Truputis istorijos
"North Sea Jazz" savo istoriją pradėjo 1976-aisiais Hagoje. Palyginti su šiandiena, tuometė lankytojų bei atlikėjų statistika buvo kur kas kuklesnė – šešios vietos pasirodymams, 300 atlikėjų ir apie 9 tūkst. lankytojų. Tada svečiai galėjo mėgautis tokių džiazo legendų kaip Sarah Vaughan, Count Basie, Stanas Getzas ir kitų įžymybių pasirodymais.
Palaipsniui festivalis augo ir brendo, o 2006-aisiais išsikraustė į Roterdamą, kadangi Hagoje paprasčiausiai neužteko vietos sutilpti visiems norintiems. Pastaraisiais metais pasirodymai vyksta penkiolikoje Roterdamo "Ahoy" konvencijų centro ir arenos scenų, ant kurių kartu sudėjus stovi apie 1,2 tūkst. muzikantų, o per vieną dieną "North Sea Jazz" renginius aplanko maždaug 25 tūkst. lankytojų.
Garsūs vardai
Festivalio pavadinimas "North Sea Jazz" (Šiaurės jūros džiazas) tarsi ir sufleruoja, kad visų koncertų metų ausis glostys vien tik džiazo muzikos akordai, taip anaiptol nėra. Nors kiekvienais metais programos pagrindą sudaro būtent šio muzikinio žanro žvaigždžių pasirodymai, ko pasiklausyti, ras net ir tie, kuriems džiazas apskritai nepatinka. Siekiant pritraukti ne tik džiazo mylėtojų, bet ir kitokios muzikos gerbėjų, kasmet čia pasirodo ir bliuzo, hiphopo, fanko, popmuzikos ir kitų žanrų žvaigždės.
Per daugiau negu 40 metų "North Sea Jazz" programose mirgėjo gausybė šiandien nuo pasaulio muzikos istorijos neatskiriamų vardų, tokių kaip Ray Charlesas, Ella Fitzgerald, Nina Simone, Kenny G, Stevie Wonderis, Amy Winehouse, "Simply Red" ir daugybė kitų. Vien šiemet, be tokių džiazo žvaigždžių kaip Stanley Clarke'as, "Earth Wind & Fire", Davidas Sandbornas ir lietuvių pamėgtas Gregory Porteris, buvo galima mėgautis Leon Bridges, Emeli Sande, Maxwell, N.E.R.D. Ceelo Green bei jaunimo numylėtinio Khalid koncertais.
Ištikimi lankytojai
Šiame festivalyje lankiausi tik antrą kartą, tačiau šitokius atlikėjus į vieną vietą suburiantis renginys turi ne vieną dešimtmetį kasmet čia atvykstančių svečių (ir iš Lietuvos). Tad ir festivalis yra kiek daugiau negu koncertai – jei atvyksti keliomis dienomis anksčiau, gali stebėti, kaip artėjant savaitgaliui užsipildo miestas, sveikindamiesi apsikabina kasmet susitinkantys muzikos mylėtojai iš skirtingų pasaulio kraštų.
Didelė dalis lankytojų link "Ahoy" vyksta metro, o vos išlipus iš traukinio, stotyje pasitinka ypatingą nuotaiką sukurianti gyva muzika, kuri, beje, po koncertų ir išlydi namo – tarsi "North Sea Jazz" simboliu jau kurį laiką laikomas originalius kūrinius šalia arenos grojantis gatvės muzikantas. Žinoma, Olandija nebūtų Olandija, jei prie įėjimo į festivalį nebūtų milžiniškos aikštelės, skirtos dviračiams.
Muzika, ir ne tik
Pačiame "Ahoy" komplekse vyksta ne vien koncertai. Festivalio metu galima pamatyti įvairiausių parodų, kurių eksponatai aprėpia ne tik paveikslų ar fotografijų ekspozicijas, tačiau ir įspūdingas menines instaliacijas. Daugybė kūrėjų čia atveža savo kurtų drabužių, avalynės ar aksesuarų, susijusių su muzika. Šiemet kone įspūdingiausia matyta prekė buvo sportiniai bateliai, išpiešti muzikos legendų portretais.
Persisotinusiesiems įspūdžių koncertuose ar parodose, tačiau praalkusiems maisto, vienintelis sunkumas – išsirinkti iš milžiniškos tikrai gardaus, šviežio ir kokybiško maisto pasiūlos. Festivalio teritorijoje galima rasti visko: nuo greitojo maisto – picų, mėsainių, gruzdintų bulvyčių, iki sušių, vietnamiečių, indų maisto, totoriškos jautienos, itališkų virtinukų su omarais ar net šviežių austrių!
