Pasak finansų ministrės Ginatės Skaistės, energijos kainos išlieka aukštos, brango ir dujos bei biokuras, naudojamas centralizuotam šildymui, todėl tikėtina, kad šildymo kainos išliks aukštos ir šį sezoną.

„Tikėtina, kad kai kur netgi šiek tiek kils, todėl norėdami sumažinti naštą buitiniams vartotojams, gyventojams, teikiame siūlymą, kad centralizuotai tiekiamam šildymui valstybė kompensuotų PVM lengvatinį tarifą nuo 9 procentų iki nulio procentų“, – posėdyje trečiadienį sakė G. Skaistė.

„PVM lengvata rinkoje, kur kainos reguliuojamos, pasiekia vartotojus pilna apimtimi, todėl yra taikli“, – pridūrė ji.

Lengvata būtų taikoma nuo 2022 ir 2023 metų spalio 1 dienos iki 2023–2024 metų balandžio 30-osios. 9 proc. PVM buvo kompensuojamas ir nuo šių metų sausio 1 dienos iki balandžio 30-osios.

Pasak ministerijos, valstybės biudžetas dėl to per 2022–2023 metų šildymo sezoną netektų apie 54 mln. eurų, o per 2023–2024 metų sezoną – dar apie 57 mln. eurų, su sąlyga, kad išliks tokios pat kainos, kaip 2023 metų pirmąjį pusmetį

Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę teigė, kad nulinis PVM tarifas siūlomas atsižvelgiant į tendencijas ir ateities sandorius, pagal kuriuos matoma, jog energetikos prekių kainos išliks aukštos dar kurį laiką.

Vyriausybei pritarus PVM įstatymo pataisas dar svarstys Seimas.

Seimo Teisės departamentas mano, kad keičiant PVM lengvatinį tarifą jį kompensuojant iš valstybės biudžeto reikėtų  pranešti Europos Komisijai. Be to, kartu su pataisomis dėl nulinio PVM teisininkai siūlo tikslinti šių metų biudžetą, nes dėl to jis netektų apie 23,3 mln. eurų.

Teisininkai taip pat sako, kad PVM įstatymo pataisų taikymas atgaline data prieštarautų kitiems teisės aktams, pagal kuriuos lengvatos turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo.

„Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad (...) teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams. Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius“, – sakoma teisininkų išvadoje Seimui.

Teisės departamentas taip pat abejoja, ar nebūtų diskriminuojami kiti gyventojai, besišildantys kitais būdais.  

„Šildymui gali būti naudojama ir elektros energija, gamtinės dujos (joms taikomas 21 proc. PVM), malkos ir medienos produktai (9 proc. PVM), tačiau projekto rengėjai siūlo iš valstybės biudžeto dengti tik lengvatinį 9 proc. PVM“, – priekaištauja teisininkai.

Pasak jų, gali būti nustatytas nevienodas vienos ar kitos rūšies energijos apmokestinimas, tačiau tokiu atveju turi būti aiškiai įvardijami objektyvūs kriterijai.

Gyventojams nuo sausio iki šildymo sezono pabaigos kompensuoti PVM šildymui Vyriausybė pasiūlė siekdama iš dalies sumažinti jų finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.

Opozicijos parlamentarai BNS anksčiau teigė paremsiantys pataisą, bet žada siūlyti, kad lengvatos būtų taikomos ir šildymui elektra bei dujomis.

Dėl dar PVM lengvatos buvo ketinama šaukti Seimo neeilinę sesiją, bet vėliau šios idėjos buvo atsisakyta.

Pirmąją savaitę Lenkijoje panaikinus PVM maistui ir degalams lietuviai išleido beveik 3 milijonus eurų. Tiesa, tai tik banko kortelių atsiskaitymai.

Jeigu žiūrėtume į vidutinę atsiskaitymo sumą, tai ji irgi išaugo 2,5 karto – nuo 18 eurų iki 48 eurų.

„Info diena“ gavo tokius duomenis: SEB klientai mokėjimo kortelėmis Lenkijoje atsiskaitė už maždaug pusę milijono eurų, „Luminor“ klientai išleido apie 285 tūkst. eurų, „Swedbank“ kortelėmis atsiskaityta už 1,8 mln. eurų, o „Šiaulių banko“ klientai Lenkijoje kortelėmis atsiskaitė už daugiau nei 170 tūkst. eurų.

