Klaipėdos savivaldybė socialinėms paslaugoms teikti yra sudariusi dvi sutartis su privačiomis bendrovėmis – "Ori senatvė" ir "Salumeda".

Tokias pačias paslaugas mieste teikia ir dvi savivaldybės biudžetinės įstaigos – Klaipėdos miesto socialinės paramos centras ir "Klaipėdos lakštutė".

Savivaldybės kontrolierė Daiva Čeporiūtė teigė, kad audito metu buvo peržiūrėtos privačių įstaigų sutartys, sudarytos su savivaldybe.

Išsiaiškinta, kad savivaldybė netikrino ir nekontroliavo suteikiamų paslaugų kokybės.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad Klaipėdoje pastaruosius kelerius metus kone geometrine progresija auga socialinių paslaugų pageidaujančiųjų skaičius.

2017 m. jų laukė 43 žmonės, 2018 m. – 78, o 2019 m. gale pageidaujančiųjų gauti socialines paslaugas jau buvo 81 asmuo.

"Audito metu išsiaiškinome, kad privačios bendrovės "Ori senatvė" ir "Salumeda" socialines paslaugas suteikdavo tik 18–63 asmenims kas mėnesį, nors maksimaliai numatyta 80 žmonių. Tad kilo klausimas, kodėl savivaldybė nematė ir nekontroliavo situacijos, dėl kurios susidarė tokia didelė socialines paslaugas laukiančių žmonių eilė? Mums buvo paaiškinta, kad savivaldybės darbuotojai turi labai daug darbų", – stebėjosi D. Čeporiūtė.

Klaipėdos savivaldybės administracija esą nekontroliavo, ar tikrai tokių paslaugų mieste pakanka.

Maža to, savivaldybė neužtikrino, kad paslaugų teikėjas teiktų paslaugas maksimalia apimtimi, nes žmonių, pageidaujančių gauti socialines paslaugas savo namuose, Klaipėdoje kasmet vis didėja.

„Situacija „Klaipėdos hospise“ yra nepakitusi. Klaipėdoje, (įstaigoje – ELTA) „Ori senatvė“ susirgo socialinio darbuotojo padėjėjas. Buvo nustatyta, kad paliatyvios pagalbos paslaugos teikiamos pacientų namuose. Identifikuotas vienas sąlytį turėjęs darbuotojas ir 4 pacientai, kurių namuose buvo teikiamos paslaugos. Vienas pacientas hospitalizuotas KUL, trijų pacientų ištyrimas organizuojamas“, – antradienio popietę spaudos konferencijoje kalbėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Ginreta Megelinskienė.

Visų „Senevitos“ pacientų koronaviruso tyrimų rezutatai – neigiami

G. Megelinskienė antradienį pateikė daugiau informacijos apie naujausią koronaviruso atvejų statistiką šalyje.

„Hospitalizuota 117 asmenų, reanimacijoje – 15, ventiliuojami – 9, su deguonies kaukėmis – 23 asmenys“, – antradienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje informavo G. Megelinskienė.

Jos teigimu, paskutinę parą nustatyti 5 COVID-19 infekcijos atvejai: Molėtuose, Šilutės rajone ir 3 atvejai Vilniuje – Nemenčinėje įsikūrusios ir koronaviruso židiniu tapusios įmonės „Vilnika darbuotojui, Kabiškių miestelio gyventojui bei Antanavilių pensionato gyventojui.

„Džiugi žinia, kad „Senevitoje“ ištyrus 37 pacientus buvo nustatyta, kad visų laboratorinių tyrimų rezultatai yra neigiami. Pacientai šiuo metu neserga. 8 darbuotojai yra izoliacijoje, sąlytį turėjusių darbuotojų yra 36. Rytoj pakartotinai bus tiriami „Senevita“ darbuotojai“, – patikino G. Megelinskienė.

Kalbėdama apie Antanavilių pensionatą, NVSC specialistė pateikė daugiau informacijos.

