„Man atrodo, kad „Nord Stream 2“ projekto terminai bus atidėti, ir tai privers Maskvą sėsti prie derybų stalo dėl dujų tranzito per Ukrainą. Tikėtina, kad projektas susidurs su vėlavimais, o tai yra mūsų koziris derybose su Rusija“, – konferencijoje Briuselyje kalbėjo K. D. Borchardtas, praneša „Reuters“.

Šiuo metu ES atlieka moderatoriaus vaidmenį Rusijos ir Ukrainos derybose dėl dujų tranzito į Europą sąlygų po to, kai šių metų pabaigoje pasibaigs dabartinė dujų tranzito sutartis. „Nord Stream 2“ vamzdyno nutiesimas leistų Rusijai apeiti Ukrainą ir tiekti dujas tiesiogiai ES šalims.

Be neaiškumų dėl leidimo tiesti „Nord Stream 2“, kurio dar nesuteikė Danija, EK pareigūnas sakė, esą mažai tikėtina, kad iki 2020-ųjų bus paruošta dujų tranzito sistema iš Vokietijos per Čekiją į kitas ES valstybes.

Toje pačioje konferencijoje dalyvavęs JAV valstybės departamento pareigūnas Colinas Cleary'is tikino, kad Rusija siekia kuo skubiau nuteisti „Nord Stream 2“, nes tai leistų jai visiškai atsisakyti dujų tranzito per Ukrainą.

„Ukrainos derybinė pozicija bus visiškai silpna, kai „Nord Stream 2“ bus nutiestas, nes tokia situacija, kaip sako patys rusai, atitinka jų interesus“, – sakė JAV valstybės departamento energetinių išteklių biuro vadovas ryšiams su Europa C. Cleary'is.

„Rusai nėra kvaili. Jų pozicija yra suprantama. Jie nori pakenkti Ukrainai ir užmegzti ypatingus ryšius su Vokietija“, – teigė C. Cleary'is.

Pati Vokietija ne kartą tikino siekianti, kad Rusija tęstų dujų tranzitą per Ukrainą, tačiau neatskleidė galimų dujų tranzito sutarties sąlygų.

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ valdo „Nord Stream 2“ 50 proc. akcijų. „Gazprom“ partneriai – Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“ – finansuos 50 proc. projekto ir valdys taip pat pusę dujotiekį administruojančios bendrovės akcijų.