Kaip trečiadienį informavo Regionų administracinis teismas, prokurorai iš S. Baltuonio prašo priteisti beveik 10,6 tūkst. eurų, iš J. Mažeikos  – beveik 6,5 tūkst. eurų.

Teismui pateiktame ieškinyje nurodoma, kad S. Baltuoniui nuo 2019-2023 savivaldybės administracija išmokėjo beveik 15,4 tūkst. eurų kompensaciją, iš kurios didžiąją dalį – per 13,3  tūkst. eurų, sudaro išlaidos už beveik 9,9 tūkst. litrų degalų.

Išlaidoms pagrįsti buvo teikiami kvitai – pagal juose esančius duomenis nustatyta, jog naudotasi 10 bankinių kortelių, iš kurių dvi priklauso savivaldybės tarybos nariui, o kitų asmenų vardu išduotomis kortelėmis įsipilta kuro už daugiau nei 4 tūkst. eurų.

Prokuratūra ieškinyje nurodo, kad už beveik dešimt tūkstančių litrų degalų turėjo būti nuvažiuota apie 116 350 kilometrų per savivaldybės tarybos nario kadenciją, tačiau pagal Stepono Baltuonio naudotų automobilių ridas nustatyta, kad abiem automobiliais nuvažiuota 48 154 kilometrų.

Viešąjį interesą ginanti prokuratūra ieškinyje tvirtina, kad karantino metu savivaldybės tarybos narys nurodė įsigijęs per 2,5 tūkst. litrų degalų ir patyręs 2,9 tūkst. eurų išlaidų.

Tuo metu tyrime dėl J. Mažeikos prokurorai nurodo, kad politikui per praėjusią kadenciją iš viso išmokėta 10,8 tūkst. eurų, iš kurių 9,7 tūkst. eurų sudarė išlaidos už kurą.

Ieškinyje nurodoma, kad karantino metu minėtam savivaldybės tarybos nariui buvo kompensuota 1,6 tūkst. eurų už išlaidas kurui. Karantino metu savivaldybės darbas buvo organizuojamas nuotoliniu būdu, asmenų susitikimai, susibūrimai, vieši renginiai buvo draudžiami arba ribojami.

Teismui pateiktame ieškinyje nurodytos savivaldybės tarybos nario naudotos transporto priemonių ridos, kuro sąnaudos ir konstatuota, kad didžioji dalis išmokėtos sumos laikoma nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu.

Pasak prokuratūros, degalų pylimai „nepagrįstai dideliais ir neprotingais, prašomais kompensuoti degalų kiekiais“, degalų pirkimo dažnumas, mokėjimai grynaisiais pinigais „akivaizdžiai neatitiko protingo žmogaus elgesio standarto ir patvirtina nesąžiningą elgesį gaunant išlaidų kompensaciją“.

Prokuratūra prašo teismo priteisti iš Juozo Mažeikos beveik 6,5 tūkst. eurų Kretingos rajono savivaldybės administracijos naudai bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, šį sprendimą taikant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo įvykdymo.

Prokurorai iki šiol buvo pateikę keliolika civilinių ieškinių už daugiau nei 180 tūkst. eurų dėl išlaidų panaudojimo.

Atliekami viešojo intereso gynimo tyrimai dėl lėšų grąžinimo į Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Jonavos, Lazdijų, Prienų, Šilutės, Varėnos, Ukmergės, Ignalinos, Pasvalio, Tauragės, Kretingos, Mažeikių, Radviliškio, Telšių, Joniškio, Akmenės rajonų ir Pagėgių, Marijampolės, Neringos savivaldybių biudžetus.

Tuo metu STT atlieka 25 ikiteisminius tyrimus dėl 25 savivaldybių galimai netinkamo savivaldos lėšų panaudojimo: Vilniaus, Šiaulių, Panevėžio miestų bei Alytaus, Utenos, Ukmergės, Kretingos, Ignalinos, Mažeikių, Šilutės, Jonavos, Lazdijų, Pasvalio, Prienų, Telšių, Radviliškio, Joniškio, Tauragės, Zarasų, Akmenės rajonų ir Birštono, Marijampolės, Neringos, Pagėgių, Druskininkų savivaldybėse.

