„Su „Google“ atstovu aptarėme keletą svarbių dalykų – tai ir šiuo metu mūsų Seime iniciatyvą trinti paskyras, kurios skleidžia netikras naujienas apie karą, neapykantą ir taip toliau. Išgirdome, kad platforma palaiko ir supranta, kad tai yra labai svarbu, – karas vyksta ne tik su ginklais, bet ir viešojoje internetinėje erdvėje“, – BNS teigė A. Armonaitė, ketvirtadienį Vilniuje susitikusi su „Google“ politikos vadovu Levente Juhaszu (Levente Juhasu).

Seime šiuo metu svarstomos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno parengtos Visuomenės informavimo įstatymo ir Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis siekiama sugriežtinti manipuliavimo interneto platformų paskyromis reglamentavimą ir šalinti socialiniuose tinkluose skleidžiamą draudžiamą informaciją.

Dabar manipuliavimas algoritmais, pavyzdžiui, pasinaudojant „botų fermomis“, skleidžiant dezinformaciją nėra kriminalizuotas, tačiau priėmus pataisas už tai būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

 

Dabar manipuliavimas algoritmais, pavyzdžiui, pasinaudojant „botų fermomis“, skleidžiant dezinformaciją nėra kriminalizuotas, tačiau priėmus pataisas už tai būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.

A. Armonaitė taip pat teigė, kad su L. Juhaszu aptarė galimybę panaudoti dirbtinį intelektą viešajame sektoriuje.

„Antras dalykas, kalbėjome apie dirbtinį intelektą, gal tai skamba kaip tolimas terminas, bet iš tikrųjų galime šią techhnologiją pritaikyti daugybėje gyvenimo sričių. Pati pristačiau ir manau, kad dirbtinio intelekto pagalba galima fundamentaliai mažinti biurokratiją verslui, žmonėms, tą Lietuva ir padarys per keletą metų su mūsų GovTech (inovacijų viešajame sektoriuje – BNS) iniciatyva. Apsikeitėm informacija ir toliau tęsiam bendravimą“, – sakė ministrė.

Susitikimas vyko investuotojų forume „Foreign Investors Annual Summit 2023“, kuriame ministrė pristatė Lietuvos konkurencinę padėtį, investicinę aplinką, inovacijų ir talentų politiką.

Šių metų liepą A. Armonaitė buvo susitikusi su „Google“ vyriausybinių reikalų ir viešosios politikos vadovu Karanu Bhatia (Karanu Batija) ir aptarė  Lietuvos politiką dirbtinio intelekto ir saugumo srityse, kovą su dezinformacija.

„Google“ atstovai tuo metu supažindino su veikla reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje ir susijusios dezinformacijos sklaidą.

Naujosiomis taisyklėmis dar labiau suvaržomos ir taip ne pačios plačiausios šalies žiniasklaidos galimybės likus aštuoniems mėnesiams iki parlamento rinkimų, apklausoms rodant, kad prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) atsilieka nuo savo varžovų.

Europos Taryba pareiškė, kad miglotas „dezinformacijos“ apibrėžimas naujajame teisės akte kartu su įkalinimo grėsme gali turėti „slopinantį poveikį ir padidinti savicenzūrą, ypač atsižvelgiant į artėjančius rinkimus, įvyksiančius 2023 metų birželį“.

Įstatymo projektą, sudarytą iš 40 pataisų, kurių kiekvienai buvo rengiami atskiri balsavimai, dar gegužės mėnesį pateikė R. T. Erdogano islamiškų šaknų turinti Teisingumo ir plėtros partija (AKP), o jam įnirtingai priešinosi pagrindinės Turkijos opozicinės grupės.

Vienas įstatymų leidėjas iš pasaulietiškos Respublikonų liaudies partijos (CHP) parlamente plaktuku sudaužė savo mobilųjį telefoną, taip norėdamas pademonstruoti, kad naikinama saviraiškos laisvė, ypač jaunimo.

„Norėčiau kreiptis į savo brolius, kuriems yra 15, 16, 17 metų ir kurie 2023 metais nulems Turkijos likimą“, – prieš išsitraukdamas plaktuką pasakė parlamentaras Burakas Erbay (Burakas Erbėjus).

„Jums liko tik viena laisvė – telefonas kišenėje. Yra „Instagram“, „YouTube“, „Facebook“. Ten bendraujat, – pareiškė jis prieš balsavimą. – Jei šis įstatymas bus priimtas, galite štai taip sudaužyti savo telefonus.“

„Karas su tiesa“

Dauguma Turkijos laikraščių ir televizijos kanalų pateko į vyriausybės pareigūnų ir jų sąjungininkų verslo pasaulyje kontrolę per plataus masto represijas po nepavykusio valstybės perversmo 2016 metais.

Tačiau socialiniai tinklai ir internetinė žiniasklaida iš esmės liko be griežtos priežiūros ir tai labai nepatiko R. T. Erdoganui.

Pokyčiai prasidėjo, kai Turkija pagąsdino didelėmis baudomis, kad priverstų tokias milžines kaip „Facebook“ ir „Twitter“ paskirti vietos atstovus, vykdančius vietos teismų įsakymus pašalinti ginčijamus įrašus.