„Numeris vienas atsiskaitymo vieta yra degalinės, jose atsiskaitoma dažniausiai. Antroje vietoje eina prekybos centrai. Populiariausius iš jų mes irgi galime pasižiūrėti, tai buvo „Biedronka“, praktiškai trečdalis atsiskaitymo operacijų vyko ten iš prekybos vietų. Ir, žinoma, kita populiari vieta – pavalgyti irgi populiaru nuvažiavus į Lenkiją – kavinės yra trečioje vietoje pagal atsiskaitymų dažnumą“, – teigė „Šiaulių banko“ kasdienės bankininkystės departamento direktorius Andrius Kamarauskas.

Kone pusę atsiskaitymo Lenkijoje vyko būtent savaitgalį. Bankininkų nuomonė dėl išleistos sumos skiriasi. Vienų teigimu, lietuvių išlaidos panaikinus PVM šoktelėjo, kitų – niekuo neišsiskyrė. „Sausio mėnesio savaitės ar gruodžio mėnesio savaitės šita suma yra daugmaž panaši, ką mes matėme, ką mes matėme ankstesnėmis savaitėmis“, – situaciją komentavo SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Poviliauskas.

„Pavyzdžiui, praėjusį savaitgalį atsiskaitė tris kartus mažiau negu šį savaitgalį. Jeigu žiūrėtume į vidutinę atsiskaitymo sumą, tai ji irgi išaugo 2,5 karto – nuo 18 eurų iki 48 eurų“, – vardijo A. Kamarauskas.

Kokia situacija Lietuvoje?

Kol kas apsipirkimo savaitė Lenkijoje nepadarė didelio nuostolio lietuviškai prekybai. 3 milijonai eurų išleistų banko kortelėmis Lenkijoje atrodo tarsi lašas jūroje palyginus su Lietuvos mažmenine prekyba. Per mėnesį jos apyvarta siekia daugiau nei milijardą eurų.

„Suma tikrai nėra didelė ir nulinis PVM nemanau, kad tai buvo esminė sąlyga, kad lietuviai pultų apsipirkinėti Lenkijoje“, – sakė Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas Sigitas Besagirskas.

Reikia pirkti bent jau už kokį tūkstantį eurų, kad tai atsipirktų.

„Buvo viena diena, kada nei vienas klientas į „Norfą“ neužsuko – Vilniuje. Absoliučiai tuščios visos „Norfos“ vieną dieną. Tai yra sulyginamas efektas ir praradimai, kuriuos mes patyrėme dėl žmonių apsipirkimo Lenkijoje“, – situaciją komentavo Vilniaus universiteto docentas Algirdas Bartkus.

O štai kiek Lenkijoje atsiskaityta grynaisiais lieka tik spėlioti. „Norfos“ savininkas sako, kad 3 milijonai eurų, išleisti kortelėmis, prilygsta dviejų dienų apyvartai: „Ką mums reiškia? Praktiškai yra beveik visa „Norfos“ tinklo apyvarta per savaitgalį. Galime priešintis, kovoti ir t. t., bet nuo mūsų šitas dalykas nepriklauso“.

Kiek reikia išleisti, kad kelionė į Lenkiją apsimokėtų?

Ekonomistai spėja, kad nuvykęs į Lenkiją ir išleidęs vidutiniškai 50 eurų, lietuvis daugiau praloštų nei išloštų. Už kiek Suvalkuose ar kitame mieste turėtų apsipirkti vilnietis, kad atsipirktų bent kelionės išlaidos? „Reikia pirkti bent jau už kokį tūkstantį eurų, kad tai atsipirktų. Aš jau neskaičiuoju laiko sąnaudų, bet jau kuro sąnaudos... Ir kai kurios prekės yra tikrai labai nedaug pigesnės, tai reikia pirkti tikslines prekes, brangesnes prekes, galbūt kokią nors šaldytą mėsą, šaldytą vištieną ir pan. Bet tam reikia papildomų sąnaudų Lietuvoje, tarkime, šaldiklius turėti“, – vardijo Vilniaus pramonės ir verslo asociacijos prezidentas S. Besagirskas.

