„Čia yra vieno kambario butas. Jis yra suremontuotas, neturi balkono, nėra baldų. Jo kaina 150 eurų“, – rodydama tuščią butą sakė NT brokerė Eglė Garuolienė.

Už tokią sumą Šiauliuose jau sunku išsinuomoti būstą. Kainos šiemet šoktelėjo maždaug trečdaliu.

„Kalbant apie visai paprastą, bendrabutinio tipo butą, nuomos kaina prasideda nuo 100 eurų. Vieno kambario butas prasideda nuo 150 iki 300 eurų“, – teigė E. Garuolienė.

Už dviejų–trijų kambarių sutvarkytą butą savininkai Šiauliuose nori 400–500 eurų. Nors ši kaina kai kuriems atrodo prieinama, tai nereiškia, kad nuomininkas ras būstą. Šiuo metu paklausa – labai didelė, o pasiūla maža.

Buto ieškantiems sunku, o savininkams lengva – jie turi iš ko pasirinkti, gali kelti kainas.

„Nuomininkų tikrai yra daug ir įdėjus skelbimą praktiškai per valandą–dvi galima išnuomoti“, – tikino E. Garuolienė.

30 proc. būsto nuomos kainos kilo ir Vilniuje. Pasiūla gerokai sumažėjo dėl pabėgėlių.

„Pagrindinės priežastys yra didžiulis migrantų ir pabėgėlių srautas, labiau iš Baltarusijos nei iš Ukrainos, augantys atlyginimai, augantis gyventojų skaičius didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir sumažėjusi pasiūla“, – komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Būsimiems studentams būstą Šiauliuose susirasti bus ypač sunku. Net jei atsirastų tinkamas variantas, neaišku, ar studentus norės apgyvendinti norimo buto savininkai.

„Dažniausiai jie patys grupuojasi, nes vienam [nuomotis] yra labai brangu. Būna, kad porelės arba dvi merginos, du vaikinai nuomojasi. Jiems yra sunkiau išsinuomoti, jeigu jie yra pirmo kurso studentai, nes jie būna dar tokie pašėlę, smagūs“, – šypsojosi E. Garuolienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot ekonomistų, kainos nesumažės kol neatsiras daugiau nuomojamų būstų. Butų pasiūla gali padidėti sumažėjus migrantų skaičiui. Šiauliuose beveik visus butus išgraibstė ukrainiečiai.

„Vienintelis ilgalaikis sprendimas yra didinti pasiūlą ir 30 proc. padidėjusios kainos turėtų paskatinti įmones ir gyventojus pasiūlyti daugiau būstų nuomai. Kai ta pasiūla išaugs, sumažės migrantų srautai, tai ta rinka turėtų stabilizuotis“, – aiškino Ž. Mauricas.

Studentams Šiauliuose sudaromos sąlygos gyventi bendrabučiuose. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos bendrabutis pasirengęs priimti visus studentus. Čia – dar 200 laisvų vietų. Gyvenimas čia ne tik smagesnis, bet ir kur kas pigesnis nei išnuomotame bute.

„Jeigu gyvena vienas triviečiame kambaryje, su visomis komunalinėmis paslaugomis moka apie 90 eurų, jeigu gyvena trise, moka po 45 eurus“, – teigė Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos atstovas Saulius Baranauskas.

Studentams, norintiems gyventi bute, teks nemenkai paišlaidauti. Kai nuomojamų butų pasiūla tokia maža, savininkai už būstą prašo tiek, kiek nori. Žino, kad butą vis tiek išnuomos.

Netoli Zujūnų, maždaug 10 km nuo sostinės centro stovi dar pilnai neįrengti kotedžai, kurių kaina yra brangesnė nei kada buvo.

„Turime 80 kv/m kotedžą, kuris atitinka didelį 3–4 kambarių butą. Jo vertė per paskutinius pora metų pabrango beveik dvigubai. Nepaisant to, kad kainos didėja, panašu, kad mes dėl šito kotedžo greitu metu ir susitarsime“, – apie vieną iš kotedžų kalbėjo NT brokeris Šarūnas Kaniava.

