Iškalbingas pareiškimas
„Vargšas!“ – pasigirdo iš nukentėjusiąja šioje byloje pripažintos velionio E.L. motinos lūpų, konvojaus pareigūnams įvedant į teismo salę antrankiais surakintą jos 42-ejų metų sūnaus žudiką Dalių Jakubauską. Pastarasis, skirtingai, negu vedant jį suimti iš karto po šį nemažą atgarsį sukėlusio nusikaltimo, atvesdintas į savo bylos nagrinėjimą jau buvo linkęs slėpti veidą nuo žiniasklaidos fotoobjektyvų.
Prieš paskelbiant kaltinamąjį aktą, prie bylos buvo prijungtas daug ką paaiškinantis E.L. motinos pareiškimas, kuriame ji teigė, kad D.Jakubausko tėvai, sumokėdami jai 2 tūkst. eurų, atlygino jai už sūnaus laidotuves. Ir ji ne tik neprašys iš teisiamojo jokio moralinio atlygio, bet ir prašo teismo šio nebausti.
Pagarsinus kaltinamąjį aktą – kad pernykštę rugsėjo 23-ąją D.Jakubauskas, būdamas neblaivus ir supykęs, kad E.L. pavogė jo mobilųjį telefoną, pagriebė minėtoje Linkuvos gatvės parduotuvėje buvusį buitinį peilį ir smogė juo E.L. nemažiau kaip penkis kartus į įvairias kūno vietas, teisiamasis savo kaltę pripažino pilnai. Tačiau, jo teismui duoti parodymai verčia abejoti D.Jakubausko nuoširdumu. Nors šiuos jis, įsitaisęs už savo advokato Ričardo Girdziušo nugaros, ir pradėjo iškalbingais nukentėjusiesiems – jau minėtai E.L. motinai bei 19-mečiui jos anūkui skirtais žodžiais: „Labai gailiuosi ir iš visos širdies atsiprašau!“
Žudikas ar auka?
Duodamas parodymus teisme, D.Jakubauskas apie E.L. nužudymo aplinkybes jau buvo linkęs pasakoti, kiek kitaip, negu ikiteisminio tyrimo metu.
Dabar jau jis akcentavo, kad buvo priverstas nuo čečėno pravardę turėjusio E.L., kuris esą visada nešiojosi su savimi aštrų daiktą, gintis. Nes šis, nepaisant to, kad apsivogė, dar buvo linkęs prieš jį ir smurtauti.
Anot D.Jakubausko, E.L. buvo nusiteikęs agresyviai jo atžvilgiu iš karto po to, kai jam pasigedus mobiliojo telefono ir jo draugui surinkus šio numerį, dingusi jo „Nokia“ netrukus suskambo tualete.
Ir ten jis aptiko besišlapinantį E.L., kuris esą iš karto bandė jam smogti kumščiu. O po to, išėjęs iš tualeto, dar erzinosi, vartodamas necenzūrinę leksiką, ir laikydamas rankoje grobį. O po to, esą įvyko, kas įvyko.
„Besistumdant jis man spėjo suduoti mažiausiai tris kartus į veidą bei petį“, – tikino teismą D.Jakubauskas. Netrukus, padedamas savo advokato, dar pridūręs, kad apie esą jo šios dvikovos metu patirtą smurtą bylojo „fanarai“ po akimis bei skaudantis petys.
Buvo linkęs D.Jakubauskas teigti ir, kad nebuvo įvykio metu apsvaigęs nuo alkoholio – išgėręs tik skardinę alaus. „Esu ramus žmogus. Tačiau kiekvienas puolamas ginasi“, – akcentavo teisiamasis. O bylą nagrinėjančiam teisėjui Evaldui Gražiui priminus, kad jis prieš kelerius metus jau teistas už smurtinį nusikaltimą – nesunkų sveikatos sutrikdymą, D.Jakubauskas vėl gynėsi, kad ir tada buvo priverstas taip pasielgti, nes „buvo sužalotas peiliu trijose vietose“.
„Buvo čečėnas mane du kartus apvogęs ir prieš tai, bet tada jokio smurto prieš jį nenaudojau“, – galiausiai pareiškė D.Jakubauskas.
Melą paneigė liudytojai
Tačiau D.Jakubausko parodymus paneigė ne tik jo draugas, suspėjęs tada greičiau surinkti dingusio telefono numerį, negu po vagystės į tualetą pasiprašęs E.L. jį išjungti, bet ir pardavėja, kurios akyse pastarasis buvo nužudytas.
Prašau apklausti mane teisme, nedalyvaujant įtariamajam bei jo draugui, nes labai bijau šių asmenų ir jų keršto.
D.Jakubausko draugas teigė, kad susitikę tada su teisiamuoju, beje, turinčiu Pingvino pravardę, parduotuvėje, jiedu išgėrė ne vieną vietoje įsigytą skardinę alaus. Užsižiūrėję per televizorių transliuojamas popiežiaus aukojamas mišias, vis ėjo į lauką atsigaivinti.
Be to, D.Jakubausko draugas teigė, kad nematė, jog E.L. būtų smurtavęs prieš apvogtąjį, kaip nepastebėjęs po to ir, kad pastarasis būtų sužalotas.