Turkijos prezidentas maždaug tuo pat metu pradėjo įrodinėti, kad labai poliarizuota Turkijos visuomenė yra ypač pažeidžiama netikrų ir klaidinančių naujienų.

Naujasis įstatymas numato bausmes asmenims, pripažintiems kaltais dėl melagingos ar klaidinančios informacijos platinimo. Teismai už „atvirai skleidžiamą klaidinančią informaciją“ akredituotus žurnalistus ir nuolatinius socialinės žiniasklaidos naudotojus gali nuteisti kalėti nuo vienerių iki trejų metų.

Taip pat reikalaujama, kad socialiniai tinklai ir interneto svetainės pateiktų asmeninius vartotojų, įtariamų „klaidinančios informacijos platinimu“, duomenis.

Vyriausybė taip pat pradėjo leisti savaitinę „dezinformacijos suvestinę“, kurios tikslas – demaskuoti tai, ką ji vadina melagienomis, pateikiant „tikslią ir teisingą informaciją“.

Prieš balsavimą parlamentarai atmetė opozicijos bandymus sušvelninti įstatymo projektą.

„Šis įstatymas skelbia karą tiesai“, – sakė prokurdiškos opozicinės Liaudies demokratų partijos (HDP) narė Meral Danis Bektas (Meral Daniš Bektaš).

Anksčiau šiais metais organizacijos „Žurnalistai be sienų“ (RSF) paskelbtame metiniame žiniasklaidos laisvės indekse Turkija tarp 180 šalių užėmė 149 vietą.

„Turkijoje įsigali autoritarizmas, metantis iššūkį žiniasklaidos pliuralizmui, – komentavo RSF. – Naudojamos visos įmanomos priemonės siekiant atsikratyti kritikų.“

Apdovanojimų turintis žiniasklaidos teisių gynėjas Veyselas Okas (Veiselas Okas) sakė, kad dabar visi Turkijoje gali būti patraukti baudžiamojon atsakomybėn už savo nuomonę.

„Opozicijos nariai, nevyriausybinės organizacijos, advokatų asociacijos, profesinės asociacijos, žurnalistai ir paprasti piliečiai... Dabar visi bus teisiškai puldinėjami“, – tviteryje rašė jis. 

Pokalbis su eksperte – apie DIGIRES, dezinformaciją ir skaitmeninį atsparumą.

– Kas yra DIGIRES, kada ir kokiu tikslu jis buvo įkurtas?

– „Baltijos skaitmeninio atsparumo tyrimų asociacija“ (sutrumpintai DIGIRES – šis akronimas yra dviejų žodžių (digital ir resilience) junginys, nurodantis į visuomenės skaitmeninio atsparumo būklę) buvo įkurta 2022 m. pavasarį. DIGIRES tikslas – sujungti skirtingų suinteresuotųjų pusių ekspertinį žinojimą, įgytą pastangose siekiant pažaboti dezinformaciją. Šiuolaikinėje visuomenėje skaitmeninio atsparumo klausimai aktualūs absoliučiai visiems veiklų sektoriams, nes tokios kompetencijos reikalauja naujos kokybės vertybinio požiūrio į piliečių informacijos ir komunikacijos teisę, turinio kūrėjų ir platintojų atsakomybę.

Ilgo laiko perspektyvoje DIGIRES sieks aiškintis, kodėl dezinformacija yra tokia paveiki ir ką reikėtų daryti, kad bendromis mokslininkų, žurnalistų, praktikų ir specialistų, politikų ir privataus verslo atstovų pastangomis tam būtų galima atsispirti stiprinant mūsų valstybės socialinės atsakomybės ir pilietines galias.

– Ką centras veikia šiandien ir koks vaidmuo čia tenka universitetui?

– DIGIRES vienija kelių skirtingų sričių mokslininkus, žurnalistus ir medijų edukacijos praktikus. Universiteto mokslininkams dezinformacijos ir bendriau informacinių sutrikimų grėsmės, moksliniai ieškojimai, kaip spręsti tokias rizikas, yra dar tik augančio susidomėjimo sritis. Į tai daugiausiai gilinasi komunikacijos, politikos mokslų atstovai. Kaip tik šie tyrėjai dabar teikia įžvalgų, kad dezinformacija siekia poliarizuoti, skaldyti, griauti pasitikėjimą, todėl labai svarbu realūs viešosios politikos žingsniai stiprinant atsaką dezinformacijai per švietimo, komunikacijos, pilietinio pasirengimo veiklas.

Dezinformacijos atakos ir pliūpsniai yra sukonstruoti sėti sumaištį, nerimą, iššaukti kitas neigiamas emocijas (baimę, pyktį), kurias siekia tikslingai kreipti sėjant nepasitikėjimą valstybe, viešosios politikos institutais (politine sistema, politinėmis partijomis, rinkimais, programomis). Dezinformacija siekia kenkti, o tam ji gali pasitelkti ne tik melą, bet ir pačius tikriausius faktus – tačiau šiuos apipinti interpretacijomis, klausimais, šalutiniu „triukšmu“, kuris neatidžią ir nepasirengusią auditoriją kuo lengviausiai gali suklaidinti vedant prie neteisingų išvadų.