Šiame festivalyje nustebina švara, kuri, turint galvoje lankytojų skaičių, išties pedantiška. Tik gerus žodžius galima pasakyti ir apie žmonių kultūrą – nė karto neteko pamatyti padauginusio ar agresyvaus.
Dar vienas, lietuvio akiai nelabai įprastas aspektas – lankytojų amžius. Pas mus žodis "festivalis" dažniausiai asocijuojamas su išskirtinai jaunimo pramoga, o štai čia, nors jaunimo atvyksta taip pat nemažai, didžioji dauguma lankytojų 40–55 metų. Ir lankosi šio amžiaus žmonės anaiptol ne tik klasikinio džiazo koncertuose. Labai smagu žiūrėti, kai vyresni festivalio svečiai nesidrovi pademonstruoti šokio žingsnelių po atviru dangumi įkurtoje erdvėje, smagiai grojant didžėjui.
Išmanūs sprendimai
Vienas iš daugybės protingų sprendimų organizuojant "North Sea Jazz" – speciali festivalio valiuta. Atvykus į "Ahoy" teritoriją, galima į žetonus išsikeisti tiek grynuosius, tiek ir nusipirkti jų pasinaudojant banko kortele. Ši pinigų alternatyva smarkiai pagreitina atsiskaitymą už maistą ir gėrimus, todėl sumažėja rizika sumanius užvalgyti pavėluoti į laukiamą koncertą.
Tiesa, bėgant metams festivalio tvarka ir organizacija šiek tiek keičiasi. Kai lankėmės čia prieš dvejus metus, neramiai jautėmės dėl gana neaukšto apsaugos lygio. Tuomet nelabai kas tikrindavo įsinešamus daiktus, todėl, turint galvoje įvairius teroristinius išpuolius koncertų Europoje metu, buvo nejauku.
Pasirodymai vyksta penkiolikoje Roterdamo "Ahoy" konvencijų centro ir arenos scenų, ant kurių sudėjus stovi apie 1,2 tūkst. muzikantų, o per vieną dieną "North Sea Jazz" renginius aplanko maždaug 25 tūkst. lankytojų.
O nuo praėjusių metų patikra smarkiai sugriežtinta – kiekvieno lankytojo daiktai atidžiai peržiūrimi apsaugos, neleidžiama įsinešti skysčių, o ir leidžiamos rankinės ar krepšio dydis sumažintas iki maždaug A4 formato lapo matmenų. Iš pažįstamųjų, apsilankiusių festivalyje pernai, teko išgirsti, kad tuomet patikra užtrukdavo papildomą valandą. Matyt, pasimokę iš šio nesklandumo, organizatoriai šiemet bėdą išsprendė padarydami kur kas daugiau įėjimų į renginio teritoriją, tad, nors žmonių srautas ir didžiulis, eilėje šiemet pralaukėme ne ilgiau kaip 5 minutes.
Idealus pabėgimas savaitgaliui
Manau, apmąstant gana netolimą šio festivalio lokaciją, "North Sea Jazz" – labai neblogas savaitgalio planas lietuviams. Lėktuvu atskridus į Amsterdamą, Roterdamą nebrangiai ir greitai pasiekti patogu traukiniu. Kadangi festivalio koncertai prasideda vakarop, lieka pusdienis laisvo laiko. Šį panaudoti galima įvairiausiai: traukiniu keliaujant apžiūrėti aplinkinių miestų, siaubiant kaip tik festivalio metu parduotuvėse vykstančius išpardavimus, skanaujant gurmaniško maisto kuriame nors iš daugybės aukšto lygio Roterdamo restoranų ar paprasčiausiai vaikštinėjant ir grožintis šiuo ant vandens įsikūrusiu miestu.
Žinoma, palyginti su Lietuvoje vykstančiais muzikos festivaliais, šis nėra pigus malonumas, be to, prisideda ir skrydžio, transporto, nakvynės Roterdame išlaidos. Tačiau tai puiki ir net sutaupyti leidžianti alternatyva tiems, kurie jau spėjo pamėgti savaitgalio atostogų keliones į netolimus Europos miestus, kurių metu dar ir apsilankoma garsaus atlikėjo ar grupės koncerte. Paprastai už pasaulinio lygio muzikos žvaigždės solinį koncertą tenka sumokėti triženklę sumą, o "North Sea Jazz" pigiausias bilietas visoms trims dienoms šiemet kainavo 215 eurų. Neužmirštant, kad per vieną vakarą neskubėdamas gali pasimėgauti bent trijų keturių garsenybių koncertais, skamba kaip visai protinga investicija į savo gyvenimo džiaugsmą, ar ne?