Du kartus per porą metų pabrangę kotedžai ar butai jau nieko nestebina. Būsto kainos rekordus muša ne tik Vilniuje, bet ir visuose didesniuose šalies miestuose. 

Birželio mėn. duomenimis, sostinėje kvadratinis metras kainavo per 2 300 eurų, Kaune ir Klaipėdoje – apie 1 600 eurų, Šiauliuose ir Panevėžyje kvadrato kaina pasiekė tūkstantį eurų.

„Brangsta visas būstas. Matome labai didelį augimą naujos statybos sektoriuje, kadangi čia yra dar didesnė problema su nauja pasiūla. Taip pat brangsta ir senos statybos būstas, ypatingai renovuojamas arba jau renovuotas. Brangsta ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose“, – teigė NT rinkos ekspertas Raimondas Reginis.

Vien šiemet būstas Lietuvoje pabrango kiek daugiau nei penktadaliu. Nors kainos sparčiai kilti jau neturėtų, tačiau, pasak kai kurių ekspertų, lubų dar nepasiekė.

Brangsta ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesniuose miesteliuose.

„Tikėtina, kad nemaža dalis pirkėjų vis tiek renkasi pirkti būstą, kaip apsaugą nuo infliacijos. Nuomos rinkose sparčiai padidėjus kainoms, kai kurie gyventojai persvarsto nebesinuomoti, o pirkti, nes pirkti tampa pigesne alternatyva, nepaisant tų didelių kainų“, – aiškino NT rinkos ekspertas Arnoldas Antanavičius.

„Nuosaikus kainų augimas, kuris galėtų sudaryti nuo 2 iki 3 proc. – galėtume tokio kilimo tikėtis vien dėl savikainų augimo, infliacijos, darbo užmokesčio kainos augimo, statybinių žaliavų kainų augimo ir pan.“ – teigė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tačiau kiti rinkos dalyviai sako, kad rekordinių kainų laikas eina į pabaigą ir erdvės augti būsto kainoms, bent jau sostinėje, nėra daug.

„Dabar kai kurios žaliavos jau pinga, pavyzdžiui metalo kainos kiekvieną mėnesį po truputį leidžiasi žemyn, kitos medžiagos dar ne, kai kas dar truputį kyla, bet visumoje mes jau galime pastebėti tam tikrus stabilizavimo ženklus ir statybų kaštuose“, – kalbėjo „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis.

Beveik trečdaliu šiemet išaugo ir būsto nuomos kainos. Kai kurie ekspertai tikina, kad šį rugpjūtį bus dar blogiau.

„Šis sezonas, kaip mes vadiname „studentų sezonas“, bus nelabai malonus tiems, kurie ieško būsto, nes teks konkuruoti visiems vienu metu. Konkuruoti rinkoje, kurioje būstų nėra daug, nes yra ir studentų, ir atvykėlių iš kitų šalių, kurie čia atvyksta laikinai, kurie atvyksta dirbti“, – prognozavo R. Reginis.

Studentų atstovai neneigia, kad dalis jų butų ieškos, tačiau daugumai nuomos kainos jau per aukštos.

„Atsižvelgiant į tai, kad nuomos kainos išties yra didelės ir tikrai ne kiekvienam studentui įkandamos, tai greičiausiai studentai rinksis bendrabučius, kuriuos siūlo aukštosios mokyklos, kad tiesiog turėtų, kur apsigyventi studijų laikotarpiu“, – sakė Lietuvos studentų sąjungos viceprezidentas Paulius Vaitiekus.

Kad nuomos kainos pasiekė lubas mano ir kai kurie ekspertai.

„Natūralu, kad atėjus šildymo sezonui, ypač dabar, kai šviečiasi aukštos šildymo išlaidos, vargu, ar nuomotojai norės laikyti tuščius butus. Gali būti, kad prasidės tam tikros nuolaidos rudeniop ir tas dabartinis kainų lygis jau yra lubose“, – svarstė A. Antanavičius.

Opozicija net siūlė nustatyti nuomos kainų lubas, tačiau finansų ministrė tam nepritarė.

Nekilnojamas turtas darosi turtingų žmonių privilegija.