Tokioje painiavoje universitetams ir mokslui apskritai tenka ypatingai svarbus uždavinys. Dabar svarbu labai aiškiai ir artikuliuotai įsivardinti tikslą ir tęsti tai, ką ir taip ilgus metus darė tyrėjai, mokslininkai ir profesoriai – sukurti saugią (atvirą, draugišką) ir profesionaliai (pagarbiai, dėmesingai) moderuojamą erdvę aktualių viešojo gyvenimo klausimų refleksijai; sukurti naujų sąlygų – ieškoti būdų, erdvių ir metodikų, kaip ugdyti emocinį (jautrumu ir empatija sustiprintą) intelektą: kaip mokytis lyderystės įgūdžių, auginti problemų sprendimo įgūdžius, mokytis aktyvizmo, įgyti platesnį ir globalų žvilgsnį į sprendžiamas problemas (siekti suprasti, kad gyvename globaliai įtraukioje planetoje, kur niekas negali likti nei geografinėje, nei intelektinėje atskirtyje).

– Žiniasklaida taip pat nėra apsaugota nuo dezinformacijos?

– Profesionali žiniasklaida ir žurnalistika išgyvena daugybinius sukrėtimus: stinga ne tik ekonominių resursų, keičiasi auditorijos įpročiai ieškant žinių ir aktualijų (dabar gi matome, kad gyvename ir tarpgeneracinio virsmo laike – jaunimas ir vyresni žmonės seka visiškai skirtingus informacijos kanalus), valstybės viešoji politika medijų tematikoje turi spręsti labai aktualius klausimus: derinti skirtingų žiniasklaidos grupių interesus, ieškoti ir diegti teisinius sprendimus medijų veiklos skaidrinimui, formuoti labai kryptingą medijų raštingumo politiką, kt.

Čia svarbu turėti sistemą, todėl didelis vaidmuo tenka VDU: jau kuris laikas Viešosios komunikacijos bakalauro programoje, taip pat abiejose magistro programoje (Ateities medijos ir žurnalistika, Integruota komunikacija) studentai mokosi informacinių rizikų tematikai aktualių dalykų – gilesnio skaitmeninių transformacijų proceso suvokimo, žiniasklaidos vaidmens demokratijoje, medijų politikos, platformizacijos proceso ir valdysenos, faktų tikrinimo, skaitmeninio medijų raštingumo žinių. VDU taipogi nuo kitų akademinių metų rudens medijų raštingumo moduliai bus įtraukti į būsimų pedagogų magistrantūros programas.

Dezinformacijos apimtys yra milžiniškos ir dezinformacijos nemažėja; tad nerealu manyti, kad vien tik faktų tikrinimo pastangomis, vien tik stiprinant ir didinat medijų raštingumo žinojimą pavyks pasiekti realių rezultatų. Paradoksas išties yra šis – augant faktų tikrinimui, dezinformacijos nemažėja, o medijų raštingumo metodikose akcentuojamas „kritinis mąstymas“ randa iškreiptą pritaikymo galimybę manipuliacijose: ten irgi klausiama, neva teisingą informaciją komunikuoja „rimti“ šaltiniai. Dezinformacijos paskatinti, ko gero, geriausiai supratome, kad svarbu aiškintis ne tik tai, koks ir kiek melo mus pasiekia, bet daug svarbiau žinoti, kodėl tai yra paveiku? Ką ir kaip reikia stiprinti mūsų bendrystėje, kad neprarastume tikėjimo ir būtume vertybiškai atsparūs?

– Kokio masto dezinformacija stebima šiuo metu Lietuvoje?

– Viešojoje erdvėje sutinkamuose pranešimuose nuolat girdime, kad dezinformacijos pliūpsniai neslūgsta, kad manipuliacijų apstu ir tai nuolatos auga. Kaip tik šiems srautams valdyti ypatingai svarbu suteikti žurnalistams gerų ir technologiškai patikimų įrankių, kas ir leistų bent nuspėti potencialiai manipuliatyvią informaciją turinčius šaltinius. Dirbtinio intelekto ir mašininio mokymosi technologijų taikytojai gali sukurti tinkamas kompiuterines programas apsimokymui, kaip atpažinti galimai melagingos informacijos šaltinius. Visgi galutinį sprendimą, ar tekste aptiktas teiginys yra melagingas ar ne, turi priimti žmogus (žurnalistas).

Lietuvių kalba turi savitumų: ji nėra globaliai vartojama, technologinių kalbos tyrimų istorija irgi palyginti nauja. Tad neturime ir dezinformacijos tekstyno, kuris būtinas siekiant efektyviau technologiškai valdyti naujos informacijos srautus ir daryti spėjimus. Visa tai neleidžia surasti greitų technologinių sprendimų ir spręsti apie melo diskursų specifiškumus Lietuvoje. DIGIRES sau kelia ambicingą tikslą šiek tiek priartėti prie tokios problemos sprendimo: sukurti žvalgomąjį, nedidelės aprėpties melagingos informacijos tekstyną, kuris ir taptų pradžia kitiems tyrimams. Kai kurių įžvalgų galime stebėti ir dabar iš greitos didelių tekstų apžvalgos: melagingos/masalo antraštės yra labiau talpios žodžiams.

Ar nebus taip, kad mūsų skaitytojai seka nuomones, kuriomis intuityviai pasitiki, t.y. renkasi domėtis ir bendrauja panašiai mąstančiųjų „burbuluose“?

