„Prieš balandžio 12 dieną vesime istorines ekskursijas nuo vasario 16 iki kovo 11 dienos. Ekskursijose galės dalyvauti įvairūs žmonės, tai yra daugiausia kultūros istorija Vilniuje besidomintiems žmonėms skirtos ekskursijos“, – trečiadienį žurnalistams sakė edukacijos programos kuratorė Laura Misiūnaitė.
Anot jos, ekskursijos vyks beveik kasdien, registracija į jas bus paskelbta artimiausiomis dienomis.
„Mes jaučiame, kad kartu su kitais partneriais esame sukūrę kažką labai gražaus, vertingo ir įspūdingo, kas tikrai praturtins ne tik Vilniaus, Lietuvos, bet ir regiono kultūrinį gyvenimą naujomis idėjomis, nauju būdu patirti meną, kultūrą, įvertinti, pamatyti paveldą šiek tiek kitoje šviesoje“, – sakė Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė.
Parodos pavadinimą įkvėpė lotyniškas užrašas
Sapiegų rūmų atidarymas numatytas balandžio 12–14 dienomis. Rūmai bus atverti kartu su tarptautine šiuolaikinio meno paroda.
„Galima sakyti, kad tam tikra prasme šita paroda pratęsia pačių rūmų restauravimo koncepciją“, – kalbėjo parodos kuratorė Virginija Januškevičiūtė.
„Šioje parodoje šalia šiuolaikinio meno kūrinių dalyvauja ir šitos barokinės freskos, ir vėlesnių laikotarpių sienų dekoras, kitos freskos kitose erdvėse, pati barokinio pastato architektūra“, – pridūrė ji.
G. Skaraitienės / BNS nuotr.
Anot kuratorės, parodos pavadinimas „Užuovėja“ netiesiogiai pasiskolintas iš pačių Sapiegų rūmų. Juose esančioje XVII amžiaus marmurinėje plokštėje lotynų kalba įrašyta, kad tai yra vieta, kur gali pailsėti iš karo grįžę kariai.
Pasak V. Januškevičiūtės, šis pavadinimas yra ir nuoroda į 300 metų trunkančią pastato istoriją – iš pradžių čia buvo karo vadui skirta užmiesčio rezidencija, vėliau – karo ligoninė, kareivinės, o sovietmečiu – ir karo mokykla.
Parodoje taip pat bus eksponuojami istoriniai dokumentai.
Išlikusią puošybą vadino „Dievo dovana“
Atnaujintose Sapiegų rūmų erdvėse įsikurs renginių, edukacinės salės, terasos, veiks kavinė. Šie rūmai pritaikyti neįgaliesiems.
„Norime „sukurti“ naujus rūmus, tai yra vaikų rūmus, kur vaikai savo būdu galėtų juos pažinti, turint omenyje, kad šiuolaikinės istorijos mokymas mokyklose remiasi savo aplinkos pažinimu ir paskui plečiasi į išorę“, – kalbėjo L. Misiūnaitė.
G. Skaraitienės / BNS nuotr.
Siekiant atkurti unikalų rūmų fasado puošnumą atlikti specialūs architektūriniai, cheminiai ir kiti tyrimai, o tvarkant išlikusį barokinį dekorą ir lipdybą pasitelkti restauratoriai. Šie tyrimai pradėti 1993 metais ir tęsiasi iki šiol.
„Siekta, visų pirma, kad rūmai turėtų tokias erdves, kokios jos buvo, išplanavimą tokį, koks jis yra buvęs“, – kalbėjo architektūrinių tyrimų ir restauravimo autorius Evaldas Purlys.
Pasak jo, ypatinga rūmų puošyba – freskos, skulptūros – buvo visiškai sunaikinta po XIX amžiaus viduryje atliktos rekonstrukcijos.
G. Skaraitienės / BNS nuotr.
„Tai, kad fragmentukus mes čia turime, tiesiog Dievo dovana galima sakyti“, – pridūrė jis.
Sapiegų rūmų atnaujinimo projektas finansuotas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kainavo beveik 12 mln. eurų. Rūmų rekonstrukcija truko beveik penkerius metus.
Rūmus XVII amžiaus pabaigoje pagal Giovannio Battistos Fredianio (Džiovanio Batistos Fredijano) projektą statė Lietuvos didysis etmonas Kazimieras Jonas Sapiega.
G. Skaraitienės / BNS nuotr.
Sapiegoms rūmai tarnavo kaip užmiesčio rezidencija, statant ją šeimininkas, kaip ir kiti to meto Europos lyderiai, lygiavosi į Versalio rūmus – Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV išpuoselėtą rezidenciją šalia Paryžiaus.
Rūmai tikriesiems šeimininkams priklausė apie tris dešimtmečius, vėliau perėjo į carinės Rusijos kariuomenės rankas ir nuo to laiko jų grožis ėmė nykti, tarpukario, sovietmečio ir jau nepriklausomoje Lietuvoje keičiantis savininkams ir paskirčiai jis jau nebuvo atkurtas.