„Iš viso yra susirgę 2 darbuotojai – slaugytojo padėjėjai. Taip pat vakar, apie 23 val., iš Santaros klinikų gauta informacija apie vieną (pensionato – ELTA) gyventoją, kuris buvo hospitalizuotas Santaros klinikose, prieš tai greitosios medicininės pagalbos automobiliu buvo išvežtas į kitą ligoninę dėl traumos, jam buvo atliktas tyrimas dėl COVID-19 ir išaiškinta, kad jo tyrimo rezultatas buvo teigiamas. Tada jis buvo parvežtas į Santaros klinikas ir šiuo metu gydomas Infekcinių ligų centre, nors asmeniui konkretūs simptomai nepasireiškė. Antanavilių pensionate sąlyti turėjo 90 pacientų ir 8 darbuotojai, kurie yra izoliuoti“, – situaciją Antanavilių pensionate apibendrino G. Megelinskienė.

Galiausiai specialistė informavo, kad naujausias mirties atvejis yra sietinas su COVID-19 infekcijos židiniu Marijampolės ligoninėje, nes miręs Vilkaviškio rajono gyventojas prieš tai buvo gydomas minėtoje įstaigoje. Pacientas, kaip informavo G. Megelinskienė, priklausė rizikos grupei dėl amžiaus ir gretutinių ligų.

Dėmesingesni net grindis pašluostydavo. Kitą dieną, aišku, vėl viskas stodavo į savo vietas: moterų pečius užgriūdavo ir moteriški, ir vyriški rūpesčiai.

Specifinės dienos

Kovo 8-oji – bene vienintelė prigijusi, išlikusi sovietmečio šventė, kurios turinys pasikeitė į gerąją pusę. Moterys, pasikeitus santvarkai ir papročiams, įgijo daugiau orumo, išsikovojo lygias teises.

Sovietmečiu būdavo ir daugiau specialių dienų – profesinių švenčių. Jaunimui dabar atrodytų neįtikėtina, bet, pavyzdžiui, buvo tekstilės pramonės darbuotojų diena, kai turėjo moralinę teisę pasigerti audėjai ir audėjos. Buvo sovietinių metalurgų diena, kai teisėtai galėdavo puotauti kalviai ir šaltkalviai.

Ir dar buvo Civilinės aviacijos darbuotojų diena, kurią turėjo pagrindo švęsti visi, nes ji populiariai vadinta lakūnų diena, o sovietiniai žmonės šį žodį kildino iš veiksmažodžio "lakti".

Deja, nemažai sovietmetį menančio paradiškumo, tik jau be alkoholinio tvaiko, išliko ir dabar, minint senjorų dienas.

Karti realybė

Spalio mėnesį gali pasirodyti, kad pensininkai – labiausiai gerbiama žmonių grupė mūsų visuomenėje.

Taigi ir šiais metais mūsų senjorai turėjo galimybę Kaune paklausyti jiems atliekamo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokinių "senjorų himno", išklausyti premjero, mero ir kitų garbingų sveikintojų palinkėjimų.

Pirmąją spalio dieną visi Kauno miesto senjorai viešuoju transportu keliavo nemokamai, taip pat nemokamai jie galės nueiti į muziejus ir net į Zoologijos sodą.

Ir turbūt labai simboliška, kad už juos bus aukojamos šv.Mišios Kauno Šv.Arkangelo Mykolo bažnyčioje, nes atrodo, kad vien tik su pasaulietiška pagalba senjorams išsiversti bus labai sunku.

Aišku mūsų valstybė nėra turtinga, finansiniai valstybės resursai riboti, tačiau ar iš tiesų viską, ką galime, padarome. Nes padėtis daugumos mūsų senjorų, kurie sovietmečiu gyvenę nelabai ką sukaupė, o pensijas gauna varganas, yra labai apgailėtina.

Džiugu, kad vietinė valdžia senjorams parodo šiek tiek dėmesio, padeda ir visuomenininkai. Mūsų, Gintauto Labanausko paramos ir labdaros fondo, bendruomenė taip pat stengiasi prisidėti prie senjorų gyvenimo praskaidrinimo: plaukiame kartu laivu, rengiame arbatos vakarus.

Bet prisipažįstu – tikro, nuoširdaus dėmesio mūsų senjorai stokoja. Baigiasi spalis, baigiasi ir išskirtinis dėmesys jiems. Daugelis jų grįžta į savo vienatvę, į savo skurdų gyvenimą. Tai aš, kaip paramos fondo narys, gerai žinau ir suprantu, nemokamas bilietas į Zoologijos sodą neišspręs oraus gyvenimo klausimo.

Kaip išgyvena?