Atsiskaitymai banko kortelėmis Lenkijoje nepranoko ir išpardavimų šventės žinomos kaip „Juodasis penktadienis“. Pernai per „Juodojo penktadienio“ savaitę gyventojai internete išleido 40 kartų didesnę sumą.

Jos teigimu, du trečdalius dabartinės infliacijos nulėmė energetikos išteklių brangimas, be to, energijos kainas gyventojams reguliuoja valstybė, todėl ši infliacijos valdymo priemonė „taiko į pagrindinę problemos šaknį.“

„Rinkos ekonomikoje yra labai sudėtinga pataikyti kažkokiu būdu priemones tokias, kurios veikia kainų dinamiką. Bet ir rinkos ekonomikoje yra tam tikrų reguliuojamų kainų, dėl kurių sprendžia valstybė, ir per šitą reguliavimą valstybė gali tam tikrų rezultatų pasiekti“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

„Dėl tos priežasties ir buvo pateiktas pasiūlymas kompensuoti tą dalį PVM, kuri taikoma šildymui, kadangi centrinis šildymas yra reguliuojama kaina, nustatoma valstybės. Tokiu atveju tai tiesiogiai veiktų ir sąskaitas, ir kainas, taip pat ir infliacijos rodiklius“, – tęsė Vyriausybės vadovė.

Rinkos ekonomikoje yra labai sudėtinga pataikyti kažkokiu būdu priemones tokias, kurios veikia kainų dinamiką.

Reaguodama į prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvas mažinti kainų šuolio poveikį gyventojams, I. Šimonytė patikino, kad kitos priemonės, kaip amortizuoti infliacijos poveikį, pačios infliacijos negali paveikti, o ir be Prezidentūros siūlymų 2022 m. biudžete yra numatytas didelis gyventojų pajamų augimas.

„Šių metų biudžete tikrai buvo numatytas ir ženklus neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimas žmonėms, kurie uždirba mažiausias pajamas, ir pačios minimalios algos didinimas, ir kitų pajamų, kurios priklauso nuo biudžeto, indeksavimas. Vyriausybė ir toliau laikosi tų siūlymų, kuriuos yra pateikusi“, – argumentavo I. Šimonytė.

ELTA primena, kad trečiadienį prezidentas G. Nausėda Seimui pateikė infliacijos padarinių amortizavimui skirtus įstatymų projektus, apie kuriuos Prezidentūra paskelbė praėjusią savaitę. Jis siūlo didinti NDP nuo 460 iki 510 eurų bei išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms.

Savo ruožtu Vyriausybė praėjusios savaitės trečiadienį pritarė Energetikos ir Finansų ministerijų parengtam antrajam energijos kainų švelninimo paketui. Seimui bus siūloma centralizuotam šildymui ir karštam vandeniui taikyti 0 proc. lengvatinį PVM tarifą. Lengvata būtų taikoma atgaline data, nuo sausio 1 d.

„Preliminariu vertinimu, jeigu būtų pritaikyta PVM lengvata dujoms, elektrai ir malkoms, valstybės biudžeto netekimai sezonui būtų 55 mln. Čia būtų greta 23 mln. eurų, kuriuos siūlo Vyriausybė, pritaikydama PVM lengvatą centriniam šildymui“, – trečiadienį LRT Radijui sakė M. Majauskas.

Jo teigimu, elektros ir dujų rinkos yra reguliuojamos ir pritaikius 0 proc. PVM tarifą, tiek pat sumažėtų ir sąskaitos vartotojams, tad politikas linkęs apie tai diskutuoti.

„Jei būtų sumažintas PVM tarifas elektrai ir dujoms, visa nauda atitektų vartotojui ir čia galbūt yra vietos diskusijoms“, – teigė M. Majauskas, kartu pabrėžęs, kad labiausiai nuo išaugusių šildymo kainų nukentėjo būtent centralizuotai tiekiamą šilumą vartojantys gyventojai.

Čia būtų greta 23 mln. eurų, kuriuos siūlo Vyriausybė, pritaikydama PVM lengvatą centriniam šildymui.