– Praėjusių metų pabaigoje pasirodė „Eurostat“ statistika, pagal kurią Lietuvos gyventojai yra mažiausiai Europoje tikrinantys socialinių tinklų ir portalų skelbiamą informaciją. Ar tai nėra gąsdinantis signalas, reiškiantis, kad Lietuva galėtų pralaimėti informaciniame kare?

– Taip, sutikčiau, kad šis signalas yra išties rimtas požymis to, kad Lietuvoje, nors ir turime įvairių mokymų ir programų sutelktų į atsparumo informacinėms manipuliacijoms auginimui didinimą, toks rezultatas nenuteikia optimistiškai. Kita vertus, moksliniai tyrimai rodo, kad žmonės retai tikrina informaciją, jei ši nėra jiems kažkuo ypatingai reikšminga.

Tuomet kyla klausimas, ar nebus taip, kad mūsų skaitytojai seka nuomones, kuriomis intuityviai pasitiki, t.y. renkasi domėtis ir bendrauja panašiai mąstančiųjų „burbuluose“? Tokia prielaida gali būti pagrįsta, kita vertus tai kelia dar daugiau klausimų – jei žmonės pasitiki ir seka nuomonėmis, tuomet, kaip reiktų rasti sutarimą svarbiais viešaisiais klausimais?

– Koks yra universiteto vaidmuo dezinformacijai atsparaus ir kritiškai mąstančio žmogaus formavime?

– Kaip jau žinoma, gyvename skaitmeninės informacijos ir skaitmeninių medijų apsuptyje. Kritinis mąstymas yra būtinas veiksmingai atsispirti manipuliacijoms, bet turime suprasti, kad šiuolaikinis skaitmeninis pasaulis yra daugiasluoksnis ir jį suprasti reikia ir gilesnio technologinio supratimo: kaip veikia globali platformų infrastruktūra, koks duomenimis grįstas verslo modelis joje yra pritaikomas, kaip ši ekonominė logika giliai, netgi manipuliatyviai, įtraukia, nes remiasi vartotojo dėmesio „vadyba“ ir strateginiu valdymu; kad šios globalios platformos visgi turi savitas vertybines nuostatas, kurios yra ištikimos laisvam (amerikietiškam) verslo modeliui, o europietiškoji tradicija siekia užtikrinti informacijos laisvę ir skatinti visus (privačius ir juridinius asmenis) siekti atsakomybės.

Universitetai Lietuvoje ir pasaulyje taipogi išgyvena daugybinius virsmus – dabar svarbiausia atsakyti sau į tokius klausimus, o kas gi yra svarbiausia brėžiant aukštojo mokslo veiklos kryptis naujame skaitmeninių transformacijų laike? Šis laikas pasižymi savitais išskirtinumais. Nuolat kalbama apie mokslo žinių ir augančių duomenų fone suformuluotų įžvalgų poveikį verslo ir socialinei aplinkai. Tačiau atrasti labai tikslius ir greitą rezultatą pateikiančius atsakymus yra ypatingai sunku.

Universitetas realiai turi spręsti skaitmeninės visuomenės problemas – tam pasitelkti mokslą, bet taip pat ir plačiai skleisti mokslo rezultatus, siekti jų pritaikymo formuluojant politikos sprendimus.

Universitetas turi tapti visuomenės balsu, kuris mokslo kalba nuolat primintų apie šiuolaikinio skaitmenizuoto pasaulio gerovę, o grėsmes siektų spręsti darant poveikį viešai politikai. Tuo pačiu mokslo tyrimai negali būti atliekami tik vardan mokslo ir mokslinių publikacijų, kurių sklaida neretai yra itin ribota; taigi turi keistis pati mokslo komunikacijos esmė – mokslo darbams ir mokslo prestižui reikia stipraus advokatavimo. Tad universitetų balsas čia turi būti labai stiprus, bet jį dar labiau suaktualinti ir stiprinti turi padėti tokios partnerystės kaip DIGIRES.

Paroda susidomėjo nemažas uostamiesčio gyventojų būrys.

Atidaryme buvo sulaukta ypatingų svečių – į I.Simonaitytės biblioteką atvyko Švedijos Karalystės ambasadorė Inger Buxton ir ambasados atstovai, kuriems už parodos inicijavimą dėkojo bibliotekos direktorė Laura Juknevič ir miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Pristatyme Klaipėdos vadovas pabrėžė žiniasklaidos raštingumo svarbą, augant socialinių tinklų populiarumui ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

"Tas raštingumas turėtų stiprinti mūsų vertybinį imunitetą, atsparumą melagienoms, kurių aplinkui yra labai daug. Informacinis karas yra toks pat aštrus ir toks pat pavojingas, kaip ir mūšio lauke, nes dezinformacija nuodija sąmonę ir gali sukelti labai sudėtingas pasekmes. Todėl raštingumas ir gebėjimas atskirti netikras naujienas yra daugiau nei svarbus", – teigė meras.

Bibliotekos direktorė tikisi, jog ši dabar itin aktuali visuomenei paroda padės atskirti tikrą informaciją nuo melagingos, paskatins žmones labiau domėtis žiniasklaida.