Šiemet vidutinė metinė senatvės pensija, turint būtinąjį darbo stažą, sieks apie 332 eurus – tai 30 eurų daugiau nei pernai, tačiau realiai perkamoji vertė, atsižvelgiant į kainų augimą, gerokai sumažėjo.

Ir kitas ne mažiau svarbus dalykas, kad iš Lietuvoje gyvenančių beveik 550 tūkst. 65-erių ir vyresnio amžiaus žmonių toli gražu ne kiekvienas gauna tokio dydžio pensiją.

Tai kaip gyventi oriai, jei prasidėjus šildymo sezonui pinigų jau nebeužtenka būtiniausiems maisto produktams, jau nebekalbant apie vaistus.

Todėl, mano nuomone, mūsų senjorai yra aštuntasis pasaulio stebuklas, civilizuotam pasauliui nesuvokiamas reiškinys. Pagalvokite – net nebloga pensija – 350 eurų per mėnesį, tačiau mokesčiai šildymo sezono metu už dviejų kambarių senos statybos butą – apie 200 eurų. Teoriškai maistui ir vaistams pinigų nelieka, bet kažkokiu būdu jie išgyvena. Iš tiesų nesuvokiamas talentas.

Ir baisiausia, kad mūsų šalis, ypač Kauno miestas, beviltiškai sensta, jaunimas išvažiuoja į Vakarus uždirbti pensijų ne mums, o turtingų šalių senjorams.

Nedidelis eksperimentas

Ar yra vilties, kad mero užmojai atgaivinti Kauną sulaikys jaunimą likti ir dirbti gimtajame mieste?

Ar yra vilties, kad jaunimas patikės valstybės politikų pažadais kurti gerovės valstybę visiems?

Netolima ateitis parodys. O kol kas atlikau nedidelį eksperimentą, norėdamas išsiaiškinti, kiek tikra, o kiek tik fasadinė mūsų pagarba senjorams. Pavažinėjau autobusais ir troleibusais žiūrėdamas, kaip elgsis jaunimas.

Tikrai buvo maloniai nustebinusių atvejų, kai į mobiliuosius telefonus nosis sukišę vaikinai ir merginos kažkaip pastebėdavo šalia jų stovinčius senyvo amžiaus žmones ir užleisdavo jiems sėdimą vietą. Tačiau dauguma, deja, dar labiau įnikdavo į savo mobiliuosius įrenginius.

Mūsų valstybė galbūt pernelyg skurdi, kad užtikrintų orią senatvę senjorams. Bet pakelti pasturgalį nuo sėdynės ir užleisti vietą troleibuse galėtume. Ne tik spalio mėnesį.

Visi suprantame, kad šalies visuomenė sparčiai senėja, todėl problema tik gilės ir reikėtų galvoti, kaip senjorams gyvenimą palengvinti. Atrodo, kad valstybė šia kryptimi kažkokius judesius jau daro, tačiau toli gražu nepakankamai.

Su panašia problema susiduria visa Europa. Beveik 125 mln. ES piliečių yra senjorai, tačiau, nepaisant pagalbos jiems, jie nėra "nurašomi", į juos nežiūrima kaip į išlaikytinius, tačiau bandoma toliau integruoti į šalies gyvenimą, sudarant sąlygas prisideti prie ekonomikos vystymo.

Taigi išvada, mano nuomone, labai paprasta: labiau padėkime senjorams, padėkime kiekvienas savo lygiu, kaip galime, vieni leisdami įstatymus, kiti tiesiogiai remdami finansiškai, o kiti tiesiog užleisdami vietą viešajame transporte.

Daugiau nei 800 žmonių dovanojo pagalbą vyresnio amžiaus žmonėms, o iš viso prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“ veikusiose „Vilties“ parduotuvėse buvo nupirkta ir padovanota beveik 2000 vilčių už 13 720 eurų. Visi gauti pinigai bus skirti Raudonojo Kryžiaus iniciatyvoms paremti ir tiesiogiai prisidės prie vilčių išsipildymo.

„Kai lapkričio pabaigoje Vilniaus „Akropolyje“ atidarėme pirmąją parduotuvę, labai džiaugėmės. Sulig kiekviena parduotuve vis kitame mieste džiaugsmas stiprėjo. Dabar esame dar laimingesni – puikių kampanijos rezultatų dėka galėsime padėti ir viltį gražinti didžiuliam būriui žmonių“, – teigia Lietuvos Raudonojo Kryžiaus generalinė sekretorė Gintarė Guzevičiūtė.