„Viena yra finansiniai dalykai, kita – kultūriniai. Kartos skiriasi. Italijoje, Ispanijoje yra normalu, kad sūnūs su tėvais gyvena iki 40-ies, tada išeina, 60-ies metų sukuria šeimą. Lietuvoje ta situacija kiek kitokia. Labiausiai pas mus veiks tas finansinis momentas. (Nekilnojamas – red. past.) Turtas tampa vis brangesnis ir natūralu, kad ypač dabar, kai stipriai pabrango nuoma, žmonės ieško alternatyvų, kaip galima gyventi pigiau. Pavyzdžiui, gyventi vadinamose co-living erdvėse, gyvena su giminaičiais. Nekilnojamas turtas (NT) darosi turtingų žmonių privilegija ir kuo toliau, tuo tai darosi labiau neišvengiama“, – komentavo startuolio „InRento“ įkūrėjas ir vadovas Gustas Germanavičius.

Nepaisant to, kad NT kainos auga greičiau nei žmonių atlyginimai, prabangos atsisakyti nesinori, nes yra noras demonstruotis, teigė pašnekovas.

„Per paskutinius pandemijos metus NT labai stipriai pabrango, o žmonių atlyginimai taip greitai neaugo, tai natūralu, kad įperkamumas suprastėjo. Labai priklauso, ko jaunas žmogus nori. Mes gyvename socialinių medijų amžiuje: jeigu vairuoji automobilį, tai tik naują, jeigu gyvenu bute, tai tik centre. Nors įperkamumas krenta, bet vis tiek visi žmonės nori gyventi kuo arčiau centro, būti kuo arčiau veiksmo“, – teigė G. Germanavičius.

Lietuvoje beveik 90 proc. žmonių turi nuosavą būstą. Anot G. Germanavičiaus, kitur Europoje žmonės į būsto paskolą žiūri atsargiau ir nesureikšmina nuosavo būsto reikšmės, dažniau nuomojasi, o pinigus investuoja.

„Lietuvoje tas skaičius (turinčių nuosavą būstą – red. past.) yra vienas iš didžiausių Europoje. Jeigu žiūrėtume į kitas Vakarų valstybes, pats įdomiausias fenomenas yra Vokietija. Pati didžiausia Europos ekonomika, viena turtingiausių šalių, kur žmonės gyvena bene geriausiai, o nuosavą turtą turi mažiau nei 40 proc. gyventojų. Yra istorinis momentas: kai Vokietijoje buvo II Pasaulinis karas, daug namų buvo sugriauta, jų taip greit neatstatė ir žmonės jų galiausiai nebepirko, o tiesiog nuomojosi. Antras dalykas tas, kad vokiečiai kitaip žiūri – jie nemano „jeigu aš gyvensiu, tai tik savo turte“. Vokiečiai neperka būsto, nes jie supranta, kad tai – ne tik nauda, bet ir labai didelis finansinis įsipareigojimas ir jie tuos pinigus investuoja. Dėl to Vokietija, net ir mūsų veikloje, yra didžiausi investuotojai. Jie žymiai daugiau investuoja, negu bet kuri kita tauta, nes jie nesudeda pinigų į savo namą. Priežastis, kodėl tiek daug žmonių Lietuvoje turi tą turtą: jis ilgą laiką buvo įperkamas, o antras dalykas – mūsų istorija. Mes esame buvusi Sovietų Sąjungos šalis ir tuo metu žmonės būstą gaudavo nemokamai arba labai geromis sąlygomis“, – aiškino G. Germanavičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Perkantys būstą sau ar investuodami į NT neturėtų pralaimėti, jeigu tai yra strategiškai apgalvota ilgalaikė investicija. Ekonomika mėgsta šokinėti, jei vertinamas trumpas laikotarpis, tačiau yra auganti ir stabili ilgajame laikotarpyje.