„Būtent centralizuotas šildymas yra ta vieta, kur matome daugiausia socialinės atskirties, ir čia yra daugiau prasmės investuoti į infliacijos kainų augimo amortizaciją“, – pabrėžė M. Majauskas. Prekyba malkomis, anot jo , nėra reguliuojama, dėl to jos nebūtinai atpigtų tiek, kiek buvo sumažintas PVM.

Vis tik BFK pirmininkas patikino, kad ateinančią savaitę visi opozicijos siūlymai bus svarstomi jo vadovaujamame komitete, politikas dėl jų taip pat ketina prašyti Vyriausybės išvados.

ELTA primena, kad Vyriausybei apsisprendus laikinai taikyti nulinį PVM tarifą centriniam šildymui ir tai numatantiems projektams pasiekus Seimą, socialdemokratai Eugenijus Sabutis ir Kęstutis Vilkauskas pasiūlė nustatyti tokį patį PVM tarifą ir tiems gyventojams, kurie savo būstą šildosi dujomis ar elektra, nes iki šiol jiems taikomas standartinis 21 proc. apmokestinimas. Pasiūlymas numato papildomą lengvatą ir malkinei medienai.

„Įvertinus mūsų pasiūlymą, tai būtų per 200 mln. eurų. Tikrai nemanome, kad tai būtų tokia didelė suma visos valstybės biudžetui, bet tikrai tikrai būtų didelė parama visiems Lietuvos gyventojams“, – LRT Radijui kalbėjo socialdemokratas.

Anot E. Sabučio, PVM mažinimas turi pasiekti kuo daugiau gyventojų, neskirstant juos į labiau ar mažiau nusipelniusius gauti paramą iš valstybės. Parlamentaro nuomone, jau dabar galima teigti, kad Vyriausybės siūloma lengvata bus diskriminacinė, nes negalios gyventojams, kurie šildosi elektra, dujomis arba malkomis.

Šiuo metu PVM tarifas centralizuotam šildymui siekia 9 proc., toks pat tarifas nustatytas ir malkinei medienai. Dujoms ir elektrai taikomas standartinis 21 proc. PVM tarifas.

Kitą savaitę, neeilinėje Seimo sesijoje, turėtų būti svarstomas Vyriausybės patvirtintas siūlymas iki balandžio 30 d. centralizuotam šildymui taikyti 0 proc. PVM tarifą. Lengvata būtų taikoma atgaline data, nuo sausio 1 d.

Tokias pataisas Seime registruoja socialdemokratai – Eugenijus Sabutis ir Kęstutis Vilkauskas.

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno pavaduotojas E. Sabutis pabrėžia, kad PVM mažinimas turi pasiekti kuo daugiau gyventojų, neskirstant juos į labiau ar mažiau nusipelniusius gauti paramą iš valstybės. Parlamentaro nuomone, jau dabar galima teigti, kad Vyriausybės siūloma lengvata bus diskriminacinė, nes negalios gyventojams, kurie šildosi elektra, dujomis arba malkomis.

„Matome tik pavienius ir labai pavėluotus Vyriausybės žingsnius, kompleksinių sprendimų vis dar nėra, todėl ir siūlome taisyti jų atnešamą projektą ir numatyti nulinio tarifo laikiną taikymą visiems gyventojams – tiek šilumą gaunantiems centralizuotai, tiek naudojantiems dujas, elektrą ar malkas“, – sako Seimo narys E. Sabutis.

Nulinio tarifo taikymas dujoms ir elektrai, parlamentaro nuomone, ne tik sumažintų energijos kainas, bet ir pasitarnautų stabdant infliaciją Lietuvoje. „Didėjanti šilumos kaina bei brangstančios dujos ir elektra daro didžiausią įtaką tiek mėnesinei, tiek metinei infliacijai. Tai pripažįsta tiek ekonomistai, tiek premjerė Ingrida Šimonytė, todėl valdžiai siūlome imtis papildomų veiksmų, nes jeigu nebus nieko daroma – infliacijos kreivė stiebsis tik aukštyn“, – teigia E. Sabutis.

Parlamentaras supranta, kad lengvatinio PVM tarifo taikymas labiausiai nukreiptas į vilniečius, kurie labiausiai susiduria su šildymo kainų augimu, tačiau tai nėra pretekstas užmiršti kitus gyventojus, nes valstybė nesibaigia ties sostinės riba.