Raudonojo Kryžiaus „Vilties“ parduotuvėse buvo galima įsigyti ir padovanoti tris skirtingas – išgelbėtos gyvybės, orios senatvės ir saugios vaikystės - viltis.

„Galbūt pirkti ir dovanoti viltį pas mus dar nėra įprasta, tačiau išties – labai gera. Smagu žvelgti į rezultatus ir žinoti, kad Lietuvoje gyvena daug neabejingų žmonių, kuriems rūpi ne tik jie patys, jų artimiausi žmonės, bet ir tie, kurių jie nepažįsta. Manau, kad šiemet šia akcija žengėme vieną nedidelį, tačiau labai svarbų žingsnį, skatinantį žmones pagalvoti apie kitus. Smagu, kad galėjome būti viso to dalimi“, – sako bendrovės „Akropolis group“ Nekilnojamojo turto valdymo departamento vadovė Dovilė Vidzbelytė.

Raudonojo Kryžiaus slaugytojos namuose šiuo metu lanko 611 senelių, kuriems teikia higienos paslaugas, pragulų profilaktiką, matuoja pulsą ir kraujo spaudimą, temperatūrą, duoda vaistų, maitina ar tiesiog bendrauja – išklauso, pataria. Tad už orios senatvės viltis gautos lėšos bus skirtos geresnei šių senelių priežiūrai ir pagalbai. 2017 metais jiems bus nupirkta higienos priemonių, kurios yra neatsiejama slaugos ir priežiūros namuose dalis.

Už saugios vaikystės viltis gautais pinigais bus padėta iš karo zonų pabėgusioms šeimoms ir jų vaikams – planuojama padėti sunkiau besiverčiančioms šeimoms patenkinti būtiniausiais poreikius, nupirkti mokyklinių prekių, reikalingų vaistų. Šiuo metu Raudonasis Kryžius rūpinasi pabėgėlių šeimomis, gyvenančiomis savivaldybėse, ir nuolat lanko šeimas Ruklos pabėgėlių priėmimo centre bei Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Pagrindinis Raudonojo Kryžiaus siekis yra užtikrinti, kad iš karo zonų atvykusių vaikų galimybės nesiskirtų nuo vietinių, kad jie kuo greičiau įsilietų į mokyklų ar darželių bendruomenes ir jaustųsi saugiai.

Raudonasis Kryžius yra pirmosios pagalbos mokymų pradininkas Lietuvoje, tad už išgelbėtos gyvybės viltis surinktos lėšos padės pirmosios pagalbos apmokyti daugiau žmonių. 2016 m. organizacija mokyklose apmokė 5 tūkst. moksleivių. Tikimasi, kad 2017 m., panaudojus gautas lėšas, apmokytų moksleivių skaičius bus dar didesnis.

G. Guzevičiūtė dėkoja visiems, padėjusiems išskirtinę idėją paversti realybe: „Tokių gerų rezultatų nebūtume pasiekę be šaunių ir aktyvių savanorių – nuo moksleivių iki senjorų, nuoširdžiai kalbinusių prekybos centrų lankytojus ir kvietusių dovanoti viltį. Ačiū jiems. Taip pat  labai ačiū mūsų pagrindiniams partneriams – prekybos centrams „Akropolis“. Tikimės, kad ši partnerystė tęsis ir kitais metais“.

„Vilties“ parduotuvių atidarymuose skirtinguose miestuose dalyvavo miestų savivaldybių atstovai, parduotuves aplankė ir būrys žinomų žmonių: atlikėjas Jurgis Didžiulis, laidų vedėja Daiva Tamošiūnaitė, prodiuseris Mindaugas Rainys, kunigas Ričardas Doveika, politikas Dainius Kreivys, treneris Vladas Garastas, žalgiriečiai Paulius Jankūnas ir Leo Westermannas, dainininkė Laura Remeikienė ir kt.

„Senti iš principo nėra malonu, bet gyventi - gera. Mokslas vystosi ne dienomis, o valandomis, nepaprastai įdomus amžius, mes visada informuoti, o internetas ir mobilusis telefonas yra kažkas fantastiško, neįtikėtinai įdomaus. Visada gali jausti gyvenimo pulsą“, – akcijos „#Prisiliesk“ organizatorių paklausta, ar Lietuvoje garbaus amžiaus žmonėms gyventi gera, sakė sportinių šokių klubo „Sūkurys“ vadovė Jūratė Norvaišienė.

