės medikai neturėjo galimybės apžiūrėti vaiko dėl patalpų trūkumo. Tuo tarpu pastarieji ginasi – mažasis pacientas esą nebuvo paliktas be priežiūros.

Laukė greitosios medicinos pagalbos automobilyje

„Vaikui prasidėjo traukuliai, pakilo aukšta temperatūra, prasidėjo viduriavimas. Pasikonsultavau su šeimos gydytoja, ji rekomendavo vykti į ligoninę. Iškviečiau greitosios pagalbos medikus ir išvykome į Kauno klinikinę ligoninę. Nuvykus ten, mums pasakė greitosios medicinos pagalbos automobilyje palaukti 20 minučių. Tačiau praėjo valanda, temperatūra sūnui pakilo iki 39,3 laipsnių, jis visas leisgyvis purtėsi“, – gegužės 12 dienos vakaro priešistorę prisiminė dar dvejų metų neturintį mažylį auginanti Vaida (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.).

Praėjus minėtam laikui, pasak jos, į greitosios medicinos pagalbos automobilį atėjo medicinos sesuo ir pasakė, kad gydytojas berniuko priimti negali, nes apžiūri kitą vaiką, o laisvos laisvos patalpos, kurioje būtų galima padaryti COVID-19 testą, nėra.

Sūnui buvo 39,3 laipsniai temperatūros, jis visas leisgyvis purtėsi.

„Tai išgirdusi greitosios pagalbos medikė pakėlė triukšmą ir puolė skambinti Kauno klinikų personalui klausdama, ar šie galėtų priimti ir apžiūrėti viduriuojantį mano sūnų, nes Kauno klinikinėje ligoninėje to padaryti negali. Sulaukus atsakymo, kad gali, išvažiavome į Kauno klinikas“, – sakė kaunietė.

Pasigedo žmogiškumo

Moteris neslėpė nusivylimo Kauno klinikinės ligoninės medikais, kai esant su mažamečiu vaiku ant rankų nepasiūloma net vaistų jo esamai būklei pagerinti ir neįleidžiama į jokią gydymo įstaigos patalpą, jog ten būtų galima ne tik prisėsti, bet ir nurengti sūnų ar pakeisti jam sauskelnes.

„Tikrai nereikalavau daug. Matant tokį mažą kūdikį, medikams turėtų suveikti žmogiškumo faktorius. Juk galėjo suteikti bent minimalią pagalbą greitosios automobilyje“, – su apmaudu kalbėjo Vaida.

Nustatyta virusinė žarnyno infekcija

Situacija, sakė ji, visiškai pasikeitė atvykus į Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrių. Čia personalas esą reagavo išties operatyviai – liepė nurengti vaiko viršutinius rūbus, pamatavo temperatūrą, sudavė vaistų.

„Per maždaug 5-10 minučių padarė kraujo, šlapimo tyrimus. Paėmė COVID-19 ėminį. Laukiant priimamajame kas kelias minutes personalas teiravosi, kaip sūnus jaučiasi, ar krenta temperatūra“, – pasakojo mažamečio mama.

Pasak moters, berniukui buvo nustatyta virusinė žarnyno infekcija. Jai gydyti paskirti vaistai, o temperatūrai nekrentant ir bendrai vaiko būklei negerėjant patarta vėl atvykti į Kauno klinikas.

„Šiuo metu esame namuose ir gydomės. Sūnus vis dar viduriuoja, stebime temperatūrą. Ji vis užkyla iki 39,4 laipsnių, numušu vaistais, tačiau po trijų-keturių valandų temperatūra vėl pakyla. Žiūrėsime, kai bus toliau“, – trečiadienį portalui atviravo mažamečio mama.

Paslaugos nesuteiktos, nes nelaukė

Aiškindamiesi kaunietei nutikusios nemalonios situacijos niuansus, kodėl karščiuojančiam ir viduriuojančiam berniukui iš karto nebuvo suteikta reikiama pagalba,  kauno.diena.lt žurnalistai teiravosi Kauno klinikinės ligoninės atstovo Sauliaus Tvirbuto.

Anot jo, Kauno klinikinėje ligoninėje vaikams teikiama skubi pagalba sumažinta apimtimi, nes dalis Vaikų priėmimo, skubios pagalbos ir intensyvios terapijos skyriaus patalpų esą naudojama suaugusiems teikiamoms paslaugoms. Todėl Greitosios medicinos pagalbos dispečerinė transportuodama ligonį į priėmimo skyrių praneša apie jo amžių, būklę, o pastarąją informaciją žinodami Kauno klinikinės ligoninės medikai esą pasiruošia ligonio priėmimui.

Pašnekovas tvirtino, kad personalas Greitąją medicinos pagalbą informuoja, kur ligonį privežti, kiek reikės laiko laukti arba sutaria pacientą nukreipti į kitą gydymo įstaigą.  Tai esą reikalinga tam, kad per karantiną būtų saugiai teikiama medicininė pagalba.

„Šiuo atveju greitosios medicinos pagalbos medikai apie atvykimą pranešė tik privažiavę prie ligoninės. Tuo metu mūsų gydytojas su slaugytojomis intensyviai dirbo su kitu neseniai atvežtu pacientu. Atvykusiam naujam ligoniui buvo siūloma palaukti greitosios medicinos pagalbos automobilyje, kuriame vertinama ligonio būklė ir teikiama reikiama būtinoji medicinos pagalba. Todėl manome, kad pacientas nebuvo paliktas be priežiūros. Paslaugos ligoninėje nebuvo suteiktos, nes ligonis nebuvo ligoninės patalpose ir turėjo palaukti, kol bus nukreiptas į laukimo boksą“, – detalizavo S. Tvirbutas.

COVID-19 testo atsakymas – neigiamas

Aiškinantis tolesnes įvykio aplinkybes, kai vaikas greitosios medicinos pagalbos automobiliu galiausiai buvo nuvežtas į Kauno klinikas, paaiškėjo, kad Kauno klinikų Vaikų skubios pagalbos skyrius yra suskirstytas į karščiuojančių ir nekarščiuojančių pacientų zonas.

Tačiau esą, nepaisant karantino keliamų iššūkių, Vaikų skubios pagalbos skyriaus darbuotojai stengiasi užtikrinti reikiamą pagalbą visiems čia besikreipiantiems pacientams.

„Minėtam pacientui buvo atlikti reikiami tyrimai, paimtas ėminys dėl COVID-19 infekcijos – tyrimo atsakymas neigiamas. Pacientui nustatyta viruso sukelta žarnyno infekcija, kuri toliau gydoma ambulatoriškai, vartojant daug skysčių, prireikus – temperatūrą mažinančių vaistų ir stebint bendrą vaiko būklę“, – paklausta apie mažamečio berniuko atvejį detalizavo Kauno klinikų atstovė Eglė Audickaitė.