„Pavažiuokime toliau ir matysime individualius namus, kuriuose gyvena tiek jaunos šeimos, auginančios mažamečius vaikus, tiek senjorai – jiems Vyriausybės siūloma lengvata negalios ir tai sukuria nelygiateisę padėtį šios kainų krizės akivaizdoje“, – teigia parlamentaras.

Ligšiolinius valdančiųjų sprendimus socialdemokratas vadina sunkiai prognozuojamais ir labiau primenančius nutolimą nuo realybės, o to rezultatą matome šiandien – nebevaldoma infliacija, kylančios maisto kainos ir rekordinės sąskaitos ne tik už centralizuotą šildymą, bet ir už tiekiamas dujas ir elektros energiją.

Priminė socialdemokratų teiktus įstatymų projektus

„Per visus praėjusius metus Seimą pasiekė net trys socialdemokratų iniciatyvos, siūliusios reaguoti į augančias kainas – daugiau nei prieš metus registruotas projektas dėl lengvatinio PVM taikymo būtiniausiems maisto produktams, liepos mėnesį Seimą pasiekė įstatymo pataisos, kurios būtų leidusios 9 proc. PVM taikyti dujoms ir elektrai, o šių metų sausį registruotas siūlymas taikyti nulinį PVM centriniam šildymui. Tačiau visi šie projektai, švelniai tariant, buvo suglamžyti ir išmesti į šiukšlinę ir tik, matyt, dėl to, kad siūlė opozicija, o ne valdantieji“, – pabrėžia Seimo narys K. Vilkauskas.

Užuot tą padariusi Vyriausybė Seimui pateikė penkių įstatymų paketą, esą skirtą amortizuoti energijos kainų augimą, tačiau šie įstatymai, pasak socialdemokrato, neveikia, nes sąskaitos kai kur išsipūtė net iki trijų kartų.

K. Vilkauską labiausiai stebina ne tai, kad socialdemokratų teikiamiems įstatymų pakeitimams nebuvo pritarta, o tai, kad, iškritikavę ir su žemėmis sumaišę opozicijos siūlymus, Vyriausybė staiga susiprato, persigalvojo ir netgi pripažino, kad PVM lengvata yra veiksmingas būdas mažinti gyventojų sąskaitas.

„Stebint tokius desperatiškus valdančiųjų bandymus stabdyti kainų augimą, lieka tik pritaikyti patarlę: geriau vėliau, negu niekada“, – sako Seimo narys.

Socialdemokratų registruotas pasiūlymas valstybės biudžeto lėšomis laikinai dengti 21 proc. tarifą dujoms ir elektrai bei 9 proc. tarifą malkinei medienai turėtų būti svarstomas kartu su Vyriausybės registruotu Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektu vasario mėnesį neeilinėje Seimo sesijoje.

„Manau, kad Seimo Biudžeto ir finansų komitetas pritars Vyriausybės registruotam pasiūlymui. Preliminariai komiteto posėdį planuojame vasario 14-ąją, kad spėtume priimti įstatymo pakeitimus jau ateinančią savaitę“, – pirmadienį BNS teigė komiteto pirmininkas.

PVM įstatymo pataisas inicijuoja Vyriausybė, jos praėjusį penktadienį įregistruotos Seime, kuris jas turėtų svarstyti kitą savaitę suplanuotame neeiliniame plenariniame posėdyje.

M. Majausko teigimu, visi siūlymai, kurie padėtų sumažinti infliacijos pasekmes, turi būti rimtai svarstomi.

„Šis tarifo sumažinimas esminio pokyčio kainoms gali ir neturėti, kai centrinio šildymo kainos kartais auga ir 50 proc. Tačiau dėl įstatymais įtvirtinto valstybės reguliavimo šiuo atveju visa sumažintų mokesčių nauda atitektų vartotojams“, – tvirtino jis.

Dėl įstatymais įtvirtinto valstybės reguliavimo šiuo atveju visa sumažintų mokesčių nauda atitektų vartotojams.