Kad veiklūs ir entuziastingi garbaus amžiaus žmonės Lietuvoje būtų pilnaverčiai visuomenės nariai, o ne retos išimtys, M. Čiuželio labdaros ir paramos fondo (MCLPF) iniciatyva penktadienį startavo akcija „#Prisiliesk“.

Jos sumanytojai kviečia visuomenę, atsakingas valstybės institucijas ir garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybei neabejingas organizacijas bei privačias iniciatyvas prisijungti prie Pasaulio sveikatos organizacijos judėjimo „Draugiškas pasaulis senatvei“. Šio judėjimo tikslas yra sistemingai ir kryptingai gerinti garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybę ir tapti draugiška senatvei šalimi.

„Akcija norime priminti, kad galime būti visuomene, kuri supranta garbaus amžiaus žmogaus poreikius, skatina jam deramą pagarbą ir siekia, kad toks žmogus gyventų oriai, prasmingai, aktyviai ir sveikai: ne lauktų mirties, o gyventų gyvenimą, kurį norisi gyventi“, – sakė  MCLPF vadovas Marius Čiuželis.

Akcijos organizatoriai primena, kad Lietuvoje visuomenė sensta sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje ir jau 2030 m. kas trečias šalies gyventojas bus vyresnis nei 60 metų. Naujausiais indekso „Global AgeWatch“ duomenimis, pagal garbaus amžiaus žmonėms sudarytas gyvenimo sąlygas Lietuva užima tik 63-ią vietą iš 96-ių tyrime dalyvavusių šalių. Tuo tarpu Latvija yra 35-oje, o Estija - net 23-ioje vietoje.

Akcija „Prisiliesk“ vyksta sausio 15-16 d. prekybos centre GO9, o pokalbiai su įdomiais senoliais - kavinėje „Huracán Coffee“. Akcijos dalyviai arbata vaišinami nemokamai.

M. Čiuželio labdaros ir paramos fondas įkurtas 2014 m. Kristinos ir Mariaus Čiuželių iniciatyva. Šio fondo tikslas – gerinti visokeriopos gyvenimo, slaugos ir medicininės priežiūros sąlygas Lietuvoje, diegti inovacijas, investuoti į modernią ir ilgalaikę slaugos techniką bei pažangiausias technologijas. Viena pagrindinių šio fondo veiklos krypčių yra garbaus amžiaus žmonių gyvenimo kokybės gerinimas. Fondas siekia, kad Lietuva taptų draugiška šalimi senatvei, kur kiekvienam būtų gera senti, o garbaus amžiaus žmogus būtų integrali ir svarbi visuomenės dalis.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) siūlo 2016-uosius paskelbti Orios senatvės metais.

Pernai ministerija buvo pasiūliusi, kad Orios senatvės metais taptų 2015-ieji, tam buvo pritarusi Vyriausybė, tačiau Seimas nepriėmė reikiamų sprendimų.

„Seimas nespėjo priimti Vyriausybes siūlyto nutarimo dėl 2015 metų paskelbimo Orios senatvės metais, todėl pakartotinai teikiamas siūlymas (prašant atšaukti ankstesnį nutarimo projektą)“, - aiškina SAM.

Iniciatyva 2016-uosius paskelbti Orios senatvės metais aiškinama siekiu atkreipti visuomenės dėmesį į esamus ir artėjančius senėjančios visuomenės iššūkius bei poreikiu jau dabar jiems rengtis.

„Gerinant vyresnio amžiaus žmonių sveikatą, sumažėtų ir jų socialinė atskirtis – sveikesnis žmogus galėtų aktyviau dalyvauti socialiniame gyvenime, be to, ilgiau išliktų savarankiškas ir netaptų našta savo artimiesiems ir (arba) valstybei“, - aiškina ministerija.

Seimui paskelbus 2016-uosius Orios senatvės metais, būtų tvirtinamas veiksmų planas, kaip didinti prevencinių priemonių, taikomų sveikam senėjimui skatinti, veiksmingumą.

Šis planas apimtų ne tik vyresnių asmenų sveikatos, bet ir jų gyvenimo kokybės, savarankiškumo ir darbingumo didinimo, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, visuomenės ir šių asmenų požiūrio į senatvę gerinimo klausimus.