Teisėsaugos tyrimai pradėti po to, kai viešinti galimus piktnaudžiavimo savivaldybių tarybų narių išmokų atvejus pradėjo visuomenininkas Andrius Tapinas, inicijavęs akciją „Skaidrinam“.

Tai jau antra tokia byla.

Klaipėdos apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė ieškiniu teismui prašo pripažinti negaliojančia sutartį, pagal kurią buvęs Tauragės rajono savivaldybės tarybos narys neteisėtai panaudojo jo kaip tarybos nario veiklai skirtas lėšas.

Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, įtarus, kad nemažai šalies savivaldybių tarybos narių jiems skirtas išmokas naudoja neteisėtai, Klaipėdos apygardos prokuratūra pradėjo tyrimą dėl tokių išmokų panaudojimo Tauragės rajono savivaldybėje teisėtumo.

Jo metu siekiama įvertinti, ar minėtos savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Dėl kitų tarybos narių veiklai skirtų išmokų panaudojimo tyrimas tęsiamas.

Tyrimo metu nustatyta, kad V. Liorančas sudarė su jo paties valdoma bendrove automobilių nuomos sutartį, pagal kurią nuo 2017 metų iki 2023 metų nuomojosi automobilius. Šios sutarties pagrindu V. Liorančas Tauragės rajono savivaldybei teikė sąskaitas ir išlaidų ataskaitas, kaip tarybos nario veiklos išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Pagal juos savivaldybė tuometinio tarybos nario veiklai apmokėti per 6,5 metų automobilių nuomos mokesčiui skyrė 28 848 eurų.

Prokuratūros ieškinyje atkreiptas dėmesys į tai, jog karantino metu 2020 metų lapkričio – 2021 metų balandžio mėnesiais, kai tarybos ir komitetų posėdžiai vyko nuotoliniu būdu ir bendravimas buvo apribotas, V. Liorančas savivaldybei teikė dokumentus dėl maksimalaus dydžio išlaidų už automobilio nuomą.

Turimais duomenimis, karantino metu V. Liorančui iš viso buvo pervesta 2580 eurų.

Ieškinyje pažymima, jog V. Liorančo teiktose sąskaitose-faktūrose automobilio nuomos suma buvo nurodoma artima arba lygiai tokia pati kaip Tauragės rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamente tarybos nariui numatyta galima maksimali išmokos suma. Pabrėžtina, kad ši suma atitinkamai kito pagal reglamente numatytą išmokos dydį.

Tyrime taip pat nustatyta, kad dalis minėtos sutarties pagrindu teiktų sąskaitų buvo išrašomos didesniu nuomos įkainiu nei jis buvo numatytas sutartyje, taip pat dalyje sąskaitų buvo nurodomos maksimalios automobilių nuomos sumos, nors faktiškai transporto priemonės buvo panaudojamos tik kartą per mėnesį.

„Šie duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad automobilio nuomos sutartis ir vėlesni jos pakeitimai, buvo sudaryti turint tikslą gauti maksimalias tarybos nariams galimas išmokas savo asmeniniams, ar verslo poreikiams tenkinti, o ne pagrįsti tarybos nario realiai patirtas išlaidas, susijusias su jo, kaip tarybos nario veikla“, – teigiama prokuratūros pranešime.

Pasak prokuratūros, įvertinus visus tyrimui reikšmingus duomenis bei faktines aplinkybes, darytina išvada, jog automobilio nuomos sutartis yra sudaryta neketinant sukurti realių civilinių teisinių santykių, laikytina tariamu sandoriu, bei pažeidžia viešosios tvarkos ir geros moralės nuostatas.

Prokuratūra pažymi, kad konstatavus, jog buvęs tarybos narys sudarė niekinius ir negaliojančius sandorius, laikytina, kad jis nepagrindė savo kaip tarybos nario veikloje patirtų išlaidų – nepagrįstai praturtėjo.

Tai jau antra panaši byla. Spalio pabaigoje skelbta, jog Klaipėdos apygardos prokuratūra 17 tūkst. eurų galbūt neskaidriai panaudotų lėšų siekia prisiteisti iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario Tomo Alijošiaus.