"Kelerius metus gyvenome pandemijos sąlygomis. Jau tuo metu jautėsi poreikis gebėti įvertinti informaciją, gebėti ją atsirinkti ir tinkamai panaudoti savo kasdienybėje. Šiandien yra dar didesnė grėsmė – karo informacijos srautas. Turime suprasti, kada susiduriame su melagienomis, propagandos naratyvais, todėl svarbu išmokti patikrinti informaciją", – kalbėjo direktorė.

Šaltinio patikimumas

Melagingos naujienos plinta įvairiais kanalais, tarp jų – interneto žiniasklaidos puslapiuose. Jei perskaitytas straipsnis pasirodo įtartinas, būtina pasidomėti, kas sukūrė skelbiamą naujieną, ar autorius žinomas, patikimas, ar išmano tą temą, ar jis – realiai egzistuojantis asmuo?

Jei autorius nenurodytas, reikėtų įvertinti, kuo naujiena paremta – realiais faktais ar gandais? Į patikimą straipsnį bus įtraukta daugiau detalių, ekspertų citatų, apklausų duomenų, oficialios statistikos, detalių, nuoseklių ir patvirtintų įvykio vietos liudininkų pasakojimų. Be to, atsargiai vertėtų vertinti ir ekspertų nuomones – kartais paaiškėja, kad jos pateiktos visai ne tos srities specialistų arba cituojami specialistai apskritai neegzistuoja, tad vertėtų patikrinti, kas autorius, jeigu jis nežinomas ar negirdėtas.

Melagingos naujienos dažnai gali būti skleidžiamos per netikrų naujienų svetaines, kurių kūrėjai, siekdami, kad jos atrodytų patikimos, imituoja tikrųjų tinklalapių išvaizdą. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į skaitomo puslapio žiniatinklio adresą, rašybos klaidas pavadinimuose arba į keistai skambančius plėtinius, pavyzdžiui, .infonet ir .offer, o ne .com ar .lt. Taigi, jei interneto svetainėje pastebimas įtartinas įrašas, kuriuo neva pasidalijo organizacija ar žmogus, reikėtų įrašo informaciją patikrinti keliuose puslapiuose, socialinių tinklų anketose arba dideliuose ir patikimuose žiniasklaidos kanaluose, kad įsitikintumėte, jog įrašas tikras, o ne suklastotas.

Sukelti emocijas

Netikros naujienos greitai plinta, kadangi jos paprastai yra kuriamos tam, kad patrauktų kuo daugiau visuomenės dėmesio, sukeltų stiprias emocijas. Siekiant padidinti netikrų naujienų sklaidą, naujienų turinyje ypač akcentuojami ir pabrėžiami neįprasti teiginiai ar istorijos, sukeliančios skaitytojams pyktį ar baimę. Šias emocijas dažnai siekiama sukelti ir skambiomis straipsnių ar kitų naujienų antraštėmis, nes taip skaitytojas skatinamas spausti nuorodą į netikrą naujieną. Be to, prieš atsidarant straipsnį, skaitytojams dažnai rodoma tik skambi, piktybiška antraštė arba tik nedideli teksto fragmentai. Pamačius tokią antraštę svarbu nepasiduoti emocijoms ir patikrinti, palyginti informaciją keliuose šaltiniuose bei atkreipti dėmesį, ar skelbiami teiginiai neprieštarauja logikai.

Siekiant sukelti skaitytojams stiprių emocijų neretai pasitelkiama ir vaizdinė medžiaga. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar pateiktos nuotraukos iš tiesų atitinka žinutės turinį. Vaizdai gali būti nufotografuoti sąmoningai iškraipant dydį, rakursą ir kontekstą arba tiesiog suklastoti pasitelkiant profesionalias nuotraukų redagavimo programas. Tokius sufabrikuotus vaizdus atpažinti gali retas žmogus, tačiau yra keletas aspektų, kurie gali signalizuoti, kad pateikta nuotrauka yra netikra: keisti šešėliai arba jų nebuvimas, išsilieję kraštai aplink figūrą, skirtingas vieno ar kelių objektų apšvietimas, "nuklonuoti" žmonių atvaizdai siekiant padidinti minios vaizdą nuotraukoje ir pan. Vaizdai taip pat gali būti visiškai tikri, tačiau naudojami netinkamame kontekste. Pavyzdžiui, dešimties metų senumo nuotrauką, kurioje matomas šiukšlėmis padengtas paplūdimys, pateiktas kaip dabartinis kažkurio pliažo vaizdas. Kilus įtarimui, verta atvaizdą patikrinti "Google" vaizdų paieškoje, kurioje galima sužinoti nuotraukos kilmę ir ar ji nebuvo pakeista.

Aktyvi sklaida

Europos politikos analizės centro (CEPA) informacinio raštingumo ir saugumo ekspertė Dalia Bankauskaitė savo įžvalgomis apie melagingų naujienų atpažinimą dalijosi Britų tarybos ir NVO Koalicijos mokymuose "Kaip atskirti tiesą nuo pramanų?" Mokymų metu ji pasakojo, kad pirmiausia melagingos informacijos kūrėjai išskiria didelį rezonansą visuomenėje keliančius klausimus. "Pasirinkus klausimus, jie yra analizuojami, sutelkiamas dėmesys į neigiamas temos puses, žinutes, kurios labiausiai įaudrintų visuomenę. Tuomet apsisprendžiama, kokiais kanalais paveikiausia skleisti manipuliaciją – rėmėjų ratas, rezonansas skaitytojų ar žiūrovų auditorijoje gali toliau sustiprinti jos sklaidą. Paskutiniame etape visada stebima visuomenės reakcija, kaip priimamas ir suvokiamas pasakojimas, kuriamos naujos žinutės, stebimos ir palaikomos jau pasklidusios", – pasakojo ekspertė.