„Mes negalime bendrąja prasme vertinti sunkmečio, nes sunkmetis gali paliesti tik tam tikras turto klases ar žmonių veiklas, tad generalizuoti nebūčiau linkęs. Jeigu yra investuojama į miesto centrus, žmonės perka būstą centre arba perka miesteliuose, kur tos pasiūlos nėra, tai tos kainos laikysis. Jeigu žiūrėtume į 2008-ųjų krizę, Vilniaus senamiestyje kainų korekcija buvo labai maža arba jos išvis nebuvo. Niekas tais laikais Lietuvoje nebuvo susidūrę su tokiu fenomenu kaip pasaulinė krizė. Viena yra aišku – jeigu mes kalbame apie investavimą, vis tiek statistinio lietuvio didžiausia turto dalis yra jo paties būste, tai jeigu jūsų sprendimai yra paremti ilgalaike strategija, nesvarbu, ar jūs perkate būstą, ar investuojate į jį, jeigu planuojate laikyti bent 5–10 metų ar ilgiau, jūs neturėtumėte dėl ko pergyventi, nes ekonomika trumpajame laike visada svyruoja, bet ilgalaikėje perspektyvoje Vakarų ekonomikos auga ir stabilizuojasi“, – tvirtino G. Germanavičius.

Taupant vietą sostinėje ir Kaune populiarėja mikrobūstai, kuriuose mažai vietos, tačiau patogus išplanavimas, leidžiantis gyventi miesto centre ar kituose tankiai apgyvendintuose rajonuose. Tarp studentų taip pat populiaru ir co-living, kai vienoje erdvėje gyvenama su kitais žmonėmis, tačiau ranka pasiekiami kiti patogumai, pavyzdžiui, sporto klubas, biblioteka.

„Mikrobūstai – fenomenas, matomas Vilniuje ir Kaune. Tai yra maži būstai, iki 20–30 kv. m. Viskas priklauso nuo išplanavimo – jeigu gerai yra padaryta, 20 kv. m tikrai yra gerai. Nevadinčiau to mada, labiau bendra rinkos tendencija. Per paskutinius metus Lietuvoje susiformavo nauja turto klasė, kuri vadinasi institucinė gyvenamoji – instituciniai investuotojai investuoja į objektus, kurie bus nuomojami gyvenamajam segmentui. Natūralu, kad NT pasiūla, ypač Vilniaus senamiestyje, yra labai ribota. Kadangi turime ribotą kiekį, investuotojai linkę improvizuoti. Yra perkami dideli turtiniai vienetai, kurie yra skaidomi į mažesnius. Co-living – institucinio investavimo turtas, kuriame visas pastatas yra išskaidomas kambariais, galima sakyti kaip bendrabutis. Žmogus gauna naujai įrengtą kambarį, bet gauna ir daug kitų privalumų, pavyzdžiui, tame pačiame pastate būna sporto klubas, kino salė, biblioteka. Tai tu gali bendro gyvenimo erdvėje turėti 10 kv. m kambarį, bet tu turi savo vonią, savo tualetą ir naudojiesi visais kitais privalumais. Tai yra mažas, bet pigus sprendimas. Dabar vyrauja tendencija – kuo mažiau daiktų, tuo mažiau problemų ir aš manau, kad ta jaunoji karta tai supranta ir mes turime tą dalinimosi ekonomiką“, – teigė G. Germanavičius.

„Įvairias priemones reikia svarstyti, dabar, matyt, situacija nepanaši į tai, ką turėjome prieš keliolika metų, kai labai sparčiai augo būsto paklausa, bet pirmiausia banko kredito sąskaita. Dabar labiau finansuojama įsigijimu nuosavomis lėšomis“, – žurnalistams Seime sakė premjerė.

Pasak jos, šiuo metu pinigų pasaulyje yra daug – tiek centriniai bankai, tiek vyriausybės per pandemiją ėmėsi gana agresyvios skatinimo politikos – tiek fiskalinės, tiek monetarinės.

„Būtų labai keista, jei nematytume to poveikio nekilnojamojo turto, kitose šalyse – ir akcijų kainose“, – sakė premjerė.

„Ar yra reikalingi sprendimai reguliaciniai ir koks būtų jų praktinis poveikis, diskutuosime su Lietuvos banku, bet neteko dar nagrinėti konkrečiai, ko Lietuvos bankas tikėtų iš tokio pasiūlymo, todėl plačiau komentuoti nenorėčiau“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė taip pat teigė, kad naujas NT mokestis neturėtų būti „proginis“, Premjerės manymu, pagrindinė tokio mokesčio funkcija būtų fiskalinė – jis galėtų būti skirtas savivaldybių infrastruktūrai kurti.