Tačiau iškalbingiausi buvo pardavėjos, kaip paaiškėjo netrukus, atsidūrusios nepavydėtinoje padėtyje, parodymai. Šiuos ji pradėjo nuo teiginio, kad teisiamasis buvo labai mandagus ir paslaugus. Tačiau netrukus teisėjas pagarsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis – piktybinis ir žiaurus žmogus. Tačiau, skaitydamas toliau tada šios liudytojos duotus parodymus, teisėjas netrukus turėjo jos atsiprašyti. „Prašau apklausti mane teisme, nedalyvaujant įtariamajam bei jo draugui, nes labai bijau šių asmenų ir jų keršto“, – perskaitė teisėjas kartu su kitais tada pardavėjos duotais parodymais. O ji tada pasakojo, kad prieš telefono vagystę E.L. prašė pas D.Jakubauską ir šio draugą 1 euro, bet šie jį necenzūriškai pasiuntę toliau. O, kai dingęs telefonas suskambo tualete, D.Jakubauskas, nubėgęs ten, ištraukė E.L. laukan jėga. Pavogtas telefonas besistumdant iškrito šiam iš glaudžių. Ir netrukus D.Jakubauskas, griebęs peilį, kuriuo ji pjaustydavo lašinius bei dešrą, viena ranka nutvėręs E.L. už kaklo, kita smogė jam į kaklą net du kartus. Anot šios liudytojos, greitosios medikų pagalbos tada prireikė ir jai, jau turėjusiai du infarktus.
Privedė iki priepuolio
Teisėjui pagarsinus minėtus ikiteisminio tyrimo metu pardavėjos duotus parodymus, kaltinimą šioje byloje palaikantis prokuroras Darius Jakutis teisinosi, kad nuspręsta neskirti jai jokios apsaugos, nes savo kaltės neneigė ir pats D.Jakubauskas.
Tačiau, nors teisėjas E.Gražys dėl susidariusios situacijos pripažino ir savo kaltę – kad pražiūrėjo šį prašymą, pardavėja buvo kvočiama ir toliau. Kol galų gale, niekam nepaisant jos teigimo, kad ji ir toliau labai bijo galimo keršto per kitus asmenis – kaip jai toliau dirbti ten pardavėja?!, pareiškė: „Man labai bloga!“ Tačiau ir po šios frazės jai dar reikėjo ginčytis su D.Jakubausku, ir toliau neigusiu, kad ištraukė jėga E.L. iš tualeto. „Prisimink, Daliau, aš gi jums sakiau – nesimuškite – popiežius atvažiavo!“ – pradėjusiu drebėti balsu jam atsakė žmogžudystės liudytoja.
Kai galų gale jai leista palikti teismo posėdžių salę, iš kurios jau pati išeiti negalėjo – buvo išlydėta nukentėjusiųjų, pardavėja dar paprašė teisėjo: „Neteiskite labai šio vaikino – nesugadinkite jam gyvenimo!“. Tačiau, jau buvo sunku suprasti, ar ji to prašė nuoširdžiai, ar iš baimės.
Teisme buvo apklausti ir saugos tarnybos „Jungtis“ darbuotojai, skubėję tada į šią Linkuvos gatvės parduotuvę, tačiau atvykę jau po visko – pardavėja buvo nuspaudusi ryšio su jais mygtuką vos prasidėjus susistumdymui. Jie taip pat teigė, kad juos kvietusi pardavėja iš pradžių buvo linkusi pateikti visai kitą įvykio versiją – esą E.L. atėjo į parduotuvę jau sužalotas ir čia susmuko. Kas šiam atsitiko, ji nežinanti.
Lemtingas žmonos išvykimas į Vokietiją
Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti E.L. motina bei sūnus teigė, kad jis pradėjo keistai elgtis po žmonos išvykimo dirbti į Vokietiją. Tai įvyko keli mėnesiai iki bylon sugulusių įvykių.
Anot motinos, ne paskutinį vaidmenį suvaidino ir alkoholis. O tiek gerti, kiek jis gėrė po žmonos išvykimo, sūnui buvo negalima. Dar būdamas septyniolikos metų, jis patyrė galvos traumą. Ir ne kartą buvo gydytas psichiatrijos ligoninėse. Net Rokiškio – po skyrybų su ankstesne žmona.
Gydytojai buvo akcentavę, kad jam negalima pervargti ir persigerti. Tačiau, E.L. to nepaisė. Ir nenorėjo gydytis, kai paūmėdavo.
Iki žmonos išvykimo į Vokietiją E.L. turėjo savo verslą – prekiavo automobiliais. Beje, D.Jakubauskas 2011-aisiais buvo nuteistas Lenkijoje už automobilio vagystę.
Anot E.L. motinos, prisimenant keistą sūnaus elgesį paskutiniais jo gyvenimo mėnesiais, jis galėjo apsivogti minėtoje parduotuvėje, buvusioje šalia jo namų. Nors niekada anksčiau nebuvo nei teistas, nei baustas administracine tvarka už smulkias vagystes.
40-mečiui D.Jakubausko už E.L. nužudymą gresia laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Anot prokuroro, jo kaltę lengvinančios aplinkybės – kad prisipažįsta ir padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, išprovokuotas aukos elgesio. Sunkinančios – kad nusikaltimo metu buvo neblaivus ir jau ne kartą teistas.