Priešiškos jėgos sumaniai manipuliuoja algoritmais ir rodo melagingą turinį linkusiems jį priimti, skaityti, įsitraukti.

Ji pabrėžia, kad dezinformacija daugiausia klesti socialinių medijų platformose iš dalies dėl jų ir paieškos sistemų naudojamų algoritmų.

"Šie algoritmai yra skirti rodyti tam tikrą turinį tam tikriems vartotojams, kurie įsitraukia, susidomi tokia informacija. Žmonės natūraliai yra linkę tikėti žinutėmis, kurios atspindi jų pasaulėžiūrą ir įsitikinimus. Priešiškos jėgos sumaniai manipuliuoja algoritmais ir rodo melagingą turinį linkusiems jį priimti, skaityti, įsitraukti, todėl, sparčiai daugėjant vartotojų, kurie dalijasi įvairia informacija socialiniuose tinkluose, verta pamąstyti, ar tai, ką perskaitome juose, visada yra tiesa", – dalijosi patarimais D.Bankauskaitė ir pridūrė, kad skleidžiantieji dezinformaciją greičiausiai ne tik norės, kad dalytumėtės informacija, bet ir sieks jūsų mintis ir veiksmus nukreipti jiems norima kryptimi.

Vilniaus politikos analizės instituto medijų ir demokratijos programos vadovas Donatas Puslys atkreipia dėmesį, kad tyčinis visuomenės klaidinimas ar bandymai dezinformacija paveikti tam tikrų grupių nuostatas yra senas ir gerai žinomas ginklas. Neretai šis ginklas šiandien veikia nepastebimai ir pavojingai.

„Jeigu imtume atidžiau analizuoti dezinformacijos poveikį ir tikslus, tai galbūt suvoktume, kad dezinformacija gali būti pavojingesnis ginklas negu Kalašnikovo automatas. Dezinformacija yra hibridinio karo priemonė. O tai, kad jos apraiškas pastebime Lietuvoje, reiškia, kad mus atakuoja priešiškos valstybės“, – sako D. Puslys.

„Verta įsisąmoninti, kad vienas iš dezinformacijos tikslų yra kurstyti nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bendrapiliečiais. Pagrindinis priešiškų atakų organizatorių taikinys yra demokratija – siekiama, kad ji neveiktų, kad Lietuva būtų traktuojama kaip nepavykęs projektas, žlugusi valstybė“, – akcentuoja pašnekovas.

Kai informacija prasilenkia su tikrove

Šiandien apstu pavyzdžių, kai Kremliaus kontroliuojamus kanalus kasdien skleidžiamos dešimtys vaizdo reportažų, straipsnių ar radijo laidų, kuriuose apie Lietuvą tendencingai skleidžiama melaginga, iškraipyta informacija. Dalis turinio yra skirta rusakalbiams gyventojams Lietuvoje, dalis – vyresnio amžiaus žmonėms, dalis – kaimyninių šalių gyventojams ir t. t.

Tokius melo paketus kuriantys veikėjai ir organizacijos labai detaliai analizuoja auditoriją, žino jos silpnybes ir net gali nuspėti elgesį. „Pavojingiausia tokia dezinformacija, kuri metodiškai ir tikslingai skleidžiama nuolatos, atsižvelgiant į auditorijos nuostatų ir elgesio pokyčius“, – dėsto D. Puslys.

Savo ruožtu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas kasmet atkreipia gyventojų dėmesį į informacinio saugumo problemą.

„Kremlius prieš užsienio valstybes, tarp jų ir prieš Lietuvą, nukreiptą Rusijos informacinę politiką naudoja kaip įtakos instrumentą. Aukščiausiu lygiu koordinuojama Rusijos informacinė politika įgyvendinama tikslingai skleidžiant propagandą ir dezinformaciją. Kuriant užsienyje paveikius propagandinius įvaizdžius Rusiją bandoma parodyti kaip daug geresnę ir patikimesnę alternatyvą „žlungantiems Vakarams“. Viešai pateikiant neva „kitokią nuomonę“ kartu bandoma sukelti nepasitikėjimą Kremliui nepalankia informacija ir tuojau pat pasiūlyti keletą alternatyvių, bet tikrovės neatitinkančių įvykio versijų“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

„Ar prisimenate, kokie gąsdinimai buvo skleidžiami, kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą? Kad Lietuva praras laisvę, Briuselis įves diktatūrą, kad ištrūkę iš Sovietų Sąjungos dabar patekome į tokią pačią Europos Sąjungą“, – dalijasi D. Puslys ir priduria, kad apie narystę NATO irgi buvo skleidžiama nuomonė, neva Lietuvoje dislokuoti sąjungininkų kariai erzina Maskvą ir skatina Rusijos agresiją. Panašiais pareiškimais, anot D. Puslio, stengiamasi įpiršti nuomonę, kad Lietuva yra nesavarankiška žlugusi valstybė.