Kai kurie parlamentarai, priklausantys ir valdantiesiems, ir opozicijai, priekaištauja, kad paramos gyventojai gali ir nepajusti, nes ji bus labai maža. Be to, pasak jų, ši priemonė būtų diskriminacinė, nes negaliotų besišildantiems elektra, dujomis arba malkomis. 

Opozicijos parlamentarai teigia paremsiantys pataisą dėl nulinio PVM tarifo šilumai, bet žada teikti pataisas, kad lengvata būtų taikoma ir šildymui elektra bei dujomis.

Dabar centriniam šildymui ir malkoms kūrenimui taikomas 9 proc. PVM.

„Paprastai jeigu yra kalbama apie kokius nors Europos Sąjungos teisės pažeidimus, tai procedūra yra labai paprasta – už Europos Sąjungos teisės reikalavimų priežiūrą atsako Europos Komisija. Ir Europos Komisija paprastai inicijuoja įvairias pažeidimų procedūras – šioje vietoje dėl mokesčių“, – LNK žurnalistei teigė buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Ženkliai mažinant mokesčius, darant įtaką taip pat ir Lietuvos rinkai, kartu daroma įtaka ir visai bendrajai rinkai.

„Aš ką čia įžvelgčiau, tai nebent tam tikro solidarumo pareigos pažeidimą. Nes iš tikrųjų ženkliai mažinant mokesčius, darant įtaką taip pat ir Lietuvos rinkai, kartu daroma įtaka ir visai bendrajai rinkai. Vidaus rinkai. Galbūt yra detalesnių nuostatų, dėl kurių galima būtų pasiginčyti. Bet šiaip iš esmės konkretūs PVM tarifai ir PVM lengvatos tai visgi yra valstybių narių kompetencija“, – situaciją komentavo D. Žalimas.

„Man požiūriu, nebent Europos Komisija galėtų kažką pradėti, bet iš esmės tai yra ilgai trunkanti procedūra. Jeigu konkrečiai pagal šitą procedūrą, pagal pažeidimų procedūrą, tai pakankamai ilgai užtrunka“, – sakė pašnekovas.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis yra sakęs, kad Lenkija, nustačiusi nulinį PVM maistui, tuštinasi ant Europos Sąjungos normatyvų. „PVM tarifas konkretus ir lengvatos vis dėlto lieka valstybių narių kompetencijoje. Bet aišku, reguliuodamos neturi pažeisti ir bendrųjų Europos Sąjungos principų. Aš minėjau – ir solidarumas, ir veiksmų koordinavimas. Akivaizdu, kad galbūt čia galima įžvelgti tam tikrų pažeidimų požymius, bet vėlgi, 100 proc. ką nors tvirtinti būtų per daug keblu ir reikėtų, matyt, pradėti painią procedūrą ir ilgai trunkančią, kol galbūt būtų pateikti aiškesni atsakymai“, – teigė D. Žalimas.

„Yra Europos Komisija. Į ją galima kreiptis visada, jeigu yra manymų, kad kita šalis pažeidžia Europos Sąjungos teisės nuostatas ir tuo pačiu daro įtaką vidaus rinkai ir šiuo atveju daro žalą Lietuvos ekonomikai“, – dar kartą patikslino pašnekovas.

Šalis, paduodanti kitą šalį į teismą, kaip dažnai tai nutinka? „Ne visai tiesiogiai taip nutinka, bet Europos Komisija tikrai dažnai pradeda bylas prieš valstybes nares, kurios pažeidžia Europos Sąjungos teisės nuostatas. Tiesa, ne visos pažeidimo procedūros baigiasi bylomis. Kartais pavyksta sureguliuoti iki to“, – teigė D. Žalimas.

Dainius Žalimas. L. Balandžio / BNS nuotr.

Aš nežinau, ar Lietuvai naudinga būti vienai inicijuojant tokius procesus – ar per Europos Komisiją, ar kaip nors kitaip.

„Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, išnagrinėjęs bylą, gali imti ir tam tikrų finansinių sankcijų, ir čia Lenkija, beje, nėra išimtis. Tiesa, čia visiškai iš kitos srities tos bylos yra, bet dėl teismų nepriklausomumo pažeidimo, tai Lenkija bent jau privalo, aš nežinau, ar realiai moka, privalo mokėti nemažas baudas pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą“, – kalbėjo pašnekovas.