„Nereikia žiūrėti į NT mokestį, kad štai kyla NT kainos, tai įsiveskim NT mokestį ir išsispręsime visas problemas. Man atrodo, reikia žiūrėti iš kito taško: infrastruktūros kūrimas, naujo turto atsiradimas kelia tam tikrus poreikius savivaldai, kuri turi užtikrinti papildomą infrastruktūrą, papildomas paslaugas to turto savininkams, todėl toks mokestis kaip savivaldybių tam tikras savarankiškas pajamų šaltinis, tikrai, manau, Lietuvoje anksčiau ar vėliau atsiras“, – sakė ji.

„Taip, prevencijai jis bus įskaičiuotas į turto kainas ir veiks kaip tam tikra neigiama paskata galbūt papildomo turto nekaupti, tačiau “, – pridūrė premjerė.

Lietuvos bankas siūlo nuo 2022 metų sausio nuo 15 iki 30 proc. didinti pradinį įnašą antrai būsto paskolai, o nuo liepos – kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą būsto paskolų portfeliui.

„Jei mes pasižiūrime į gyventojų pajamų augimą – virš 10 proc., jei pasižiūrime į žemų palūkanų normų aplinką, pasižiūrime, kad Vilniuje ir kai kuriuos kituose miestuose gyventojų skaičius augo ir augo jaunų gyventojų dalis, yra tam tikri fundamentalūs paaiškinimai, kodėl būsto paklausa tuose miestuose išliko didelė. Nepamirškime, kad buvo pandemijos laikotarpis, kai nebuvo netgi galima būsto įsigyti. Žmonės dėl neapibrėžtumo buvo sustabdę būsto pirkimą“, – „Žinių radijui“ pirmadienį sakė G. Šimkus.

„Ir yra kita medalio pusė – pasiūlos faktorius. Ką sako vystytojai, kad yra požymių, kad pasiūla bus suprastėjusi, kad senka būsto, ypatingai naujai statomo, portfelis. Žmonės pradeda pirkti iš brėžinių, tai mes esame tokioje kryžkelėje, kai tai, kas vyksta, turi būti labai atidžiai stebima“, – pridūrė LB valdybos pirmininkas.

Pasak jo, centrinis bankas, esant reikalui, gali griežtinti atsakingo skolinimo nuostatus, anticiklinio kapitalo rezervus, tačiau G. Šimkus akcentavo, kad tai pirmiausia veiktų pirkėjus, kurie įsigyja būstą su paskola.

„Mes turime priemonių kaip centrinis bankas – atsakingo skolinimo nuostatai, kuriuos, jeigu reikia, tikrai esame pasirengę sugriežtinti, anticiklinio kapitalo rezervai, kuriuos taip pat, jeigu reikia, galime griežtinti, ir kai kurias kitas priemones, bet supraskime, kad tai pirmiausia veiktų tuos būsto pirkėjus, kurie įsigyja būstą su paskola. Jeigu mes galvotume apie platesnį požiūrį į rinką, čia yra keletas elementų. Pirmiausia užtikrinti būsto pasiūlą, ar yra trikdžių, kad būtų nepastatoma pakankamai būsto. Iš kitos pusės, jei matome, kad yra stiprūs spekuliaciniai sandoriai, dar nepastatytų būstų perpardavinėjimas, tai klausimas, ką daryti, galbūt šitos sutartys turi būti privalomai registruojamos, galbūt notariškai tvirtinamos“, – sakė G. Šimkus.

Pasak jo, trečias dalykas yra ir mokestinės priemonės, kurių būtų galima imtis, jei būtų matoma, kad visuotinai įsibėgėja NT kainų augimas.

Lietuvos banko duomenimis, 2021 metų pirmą ketvirtį Lietuvoje visų būstų parduota 9 proc. daugiau, butų parduota 4 proc. daugiau, namų parduota 25 proc. daugiau nei tą patį ketvirtį prieš metus.