Oldenburgo „EWE Baskets“ amerikietis iki tol rungtynėse buvo realizavęs 4 dvitaškius iš 12, o iš toli per sezoną pataikęs 1 metimą iš 4. Penktasis taip pat skriejo pro šalį, apie galimybę rizikuoti ties juo Žibėno štabas buvo įspėjęs ir komandą.
„Šnekėdami apie Clarką pabrėžėme, kad atiduodame jam du metimus, – spaudos konferencijoje pabrėžė Žibėnas. – Jis – labai gerai metimas tik iš vidutinio nuotolio arba 5-6 metrų, bet mes netikėjome jo tritaškiu. Reikia pripažinti, jog paskutinį tritaškį išsimetė labai gražų ir švarų. Iš ten, kur stovėjau, metimas ėjo labai tiesiai.“
Paskutinio metimo dramoje 71:69 laimėjęs „Rytas“ H grupėje užsitikrino mažiausiai 2-3 vietą ir teisę kautis įkrintamosiose. Mūšis dėl pirmosios pozicijos po dviejų savaičių lauks su Čempionų lygos titulą ginančia Burgoso „CB Miraflores“.
„Abiem komandoms tai buvo lyg finalas, – po mačo su „EWE Baskets“ atsiduso Žibėnas. – Džiaugiuosi, jog laimėjome. Kam rūpi, kaip laimėjome? Noriu pasveikinti savo žaidėjus, kurie aukojo save tokiose gynybinėse rungtynėse. Esu nepaprastai patenkintas vyrais, jog jie pakankamai talentingą komandą kiekviename kėlinyje išlaikė žemiau 20-ies pelnytų taškų. Tai daug, ką parodo.
Galbūt pirmose rungtynėse nelaimėjome 50 ant 50 situacijų, kurias privalome laimėti tokiame mače. Bet kritiniu metu pasitaisėme. Turime šansą laimėti grupę. Į Burgosą keliausime turėdami ne tokį spaudimą, kokį turėtų jausti jie.“
– Komanda turėjo dviženklį pranašumą. Ko pritrūko, jog tada nulaužtumėte rungtynes?
– Labai apdainuoto žudikiško instinkto. Kiekvienas iš mūsų šiandien norėjo uždaryti rungtynes, gal žaidėjai norėjo tapti herojais, bet galop jas uždarėme gynybine prasme. Galbūt kai kur trūko šalto proto, bet tai mums buvo kaip finalas. Neturiu jokios teisės sakyti priekaištų žaidėjams, nes jie atidavė viską.
– Po finalinės sirenos pasileidote džiaugtis su trenerių štabu. Kiek daug jums reiškė ši pergalė?
– Niekada neslėpsiu emocijų, kurios susikaupia. Tai – „Rytas“, tai – Vilniaus komanda, tai – svarbu visiems vilniečiams. Be abejo, svarbu ir mums. Mes žaidžiame dėl jūsų, dėl fanų, dėl klubo spalvų. Jeigu emocijų yra, visada demonstruosime jas ir tikrai neslėpsime.
– Maurice'as Ndouras atvyko trumpam laikotarpiui, bet šis vyrukas nesisaugo ir atiduoda širdį aikštelėje. Kaip galėtumėte pakomentuoti jo atsidavimą „Rytui“?
– Jis atiduoda visą širdį. Ne vien Maurice'as, šiandien visi buvo pasiruošę mirti aikštelėje. Galima sakyti, jog Ivanas Buva nesužaidė rungtynių, bet jis blokavo metimą vienoje iš lemiamų atakų. Prašau. Mes šiandien link pergalės ėjome per momentus gynyboje. Rungtynėse buvo nemažai spaudimo, prametėme begalę laisvų ir gerų metimų, kuriuos paprastai sumetame. Našta buvo didžiulė. Tai – žmogiška ir natūralu, bet mes atidirbome gynyboje. Mes Čempionų lygoje esame tarp 3-4 geriausiai besiginančių komandų. Ir mes eisime toliau.
– Prieš rungtynes komanda jautriai pagerbė Stevaną Jelovacą. Matėsi, jog ir pačiam suspaudė širdį. Kokios mintys plūdo tą akimirką?
– Tada supranti, jog krepšinis nėra tik krepšinis. Tai – kur kas daugiau. Žmogus vieną dieną sportuoja, o kitą dieną jo nėra. Aišku, tai paliečia. Nežinau, koks turi būti žmogus, jog tokia akimirka nepaliestų. Buvo tikrai graudu.
