Laive „KMP Yunicee“, plaukusiame į atostogautojų pamėgtą Balį iš Rytų Javos, buvo iš viso 57 keleiviai ir įgulos nariai. Nelaimė įvyko keltui mėginant prisišvartuoti Gilimanuko uoste salos vakaruose.

Pareigūnai patvirtino iš vandens ištraukę septynis nuskendusius žmones, dar 11-os tebeieškoma.  

„Vis dar ieškome dingusių žmonių, – sakė Balio paieškos ir gelbėjimo tarnybos vadovas Gede Darmada (Gedė Durmada). – Praėjusį vakarą paieškos ir gelbėjimo darbus apsunkino blogas matomumas ir didžiulės bangos.“

Nelaimės priežastis kol kas neaiški.

Keltai yra itin svarbi susisiekimo priemonė Indonezijoje, turinčioje apie 17 tūkst. salų, tačiau vandens transporto saugos standartų čia menkai paisoma.

2019 metais netoli Javos salos šiaurinių krantų nuskendus perpildytam keltui žuvo 21 žmogus.

2018-aisiais apie 160 žmonių nuskendo Sumatros saloje keltui nugrimzdus į vieną giliausių ežerų pasaulyje.

2009 metais nuskendus iš Sulavesio į Borneo plaukusiam keltui žuvo daugiau kaip 300 žmonių.

55 asmenys iš Tigro upės buvo išgelbėti, pranešė Irako vidaus reikalų ministerijos atstovas. Sveikatos ministerijos duomenimis, tarp aukų yra daug moterų ir vaikų.

Nuotraukose socialiniuose tinkluose buvo matyti žmonės, kuriuos pasiglemžia stipri upės srovė. Kai kurie laikėsi įsikibę į vandenyje plūduriuojančius daiktus.

Nelaimės priežastis kol kas nežinoma. Keltas plaukė į šiaurę nuo Mosulo ir nuskendo netoli iškylų salos, į kurią turėjo nuplukdyti keleivius švęsti kurdų Naujųjų metų.

Irako žiniasklaidos teigimu, laivas apvirto, nes buvo perpildytas. Parlamentaras Abdalas Rahimas al Shamaris sakė, kad keltas buvo skirtas plukdyti 50 žmonių, tačiau jame buvo susispraudę 200. Liudininkai sakė, kad keltas buvo senas.

Kadangi praėjusiomis dienomis regione smarkiai lijo, Tigro upės vanduo šiuo metu pakilęs, o tai sunkina gelbėjimo darbus.

Vietos pareigūnas Didžiosios Britanijos transliuotojui BBC sakė, kad penki žmonės žuvo, 102 buvo išgelbėti. Tačiau kitas pareigūnas sakė, kad keltas buvo perpildytas ir juo plaukė daugiau kaip 400 žmonių.

Keltas apvirto netoli kranto, tarp Ukoros ir Bugoloros salų.

Tanzanijos vyriausybė patvirtino kelto nuskendimą, bet tikslus keltu plaukusių žmonių skaičius dar nepatvirtintas.

Nelaimės didžiausiame Afrikos ežere - Viktorijos ežere gana dažnos, nes ežeru dažnai plaukia perpildytos valtys.

1996 metais ežere nuskendus keltui žuvo daugiau kaip 800 žmonių.

Nelaimė įvyko tą pačią dieną, kai šalies pareigūnai oficialiai paskelbė baigiantys apie 164 dingusių žmonių paiešką po ankstesnės kelto katastrofos, įvykusios prieš dvi savaites viename turistų pamėgtame vulkaniniame ežere Sumatros saloje.

Nuotraukose iš naujos nelaimės vietos matyti keleiviai, prisiglaudę prie kelto „KM Lestari“ borto, laivui apvirtus netoli Sulavesio salos. Kiti keleiviai plūduriavo jūroje ir laukė pagalbos.

Keltas užplaukė ant seklumos maždaug 300 m nuo kranto, pranešė Indonezijos susisiekimo agentūra. Ji nurodė, kad aukštos bangos talžė laivo denyje sustatytus sunkvežimius ir kitokias transporto priemones, o į korpusą pradėjo tekėti vanduo.

„Žuvo 12 žmonių; mes vis dar gelbstime nukentėjusiuosius“, – naujienų agentūrai AFP sakė Pietų Sulavesio paieškos ir gelbėjimo agentūros vadovas Syamsibaras (Sjamsibaras).

Tarnybos dar nėra radusios visų 139 žmonių, minimų keleivių sąraše, televizijai „Kompas“ sakė vietos policijos atstovas Dicky Sondani (Dikis Sondanis).

48 m laivas plaukė iš Sulavesio į netoliese esančią Salajaro salą pučiant smarkiam vėjui ir pakilus aukštoms bangoms.

D. Sondani sakė, kad skęsti praėjusio laivo kapitonas bandydamas gelbėti keleivius nukreipė laivą kranto link.

Jūrų transporto direkcijos vadovas Agusas Purnomo (Agusas Purnomas) paskelbė, kad kapitono veiksmai padėjo gelbėjimo operacijai.

Susisiekimo agentūra nurodė, kad keleiviai dėvėjo gelbėjimosi liemenes.

„Dalis keleivių buvo sėkmingai evakuoti“, – sakoma jos pranešime.

Salajaro rajono administracijos vadovas Basli Ali (Baslis Ali) sakė, kad išgelbėta daugiau kaip 30 žmonių, kurių aštuoni gydomi ligoninėje.

Indonezijos nelaimių valdymo agentūra nelaimės rajoną tikrina padedant žvejybiniams laivams, bet dėl prastų oro sąlygų dideli laivai priplaukti negali, nurodė Susisiekimo ministerija.

Indonezijoje, turinčioje apie 17 tūkst. salų ir labai priklausomoje nuo vandens transporto, laivybos incidentai gana dažni.

Antradienį Šiaurės Sumatros provincijoje, į paieškų operaciją buvo pasiųsti keli šimtai gelbėtojų.

Sumatros saloje daug turistų pritraukiančiame Tobos ežere plaukęs medinis laivas apvirto pirmadienio popietę.

Mažiausiai vienas žmogus buvo rastas negyvas, dar 18 buvo išgelbėti, nurodė tarnybos.

Oficialiais duomenimis, tuo keltu plaukė apie 80 žmonių, tačiau iš tikrųjų jame buvo gerokai daugiau keleivių.

Tarnybos nurodė manančios, kad Tobos ežere nuskendęs keltas veikė nelegaliai ir kad neturima nei keleivių sąrašo, nei duomenų apie parduotus bilietus.

Nelaimės priežastis kol kas nežinoma. Gelbėtojų darbą sunkina blogos oro sąlygos.

Musulmoniškoje Indonezijoje nuo penktadienio švenčiamas Id al Fitras (Atsigavėjimo šventė). Šiuo laikotarpiu milijonai žmonių išeina atostogų, o Tobos ežeras yra vienas pagrindinių turizmo centrų.

Šis ežeras susidaręs milžiniško ugnikalnio, kaip manoma, paskutinį kartą išsiveržusio prieš dešimtis tūkstančių metų, kalderoje.

Indonezijoje, turinčioje apie 17 tūkst. salų ir labai priklausomoje nuo vandens transporto, laivybos incidentai gana dažni.

Praeitą savaitę vienam tradiciniam mediniam laivui, plukdžiusiam apie 40 žmonių, apvirtus prie Sulavesio salos keliolika keleivių žuvo.

2015 metais netoli Sulavesio krantų nuskendus keltui žuvo 78 žmonės.

Dideliame vandenyno rajone vykdoma tarptautinė gelbėjimo operacija, ieškoma gyvųjų, bet kol kas rasti tik septyni gyvi žmonės ir viltys rasti daugiau blėsta.

Po „MV Butiraoi“ dingimo buvo skelbiama, kad dingo nuo 35 iki daugiau kaip 100 žmonių, bet dabar pareigūnai sakė, kad skaičiai pamažu darosi aiškesni.

„Kiribačio pareigūnai patvirtino, kad kelte buvo maždaug 80 keleivių ir dar ... maždaug penkių narių įgula“, – sakoma Naujosios Zelandijos gelbėjimo koordinavimo centro (RCCNZ) pareiškime.

Centras nurodė, kad tikrinti kelto dingimo rajoną padeda keturi lėktuvai iš Naujosios Zelandijos, Australijos ir Jungtinių Valstijų. Dėmesys sutelktas į gelbėjimo plaustą, kuris buvo paleistas iš skęstančio kelto.

„Šis plaustas yra skirtas 25 žmonės, bet jame galima nepatogiai sutalpinti daugiau“, – priduriama RCCNZ pareiškime.

Buvęs Kiribačio premjeras Ieremia Tabai (Jeremija Tabajus), kaip parlamentaras atstovaujantis Nonoučio salai, iš kurios keltas sausio 18 dieną išplaukė, kritikavo vyriausybės reakciją į šią nelaimę.

I. Tabai sakė, kad gedintys rinkėjai 2 tūkst. gyventojų turinčioje jo saloje nori žinoti, kodėl aliarmui sukelti prireikė aštuonių dienų ir kodėl plaukioti netinkamam keltui išvis buvo leista išplaukti.

„Šiai tragedijai reikia nepriklausomos tyrimų komisijos, – radijui „Radio New Zealand“ sakė jis. – Mums reikia žinoti, kodėl tai įvyko ir kas atsakingas.“

17,5 m medinis katamaranas „MV Butiraoi“ išplaukė į dvi dienas turėjusią trukti kelionę į Betiją Kiribačio sostinėje Pietų Taravoje.

Vietos pareigūnai sakė, kad prieš išplaukdamas iš Nonoučio laivas buvo užplaukęs ant seklumos, todėl buvo remontuojamas jo sraigtas.

Pasak I. Tabai, manoma, kad laive nebuvo būtinos saugumo įrangos, pavyzdžiui, buvimo vietą nustatyti padedančio švyturio.

„Vyriausybė atsakinga, nes gerai neprižiūrėjo situacijos; jiems derėjo užtikrinti, kad šis konkretus laivas apskritai neišplauktų“, – sakė jis.

I. Tabai nurodė, kad nemokamu, tarp salų plaukiojančiu keltu prieš naujo trimestro pradžią atgal į Taravą plaukė daug moksleivių.

Jis sakė, kad tai tragedija Kiribačiui – 33 atolų ir rifų valstybei, kurioje gyvena maždaug 110 tūkst. žmonių. Šalis yra maždaug 3 460 km į šiaurės rytus nuo Fidžio.

„Tai išties liūdna diena tiems, kas neteko artimųjų. Tuo laivu plaukė ir pražuvo du ar trys žmonės iš mano kaimo, kuriuos asmeniškai pažįstu, kurie gyveno šalia“, – pridūrė jis.

Skęstant keltui, jie įšoko į medinę valtį, nurodė pareigūnai.

Naujosios Zelandijos karinių oro pajėgų komodoras Darrynas Webbas (Darinas Vebas) sakė, kad kariniu lėktuvu „Orion“ ieškoję išsigelbėjusiųjų lakūnai radaru aptiko tą medinę valtį.

Pasak jo, tarp dviejų salų Kiribatyje kursavusiame kelte buvo mažiausia 50 žmonių.

Kitų gyvųjų neaptikta, nurodė D. Webbas, pažymėdamas, kad dar nenustatyta, kodėl tas keltas nuskendo.

Iš lėktuvo prie rastos valties buvo numesta maisto, geriamojo vandens ir racija, sakė jis.

Valtyje buvusieji per raciją papasakojo, kaip jie spėjo į šokti į valtį, kai keltas apvirto. Teko skubėti, tad apsirūpinti vandeniu ar maistu nebebuvo laiko. Nuo karštos saulės gelbėjo antklodė ir brezentas.

Pasak D. Webbo, vienas žvejų laivas, pakeitęs kursą, sekmadienį paėmė išsigelbėjusius žmones laivelyje, dreifavusiame už daugiau kaip 180 km nuo artimiausios salos.

„Labiausiai nerimaujame dėl kūdikio, taip pat ir dėl kitų dingusiųjų iš 50 žmonių“, – sakė D. Webbas, pažymėjęs, kad šalia valties rasta įvairių nuolaužų, kurios gali būti iš nuskendusio kelto. Gelbėtojai persigrupuoja dingusiųjų paieškai.

17,5 metro ilgio medinis katamaranas „MV Butiraoi“ iš Nonoučio salos į Pietų Taravą išplaukė sausio 18 dieną, nurodė pareigūnai. Kelionė turėjo trukti dvi dienas. Gelbėtojams apie nelaimę buvo pranešta tik penktadienį, aštuntą parą nuo kelionės pradžios.

Kiribatis yra atoki skurdi valstybė 33 atoluose, turinti 108 tūkstančius gyventojų.

„Kelte buvo aštuoni įgulos nariai. Penkis iš jų paėmė vilkikas. Dar trijų žmonių paieška tęsiama“, – naujienų agentūrai „Interfax“ sakė ministerijos departamento atstovai.

Anksčiau nepaprastųjų situacijų tarnybos „Interfax“ pranešė, kad plaukiojantis keltas nuskendo, kai siaučiant audrai jis buvo tempiamas iš Kaukazo uosto Krasnodaro teritorijoje į Sevastopolį. Pasak gelbėtojų, per šį incidentą žuvo du darbininkai.

„Plaukiojantis keltas nuskendo 3 val. 40 min. vietos laiku esant prastoms oro sąlygoms, kai jis buvo tempiamas iš Kaukazo uosto į Sevastopolį. Pastangos išgelbėti du iš septynių darbuotojų buvo nesėkmingos“, – nurodė gelbėtojų tarnybos atstovas.

Anot jo, kelte buvo septynių žmonių įgula. Remiantis preliminariais pranešimais, penki žmonės buvo evakuoti, o du nuskendo.

Šaltinis pridūrė, kad kranas nuskendo apie 90 metrų gylyje ir kad vyksta paieškos bei gelbėjimo darbai, bet jiems trukdo nepalankūs orai.

Pietų Korėjos prezidentė Park Geun-Hye (Pak Gjunhė) ketvirtadienį pažadėjo, kad nuskendęs keltas „Sewol“ bus iškeltas „kiek įmanoma greičiau“ - to atkakliai reikalauja 304 gyvybes nusinešusios katastrofos aukų artimieji.

„Imsiuosi būtinų žingsnių išgelbėti laivą kiek įmanoma greičiau“, - sakė valstybės vadovė per apsilankymą pietinėje Džindo saloje, kur dalyvavo pirmųjų „Sewol“ katastrofos metinių minėjime.

Prie Pietų Korėjos pietinių krantų apvirtusiu ir nuskendusiu keltu „Sewol“ plaukė 476 žmonės, iš jų 325 - vienos vidurinės mokyklos moksleiviai, vykę į ekskursiją.

Per katastrofą gyvi liko 172 žmonės, tarp jų 75 moksleiviai, buvo rasti iš viso 295 aukų palaikai, 9 asmenys paskelbti dingusiais. Lapkritį narai nutraukė pavojingą aukų paieškos operaciją.

Vidurio Bangladeše mažiausiai 70 žmonių žuvo, kai keleivinis keltas, gabenęs per 150 keleivių ir įgulos narių, sekmadienį apvirto ir nuskendo, Padmos upėje susidūręs su krovininiu laivu, pranešė policija.

Gelbėtojai sugebėjo ištraukti mažiausiai 50 gyvų likusių keleivių ir tęsia išgyvenusiųjų paieškas, naujienų agentūrai „Reuters“ pirmadienį sakė regiono policijos pareigūnas Harunas ur Rashidas (Harunas Rašidas).

Pasak jo, daugiau negu pusė iš 70 žuvusiųjų, iki šiol ištrauktų iš Padmos upės, buvo moterys ir vaikai.

Policija sulaikė į keltą įsirėžusį laivą ir suėmė jo kapitoną bei du kitus įgulos narius, pridūrė Harunas ur Rashidas.

„Keltas buvo iškeltas ... Viduje buvo 23 lavonai, – aiškino jis. – Kelto viduje gali būti daugiau įstrigusių palaikų, o paieškos tęsiamos.“

Dar 47 lavonai buvo ištraukti iš vandens anksčiau sekmadienį.

Tai jau antra su laivais susijusi nelaimė Bangladeše per mažiau nei dvi savaites. Per šalies pietuose įvykusį panašų incidentą vasario 13 dieną žuvo mažiausiai septyni keleiviai.

Pranešama, kad dviejų denių keltas „MV Mostofa“ susidūrė su kitu laivu, kai plaukė į Paturijos keltų terminalą iš priešingame upės krante esančio Daulatdijos keltų terminalo Radžbario rajone, už 136 km į šiaurės vakarus nuo sostinės Dakos.

Tikslus kelto keleivių skaičius kol kas nežinomas. Bangladeše keltų keleivių sąrašai paprastai nesudarinėjami, todėl sunku nustatyti, kiek žmonių dingo.

Padmos upė yra viena didžiausių Gangos deltoje esančiame Bangladeše, kurį raižo daugiau kaip 230 upių. Laivai yra pagrindinė susisiekimo priemonė daugelyje atokių šalies rajonų, ypač pietuose ir šiaurės rytuose.

Bangladeše – vienoje skurdžiausių Azijos valstybių – dažnai įvyksta incidentų, per kuriuos apvirsta laivai. Ekspertai dėl to kaltina prastą laivų priežiūrą, projektavimo trūkumus ir perpildymą.

Karinių jūrų pajėgų pareigūnai sakė, jog daugiau kaip 95 proc. iš šimtų tūkstančių mažų ir vidutinių laivų Bangladeše neatitinka minimalių saugumo taisyklių.