„Lenkija veda tokią politiką, kuri netgi tam tikra prasme yra diskutuojama, ar neveda prie pasitraukimo ilgainiui iš Europos Sąjungos. Matyt, kad ne, tačiau akivaizdu, kad ji nenori pripažinti Europos Sąjungos Teisingumo teismo viršnacionalinės privalomos jurisdikcijos. Tai reikia matyti ir šitą aspektą. Lenkija nevykdo tų kelių sprendimų aš minėjau, moka baudas. Aš nežinau, ar Lietuvai naudinga būti vienai inicijuojant tokius procesus – ar per Europos Komisiją, ar kaip nors kitaip. Tai akivaizdu, kad politiškai, matyt, tokios bylos iniciavimas nėra tikslingas“, – teigė D. Žalimas.

Šią savaitę panaikinus PVM maisto produktams, beveik visose parduotuvėse Lenkijoje prie parduotuvių nutįso žmonių eilės. Lietuviai čia su važiavo ne po vieną – didžiuliais būriais, o eilėje įeiti į parduotuvę tenka laukti ir po valandą.

„Matote ant mašinų numerių, kas čia darosi – vien lietuviai. „Biedronkoje“ buvome, „Lidle“ užsikišę viskas pilnai“, – teigė parduotuvės aikštelėje sutiktas vyras.

Kosmosas. Katastrofa. Eilės – vien lietuviai. Toks jausmas, kad kažkur Vilniuje esu, tikrai ne Suvalkuose.

„Kosmosas. Katastrofa. Eilės – vien lietuviai. Toks jausmas, kad kažkur Vilniuje esu, tikrai ne Suvalkuose“, – pasakojo kitas pašnekovas.

„Visur, kur neužsuksi, visur lietuviai ir perka labai daug tikrai. Ir visur eilės, visur reikia pastovėti“, – sakė moteris.

Lietuviai iki viršaus prikrautus vežimus iš parduotuvių tempia ne po vieną. Žmonės perka viską iš eilės ir sako, jog už pilnutėlį vežimą prekių sumoka apie 100 eurų. „Už du vežimus mes nesumokėjome net 200 eurų. Lietuvoje du maišus neši – 100 eurų“, – skaičiavo pašnekovė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Mėsos, saldainių, saldumynų. Visko“, – paklaustas, ką perka parduotuvėje, vardijo vyras.

„Pagrinde žalią mėsą, mėsos produktus – virtas dešras, dešreles“, – pasakojo kitas Lenkijoje sutiktas lietuvis.

„Jaučiasi skirtumas, mes duodame uždirbti lenkams, o lietuviai durniai – niekas nekaltas“, – štai tokią poziciją rėžė kitas pašnekovas.

Iš tikrųjų reikia kai kurias prekes paskaičiuoti, bet skirtumas tikrai jaučiasi labai didelis.

„Iš tikrųjų reikia kai kurias prekes paskaičiuoti, bet skirtumas tikrai jaučiasi labai didelis“, – tikino moteris.

Perka ir degalus

Prie degalinių – irgi mašinų eilės. „Žiūriu benzinas 1,14 95-as. Pas mus 1,5 euro. Tai išlošiame 40 centrų ant litro“, – skaičiavo vairuotojas.

„Apsipirkti maisto atvažiavome ir degalų užsipilti prie to paties“, – teigė kita žurnalistų kalbinta moteris.

Paklausta, ar jaučiasi kainų skirtumas, pašnekovė tikino: „Didelis. Litras kuro, dyzelis tai litras skaityk 22 centai. Tai yra skirtumas“.

Lietuviai degalų prisipila ne tik į bakus, bet pila ir į kanistrus, veža atsargas į Lietuvą. Kad panaikinus PVM degalų kaina nukrito smarkiai, patvirtina degalinių vadovas. Vyras, degalinėje dirbantis ne vieną dešimtmetį, sako, kad dabar Lenkijoje degalų kuro kaina mažiausia kokią kada nors teko matyti. „Labai daug atvažiuoja iš pasienio žmonės, kurie gyvena Sangrūdoje, Kalvarijoje, iš Lazdijų atvažiuoja žmonės“, – teigė degalinės vadovas Vytautas Žimnickas.

