Spektaklio veiksmas vyksta teatre, realiu laiku. Fojerbach - aktorė. Ji suorganizuoja savo atvirą išpažintį. Aktorė pasiruošia sau vaidybinę aikštelę, sukviečia publiką, sau svarbius teatro vertintojus, režisierių, kuris ieško aktorės pagrindiniam vaidmeniui, ir laukia. Pagrindinė herojė yra pasiruošusi laukti tiek, kiek reikės. Ji priversta netgi režisieriaus asistentui įrodinėti savo vertę ir teisę būti scenoje.

Režisierei L. Židonytei šis susidūrimas T. Dorst, U. Ehler pjese - antrasis. Pirmą kartą ji pjesę atrado būdama žiūrovo vietoje. Šį kartą - jau režisierės kėdėje.

Stipri ir atvira tema - būtent dėl šių dalykų L. Židonytė režisūriniam debiutui pasirinko „Aš, Fojerbach“, pjesę apie nuolat aplinkos „išspjaunamą“, tačiau vis bandantį užsikabinti žmogų.

„Pjesėje pasakojama vieno žmogaus istorija, jo santykis su pačiu savimi, atsiminimais ir aplinkiniais, suklydimais, baime sulaukti kritikuojančios nuomonės. Tai, kas aprašyta pjesėje, atrodo artima, atpažįstama aplinkinių žmonių elgesyje, tačiau tuo pačiu svetima šiai dienai ir žmogui. Sunku stebėti žmogų, kuris yra nesavas sau, saviems poreikiams, išgyvenimams, patirtims ir gebėjimui pasitikėti ir pasidalinti. Nėra lengva priprasti prie minties, jog žmogus gali bijoti savo artimo žmogaus nuomonės „teismo“. O liūdniausia yra suvokti, kad vienas iš pagrindinių rūpesčių dabar - įvaizdžio ir statuso atstovavimas, nepaisant to, kaip gyvena ir ką išgyvena šalia esantis žmogus“, - mintimis apie spektaklio idėją dalinosi režisierė.

Pjesės autoriai pagrindinį veikėją aktorių Fojerbachą įvardija kaip vyrą. L. Židonytės interpretacijoje spektaklis atiduodamas į moteriškas rankas - čia scenoje yra nebe aktorius Fojerbachas, o aktorė Fojerbach, kurios vaidmenį kuria Kristina Švenčionytė.

Spektaklio „Aš, Fojerbach“ režisierė ir kostiumų dailininkė - L. Židonytė. Vaidmenis kuria aktoriai K. Švenčionytė ir Naubertas Jasinskas. Muzikos autorė - Viltė Žakevičiūtė. Video menininkas - Nidas Kaniušas.