Siekia skaldyti ir valdyti

Dezinformacija gali būti siekiama supriešinti kaimynines valstybes ar skirtingas gyventojų grupes šalies viduje, taip pat – sumenkinti piliečių pasitikėjimą valstybe, demoralizuoti visuomenę. Taigi, informacinio karo strategai dezinformaciją naudoja siekdami įgyvendinti principą „Skaldyk ir valdyk“.

D. Puslys pastebi, kad dalis Lietuvos gyventojų yra priklausomi nuo rusakalbės Rusijos ar Baltarusijos žiniasklaidos, todėl rizika, kad juos veikia ir veiks dezinformacija, yra didelė. Rusija naudoja daug įvairių dezinformacijos priemonių, tokių kaip „Sputnik“, „Pervyj baltijskij kanal“ ar „Baltnews“, kurios sugeba apsimesti žiniasklaida ir aktyviai skleidžia melagienas. Tad labai svarbu siekti, kad rusakalbei auditorijai būtų prieinama kokybiška žiniasklaida rusų kalba.

Ne veltui Lietuvos nacionalinio saugumo ekspertai įspėja: kritiškas požiūris į gaunamą informaciją, neskubėjimas dalytis sensacijomis ir informacinių tinklų saugumo užtikrinimas yra vieni efektyviausių būdų didinti atsparumą įvairių formų manipuliacijoms.

Labai dažnai dezinformacijos pranešimais siekiama sukelti auditorijos emocijas: baimę, pyktį, nusivylimą ir panašiai. Įaudrintiems ir sujaudintiems skaitytojams ar žiūrovams beveik iš karto pasiūlomas ir taikinys – tariamas kaltininkas, savotiškas atpirkimo ožys, kurį derėtų nubausti. „Svarbu užfiksuoti, kad gauta informacija paveikė jūsų jausmus ir būseną. Nepasiduokite pirminėms emocijoms, pavyzdžiui, pykčiui, neapykantai, baimei. Pasakykite sau „stop“ – dar kartą perskaitykite tekstą, įsigilinkite, panagrinėkite ir patikrinkite argumentus“, – pataria pašnekovas.

Dabartinės sveikatos krizės metu, kuomet vis dar daug nežinomybės, Rusija, Kinija ir kitos šalys siekia pasinaudoti itin jautria situacija skleisdamos klaidinančią informaciją. Įvairiomis kalbomis kuriamos tiesą iškraipančios istorijos apie viruso kilmę, gydymo būdus ir demokratinių institucijų neveiksnumą. Tokia dezinformacija siekiama supriešinti visuomenę, pakirsti pasitikėjimą vyriausybe ir demokratija, kurstyti nesantaiką, manipuliuoti visuomenės nuomone, taip pat sukelti abejones Europos Sąjungos ir jos partnerių patikimumu.

Dažniausiai pastebimos sąmokslo teorijos tikina, jog šis koronavirusas nėra pavojingas, nes kasmet gripas nusineša gerokai daugiau aukų. Taip pat teigiama, jog virusas buvo dirbtinai sukurtas JAV ar NATO laboratorijose kaip biologinis ginklas. Dar viena vis labiau populiarėjanti melagiena – koronavirusas buvo paskleistas siekiant diegti naujosios kartos 5G ryšį arba pastarojo buvo sukeltas tiesiogiai. Dažni ir melagingi pareiškimai, jog Europos Sąjunga yra neveiksni ir negali suvaldyti krizės, tuo tarpu Rusija ir Kinija sėkmingai padeda pandemijos išsekintoms valstybėms.

Tokias melagienas nesunku paneigti logiškai ir faktais. Smarkiai didėjantis aukų skaičius visame pasaulyje ir paskelbta pandemija rodo, jog šis koronavirusas yra naujas ir gerokai pavojingesnis už paprastą sezoninį gripą. Nors ir vis dar stinga galutinių išvadų apie viruso kilmę, mokslininkai mano, jog jis atsirado natūraliai gamtoje. Nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad 5G ryšys galėtų sąveikauti su koronavirusu ar apskritai kenkti žmonių sveikatai. Melagienos apie Europos Sąjungos neveiksnumą taip pat lengvai paneigiamos: ES institucijos kasdien įrodo savo solidarumą užtikrindamos nenutrūkstamą medicinos ir apsaugos priemonių tiekimą, telkdamos milžiniškus išteklius krizės paveiktoms valstybėms gelbėti bei investuodamos į naujų gydymo būdų ir vakcinos išradimą. Prancūzija, Austrija ir Čekija nusiuntė Italijai ir Ispanijai milijonus apsauginių kaukių – daug daugiau nei Rusija ar Kinija.

Per paskutinius keturis mėnesius ES kovos su dezinformacija komanda pastebi gerokai daugiau melagingų naujienų, ypač susijusių su koronavirusu. Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento duomenimis, Lietuvoje taip pat pastebimas dezinformacijos suaktyvėjimas: nuo vasario 1 d. iki balandžio 17 d. nustatyti 747 su koronavirusu susiję dezinformacijos atvejai rusų, anglų ir lietuvių kalbomis.

Kasdien mus pasiekiantis didžiulis melagingos ir šokiruojančios informacijos srautas gali pakenkti psichologinei ir fizinei sveikatai, apsunkinti galimybę gauti teisingą informaciją ir sumenkinti pasitikėjimą ekspertais. Europos Parlamentas (EP) ir kitos ES institucijos, ne kartą pasmerkusios tokį dezinformacijos protrūkį, skatina piliečius nepasikliauti gaunama informacija aklai, apgalvotai rinktis jos šaltinius ir mąstyti kritiškai. Pasak EP pirmininko pavaduotojos Katarinos Barley, „šiuo metu gyvybių išsaugojimas priklauso nuo to, kiek mes klausome sveikatos specialistų, todėl tiesos iškraipymas yra kaip niekad pavojingas. Lygiai taip, kaip naudojame kitas apsaugos priemones – laikomės atstumo, plauname rankas – turėtume jausti pareigą sustabdyti melagienų ir netikrų istorijų plitimą“.

Dezinformacijos vis daugėjant, atpažinti suklastotas naujienas tampa nelengva. Todėl naujienas apie koronaviruso protrūkį svarbu gauti iš patikimų šalies ar tarptautinės žiniasklaidos šaltinių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų svetainių. Reikėtų kritiškai vertinti visą teksto ar vaizdo turinį, pasidomėti žiniasklaidos priemone, autoriumi, tikrinti šaltinius, kontekstą bei nuotraukas. Ypač kritiškai reikia vertinti socialiniuose tinkluose skleidžiamas naujienas, nuomones ar net juokelius. Svarbu neskubėti dalintis abejotinu turiniu su kitais, o apie pastebėtas dezinformacijos apraiškas pranešti puslapio ar socialinio tinklo administratoriams. Žinoma, visada galima pasitarti ir su pripažintais sveikatos bei visuomenės mokslų specialistais.

Antradienį paskelbtame tyrime, kurį atliko Francesos Cairncross vadovaujama komanda, teigiama, kad valstybinis reguliuotojas turi užtikrinti, jog didelės technologijų įmonės padėtų vartotojams atpažinti patikimas ir tikras naujienas savo platformose. Tyrimo išvadose rekomenduojama, kad reguliuojanti institucija galėtų įpareigoti internetines platformas plėsti jau veikiančias iniciatyvas aptikti netikrą turinį.

„Ši užduotis yra pernelyg svarbi, kad ją būtų galima palikti komercinių subjektų valioje“, - teigiama tyrime.

Socialiniai tinklai, kaip „Facebook“, „Twitter“ ir „YouTube“, ilgą laiką buvo kritikuojami dėl žiūrėjimo pro pirštus į netikrų naujienų paplitimą. Nors bendrovės investuoja vis daugiau lėšų į priemones, padėsiančias užkirsti kelią dezinformacijai, JK tyrimo autorių teigimu, šios socialinių tinklų pastangos turi būti sustiprinti vyriausybinės agentūros.

„Pastarojo dešimtmečio patirtis rodo, kad socialiniai tinklai puikiai suderina milžiniškus pelnus su didžiuliais kiekiais netikrų naujienų“, - rašoma tyrime.

Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May praėjusiais metais įpareigojo F. Cairncross ištirti „aukštos kokybės žurnalistikos kūrimo ir platinimo tvarumą“. Prie tyrimo prisidėjo leidėjai, reklamdaviai, žurnalistai, akademikai ir verslo grupės.

Jungtinės Karalystės tyrimo išvados gali paskatinti griežtesnį socialinių tinklų reguliavimų šalyje ir visoje Europoje. Pabrėžiama, kad tyrimo išvados nėra teisiškai įpareigojančios, jos bus svarstomos JK vyriausybės.

Tyrimas taip pat ragina JK konkurencijos tarnybą ištirti internetinės reklamos sektorių, užtikrinant sąžiningą konkurenciją. „Google“ ir „Facebook“ reklamos pajamos 2017 m. sudarė 54 proc. visų internetinės reklamos pajamų Jungtinėje Karalystėje.

„Vyriausybė turi imtis priemonių, kad „Google“ ir „Facebook“ nepadarytų nepelnytos žalos leidėjams“, - rašoma tyrimo išvadose.

Praėjusią savaitę Vokietijos konkurencijos tarnyba nusprendė, kad „Facebook“ pasinaudojo dominuojama padėtimi rinkoje renkant vartotojų duomenis. Tarnybos teigimu, „Facebook“ negali naudoti duomenų, gautų iš „Instagram“ ir „Whatsapp“, be vartotojų žinios. „Facebook“ tikino skųsiantis sprendimą.

Tuo tarpu teisės ekspertai sako, kad konkurencijos tarnybos Europoje yra pajėgios kovoti su technologijų įmonių įsigalėjimu regione.

„Konkurencijos tarnybos dažnai turi daugiau patirties ir išteklių nei duomenų apsaugos agentūros, todėl jų šansai sėkmingai parengti bylą prieš didelę įmonę, kaip „Facebook“, yra kur kas didesni“, - CNBC sakė Kolumbijos teisės mokyklos profesorė Anu Bradford.

Europos Komisija (EK) šiuo metu tiria „Google“ veiklą dėl konkurencijos taisyklių pažeidimų reklamos versle. Komisija jau skyrė dvi didžiules baudas bendrovei už konkurencijos taisyklių pažeidimus, susijusius su „Android“ įrenginiais ir kainų palyginimo programėle.