„Naujos kartos Lietuva“ plano priėmimas, kur reformos yra susietos su finansavimu, galėtų padėti tuos sprendimus priimti greičiau, natūralu, kad klausimai yra jautrūs, todėl diskusijos užtrunka. Su koalicijos partneriais esame sutarę neforsuoti ir neskubinti klausimų priėmimo tol, kol sprendimai bus tokie, kuriuos būtų galima priimti parlamente, tačiau akivaizdu, kad nieko nedarymas nėra variantas“, – penktadienį bendroje Lietuvos ir Vokietijos finansų ministrų spaudos konferencijoje Vilniuje sakė G. Skaistė.
Su plane „Naujos kartos Lietuva“ įsipareigojimų vykdymu susijęs ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų gavimas.
Diskusijos dėl mokesčių reformos atgimsta Vyriausybei pritarus su Europos Komisija (EK) baigtam derinti „Naujos kartos Lietuva“ planui, nepaisant su Briuseliu išsiskyrusių nuomonių dėl pertvarkos terminų atidėjimo.
Mokesčių reformai įstrigus Seime, Vyriausybė siekė įtikinti EK atidėti su mokestiniais pokyčiais susijusius terminus, tačiau Komisija Lietuvos prašymui nepritarė.
Sprendimai turi būti priimti, kadangi yra tokie mūsų įsipareigojimai.
Nepaisant to, Vyriausybė pritarė atnaujintam planui argumentuodama rizika, jog ES finansų ir ekonomikos ministrų taryba atnaujintą planą galutinai turi patvirtinti šiemet, kitaip Lietuva nespėtų panaudoti atnaujintame plane esančios paskolų forma suteikiamos 1,5 mlrd. eurų ES paramos.
Anot G. Skaistė, dabartinė Vyriausybė bando įgyvendinti su mokesčiais susijusias tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kurių ankstesnės Vyriausybės imtis nesiryžo.
„Mokesčių paketo priėmimas visada buvo klausimas, kurį reikia reikia išspręsti, dešimtmetį mes gaudavome tarptautinių institucijų rekomendacijas ir iki šiol Vyriausybės nedrįsdavo tų klausimų imtis“, – sakė finansų ministrė.
Vyriausybėje sprendimas priimtas prieš jį balsavus ekonomikos ir inovacijų ministrei, Laisvės partijos lyderei Aušrinei Armonaitei ir šios partijos deleguotam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui. A. Armonaitė siūlė toliau derėtis su EK dėl su mokesčiais susijusių rodiklių peržiūros.
G. Skaistės manymu, toliau bus kalbama dėl bendrų sprendimų.
„Sprendimai turi būti priimti, kadangi yra tokie mūsų įsipareigojimai (...) Laikau, kad įsipareigojimai yra mūsų visų bendrai prisiimti ir, turbūt, vienos iš politinių jėgų bandymas išleisti visus pinigus, bet visą atsakomybę už pinigų surinkimą palikti kitiems, nėra variantas. Todėl, man atrodo, toliau kalbėsimės ieškodami variantų, kaip galima susitarti ir priimti tuos sprendimus kartu“, – teigė ministrė.
Ji pabrėžė, kad Vyriausybė laukia tolimesnių diskusijų dėl to, kas jau yra pateikta Seimui.
Vyriausybė mokesčių reformą parlamentui pateikė šiemet vasarą. Joje, be kitų dalykų, numatytas didesnis individualios veiklos, platesnis nekilnojamojo turto apmokestinimas.
Naujasis planas „Naujos kartos Lietuva“ yra papildytas naujomis investicijomis, jį sudarys 2,3 mlrd. eurų europinių dotacijų bei 1,55 mlrd. eurų paskolų.