Visur, kur neužsuksi, visur lietuviai ir perka labai daug tikrai. Ir visur eilės, visur reikia pastovėti.

Lenkijos lietuviams kainos vis tiek per aukštos?

Lenkijos lietuviai situaciją mato kitaip ir sako, kad prekės net ir pabrango. „Kainos pabrango, bet laukiame, gal kažkiek atpigs, ypač valgis, maistas“, – teigė moteris.

„Labai brangu, kur sviesto kaina, kurį aš perku, buvo arti keturių zlotų, dabar aštuoni“, – skaičiavo kitas pašnekovė.

Lietuviai verslininkai taip pat sako, kad čia gyvenantieji net ir panaikinus PVM didelio pokyčio nepajaus. „Prekės, kuriomis apsiprekinome anksčiau, jos supigo, bet dabar, kai ateina naujos, mes matome, kad yra dar brangesnės ir, man atrodo, kad lentynose niekas nepasikeis“, – sakė parduotuvės „Dzūkas“ direktorė Elena Pajaujienė.

„Direktyva vis dar nėra priimta, tikėtina, kad nėra visai korektiškas toks poelgis, tačiau Lenkija daugybę metų turi PVM tarifą maisto produktams mažesnį ir taip dempinguoja kainas visoms šalims, kurios yra aplinkui“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G. Skaistė.

Ministrė, reaguodama į prezidento patarėjos žodžius, kad iniciatyvą dėl Lenkijos mokesčių politikos klausimo ES institucijose turėtų rodyti Vyriausybė, diktuodama politinę darbotvarkę, tikino, kad Lenkijos veiksmai mokesčių politikoje absoliučiai neprieštarauja Europos teisei, tačiau yra padaryti per anksti, nes Europos Parlamente (EP) dar nėra patvirtinti mokesčių direktyvos pakeitimai.

„Yra keičiama pati direktyva, tai tikėtina, kad Lenkijos veiksmai yra derinami ir su EK, tai nėra taip, kad jie darytų kažką tokio, kas yra absoliučiai antieuropinei teisei. Gal jie per anksti pritaikė tą priemonę, kadangi pati direktyva dar nėra patvirtina EP“, – sakė G. Skaistė.

Politikės teigimu, pasaulinės tendencijos yra atvirkščios Lenkijos vykdomai mokesčių politikai, nes kaimyninės šalies veiksmai gali skurdinti tiek pačią Lenkiją, tiek kitas šalis. Esant tokiai politikai, anot G. Skaistės, didžiausią naudą susiperka verslas ir perpardavėjai, o nukenčia valstybė.

„Pasaulinės tendencijos yra šiek tiek atvirkščios, nes, tarkim, pasaulinis susitarimas dėl minimalaus globalaus pelno mokesčio tarifo reiškia, kad nebebūtų to raise to the bottom, kur būtų patys mažiausi mokesčiai ir pati konkurencingiausia valstybė. Tuo tarpu tokiu būdu mes skurdiname vieni kitus, nes didžiausią naudą susiperka verslas, perpardavėjai, o valstybė pati nukenčia. Bendros tendencijos yra atvirkščios ir ta Lenkijos vykdoma politika yra labiau išimtis ES, negu tendencija“, – aiškino Vyriausybės narė.

ELTA primena, kad Lenkija nuo vasario 1 dienos laikinai sustabdė PVM taikymą maisto produktams ir sumažino PVM tarifą degalams. Šis sprendimas, kuriuo siekiama sumažinti infliaciją vartotojams, galios šešis mėnesius.

PVM benzinui ir dyzelinui sumažėjo nuo 23 iki 8 proc. Daugumai maisto produktų, išskyrus prabangos prekes, Lenkijoje galioja 5 proc. PVM tarifas. Jis šešiems mėnesiams yra panaikintas.

Tam pačiam laikotarpiui PVM nėra taikomas ir dujoms bei trąšoms.

Vyriausybė Varšuvoje, laikinai mažindama PVM, reaguoja į smarkiai išaugusią infliaciją. Lenkijos statistikos tarnybos duomenimis, brangimas gruodį siekė 8,6 proc., lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu.