– Pirmiausia, kaip jūs vertinate tą situaciją, susijusią su masiniais atleidimais?

– Sakyčiau, kad situacija yra stabili ir nebloga. Ką mes matome, tai – ne masiniai atleidimai, arba teisine sąvoka – grupiniai atleidimai. Darbdaviai privalo pranešti iš anksto prieš atleisdami virš dešimties darbuotojų, jei turi 100 darbuotojų ir daugiau. Matome, kad tų pranešimų yra, bet viena iš priežasčių, kodėl jų galėjo padaugėti, yra tai, kad prieš porą mėnesių pastebėjau, kad dalis darbdavių pamiršta šitą pareigą, ir paprašiau Darbo inspekcijos juos informuoti, kad jie nepamirštų, kuomet atleidinėja daugiau nei dešimt darbuotojų, informuoti iš anksto Užimtumo tarnybą (UŽT). Tai, visų pirma, leidžia UŽT pasiruošti ir iš anksto susisiekti su šiais žmonėmis, visų antra, pačiam darbdaviui yra saugiau, nes tai pašalina galimybę darbuotojui ginčyti atleidimą vien tuo pagrindu, kad darbdavys neįvykdė šios pareigos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokį darbą dirbantiems žmonėms turėtų būti neramu? Kur jūs matote daugiausiai tų grupinių atleidimų?

– Matome, kad nuo naujųjų metų mažėja darbuotojų skaičius pramonės ir prekybos įmonėse. Tai yra truputį neraminantis signalas, nes tai yra dvi didžiausios grupės darbdavių, kur dirba didžiausia dalis žmonių, t. y. būtent apdirbamojoje pramonėje ir prekyboje. Kita vertus, matome, kad bendras darbuotojų skaičius ir jų didėjimas atsveria kituose sektoriuose, t. y. – paslaugos, natūralu, kad vasarą daugiau žmonių samdo, taip pat IT sektorius šiuo metu yra vis dar samdantis ir transporto ir logistikos sektoriuje, kas galbūt yra gera žinia, bent kol kas matome, kad ten irgi darbuotojų bendras skaičius didėja. Tai balansą turime tokį, kad iš vienų sektorių žmonės išeina, bet kituose sektoriuose jie vis dar pasamdomi ir bendras dirbančiųjų skaičius išlieka aukštas ir gerokai aukštesnis, negu buvo 2019 ir 2020 m.

– Dabar yra vasara, atostogų metas. Vis tiek turbūt kažkokias prognozes, išvadas jau dėliojate rudeniui, kas nutiks, kai žmonės grįš iš atostogų?

– Sunku pasakyti dėl rudens. Kas galėjo numatyti, kas buvo iki šiol? Jei pažiūrėti į 2020 metus, kai atėjome (į valdžią), nedarbą turėjome 16 proc. Tai dabar turime 6 proc. Tada buvo kovidas, tada buvo karas, paskui buvo Baltarusijos pabėgėliai, Ukrainos pabėgėliai, buvo energijos kainos. Praeitą rudenį, jei atsimintume, ką prognozavome, kaip šiais metais bus, tai manėme, kad bus blogiau.

– Jeigu manėte, kad bus blogiau, tikriausiai tam ruošėtės ir yra kažkoks planas, ką daryti, jei situacija staiga pablogėtų?

Čia turime tą kultūrą ir kartais reikia turėti stuburą ir pastovėti už save.

– Vertinsime pagal situaciją ir kur bus problema. Dabar bandome taikyti tas priemones, kurios nuolatos rengiamos. Viena jų yra, kad, jei žmogus atleidžiamas, darbdavys turi konsultuotis su darbuotojų atstovais, nes mes galime net neprieiti prie atleidimo. Geras pavyzdys, kuomet pavyko susitarti su kolektyvu, kad ne 10 proc. žmonių atleiskime, bet 10 proc. sumažinkime darbo laiko normą visiems, vadinasi, visi lieka darbe, ir jei vėl paklausa atsiranda, visi iš karto grįžta – ir įmonei nauda, ir patiems darbuotojams.

– O, kai vyksta grupiniai atleidimai, ar nepasitaiko tokių atvejų, kad darbuotojai yra tarsi verčiami išeiti savo noru?

– Pasitaiko tokių atvejų ir žmonėms visada rekomenduoju to nedaryti. Tačiau tai yra sunku. Mano paties advokato praktikoje buvo, kai žmogus skambina ir sako: mane spaudžia išeiti, ką daryti? Nepasirašyti. Vienintelis patarimas yra nepasirašyk, ateik ir viskas bus gerai. Jeigu nori atleisti, tada bus įspėjimas, atleidimas ir tada bus viskas gerai. Bet žmogus skambina rytoj, klausiu, kaip sekėsi, sako: pasirašiau. Kodėl? Nes buvo kažkaip nepatogu. Čia turime tą kultūrą ir kartais reikia turėti stuburą ir pastovėti už save, nes jei pats už save nepastovi, tai nei advokatas, nei Darbo inspekcija ar kažkas kitas nepadės.

Rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Povilas Černeckis sako, jog įmonė  nuo šių metų pradžios realiai nebevykdo darbų, o visos savivaldybės pastangos juos atnaujinti buvo bevaisės.

„Rangovas nepateikė sutarties įvykdymo užtikrinimo, neištaiso anksčiau nustatytų darbų defektų, todėl esame priversti inicijuoti sutarties nutraukimą“, – pranešime teigė jis.

Anot savivaldybės, šiuo metu atlikta 85 proc. visų numatytų darbų, o likusiems ji skelbs naują konkursą.

„Iš rangovo bus reikalaujama atlyginti žalą dėl darbų defektų, savivaldybės galimai patirtų kitų nuostolių. Galutinį galimos žalos dydį nustatys nepriklausomi ekspertai“, – pranešime teigė P. Černeckis.

Šešerių metų sutartis su galimybe ją pratęsti dar dvejiems metams su „LitCon“ pasirašyta 2015 metais.

2016 metais Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė šią sutartį nutraukti, nes, anot jos, pasirinktas netinkamas pirkimo būdas ir visų tiekėjų siūlomos kainos viršijo numatytą ribą. Tačiau teismai galiausiai tarnybos pretenzijas atmetė ir nutarė, jog sutartis yra galiojanti.

Centro statybos Kretingoje, Savanorių gatvėje oficialiai pradėtos 2016 metų sausį, jame planuojama įrengti sporto salę, baseiną, daugiau nei 800 vietų žiūrovams, treniruočių sales bei patalpas administracijai.

Restruktūrizavimo byla „LitCon“ iškelta 2019 metų birželį.

Kauno savivaldybės prašymu „LitCon“ pernai įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, nutraukus 2018 metais sudarytą Nemuno ir Neries santakos parko sutvarkymo sutartį. Savivaldybės teigimu, bendrovė per šešis mėnesius atliko darbų už mažiau nei pusę sutarties sumos – 2,18 mln. eurų.

Anksčiau sutartis su „LitCon“ nutraukė Vilniaus savivaldybė – dėl vėluojančių modulinių darželių statybos darbų, ir bendrovė Smiltynės perkėla – dėl vėluojančių Naujosios perkėlos rekonstrukcijos darbų.

2019 metais 525 tūkst. eurų vertės vandens gerinimo įrenginių Darbėnuose statybos sutartį su „LitCon“ nutraukė bendrovė „Kretingos vandenys“, beveik 13 mln. eurų vertės sporto arenos rangos sutartį – Mažeikių rsavivaldybė, negavusi finansavimo projektui.

Savivaldybė pranešė, kad tai daryti nuspręsta, nes darbų rangovai atsisako tęsti darbus „sutartyje nustatytomis sąlygomis“.

„Tokiu būdu savivaldybė nusprendė išeiti iš stagnuojančios situacijos, kuri susidarė dėl statybos bendrovės „Irdaiva“ bankroto ir jos partnerių nenoro laikytis bendrai su „Irdaiva“ prisiimtų įsipareigojimų. Planuojama, kad naujai atrinktas rangovas baseino statybos darbus turėtų užbaigti iki kitų metų pabaigos“, – skelbia savivaldybė.

Patikinama, kad šie veiksmai „vilniečiams nekainuos daugiau nei suplanuota“, kadangi galimą baseino statybų kainos augimą turės kompensuoti buvę rangovai.

Kartu su bankrutavusia „Irdaiva“ Lazdynų baseiną už 21,8 mln. eurų statė keturi jungtinės veiklos partneriai – „Axis Power“, „Mitnija“, „HSC Baltic“ ir „Montuotojas“. Savivaldybės teigimu, šios bendrovės „neparodė ryžto vykdyti jiems priklausančių įsipareigojimų ir užbaigti projektą“.

„Todėl šios įmonės privalės atlyginti nuostolius, susidariusius dėl kainų skirtumo, jeigu naujame konkurse bus pasiūlytos didesnės statybos darbų kainos“, – sakoma pranešime.

Bendra Lazdynų baseino projekto vertė – 21,8 mln. eurų. Iš jų 11,6 mln. eurų – Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto, 1,2 mln. eurų – savivaldybės lėšos, o likusi suma – 9 mln. eurų – Valstybės investicijų programos lėšos.

P. Poderskis: sprendimų nesulaukta keletą mėnesių

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis sako, kad „Active Construction Management“ paskelbus bankrotą, savivaldybė „net keletą mėnesių“ ieškojo įvairių sprendimų, tačiau sutarti nepavyko ir nuspręsta ieškoti naujo rangovo.

„Naujas rangos konkursas jau baigiamas ruošti, jį planuojama paskelbti per artimiausią mėnesį. Apgailestaujame, kad tai lems baseino atidarymo vėlavimą, tačiau šiuo metu tai yra vienintelis galimas sprendimas šiame projekte“, – teigė Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Naujas rangos konkursas jau baigiamas ruošti, jį planuojama paskelbti per artimiausią mėnesį.

Naują konkursą planuojama paskelbti vasarį, savivaldybė naują rangovą tikisi atrinkti per 3–4 mėnesius. Prieš konkursą savivaldybė ketina rengti viešą konsultaciją su statybų sektoriumi. Šiuo metu Lazdynų baseino statybvietė saugoma, tikimasi, kad darbai joje bus atnaujinti vasarą.

Planuojama, kad likusios baseino dalies statybos galėtų trukti 8–9 mėn. Iki šiol buvo atlikta apie 40 proc. baseino statybos darbų. Nauja planuojama Lazdynų baseino atidarymo data – kitų metų pabaiga.

Prieš naują konkursą planuojama skelbti atvirą rinkos konsultaciją dėl tęstinumo.

Pasak savivaldybės, dabar likę rangovai atsisako vykdyti darbus toliau, teigdami, jog likusi sutarties kaina yra nepakankama darbams užbaigti. Šį trūkumą, savivaldybės teigimu, galėjo lemti ir pagrindinio partnerio akte patvirtinti darbai, kurie faktiškai nebuvo atlikti.

Savivaldybė dar neatmeta galimybės susitarti su likusiais rangovais, jei jie „skubiai apsispręstų ištaisyti visus sutarties vykdymo pažeidimus ir atnaujinti darbus“, priešingu atveju grasina kreiptis į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad ji įtrauktų visus jungtinės veiklos partnerius į nepatikimų tiekėjų sąrašą ir taip apsunkintų jų dalyvavimą kituose viešuosiuose pirkimuose.

„Tačiau kol kas tokių indikacijų savivaldybė neturi, o situacijai nepasikeitus sutartis bus laikoma nutraukta nuo vasario 6 dienos visus įsipareigojimų neįvykdžiusius rangovus savivaldybė privalės įtraukti į nepatikimų tiekėjų sąrašą“, – nurodo savivaldybė.

VVK: sumokėta daugiau, nei atlikta darbų

Vilniaus vystymo kompanija (VVK) žada kreiptis į prokuratūrą, nes, pasak bendrovės, spalį sumokėta suma pagrindiniam projekto rangovui buvo didesnė, nei atlikta darbų. Pasak VVK direktorės Rasos Čeponytės, šiuo metu laukiama vidinės tyrimo grupės išvadų, ir tuomet bus sprendžiama, ar pakanka duomenų kreiptis į prokuratūrą.

„Vilniaus vystymo kompanijos atlikta teismo ekspertizė parodė, kad už neatliktus darbus galimai permokėta 1,963 mln. eurų. Dėl šios situacijos svarstoma kreiptis ir į prokuratūrą“, – teigia bendrovė.

Pasak VVK, teismo ekspertas Tomas Monstavičius nustatė, kad nuo sutarties su konsorciumu pasirašymo iki 2019 m. rugsėjo 30 d. faktiškai darbų atlikta už 7 mln. eurų, o bendra baseino įrangos apmokėta suma siekia 5,174 mln. eurų su pridėtinės vertės mokesčiu (PVM). Tuo tarpu Vilniaus miesto savivaldybės administracija už darbus ir įrangą konsorciumui yra sumokėjusi 14,137 mln. eurų su PVM.

„Skirtumas tarp teismo eksperto nustatytos sąmatos ir faktiškai sumokėtų pinigų viršija 10 proc.  nes statybose, ypatingai nebaigtose, 10 proc. nuokrypis būna gana dažnas. Tačiau Lazdynų baseino atveju skirtumas didesnis. Todėl turime išsiaiškinti priežastis, kodėl konsorciumas teikė aktus už nepadarytus darbus, o techninę priežiūrą vykdę to nepastebėjo. Tuo pačiu konsultuojamės su skirtingais teisininkais dėl tolimesnių veiksmų, neatmestina, kad turėsime kreiptis ir į prokuratūrą“, – teigia R. Čeponytė.